a63fa4ce-e9f7-475b-b658-38e5185b9da7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

BaudžBaudž. Bylos Nr. 1-2568-506/2014Proceso Nr. 1-01-2-00086-2012-3                                                                                                                                                                                    N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius          Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui, gynėjui – advokatui karoliui Barysui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-06-05, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pil., vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK 222 str. 1 d. ir 208 str. 1 d.,                                                                  n u s t a t ė :              R.

Ž. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros:           jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2009-10-29, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , už teisingÄ apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ ir jų tikrumÄ bei Å«kinių operacijų teisėtumÄ (2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. nuostatÄ - ir 21 str. ), nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, nenustatytu laiku ir vietoje, savo vadovaujamos įmonės darbuotojų E. B. ir A.

Å . vardu užpildė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010-2011 metų lengvojo automobilio kelionės lapus, kuriuose užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie Å«kinių operacijų turinį, kiekį ir vertę, tai yra įrašė E. B. ir A. Å . kaip asmenis, vairavusius automobilius, jų sunaudotus degalų kiekius ir vertę, nors nei viena iÅ¡ jų tarnybiniais automobiliais nesinaudojo.                          Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ minėtus 2010-2011 metų lengvojo automobilio kelionės lapus R.

Ž. pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. B., kuri įtraukė juos į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko įmonė 2010-2011 metais pagal dvideÅ¡imt degalų nuraÅ¡ymo aktų nurašė 2 702,90 litrų kuro už 9 843,22 Lt (degalų nuraÅ¡ymo aktai: Nr. 1005 (2010-05-31), Nr. 1006 (2010-06-30), Nr. 1007 (2010-07-31), Nr. 1008 (2010-08-31), Nr. 1009 (2010-09-30), Nr. 1010 (2010-10-31), Nr. 1011 (2010-11-30), Nr. 1012 (2010-12-31), Nr. 1101 (2011-01-31), Nr.1102 (2011-02-28), Nr. 1103 (2011-03-31), Nr. 1104 (2011-04-30), Nr. 1105 (2011-05-31), Nr. 1106 (2011-06-30), Nr. 1107 (2011-07-31), Nr.1108 (2011-08-31), Nr. 1109 (2011-09-30), Nr. 1110 (2011-10-31), Nr. 1111 (2011-11-30) ir Nr. 1112 (2011-12-31).               Šiais veiksmais R.

Ž. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 str. nuostatÄ , kad Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams;12 str. 1 d. nuostatÄ , kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 13 str. 1 d. 4, 5 punktų nuostatas, kad privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;

5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine iÅ¡raiÅ¡ka, ir 13 str. 3 d. nuostatÄ , kad įraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus, iÅ¡skyrus apskaitos dokumentus, gautus iÅ¡ užsienio subjektų. Dėl Å¡ių pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2010-2011 metus, nes, nesant tikrų dokumentų ir tikrų duomenų dėl nuraÅ¡yto kuro, nėra galimybės nustatyti asmenų sunaudojusių kurÄ ir ar Å¡is kuras buvo skirtas bendrovės pajamoms uždirbti.

              Be to, R. Ž., dėl jo vadovaujamos įmonės sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno iÅ¡ jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams:jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2009-10-29, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis sunki ir, kad bendrovė neturi galimybių atsiskaityti su visais 98 kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas siekė 2 490 810,97 Lt, tai yra suvokdamas, kad įmonei akivaizdžiai gresia bankrotas, 2012-06-25 UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu pasirašė keturÅ¡alį susitarimÄ dėl tarpusavio užskaitos, kurio pagrindu kreditoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumažino UAB ,,(duomenys neskelbtini)” skolÄ 90 000 Lt sumai, tai yra patenkino tik vieno kreditoriaus - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 90 000 lt dydžio reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimÄ , taip jiems padarant 90 000 Lt dydžio turtinę žalÄ .                  Dėl kaltinimo apgaulingu apskaitos tvarkymu (LR BK 222 str. 1 d.)                 Apklaustas kaltinamuoju R.

Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam pradėjus dirbti „(duomenys neskelbtini)“direktoriumi, su akcininkais buvo sutarta, kad jis dibs už minimalų atlygį, nes pats buvo akcininkas, o atlyginimÄ galės pasikelti per savo asmeninio automobilio „Mitsibishi Outlander“ nuomÄ . Automobilis buvo iÅ¡nuomotas įmonei ir jis visÄ kurÄ nuraÅ¡inėdavau tam automobiliui. Ä®monės darbuotojams pagal jų pareigybes ir pagal reikmes buvo suteikiamas įmonės nuomojamas automobilis arba darbuotojas naudodavosi savo automobiliu sudaręs su įmone panaudos sutartį.

Kai kuriems darbuotojomas, tame tarpe E. B. ir A. Å ., automobiliai nebuvo priskirti, tačiau joms tekdavo daug važinėti: į LatvijÄ , EstijÄ . Tokiais atvejais A. Å . vežiodavo kiti darbuotojai, nes ji net neturėjo vairuotojo pažymėjimo. A. Å . buvo personalo vadovė - atsakinga už tris Baltijos Å¡alis – darbuotojų priėmimÄ , atrinkimÄ , mokymus. Ä® užsienį jÄ vežiodavo jis pats asmeniÅ¡kai, o po LietuvÄ ir Vilnių vežiodavo kiti darbuotojai. A. Å . kas mėnesį važiuodavo į RygÄ ir į Tartu, kur yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ filialai, ir vien tai kas mėnesį sudarydavo apie 2000 kilometrų.

Be to, jai dar tekdavo važiuoti ir į KaunÄ , į KlaipėdÄ , į Å iaulius. Tais atvejais, kai A. Å . bÅ«davo vežama darbiniais reikalais tarnybiniu transportu, jis pastarosios vardu pildydavo kelionės lapÄ . Jis ir pats nuolat važinėdavo, todėl trÅ«kdavo jam skirto kuro limito. E. B. taip pat pakankamai dažnai darbo reikalais važinėdavo su kitų darbuotojų pagalba į KaunÄ , po Vilnių, į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), į buhalterijÄ . Ji buvo atsakinga už kokybės sistemÄ , už visÄ logistikÄ , už pakuočių ženklinimÄ ir registracijÄ .

„(duomenys neskelbtini)“ prekiavo vaistais, kurie turi griežtus reikalavimus prekybai. Kokybės sistema buvo E. B. atsakomybėje. Visi Å¡ios srities specialistai bazuojasi Kaune, todėl jai tekdavo važiuoti į KaunÄ . Akcininkas A. G. reikalavo kiekvienÄ mėnesį ataskaitų. Jis (kaltinamasis) negalėjo raÅ¡yti visų kuro iÅ¡laidų savo vardu, nes jos virÅ¡ydavo limitÄ , todėl kuras buvo nuraÅ¡omas tam darbuotojui, kurį jis veždavo. Visi darbtuotojai, kuriems buvo priskirti automobiliai, pildė kelionių lapus ir jam atsiųsdavo Excel formÄ .

Jis juos tikrindavo ir kontroliavo kuro sunaudojimÄ . Kartais rasdavo nelogiÅ¡kų užpildymų, pvz., kuro bake nebuvo, o kelionės lape buvo fiksuojama, kad pravažiuota du Å¡imtai kilometrų arba atvirkščiai. Apie tuos atvejus, kai ne jis, o kiti darbuotojai vežiodavo A. Å . ir E. B. jis bÅ«davo informuojamas žodiÅ¡kai ir visada tai pasižymėdavo savo stalo darbo kalendoriuje. Pagal įraÅ¡us darbo kalendoriuje po to pildydavo kelionės lapus to žmogaus vardu, kurio naudai buvo važiuojama, duodavo jį pasiraÅ¡yti tam darbuotojui ir kelionės lapus atiduodavo buhalterei I.

B., kuri pagal juos darydavo kuro nuraÅ¡ymo aktus. Kokiais automobiliais A. Å . ar E. B. buvo vežtos, kelionės lapuose neatsispindėjo. Jis, nenorėdamas kelti akcininkų nepasitenkinimo, negalėjo pildyti kelionės lapų savo vardu, kai vežiodavo A. Å . po visÄ Pabaltįjį. Bandė elgtis taip, kad viskas bÅ«tų logiÅ¡ka ir pagrįsta. Ä®monė naudojosi 5-6 nuomojamais automobiliais iÅ¡ įmonės (duomenys neskelbtini) Jis asmeniÅ¡kai pradžioje važinėjo su „Škoda Oktavia“, po to su „Škoda Superbus“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo marketinginė komapnija, ji atstovavo prekės ženklus Baltijos Å¡alyse. Dukart metuose vykdavo susitikimai su gamintojais, o „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo deÅ¡imčiai tokių gamintojų, tad, realiai mažiausiai deÅ¡imt kartų per metus reikėdavo iÅ¡važiuoti. Dar reikėdavo važiuoti į konferencijas, parodas. Kiti darbuotojai taip pat veždavo E. B. ir A. Å ., bet kartais apie tai pamirÅ¡davo jam pasakyti, todėl, kai darbuotojo kelionės lape jis matydavo virÅ¡ytÄ limitÄ , klausdavo kur darbuotojas važiavo ir, jei Å¡is sakydavo, kad vežė kitÄ darbuotojÄ , tuomet jis užpildydavo kelionės lapÄ vežto darbuotojo pavarde, o vairavęs darbuotojas pertaisydavo savo kelionės lapÄ ir pateikadvo su savo paraÅ¡u.

A. Å . ir E. B. žinojo, kad pasiraÅ¡o už iÅ¡naudotÄ kurÄ . Kaltinamajame akte nurodytas kiekis – 2702,90 litrai kuro 2010-2011 metais buvo iÅ¡naudoti tik įmonės tikslams darbuotojams atliekant savo tiesiogines pareigas. Jis buvo iÅ¡leidęs įsakymÄ , draužiantį darbuotojams piltis kurÄ pirmadienį, penktadienį, savaitgalį. Jei darbuotojai tai pamirÅ¡davo ir įsipidavo, visada pasiaiÅ¡kindavo. Kuro ataskaitas 2010-2011 metais pildė 9 žmonės. Kuro mėnesio limitas, regis, buvo 350 litrų.

Ofiso darbuotojams limitai buvo mažesni. Tiems darbuotojams, kurie vykdavo į užsienį limito visada nepakakdavo, todėl bÅ«davo sudaromi darbo planai mėnesiui, ieÅ¡koma priežasčių, kodėl neiÅ¡sitenkama į kuro limitÄ . VisÄ informacijÄ apie virÅ¡ytus kuro limito atvejus jis užsiraÅ¡ydavo savo darbo kalendoriuje. Kalendorių už 2010 ir 2011 metus jis neiÅ¡saugojo. Jis kalendoriuje užsiraÅ¡ydavo kokiÄ dienÄ koks darbuotojas važiavo į kokiÄ vietÄ . Vėliau iÅ¡ buhalterijos gaudavo duomenis, kiek kokiam darbuotojui paskaičiuota iÅ¡mokėti.

FNTT jis pateikė visÄ buhalterijÄ , visus dokumentus – sutartis, įsakymus. E. B. važiavimai po Vilnių – nebuvo komandiruotės. Buvo beveik nuolat vėluojama atiduoti kelionių lapus, todėl dažnai jis pats juos pasiraÅ¡ydavo kaip tvirtinantis vadovas be darbuotojų paraÅ¡o.              Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. (miręs) - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir pagrindinis kreditorius parodė sužinojęs, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovė A.

Å . bei administratorė E. B. 2010 metais savo vardu pildė kuro ataskaitas, nors E. B. neturėjo automobilio, o A. Å . - vairuotojo pažymėjimo. Taip buvo Å¡vaistomos įmonės lėšos bei galimai netinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita.                Liudytoja D. G. parodė, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekinio ženklo vadovė. Ä®monė pirmus du metus turėjo daug sėkmingų pardavimų, tačiau kažkodėl dirbo nuostolingai. Ä®monėje už sunaudotÄ kurÄ buvo atsiskaitoma pildant kuro ataskaitas.

Jos buvo padedamos ir paliekamos direktoriui ant stalo. KartÄ ji ant direktoriaus stalo pamatė A. Å . ir E. B. užpildytus ir pasiraÅ¡ytus kuro ataskaitų lapus, nors jos neturėjo maÅ¡inų, o A. Å . - net ir vairuotojo pažymėjimo. E. B. dirbo administartore ir jai maÅ¡ina nebuvo skirta. Ä®monėje buvo pildomi ne kelionių lapai, o kuro ataskaitos, kuriose buvo įraÅ¡omos mėnesio dienos ir kur buvo važiuojama mieste ir užmiestyje.             Liudytoja E. B. parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ administratore nuo 2009 m. iki 2011 m., o nuo 2011 m. rudens – prekių ženklo vadove. 2012 m. rudenį išėjo iÅ¡ darbo.

Ji turi vairuotojo pažymėjimÄ , taip pat asmeninį automobilį. Dirbdama „(duomenys neskelbtini)“ už kurÄ mokėjo pati, po to, pildė kuro ataskaitas. Tam tikrų kelionių ataskaitas jos vardu pildė direktorius R. Ž.. Tokias ataskaitas jis pats ir pasiraÅ¡ydavo. Bylos tyrimo metu ji sužinojo apie atvejus, kai jos vardu buvo pildomos ataskaitos, jas matė, ataskaitose nebuvo jos parašų. Taip pat buvo atvejų, kai ji pasiraÅ¡ydavo direktoriaus užpildytas, jo jau pasiraÅ¡ytas ir atneÅ¡tas jai pasiraÅ¡yti ataskaitas, nors tuo metu ji kuru nesinaudojo.

Galimai, tokių ataskaitų ji pasiraÅ¡ydavo po 12 per metus. Ji neklausinėdavo direktoriaus kodėl turi pasiraÅ¡yti ataskaitÄ , nors kuro nenaudojo. Direktorius pats pasakydavo, kad reikia pasiraÅ¡tyti, nes buvo naudojamas kuras. Dabar supranta, kad tai buvo neteisėta, tačiau tada Å¡ito nesureikÅ¡mino. Vykdant darbines funkcijas jai važinėti reikėjo labai minimaliai. Tokiais atvejais ji buvo vežama „(duomenys neskelbtini)“ atstovų arba pati važiuodavo savo automobiliu. Kartais jai tekdavo buhalterei I.

B. vežti dokumentus, tuomet važiuodavo visuomeniniu transportu. IÅ¡ viso per jos darbo laikotarpį buvo gal 5 atvejai, kai direktorius jÄ vežė darbo reikalais – į vaistines, į poliklinikas, į sandėlius. Jai pasiraÅ¡ant ataskaitas, kartais kelionės buvo realiai neįvykusios, kartais įvykusios. Buvo ir tokios kelionės, kai ji vairuodavo pati savo asmeninį automobilį ”Hyunday”. Už kurÄ tokiu atveju buvo atsiskaitoma įmonės lėšomis, tačiau kelionės ataskaitose jos asmeninis automobilis nebuvo fiksuojamas.

Jai pačiai neteko vairuoti „Škoda“ ar kokiÄ nors kitÄ Ä¯monės nuomotÄ maÅ¡inÄ .             Liudytoja A. Å . parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove nuo įmonės įkÅ«rimo iki jos bankroto. Automobilio neturi ir niekada neturėjo. Jai tekdavo pildyti kelionės lapus, nes dažnai ji bÅ«davo vežama darbo reikalais tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų: į RygÄ , į EstijÄ . Veždavo R. Ž., D. H., D. G., G. L., L. P., S. B., I. S. (dirba Rygoje) ir kiti darbuotojai.

Ji praÅ¡ydavo pavežti darbo reikalais ir po to direktorius R. Ž. jos vardu kompiuteriu užpildydavo kelionės lapÄ . Jis dokumentÄ ir pasiraÅ¡ydavo, be to, kelionės lape ji pasiraÅ¡ydavo kaip važiavęs asmuo. D. H. nebuvo įmonės darbuotojas. Jis jÄ vežiodavo savo asmeniniu automobiliu.            Ikiteisminio tyrimo metu Liudytoja A. Å . parodė, kad ji, dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepildė jokių mėnesinių kuro ataskaitų, už jÄ tai darė direktorius R.

Ž., o ji jas tik pasiraÅ¡ydavo. Kuro ataskaitų turinys jos nedomino. Ji pati neturi vairuotojo pažymėjimo ir nevairuoja ir jai nebuvo priskirtas joks bendrovės automobilis (t.1, b.l. 74-75).            Liudytoja I. B. parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir  pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį teikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas nuo pat jos įsikÅ«rimo iki bankroto. Apskaitos dokumentus jai į biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atveždavo R.

Ž. arba E. B. arba jie bÅ«davo siunčiami elektroniniu paÅ¡tu. Apskaitant kurÄ apskaitoje leidžiama naudoti įvairius dokumentus. Ta gali bÅ«ti įmonės vadovo priimtas sprendimas, gali bÅ«ti kelionės lapas, kurio formÄ nustato vadovas, gali bÅ«ti nustatomi kuro limitai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinktas kelionės lapų pildymas, kuriuose nurodoma: automobilis, asmuo ir kiek paravažiuota kilometrų. Kelionės lapas pasiraÅ¡omas važiavusio asmens ir direktoriaus. Kuro kaina nustatoma iÅ¡ pirminių dokumentų: arba pateikus sÄ skaitÄ , arba pateikus kuro čekius.

Asmuo, naudojęs kurÄ , turi bÅ«ti įmonės darbuotojas. Ä®monės vadovui suteikta teisė spręsti kaip turi atsispindėti kuro sÄ naudos, tai yra kieno vartu pildyti kelionės lapus tais atvejais, kai įmonės transportu yra vežiojamas kitas darbuotojas.            Liudytoja G. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2010-2012 metais medicines atstove ir jai buvo paskirtas tarnybinis automobilis. Darbo reikalais po LietuvÄ jai kelis kartus teko vežti ir kitas darbuotojas - A.

Å . ir E. B.. Kaip tokiu atveju ji pildydavo kelionės lapÄ , neprisimena. Ä®raÅ¡us kelionės lapuose ji suderindavo su vadovu, pasakydavo, kiek yra jos nuvažiuota kilometrų ir kiek vežiojant kitus asmenis, nes savo kuro limitÄ ji virÅ¡ydavo dėl kitų kolegų vežimo. Kaip tikslai tas buvo tvarkoma ji neprisimena. Tiesiog paskambindavo direktoriui ir pasakydavo, kad veža kitus darbuotojus, o paskui buhalterija viskÄ sutvarkydavo. Ji į tai neisgilino. Pildydama kelionės lapus, į grafÄ â€œVairuotojas” įraÅ¡ydavo savo vardÄ ir pavardę.

Jei važiuodavo kitų reikalais, savo kelionės lape pažymėdavo, kad vežė koleges ir nurodydavo, kiek virÅ¡ijo jai leidžiamÄ kuro limitÄ . Kolegių vardu kelionės lapų nepildė. Kilometrus ir marÅ¡rutus nurodydavo bendrus: ir savo ir kolegių, o direktoriui buvo pasakoma, kur ir dėl ko važiavo. Pradžioje ji važinėjo “Škoda”, vėliau - “Hyundai” automobiliais. Kelionės lape įraÅ¡ydavo automobilio valstybinį numerį, datÄ , nuvažiuotus kilometrus, kokiu reikalu važiuota, kiek kuro iÅ¡naudota.

Kelionės lapÄ pasiraÅ¡ydavo.            Liudytoja L. P. parodė, kad nuo 2010-01-01 iki 2011m. birželio pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo vadove. Jai buvo priskirtas tarnybinis automobilis “Škoda Oktavia”. Buvo nustatyta, kad už sunaudotÄ kurÄ atsiskaitoma pildant kelionės lapus. Juose reikėjo įraÅ¡yti datÄ , kur važiuota, kiek kilometrų, nurodyti ar mieste, ar užmiestyje. Jai tekdavo vežti ir kitus darbuotojus jų darbo reikalais.

Vežė tas koleges, kurios neturėjo įmonės automobilio – E. B. ir A. Š.. Visi kiti prekinių ženklų vadovai turėjo tarnybines mašinas. Ji dėl tokių atvejų nesismulkindavo ir atsiskaitydavo pati, tai yra, jei važiuodavo kolegių darbo reikalais – vis tiek nurodydavo, kad važiavo pati, nors apie tokius atvejus direktorių žodžiu informuodavo. Iš direktoriaus ji niekada nebuvo gavusi nurodymų pataisyti įrašus kelionės lapuose. R. Ž. niekada jai neturėjo pastabų, kad per daug išnaudota kuro, nes automobilis buvo jos darbo priemonė ir už tai buvo atsiskaitoma.

Kelionės lapus buvo privalu pateikti kartÄ per mėnesį. Buvo atvejis, kai ji su A. Å . darbo reikalais važiavo į EstijÄ , tačiau neatsimena kaip tÄ kart buvo forminama jos komandiruotė ir kaip buvo pildomas kelionės lapas. Ji pildė kelionės lapus už mėnesį ir juose buvo nurodyti visi per mėnesį važiuoti marÅ¡rutai, nepriklausomai nuo to, ar ji važiavo savo, ar kolegių darbo reikalais. Kuro limitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatytas – viskas buvo pagal poreikį, kiek reikėjo, tiek buvo važiuojama.

Asmeninėms reikmėms naudojamas kuras nebuvo kompensuojamas. KokiÄ sumÄ ji įraÅ¡ydavo į kelionės lapÄ , tiek apmokėdavo įmonės kortele. Ar pildė kelionės lapus E. B. ir A. Å ., nežino. Vairuotojo-samdyto darbuotojo įmonė neturėjo. Ä®monė buvo su maža organizacine struktÅ«ra, visi daug dirbo ir atliko daug įvairių darbų, buvo įkvėpti.                Liudytoja S. B. parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo vadove nuo 2010 metų gruodžio pradžios iki 2012 balandžio pabaigos.

Darbo reikalams ji nuomojo įmonei savo automobilį “Nissan”, buvo sudaryta sutartis dėl panaudos. Visi vairuotojai turėjo kuro korteles, kas mėnesį pildydavo kelionės lapus, kuriose nurodydavo mėnesio kuro sÄ naudas. Buvo nustatytas kuro limitas, jo dydžio nebeprisimena. Jei jos iÅ¡naudotas kuras virÅ¡ydavo leidžiamÄ limitÄ , tuomet ji direktoriui paaiÅ¡kindavo, kad jis virÅ¡ytas dėl kitų darbuotojų vežiojimo. Formalios tvarkos apie tai informuoti vadovÄ nebÅ«davo, ji praneÅ¡davo žodžiu.

Mėnesio limitÄ ji dažniausiai iÅ¡naudodavo, jis nebuvo labai didelis. VirÅ¡ytÄ limitÄ apmokėdavo iÅ¡ savo pinigų, kaip už asmeninėms reikmėms sunaudotÄ kurÄ . Kelionės lapus ji pidydavo tik savo vardu. RaÅ¡ydama ataskaitÄ Â informuodavo, kiek iÅ¡naudojo kuro savo darbo reikalais, kiek – kitų darbuotojų. Jai yra tekę savo automobiliu vežti įmonės darbuotojas E. B. ir A. Å . jų darbo reikalais, tačiau tokie atvejai bÅ«davo labai reti ir ji neatsimenta kaip tokiais atvejais buvo atsiskaitoma už kurÄ .

E. B. pati važinėdavo savo asmeniniu – ne tarnybiniu automobiliu. Jai, priešingai nei visiems kitiems prekinio ženklo vadovams, kuras nebuvo kompensuojamas. A. Š. automobilio išvis neturėjo. Kai perviršis būdavo, susimokėdavau.                2014-02-25 ir 2014-03-18 FNTT prie LR VRM PAV Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-5/13 ir Nr. 5-5/19 patvirtina, kad nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant norminių aktų reikalavimų, nes pagal Degalų nurašymo aktus (20 vnt.) bendrovės apskaitoje pateikta informacija dėl E. B. ir A.

Å . vardu nuraÅ¡ytų 2 702,90 litrų benzino už 9 843,22 Lt yra netinkama, neobjektyvi, neiÅ¡sami, nes juose užfiksuotos neįvykusios Å«kinės operacijos dėl E. B. ir A. Å . vardu automobiliuose panaudoto ir į sÄ naudas nuraÅ¡yto benzino. Bendrovė Å«kinėms operacijoms pagrįsti panaudojo tikrovės neatitinkančius darbuotojų E. B. ir A. Å . vardu iÅ¡raÅ¡ytus apskaitos dokumentus (Degalų nuraÅ¡ymo aktus; Lengvojo automobilio kelionės lapus), nors pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis Å¡ios darbuotojos nevairavo, nevažiavo ir todėl negalėjo sunaudoti kuro.

Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2011 metus (t.2, b.l. 3-189).         Specialistė V. Ž. teisme parodė, kad išvada apie tai, jog tirti kuro nurašymo aktai yra neteisingi apskaitos dokumentai, nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų, kad A. Š. neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir negalėjo vairuoti automobilio, o E. B. pagal pareigas neturėjo automobilio, kurį vairuotų.

Pagal lengvojo automobilio kelionės lapus ir degalų nurašymo aktus matoma, kad juose E. B. ir A. Š. nurodytos vairuotojomis, aktai yra tie patys, jų turinys kartojasi, skiriasi tik mėnesiai, Iš viso yra 20 tokių kuro nurašymo aktų (išvados 24 lape): Nr. 1005, Nr. 1006, Nr. 1007, Nr. 1008, Nr. 1009, Nr. 1010, Nr. 1011, Nr. 1012, Nr. 1101, Nr. 1102, Nr. 1103, Nr. 1104, Nr. 1105, Nr. 1106, Nr. 1107, Nr. 1108, Nr. 1109, Nr. 1110, Nr. 1111, Nr. 1112, pagal kuriuos E. B. ir A. Š. vardu nurašyta 2702,90 litrų benzino.

Juose ties įraÅ¡ais „tvirtinu R. Ž.“ yra asmens paraÅ¡ai. Vadinasi, Å¡iuos degalų nuraÅ¡ymo aktus tvirtino R. Ž.. Viename bendrame kuro nuraÅ¡ymo akte už mėnesį bÅ«davo įraÅ¡omos visų kurÄ naudojusių asmenų pavardės. Å ių aktų neteisingumas yra tas, kad juose yra neteisinga informacija dėl E. B. ir A. Å . naudoto kuro. Lengvojo automobilio kelionės lapus turi pildyti tik automobilio vairuotojas. Kelionės lape yra rekvizitas „vairuotojas“, ir jis turi bÅ«ti tiksliai nurodytas.

Be to, juose nurodomas nuvažiuotas kilometražas, sunaudotas kuras ir jo vertė už mėnesį. Å ie duomenys įtraukiami į bendrÄ kuro sunaudojimo aktÄ . Gali bÅ«ti, kad minėtos darbuotojos buvo vežamos darbo reikalais kitų darbuotojų, tačiau Å«kinė operacija turi bÅ«ti nurodyta taip, kaip ji ir vyko, tai yra kelionės lapus turėjo pildyti savo vardu tas darbuotojas, kuris jas vežė, kuriam priskirtas lengvasis automobilis. Kelionės lapÄ pasiraÅ¡o automobilio vairuotojas. Jei kelionės lape kaip vairuotojos įraÅ¡ytos E. B. arba A.

Å ., pagal tokį dokumentÄ negalima nustatyti, kaip buvo vykdoma apskaita, nes nėra tikrų dokumentų ir duomenų – kas vežė, kiek kartų tas vyko, kiek nuvažiuota kilometrų, kiek kuro sunaudota, kokia sunaudoto kuro vertė. Kuro sunaudojimo limitai dažniausiai nustatomi pagal automobilio parametrus. Nustatant sunaudoto kuro kiekį ir vertę buvo lyginami duomenys kelionės lapuose ir degalų nuraÅ¡ymo aktuose. Jeigu kiekvienam darbuotojui buvo nustatytas kuro limitas, tai kiekvienÄ kartÄ , jai to darbuotojo automobiliu buvo vežamas kitas darbuotojas jo paties darbo reikalais, ir bÅ«tent tų asmenų vardu ir buvo pildomi kelionės lapai informuojant vadovÄ , kur vežama ir koks kilometražas, o vadovas pagal tai pats pildydavo kelionės lapus tų vežtų asmenų vardu, tokiu atveju, net ir esant tokiems liudytojų parodymams, negalima nustatyti Å«kinių operacijų apskaitos tikrumo.

Kuro apskaitoje buvo naudojami tų asmenų vardai, o iÅ¡ tikrųjų Å«kines operacijas atliko kiti asmenys, nes darbuotojai vairavo automobilį, važiavo, naudojo kurÄ . Dalis kelionės lapų yra iÅ¡vis be parašų. Tokie lapai buvo pateikti buhalterijai ir įtraukti į apskaitÄ . ParaÅ¡as yra privalomas dokumento rekvizitas. Paprastai įmonės dažniausiai paskiria atsakingÄ asmenį už kuro nuraÅ¡ymo aktus. Ar buvo paskirtas Å¡ioje įmonėje atsakingas asmuo – nėra tokių duomenų.

Tokiu atveju už apskaitos organizavimÄ atsako įmonės vadovas. Jeigu į apskaitÄ Ä¯traukia nepasiraÅ¡ytus dokumentus ir atitinkamai, kaip Å¡iuo, buvo sumažintas PVM, nustačius tokius faktus – kai nėra tikrų dokumentų, negalima nustatyti įmonės struktÅ«ros, veiklos. Tai, kas fiksuota kelionės lapuose ir nuraÅ¡ymo aktuose yra ūkinių operacijų įrodymai, nes tai susiję su įmonės turtu – sunaudoto kuro verte. Jei Å«kinė operacija užfiksuota netiksliai, galima teigti, kad pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai ir 12 straipsnio 1 dalis.

Ä®statymas įpareigoja įtraukti į apskaitÄ tik įvykusias Å«kines operacijas. Å iuo taveju, iÅ¡ liudytojų parodymų seka, kad į apskaitÄ Ä¯trauktos neįvykusios Å«kinės operacijos. Ä®monės turtas – tai yra ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas, atsargos, pats kuras, sunaudotas ar įsigytas įmonės vardu. Ä®sipareigojimų sÄ voka – tai atsiradę dėl tam tikrų priežasčių įmonės skolos. StruktÅ«ra – tai duomenys apie įsipareigojimus. Kuro nuraÅ¡ymas atsiliepė įmonės įsipareigojimų dydžiui ir struktÅ«rai, nes nežinoma kieno vardu kuras sunaudotas ir kas yra įmonei skolingas už tÄ sunaudotÄ kurÄ .

Faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad Å¡ių darbuotojų vardu kuras nebuvo sunaudotas. Ä®monei nepagrįstai nuraÅ¡ius kurÄ negalima sužinoti, kas skolingas įmonei ir kaip Å¡is kuras buvo panaudotas. Darbuotojos, kurių pavardės nurodytos kelionės lapuose, nevairavo, nevažiavo ir todėl negalėjo sunaudoti kuro, todėl nėra galimybės nustatyti, ar kuras buvo skirtas bendrovės veiklai. Vien tas faktas, kad buvo netinkamas dokumento įforminimas, kad buvo nurodyta kita vairuotojo pavardė, rodo, kad buvo pažeisti buhalterinės apskaitos įstatymai.

           Specialistė V. G. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2009-10-29 iki 2013-04-01 buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo: 4 straipsnio reikalavimų dėl apskaitos informacijos, kur nurodyta, kad turi bÅ«ti pateikta tiksli informacija vidaus ir iÅ¡orės vartotojams, taip pat 12 straipsnio nurodymų, kad visos Å«kinės operacijos turi bÅ«ti pagrįstos apskaitos dokumentais, kuriuose įforminamos įvykusios tikros operacijos, kad apskaitos dokumentai turi bÅ«ti suraÅ¡omi laikantis 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 5 punkto nurodymų, reikalaujančių, kad apskaitos dokumentai atitiktų rekvizitams, kad turi bÅ«ti tikslus Å«kinės operacijos turinys, kad turi bÅ«ti Å«kinės operacijos kiekinė ir kokybinė iÅ¡raiÅ¡ka, ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kad į apskaitÄ turi bÅ«ti įtraukiami apskaitos dokumentai, kuriuose yra tinkami apskaitos dokumentų rekvizitai.

Pažeidimai, kurie buvo nustatyti tyrimo metu, liečia kuro nuraÅ¡ymÄ ir PVM apskaitÄ . Kuras – tai įmonės sÄ naudos ir taip pat PVM apskaita. Ä®monė buvo pasirinkusi tokiÄ apskaitos tvarkÄ , kad kuras buvo nuraÅ¡omas pagal kelionės lapus ir kuro nuraÅ¡ymo aktus į sÄ naudas. Ä®monė pati pasirinko tokiÄ apskaitos tvarkÄ , todėl, kad įmonės vadovas pats tvirtino tuos dokumentus. Buvo vertinami liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. sakė, kad darbo reikalais nevažinėjo, tačiau įmonės vadovas jai liepė pildyti kelionės lapus.

Kelionės lape fiksuojams kuro likutis bake, kiek nuvažiuojama kilometrų, atitinkamai skaičiuojama, kiek gali bÅ«ti sunaudojama kuro, skaičiuojamas kuro likutis, pavyzdžiui, mėnesio pabaigoje. Kelionės lapas turi bÅ«ti pildomas vairuotojo vardu, nes vairuotojas yra atsakingas už automobilį, konkrečiam automobiliui patvirtinama kuro norma per mėnesį. Ä®monė turi pasitvirtinti tvarkÄ , ar automobilį priskirti vienam asmeniui, ar leisti juo naudotis keliems asmenims. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi labai daug automobilių panaudos bÅ«du.

Apskaitos dokumentai liudijo, kad E. B. ir A. Å . naudojo automobilį – bet A. Å . neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ji negalėjo važiuoti, todėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad apskaitos dokumentai neatitinka tikrovės. Ä® kuro nuraÅ¡ymo aktus perkeliamas iÅ¡ kelionės lapo sunaudoto kuro kiekis, įraÅ¡oma ir asmens, sunaudojusio kurÄ pavardė. Jeigu E. B. ar A. Å . vežė kitas įmonės darbuotojas, o dokumentai pildyti E. B. arba A. Å . vardu,  vertinama, kad apskaitos registruose užregistruoti dokumentai, kuriuose yra neteisinga informacija.

Kelionės lapuose ir degalų nuraÅ¡ymo aktuose nurodomas nesėdėjęs už vairo žmogus, todėl apskaita nebuvo teisinga. Galima kategoriÅ¡kai teigti, kad kuras nebuvo iÅ¡naudotas įmonės tikslais. Dėl tokių pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, nes nežinoma, koks sunaudoto kuro kiekis. Kuro nuraÅ¡ymo aktai susiję su turto struktÅ«ra – ar jis nesunaudotas ir yra atsargose, ar gal tÄ kurÄ sunaudojo ne įmonės darbuotojas, tada jam kyla įsipareigojimas atsiskaityti su įmone, tada tas asmuo jau skolingas įmonei.

Ä®sipareigojimų dydis susijęs su tuo, kad dėl neteisingos apskaitos keičiasi įsipareigojimai įmonės biudžetui, keičiasi PVM apskaita. Be to, dalis kuro nuraÅ¡ymo aktų buvo suraÅ¡yti remiantis nepasiraÅ¡ytais kelionės lapais. Dokumentų, patvirtinančių, kad E. B. ir A. Å . važiavo įmonės tikslais, buvo, pavyzdžiui, įsakymai dėl komandiruočių, bet jų važiavimo konkrečiais atvejais nebuvo galima susieti su konkrečiai iÅ¡naudotu kuru.     Pagal baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros,          Kaltinamajam R.

Ž. reiÅ¡kiamo kaltinimo esmė – fiktyvus fiksavimas įmonės dokumentuose realiai neegzistavusių aplinkybių, kad įmonės darbuotojos E. B. ir A. Å . 2010-2011 metais darbo reikalais važinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais ir sunaudojo atitinkamÄ degalų kiekį.              Objektyvieji R. Ž. inkriminuojamos veikos požymiai įrodyti liudytojų D. G., L. P., E. B., iÅ¡ dalies A. Å . parodymais bei specialisto iÅ¡vada Nr. 5-5/13 (t. 2, b.l. 3-155). Liudytoja D.

G. parodė ant kaltinamojo stalo mačiusi E. B. ir A. Å . vardu užpildytus lengvojo automobilio kelionės lapus, nors nė vienai iÅ¡ jų nebuvo priskirtas automobilis, o A. Å . net neturi vairuotojo pažymėjimo. Liudytoja L. P. parodė, kad jai keletÄ kartų teko vežti E. B. ir A. Å ., tačiau visais atvejais kelionės lapus ji pildydavo savo vardu už mėnesį, juose buvo nurodyti visi per mėnesį važiuoti marÅ¡rutai, nepriklausomai nuo to, ar ji važiavo savo ar kolegių reikalais. Liudytoja A.

Å . teisme parodė, kad kelionės lapus direktorius pildė jos vardu, pagal pareigas jai tekdavo daug važinėti, ji buvo vežiojama kitų įmonės darbuotojų, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Å . parodė, kad ji automobilio nevairuoja, neturėjo nieko bendro su sunaudotu kuru, jai nebuvo priskirtas tarnybinis automobilis, esant reikalui, kas nors iÅ¡ darbuotojų jÄ paveždavo. Kelionės lapus jos vardu pildė direktorius R. Ž., o ji tik pasiraÅ¡ydavo. Pažymėtina, kad 2010-2011 metais visi kelionių lapai A.

Å . vardu buvo pildyti automobiliui „Mitsubishi“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Å is automobilis, kaip matoma iÅ¡ finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vados Nr. 5-5/13 priedo Nr. 3, nebuvo priskirtas nė vienam kitam įmonės darbuotojui ir, iÅ¡skyrus A. Å ., jis iÅ¡vis nebuvo naudojamas. Finansinėje apskaitoje Å¡is automobilis figÅ«ruoja kaip A. Å . vairuotas automobilis ( t. 2, b.l. 36-42). Tai reiÅ¡kia, kad visų įmonės darbuotojų liudijimai apie A. Å . pavežimÄ jos darbo reikalais nėra reikÅ¡mingi, nes tokie atvejai kitų darbuotojų kuro ataskaitose niekaip neatsispindėjo ir negalėjo atsispindėti, nes tie darbuotojai naudojosi visai kitais automobiliais. Vadinasi, finansinėje apskaitoje užfiksuoti A.

Å . automobilio „Mitsubishi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eksploatavimo faktai neatitinka tikrovės.             Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu kategoriÅ¡kai parodė, kad darbo reikalais jai važiuoti niekur neteko ir tarnybinio automobilio ji neturėjo. NežiÅ«rint į tai, jai teko pasiraÅ¡inėti direktoriaus R. Ž. paduodamus kelionės lapus ir ji tai darė, nes nenorėjo bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo. Teisme ji nurodė, kad tais atvejais, kai ji va˛iuodavo savo automobiliu įmonės reikalais, įmonė jai apmokėdavo, be to, jÄ kelis kartus darbo reikalais vežė kas nors iÅ¡ kitų darbuotojų ir tai buvo fiksuojama kuro ataskaitose, tačiau niekada niekas jos nevežė tarnybiniu „Škoda“ markės automobiliu.

 Liudytojos E. B. parodymai teismui toje dalyje, kur ji teigė, kad ji buvo vežiojama kitų darbuotojų darbo reikalais ir tai atsispindėjo kelionės lapuose vertintini, kaip siekimas palengvinti kaltinamojo padėtį. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodymai buvo vienareikšmiški, jie atitinka liudytojų D. G., G. L., L. P., S. B. teisme duotus parodymus apie tai, kad E. B. neturėjo tarnybinio automobilio bei nevairavo įmonės reikalais, o tais atvejais, kai G. L., L. P. bei S. B. paveždavo E. B., kelionės dokumentus jos pildydavo vis tiek savo vardu, nes juos privalu pildyti automobilį vairuojančiam asmeniui.

Be to, E. B. teisme parodė, jog niekada nevažiavo ir nebuvo vežama „Škoda“ automobiliu, kai tuo tarpu iš specialisto išvados matoma, kad kelionės lapai E. B. vardu 2010 metais ir iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio buvo pildyti jos vardu jai važiavus būtent „Škoda Octavia“ automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai yra tuo pačiu automobiliu, kuriuo naudojosi kaltinamasis R. Ž. (t.2, b.l. 36-43). Vertinama tai, kad E. B. nuo įmonės įkūrimo 2009 m. iki 2011 m. rudens dirbo administratore ( tik nuo 2011m. rudens - prekių ženklo vadove), tai yra jos pareigos buvo visiškai nesusijusios su poreikiu važinėti tarnybiniais reikalais, tad , atvejai, kai ji buvo kolegų galbūt pavežama buvo visiškai atsitiktiniai.

Pagal E. B. vardu pildytus kelionės lapus, 2010 metais jos vardu nuraÅ¡yti 262,32 Lt benzino už 992,80 Lt (tai yra daugiau, nei G. L., kuriai pagal pareigas tekdavo važinėti ir tam tikslui buvo priskirtas tarnybinis automobilis). 2011 metais E. B. kuro sÄ naudos dar didesnės - 757,90 litrai už 2894,47 Lt (jos virÅ¡ija metines D. G., L. P., S. B., I. S. kuro sÄ naudas) (t. 2, b.l. 11). 2011 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kaip fiksuota kuro ataskaitose, E. B. važinėjo automobiliu „Hyundai 130“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lapkričio-gruodžio mėnesiais – automobiliu „Mitsubishi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo automobiliu pagal kuro ataskaitas važinėjo A.

Å .). Minėti du automobiliai nepriskirti jokiems kitiems darbuotojams, todėl darbuotojų liudijimai, jog savo kelionės lapuose jie pažymėdavo apie E. B. reikalais naudotÄ kurÄ arba apie tai žodžiu praneÅ¡davo direktoriui, neatitinka tikrovės.            Kaltinamojo R. Ž. parodymai, kad A. Å . ir E. B. iÅ¡ tiesų realiai buvo kitų darbuotojų vežiojamos kaip keleivės jų darbo reikalais ir dėl to kelionės lapuose ir kuro ataskaitose jos užfiksuotos kaip vairavusios konkrečius automobilius, vertinami kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės. Kita vertus, kaltinamasis pripažįsta, kad E. B. ir A.

Å . pačios automobilių nevairavo, tai reiÅ¡kia, kad kelionės lapuose fiksuoti duomenys apie tai, jog jos pačios vairavo automobilius, nėra teisingi. Nustatyta, kad E. B. ir A. Å . nebuvo vežiojamos kelionės lapuose nurodytais automobiliais, tad, juose pildyta informacija ne tik apie kuro sÄ naudas, bet ir apie naudotus automobilius neatitinka tikrovės.             Kaltinamojo keliama versija, kad kelionės realiai buvo ir jos buvo susijusios su darbu, bet, apskaitos dokumentuose klaidingai nurodžius tik vairuotojus, tai nesukelia LR BK 222 str. numatytų pasekmių, nepagrįsta ir nėra teisinga.

            Kelionės lapai, degalų nuraÅ¡ymo aktai iÅ¡ tiesų yra laisvos formos apskaitos dokumentai, tačiau laisva dokumento forma, vis dėlto, neatleidžia dokumentÄ pildančio asmens nuo pareigos jame fiksuoti tikrÄ informacijÄ . Nagrinėjamose kelionės lapuose ir kuro nuraÅ¡ymo aktuose Nr. 1005, Nr. 1006, Nr. 1007, Nr. 1008, Nr. 1009, Nr. 1010, Nr. 1011, Nr. 1012, Nr. 1101, Nr. 1102, Nr. 1103, Nr. 1104, Nr. 1105, Nr. 1106, Nr. 1107, Nr. 1108, Nr. 1109, Nr. 1110, Nr. 1111, Nr. 1112 niekur nefiksuota, kad buvo važiuojama A.

Å . ar E. B. tikslais, nors Å¡ioms ir nevairuojant. PrieÅ¡ingai, fiksuota, kad jos pačios vairavo.             Finansinį tyrimÄ atlikusių specialisčių teisme jų patvirtintose iÅ¡vadose nurodoma, kad kuro sÄ naudas atspindinčiuose dokumentuose, Å¡iuo atveju, įmonės apskaitoje naudotuose kelionės lapuose vienareikÅ¡miÅ¡kai turi atsispindėti bÅ«tent darbuotojui priskirto ar jo asmeninio – įmonei nuomojamo automobilio vairuotojo iÅ¡naudotas kuras. Juolab, kad magnetinė kuro kortelė priskiriama konkrečiam automobiliui.

Byloje nėra jokių duomenų, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų buvusi nustatyta kitokia atsiskaitymo už kurÄ tvarka. Maža to, nėra ir jokių patikimų duomenų apie tai, kokie kuro limitai buvo nustatyti įmonės veikloje naudotų automobilių vairuotojams, nes nei liudytojos, nei pats kaltinamasis Å¡ių duomenų neprisimena, o Å¡itai netiesiogiai patvirtina, kad kuro naudojimas iÅ¡ esmės nebuvo ribojamas ar kontroliuojamas. Kaltinamasis parodė, kad mėnesio kuro limitas, berods buvo 350 litrų, tačiau iÅ¡ jo parodymų prasmės taip pat akivaizdu, kad labai didelę savo darbo laiko dalį jis bÅ«davo kelyje (renginiuose, susitikimuose, komandiruotėse, prezentacijose) ir didžiausia problema jam buvo ne kontroliuoti ir riboti kuro naudojimÄ , o prieÅ¡ akcininkus dokumentaliai pateisinti didžiules jo sÄ naudas.  Šiuos kaltinamojo parodymus vertinant kartu su D.

G. parodymais, kad E. B. iš A. Š. įmonės automobiliais nevažinėjo, L. P. parodymais, kad ji visais atvejais – net ir veždama darbuotojas, kelionės lapus pildydavo savo vardu ir sunaudotas kuras jai visada būdavo pilnai nurašomas, E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad darbiniais reikalais jos niekas įmonės automobiliais nevežiodavo, taip pat faktu, kad kelionės lapus E. B. ir A. Š. vardu pildydavo pats kaltinamasis, kuris ir važinėjo automobiliu „Škoda Octavia“ v.n. (duomenys neskelbtini) darytina išvada, kad E. B. ir A.

Å . vardu pildyti kelionės lapai ir juose fiksuota informacija neatitiko tikrovės, nes Å¡ios dvi buvusios įmonės darbuotojos nei kaip vairuotojos, nei kaip keleivės nevažiavo konkrečiais inkriminuotais atvejais. Pažymėtina, kad į buhalterinę apskaitÄ kaltinamojo iniciatyva buvo įtraukta daug E. B. ir A. Å . iÅ¡vis nepasiraÅ¡ytų kelionės lapų (E. B. 2010 metų birželio ir gruodžio mėnesio kelionės lapai 328 ir 220 ir 2011 metų visi kelionės lapai, iÅ¡skyrus 179-tÄ ; A.

Å . 2010 metų liepos, rugpjūčio, lapkričio ir gruodžio mėnesių kelionės lapai 323, 300, 243, 224, ir 2011 metų aÅ¡tuoni iÅ¡ deÅ¡imties kelionės lapai (pasiraÅ¡yti tik sausio ir vasario mėnesių kelionės lapai 202, 184)). NepasiraÅ¡yri kelionės lapai, kaip dokumentai, jau savaime yra niekiniai. Kaltinamojo užpildyti ir pateikti į finansinę apskaitÄ nepasiraÅ¡yti kelionės lapai netiesiogiai patvirtina dar ir tai, kad E. B. ir A. Å ., kurių vardu jie buvo pildomi, apskritai apie tai nežinojo.Nesant tikrų apskaitos duomenų, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadose, nėra galimybės nustatyti asmenų, sunaudojusių kurÄ ir ar Å¡is kuras buvo skirtas bendrovės pajamoms uždirbti ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2010-2011 metus.                 Tokius tikrovės neatitinkančius duomenis kaltinamasis R.

Ž. pateikdavo finansininkei, kuri nežinodama realios situacijos, apskaitoje fiksavo neteisingus Å«kinius įvykius. Å ių dokumentų suraÅ¡ytus ir pasiraÅ¡ytus degalų nuraÅ¡ymo aktus pasiraÅ¡ydavo finansininkė ir R. Ž., iÅ¡ kurių tik jis žinojo kad tai apgaulinga. Tai reiÅ¡kia, kad kaltinamasis veikė tyčia.          Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. nuostatÄ - ir 21 str. už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , už teisingÄ apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ ir jų tikrumÄ bei Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako įmonės vadovas.

To paties įstatymo 4 str. numatyta, kad Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. To paties įstatymo 12 str. 1 d. reglamentuojama, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; o 13 str. 1 d. 4, 5 punktuose numatyta,, kad privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Buhalterinės apskaitos Įstatymo 13 str. 3 d. numatyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.                          Kaltinamasis R. Ž. nuo 2010-01-29 iki 2013-01-14 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taigi jis yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektas.

Kaltinamojo padaryta veika atitinka visus LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, esant kvalifikuojantiems apgaulingo teisės aktais reikalaujamo apskaitos tvarkymo ir dėl to praradimo galimybės iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, požymiams. Veikos kvalifikacija teisinga.               IÅ¡ kaltinimo Å¡alinamas kaltinamajam inkriminuojamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatos pažeidimas, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

Nagrinėjamu atveju į buhalterinę apskaitÄ buvo įtrauktos realiai nevykusios finansinės operacijos, tai yra daugiau, nei jų buvo įvykę iÅ¡ tikrųjų.                 Dėl kaltinimo skolininko nesÄ Å¾iningmu (LR BK 208 str. 1 d.)             Kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis buvo paskirtas 2010 metais, įmonė buvo įsteigta 2009 metais. Pradėjus dirbti įmonė turto neturėjo, pagal balansÄ Ä¯monėje buvo 9000 Lt nuostolio. 2012 metais, įmonei atsidÅ«rus sunkioje finansinėje situacijoje, siekė, kad įmonė galėtų vystytis ir atsistoti ant kojų.

Visas vystymosi planas buvo paremtas akcininkų pažadu apie investicijas, siekiančias iki 1000000 Lt. Akcininkai jį patikino, kad nebus problemų dėl investicijų. PrieÅ¡ paskiriant jį direktoriumi, apie 2010 metų sausį – vasarį, jis pateikė verslo planÄ , kuris buvo paremtas reikalingomis investicijomis iÅ¡ akcininkų, nes farmacinis verslas susijęs su ilgalaikiais mokėjimų atidėjimais. Buvo papraÅ¡yta milijono ir akcininkai suprato, kad reikia investuoti. Naujai įmonei pradedant veiklÄ pasiraÅ¡omas kontraktas su tiekėju, kuris praÅ¡o iÅ¡ankstinio mokėjimo, nes įmonė neturi jokios istorijos, tad, neturint garantijų, niekas iÅ¡ užsienio tiekėjų neparduos prekių su momkėjimo atidėjimu.

Pirmais metais taip ir buvo: įmonė pirko prekes ir iÅ¡kart už jas susimokėdavo, jas gaudavo ir parduodavo. Pinigai už pardavimÄ buvo gaunami geriausiu atveju po keturių mėnesių. Taigi, jei siekiama apyvarta 10000 Lt, įmonė turi turėti milijonÄ . Metams bėgant įmonės apyvarta didėjo ir tuo pačiu ilgėjo pinigų grįžimo terminai. Mokėjimų už prekes, kurias parduodavo „(duomenys neskelbtini)“, vidurkis buvo apie trys mėnesiai. Verslo pradžioje akcininkai skolino įmonei pinigus.

Buvo ilgalaikė 345000 Lt paskola, taip pat buvo ir trumpalaikių paskolų. Pagrindinis skolintojas buvo statybinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat buvo viena iš akcinininkių. Per krizę jie turėjo laisvų pinigų ir skolino. Po atsigavimo „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo pinigų. Kalbant su akcininkais jis suprato, kad daugiau pinigų jie nebeskolins ir buvo prieita prie situacijos, kai įmonei teikdavo trumpalaikes paskolas, tad, jis kaip įmonės vadovas, pasirašydavo vekselius.

Didžioji paskola, kuriÄ suteikė „(duomenys neskelbtini)“, buvo garantuota kitų akcininkų vekseliais. „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo pasiraÅ¡yti vekselį. Atėjus laikui atiduoti ”(duomenys neskelbtini)” paskolÄ , kuri buvo virÅ¡ 100000 Lt, jis 2012-04-30 gavo elektroniniu paÅ¡tu UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatų kontoros raginimÄ sumokėti pagal jo pasiraÅ¡ytus vekselius virÅ¡ 200000 Lt sumÄ . Po savaitės jis žodžiu sutarė su ”(duomenys neskelbtini)” vadovu A.

S. dėl skolos atidavimo grafiko, tai yra buvo sutarta grÄ Å¾inti po 8000 Lt per mėnesį ir tai turėjo bÅ«ti įforminta taikos sutartimi, tačiau po mėnesio sužinojo, kad A. S. jau vykdė priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . 2012-05-28 jis nuvyko pas antstolį susipažinti su vykdomÄ ja byla ir tuo pat metu susitiko su akcininku A. G.. Bekalbant apie „(duomenys neskelbtini)“ situacijÄ A. G. paprašė padėti parduoti „(duomenys neskelbtini)“ prekes, nes A. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neiÅ¡manė farmacijos verslo.

Jis suprato, kad prekės bus areÅ¡tuotos. 2012-06-28, atsakydamas į antstolio paklausimÄ , nusiuntė jam raÅ¡tÄ nurodydamas, kur laikomos įmonės prekės. Supratęs, kad prekės bus areÅ¡tuotos ir parduotos, suvokadams verslo specifikÄ , informavo A. S. ir A. G., kad pats gali parduoti prekes įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat informavo antstolį, kad kai kurios prekės parduotos 2012-06-07 ir jau apmokėtos. SekančiÄ dienÄ Ä¯ sandėlius atvyko antstioliai. Jis susisiekiau su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo laikomos jų prekės ir informavo, kad dalis ten saugomų prekių parduotos ir nėra „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.

Sandėlio vadovė pateikė antstoliui sÄ raÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių, tačiau antstolis areÅ¡tavo visas prekes. Ä®monei „(duomenys neskelbtini)“ prekės buvo parduotos su pelnu. „(duomenys neskelbtini)“ prekes perarduodavo Lietuvoje kitoms įmonėms. Po savaitės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė kreipėsi į jį praÅ¡ydama padėti perparduoti prekes. Tuomet jis surado įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Å i už prekes atsiskaitydavo per 5-6 dienas po sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo, kai tuo tarpu iÅ¡ kitų įmonių pinigai buvo gaunami po 60 dienų.

Sutarė, kad prekes nupirks „(duomenys neskelbtini)“. Sandoris buvo naudingas, nes prekės buvo paklausios. Problema buvo ta, kad prekės buvo areÅ¡tuotos. Svokdamas, kad dalis prekių areÅ¡tuotos neteisėtai, jis galėjo areÅ¡tÄ apskųsti, bet bÅ«tų sugaišęs laikÄ . Radus mokų pirkėjÄ buvo svarbu kuo greičiau įvykdyti sandorį. „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo, kad dalis gautų pinigų bÅ«tų pervesta „(duomenys neskelbtini)“ kaip sÄ lyga nuimti areÅ¡tÄ prekėms.

„(duomenys neskelbtini)“ pinigus mokėtų tik gavus prekes. Taip buvo sudarytas keturÅ¡alis susitarimas ir įvykdytas sandoris. Prekės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota su 10-15 procentų pelnu, antakinis buvo apie 20 procentų, tad, sandoris buvo naudingas. IÅ¡ jų 90000 Lt teko „(duomenys neskelbtini)“, o likusiÄ sumÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Bendra keturÅ¡alio susitarimo sÄ skaita už prekes buvo apie 200000 Lt. IÅ¡ jų „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 90000 Lt „(duomenys neskelbtini)“ ir apie 120000 Lt „(duomenys neskelbtini)“.

KeturÅ¡alio susitarimo tikslas buvo surasti pinigų atsiskaityti su areÅ¡tavusiu sÄ skaitas „(duomenys neskelbtini)“ ir, greitai gavus pinigų, toliau tęsti veiklÄ . Debitoriai turėjo virÅ¡ 300000 Lt „(duomenys neskelbtini)“ pinigų ir Å¡ių lėšų bÅ«tų pakakę atsivežti naujų prekių ir tźsti veikl¹. BÅ«tų perkamos greito apyvartumo prekės.          Be antstolio D. Å . areÅ¡tuotų prekių, dar antstolė B. P. buvo suraÅ¡iusi tas prekes, kurios nebuvo parduotos „(duomenys neskelbtini)“.

Tai likutis, kurio vertė buvo 32000-35000 Lt. Å ios prekės vėliau buvo sunaikintos pasibaigus jų galiojimui.      Kaltinamasis parodė supratęs, kad pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ , esant tokiai finansinei situacijai, jau pati įmonė turėjo kreiptis dėl bankroto iÅ¡kėlimo, bet ji buvo tik įkurta, iki jo atėjimo įmonė veiklos beveik nevykdė. Jis atėjo dirbti, tikėjosi gero rezultato, todėl įmonės įsiskolinimų sumÄ jo atėjimo dirbti laiku jam buvo normali, juolab, kad jis buvo maitinamas akcininkų pažadais, jog nebus problemų dėl investicijų.

Ä®monės nuostolingumas jos veiklos pradžioje nekelia nuostabos. Jis tikėjo verslo sėkme, pat dau investavo į įmonę ir pagal jo verslo planÄ â€“ tik trečiais veiklos metais bÅ«tų generuotas pelnas. Akcininkai su tuo sutiko, nes iÅ¡laidos nuo pat pradžių buvo fiksuotos, o pajamų dar nebuvo. Finansinį tyrimÄ atlikusių specialistų iÅ¡vados apie tai, kad ”(duomenys neskelbtini)“ turėjo pradelstų įsipareigojimį 68 kreditoriams, neteisingos, nes vienintelis „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius buvo „(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡ tai dar buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Tai buvo didelė skola, nes „(duomenys neskelbtini)“ organizavo Baltijos Å¡alyse reklamÄ , tačiau jam pavyko su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu susitarti, kad „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitys dalimis ir kad ji nesužlugdytų įmonės veiklos. Dar buvo viena latvių įmonė. Dėl kitų minimų ikiteisminiame tyrime kreditorių – jie ne visi reikalavo susimokėti, buvo dideli atidėjimai. „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga už prekes, bet mokėjimo terminai dar nebuvo suėję. (S)                 Liudytojas A.

G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai pradėjo iÅ¡ įmonės reikalauti skolų grÄ Å¾inimo bei kreiptis į antstolius, įmonės direktorius R. Ž. ir D. H., žinodami, kad tuo metu įmonės vienintelis likęs turtas buvo prekių likutis 63 274 Eurų sumai, siekdami iÅ¡vengti galimo turto areÅ¡to bei jo nukreipimo skoloms padengti, fiktyviai pardavė šį turtÄ Estijos įmonei OU ,,(duomenys neskelbtini)“, nors pastaroji pinigų tokiam turtui nupirkti neturėjo.

Realiai prekės į EstijÄ iÅ¡keliavusios ir nebuvo, jos tik buvo perkeltos iÅ¡ vieno sandėlio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į kitos įmonės UAB ,,Entafarma“ sandėlį. UAB ,,Entafarma“ pagal keturÅ¡alį susitarimÄ dėl tarpusavio užskaitos minėtas prekes nupirko iÅ¡ OU ,,(duomenys neskelbtini)“, o Å¡i pagal sÄ skaitas faktÅ«ras perdavė pinigus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taip įmonė atsiskaitė tik su R. Ž. ir D. H. pasirinktais kreditoriais diskriminuojant likusius (t.1, b.l. 65-68, 148-156 (A.

G. 2013-04-05 mirė)).           Liudytoja D. G. parodė, kad 2009 metais buvo įkurta įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje jos vyras A. G. buvo vienas iÅ¡ kreditorių. Ji taip pat dirbo toje įmonėje iki 2012-06-11, išėjo, nes, prieÅ¡ingai nei kiti darbuotojai, negavo nei atlyginimo, nei komandiruotpinigių. 2012-02-12 visuotiniame akcininkų susirinkime buvo įvertinta įmonės bÅ«klė, direktorius R. Ž. buvo įpareigotas sukviesti susirinkimus bei atsiskaityti už įmonės veiklÄ ir kovÄ , ir birželį, tačiau jis susirinkimo nutarimÄ ignoravo, nors jame buvo pasisakyta, kad jeigu įmonės bÅ«klė blogės ir direktorius neatsižvelgs į nuorodas, akcininkai kreipsis į ekonominę policijÄ . Negavusi atlyginimo ji 2012 metų balandžio 13 d. kreipėsi į direktorių klausdama, kodėl E. B. ir S. B. gavo atlyginimus, o ji ne, į kÄ Å¡is atsakė:

„Kaip drįsti praÅ¡yti atlyginimo, žinodama, kad įmonėje sunki situacija“. SekančiÄ dienÄ jis iÅ¡mokėjo jai pusę sausio mėnesio atlyginimo, o 2012 m. gegužės 4 d. – kitÄ pusę. Balandžio 12 d. į jos elektroninį paÅ¡tÄ atėjo laiÅ¡kas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo jų įmonės atstovas. Tame laiÅ¡ke buvo R. Ž. ir T. A. susiraÅ¡inėjimas, kuriame R. Ž. prašė už atėjusį krovinį iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos neraÅ¡yti, nes jis sÄ skaitÄ iÅ¡raÅ¡ys naujos įmonės vardu. R.

Ž. su D. H.‘u 2012 metų pabaigoje iÅ¡ tiesų įkÅ«rė įmonę „(duomenys neskelbtini)”. Kai ji skaitė laiÅ¡kÄ , ofise buvo ir R. Ž., ir A. Å .. Pamatę, kad ji perskaitė laiÅ¡kÄ , jie greitai išėjo iÅ¡ ofiso, kuris tuo metu buvo Antakalnio g. Vilniuje. Vėliau - 2012 m. birželį jos sutuoktinis A. G. gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo vienas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, direktoriaus A. S. apie tai, kad yra rengiamas keturÅ¡alis susitarimas.

Tuo susitarimu prekės buvo iÅ¡vežtos iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, nes pagal minėtÄ susitarimÄ jos turėjo iÅ¡važiuoti į EstijÄ - „(duomenys neskelbtini)“ kompanijÄ . 2012-06-07 R. Ž. įkÅ«rė „(duomenys neskelbtini)“ įmonę ir tapo direktoriumi dar bÅ«damas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.            „(duomenys neskelbtini)“ prekės buvo laikomos „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuoe. Prekėms iÅ¡ pradžių buvo uždėtas areÅ¡tas dėl kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų, nes R.

Ž. buvo pasirašęs vekselį ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. praÅ¡ymu ji, kartu su A. S. nurodytu antstoliu, važiavo į sandėlį parodyti, kuriose sandėlių vietose yra „(duomenys neskelbtini)“ prekės. Antstolis užantspaudavo prekes, kad nebÅ«tų iÅ¡vežtos į EstijÄ . Apie iÅ¡vežimÄ Ä¯ EstijÄ prieÅ¡ tai R. Ž. nieko neinformavo. Uždėjus prekėms areÅ¡tÄ , toliau tarp R. Ž. ir „(duomenys neskelbtini)“ vyko susitarimai, kad antstolis panaikintų areÅ¡tÄ ir leistų iÅ¡vežti prekes į EstijÄ .

Apie tai jai papasakojo jos sutuoktinis A. G., kurį apie tai informavo A. S.. Po sutuoktinio mirties jai nuvažiavus į darbÄ ji nerado dokumentų, patvirtinančių minėtus susitarimus, tačiau rado R. Ž. susiraÅ¡inėjimÄ su „Entafarma“ direktoriumi, kuris R. Ž. klausė, ar „Eurofarmacija“ žino, kad atvažiuos prekės su „Entafarma“ sÄ skaita-faktÅ«ra. „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu dar nebuvo paskelbtas joks bankrotas, įmonė dar dirbo, bet prekės jau buvo vežamos į EstijÄ su „Entafarma“ sÄ skaita-faktÅ«ra kaip jų prekės. Prekės Estijos nepasiekė, jos pervažiavo iÅ¡ vieno Vilniaus sandėlio į kitÄ Vilniaus sandėlį.

Pagal keturÅ¡alį susitarimÄ Ä¯ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ buvo atrinktos prekės už daugiau kaip 58000 eurų. Jos buvo surinktos pirkimo kaina iÅ¡ gamintojo, ne pardavimo kaina. „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“ už ofiso nuomÄ , už maÅ¡inų nuomÄ , iÅ¡ viso apie 200000Lt ir „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į antstolį. Tuo pat metu A. G. kreipėsi į antstolį dėl 40000 Lt grÄ Å¾inimo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo A.

G. 2010 m. spalį įmonei „(duomenys neskelbtini)“ paskolintos asmeninės lėšos, jos turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos 2011 m. birželį ar gegužę. NegrÄ Å¾inus pinigų, 2012 metais A. G. kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Be to, 2010-02-04 buvo sudaryta notarinė sutartis, kad „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ įneÅ¡a 345000 Lt. Kaip garantÄ , kad „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾ins tuos pinigus, ji (D. G.) užstatė savo asmeninį butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nuo 2010 m. iki 2014-08-04 „(duomenys neskelbtini)“ negrÄ Å¾ino „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ tų 345000 Lt nė lito. Tam, kad neprarastų buto, jos sutuoktinis A. G. paėmė paskolÄ ir refinansavo 345000 Lt, kad „atriÅ¡ti“ butÄ nuo „(duomenys neskelbtini)“.         Dėl „(duomenys neskelbtini)“ finasinės padėties. 2011 metų lapkritį darbuotojams jau vėlavo atlyginimas, bet koks prekių užsakymas iÅ¡ užsienio turėjo bÅ«ti derinamas su dirketoriumi R.

Ž., kad neužkrauti sandėlių. Vėluojant atlyginimams R. Ž. sau už sausį ir vasarį iÅ¡simokėjo ir atlyginimus laiku, ir už dviejų savaičių komandiruotę, nors atostogavo tuo metu Tenerifėje. SunkiÄ Å¡monės padėtį rodo tai, kad 2012-02-14 R. Ž. davė nurodymÄ jau nuo vasario nurėžti visas reklamines kampanijas, pasakė, kad važinėjantiems savo maÅ¡inomis net nepadengs kuro iÅ¡laidų. 2012-02-20 akcininkų visuotiniame susirinkime A. G. pasisakė, kad jeigu nebus imtasi priemonių, jis asmeniÅ¡kai kreipsis į ekonominę policijÄ .

Susirinkime dalyvavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. U., kuris jau buvo perėmęs įmonės buhalterijos tvarkymÄ ir pateikė ataskaitÄ , kad „(duomenys neskelbtini)“ minuse 1300000 Lt. Susirinkimo metu buvo priimta, kad apyvarta turi bÅ«ti 5900000 Lt, buvo priimtos ir numatytos iÅ¡laidos ir direktoriui R. Ž. nurodyta kovo mėnesį, po to – iki birželio 25 d. atsiskaityti, kaip vykdomi akcininkų susirinkimo nutarimai.            Liudytojas - UAB “(duomenys neskelbtini)” vykdomasis direktorius M.

M. parodė, kad “(duomenys neskelbtini)” pirkdavo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ prekes ir teikė jas vaistinėms. 2012 metų pavasarį ar vasaros pradžioje R. Ž. pasiÅ«lė pirkti prekes iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiÅ«lė kainodarÄ , kuri buvo gerokai patrauklesnė už įprastines pirkimo kainas. Sutarė, kad pirks tas prekes pagal atsiųstÄ sÄ raÅ¡Ä . Po to R. Ž. informavo, kad vienas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, atrodo, UAB “(duomenys neskelbtini)”, areÅ¡tavo kažkokias prekes, todėl, susidarius tokiai situacijai, buvo suderintas ir pasiraÅ¡ytas keturÅ¡alis susitarimas tarp „(duomenys neskelbtini)“, Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkusi prekes ir iÅ¡ kurios prekes perpirko“(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „Entafarma“.

R. Ž. paaiÅ¡kino, kad tai reikalinga, kad bÅ«tų galima dalį sumos iÅ¡ „Entafarma“ tiesiai pervesti į UAB “(duomenys neskelbtini)” skoloms užskaityti. PasiraÅ¡ius keturÅ¡alį susitarimÄ , gavo prekes ir sėkmingai jas pardavė. Prekių areÅ¡tÄ inicijavo UAB “(duomenys neskelbtini)”, nes turėjo pretenzijų „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau iÅ¡ kalbų žino, kad areÅ¡tuotos buvo tuo metu jau ne „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusios prekes. Jos jau priklausė “(duomenys neskelbtini)”.

UAB “(duomenys neskelbtini)” prekes pirko ir už jas mokėjo “(duomenys neskelbtini)”, kuri jau buvo iš „(duomenys neskelbtini)“ prekes įsigijusi. “(duomenys neskelbtini)” prekes pasiėmė iš iš “(duomenys neskelbtini)” sandėlių, jos nebuvo iš pradžių vežamos į “(duomenys neskelbtini)” Estijoje. Visa sandorio suma sudarė, berods, 135 000 Lt ir dar “(duomenys neskelbtini)” 95000 Lt pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)” skolų sudenginėjimui.            Prašant patikslinti sandorio sumas, liudytojas M.

M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 80-81, 86 b.l.). Jis parodė, kad UAB ,,Entafarma“ 2012-06-20 įsigijo iÅ¡ OU (duomenys neskelbtini) prekių už 63274,51 Eur (sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 12-0016 UAB) ir 2012-06-25 dienai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iÄ sumÄ ,,Entafarma“ dar buvo skolinga. Tuomet „Entafarma“ su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir OU (duomenys neskelbtini) pasirašė keturÅ¡alį susitarimÄ dėl tarpusavio skolų užskaitos.

Susitarimo esmė buvo tokia: OU (duomenys neskelbtini) buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolinga 58682,00 Eur, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolinga 114502,66 Lt,  UAB ,,Entafarma“ iki 2012-07-02 įsipareigojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padengti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolÄ Â 90 000 Lt. Susitarime buvo numatyta, kad UAB ,,Entafarma“ savo įsipareigojimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykdys tik tada, kada prekės iÅ¡ OU (duomenys neskelbtini) pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 12-0016 bus pristatytos į UAB ,,Entafarma“ sandėlį. 2012-06-29 tarptautinio mokėjimo pavedimu UAB ,,Entafarma“ pagal 2012-06-20 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 12-0016 pervedė OU (duomenys neskelbtini) 37208,71 Eur už prekes ir po to, kaip ir buvo numatyta susitarime dėl keturÅ¡alės užskaitos, po prekių gavimo ir jų patikrinimo, bankiniu pavedimu, 2012-07-12 pervedė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 90 000 Lt.                Liudytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2012 m.) direktorius A.

S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir skolino jai lėšas. Paskolos tikslas buvo vienintelis – įmonės veiklai vystyti. Paskolos sumų ir grÄ Å¾inimo terminų neatsimena. „(duomenys neskelbtini)“ ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾inant skolos, jis, kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kreipėsi į savo teisininkus dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros. PrieÅ¡ tai gal penkis kartus dėl skolos grÄ Å¾inimo kreipėsi į R.

Ž., tačiau jis vis praÅ¡e palaukti. Motytvavo, kad reikia pradžioj atsiskaityti su kitais. Vėliau buvo kreiptÄ si į antstolį D. Å . pradėti 119000 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau ar tai buvo su ta paskola susiję, neatsimena. Kaip vyko iÅ¡ieÅ¡kojimas, nežino, tik žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ atgavo dalį skolos - 90000 Lt. Apie kitus „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius tuo metu nežinojo. KeturÅ¡alį susitarimÄ jam pasiÅ«lė R. Ž., kuomet „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo „(duomenys neskelbtini)“ turto areÅ¡tÄ - jau areÅ¡tavus jos sÄ skaitas ir vaistus. R.

Ž. pasiÅ«lė dalį lėšų grÄ Å¾inti mainais už tai, kad bÅ«tų nuimtas areÅ¡tas nuo vaistų, nes priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas vis tiek bÅ«tų vykdomas iÅ¡ tų pačių prekių. AreÅ¡to nuėmimo procedÅ«rų nepamena, bet, greičiausiai, antstolis davė jam pasiraÅ¡yti raÅ¡tÄ - sutikimÄ nuimti areÅ¡tÄ . Jis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame susirinkime, kuomet buvo kalbėta apie įmonės bÅ«klę. BÅ«klė buvo sunki, tačiau bankroto požymių nebuvo.

Buvo nuspręsta, kÄ reikia padaryti, kad pagerinti bÅ«klę. Nustatyti kriterijai – apyvarta, pajamos, pelnas, iÅ¡laidos. Juos apžvelgus buvo didelis disbalansas tarp pajamų ir iÅ¡laidų. Susisrinkime dalyvavo R. Ž., pristatė situacijÄ . Kolektyviai buvo nuspręsta imtis veiksmų. Bankroto iÅ¡vengti galima buvo didinant apyvartÄ ir mažinant iÅ¡laidas: darbuotojams, marketingui, reklamai. Kaip atsiskaitinėti su kreditoriais susirinkime nebuvo kalbama ir kiek įmonė turėjo kreditorių, nežino.

Susirininkime buvo kalbama apie paaugusiÄ apyvartÄ iki 5000000 Lt, tačiau nuostolis buvo labai ženklus, todėl jis nusprendė, kad, esant tokiai apyvartai, nuostoliai negalėjo bÅ«ti tokie dideli. Vadinasi, buvo per didelės iÅ¡laidos. Apie „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«klę jis sprendė iÅ¡ bendrų pagrindinių skaičių. Jį, kaip akcininkÄ , domino pelnas, tačiau buvo ir suvokimas, kad yra įsikÅ«rimo kaÅ¡tai, pirmieji, antri, treti metai, todėl nuostoliai tuo metu negÄ sdino. Sunkios padėties ir nemokumo sÄ vokų skirtumo nežino.

Susirinkime buvo nuspręsta lėšų daugiau neskirti, kad reikia pirkti vaistus, didinti apyvartÄ , atsiskaitinėti.     Nuostolingumas buvo apie pusantro milijono, įmonė, iÅ¡skyrus nuiprktus vaistus, turto neturėjo. Buvo svarstyta, kad nedarant reikiamų veiksmų, įmonei grės bankrotas, bet tuo metu dar apie bankrotÄ kalbos nebuvo.             Liudytojas - antstolis D. Å . parodė, kad vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡eiÅ¡kojimÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“.

UAB “(duomenys neskelbtini)” pareiÅ¡kimÄ teikė 119013,78 Lt sumai su 6 procentais metinių palÅ«kanų. Buvo pateikti vykdomieji įraÅ¡ai. IÅ¡ieÅ¡kotojo atstovas A. S. buvo aktyvus, elektroniniu paÅ¡tu pateikė sÄ raÅ¡Ä , kas yra skolingi „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis iÅ¡siuntė paklausimus „(duomenys neskelbtini)“ skolininkams ir vėliau gana sėkmingai vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ bankinių lėšų ir trečiųjų asmenų, kurie pervedinėjo pinigus į skolininko sÄ skaitÄ .

Po to A. S. pasakė, kad Minsko plente, jo žiniomis, yra „(duomenys neskelbtini)” prekių. Jis, kartu su iÅ¡ieÅ¡kotoju A. S., savo padėjėja ir dar sukažkokia moterimi, kuri buvo su A. S., nuvažiavo į sandėlus, sandėlio darbuotoja atspausdino sÄ raÅ¡Ä prekių, priklausančių „(duomenys neskelbtini)“ ir jis Å¡ias prekes areÅ¡tavo. R. Ž. prieÅ¡ tai sandėlio vadovui sakė, kad sandėlyje esančios prekės jau yra parduotos, bet dar neiÅ¡vežtos. Tuo metu jis (antstolis D.

Å .) nebuvo iki galo įsistikinęs, kad prekės skolininkui nebepriklauso, todėl buvo tikslinga jas areÅ¡tuoti. Turto areÅ¡to aktas buvo įteiktas skolininkui. Po to, gavęs UAB “(duomenys neskelbtini)” praÅ¡ymÄ , jis panaikino prekių areÅ¡tÄ , nes buvo sėkmingai vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ trečiųjų asmenų ir iÅ¡ skolininko banko sÄ skaitų. Matėsi, kad pakaks padengti įsiskolinimus turimų debitorių. Be “(duomenys neskelbtini)” kitų iÅ¡ieÅ¡kotojų iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, vykdomųjų raÅ¡tų buvo.

Pas antstolę B. P. buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės A. G. naudai 45000 Lt sumai. 2012-06-29 areÅ¡tas buvo taikomas visam „(duomenys neskelbtini)“ turtui, kreditorius buvo “(duomenys neskelbtini)”, o laikinos apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2011-09-07. „(duomenys neskelbtini)“  disponavimo teisė visam turtui buvo apsunkinta 2011-08-31 nutartimi. AreÅ¡tuotų prekių jis nebÅ«tų galėjęs realizuoti, nes jos iki areÅ¡to akto buvo areÅ¡tuotos teismo. Tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡koma buvo iÅ¡ sÄ skaitos, todėl jis nesprendė realizuoti teismo areÅ¡tuotų prekių.

Antstolės B. P. areÅ¡to akte areÅ¡tuojamo turto apimtis buvo iÅ¡vardinta ir iÅ¡ dalies sutapo su jo tÄ pačiÄ dienÄ areÅ¡tuotu turtu. Jis nežinojo ir iÅ¡ informacinės sistemos nematė, kad B. P. areÅ¡to akto pagrindas yra 2012-06-04 nutartis A. G. naudai (1 tomas, XX lapas) ir areÅ¡to iÅ¡registravimas 2012-06-20 pagal CPK 147 str. 6 dalį. Turto kaina nustatoma skiriant turto vertės rinkos kainos ekspertizę. Pradinė areÅ¡tuotų prekių pardavimo varžytinėse kaina nustatoma 80 procentų rinkos vertės, iÅ¡ieÅ¡kotojui siÅ«loma prekę pasiimti už rinkos kainÄ .

Jei iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisako, antrose varžytinėse nustatoma 60 procentų vertė. Konkrečiu atveju, kadangi prekės buvo farmacijos produktai, vykdymo eigoje atsirastų papildomos iÅ¡laidos, gulančios ant skolininko pečių, nes reikia atitinkamų saugojimo patalpų. KeturÅ¡alį susitarimÄ jam pateikė A. S.. Jis (antstolis) nekompetetingas spręsti, ar iÅ¡ieÅ¡kojimo įvykdymas “(duomenys neskelbtini)” naudai galėjo pažeisti kitų kreditorių interesus. AreÅ¡to prekėms panaikinimas nebuvo susijęs su keturÅ¡aliu susitarimu.

KeturÅ¡alis susitarimas negalėjo vykti nenuėmus areÅ¡to, bet tkios sÄ lygos, kad antstolis panaikintų areÅ¡tÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ prekėms, susitarime nėra nurodyta. Kreipimasis dėl areÅ¡to nuėmimo buvo jau po katurÅ¡alio susitarimo sudarymo. PraÅ¡ymas nuimti areÅ¡tÄ gautas 28 dienÄ . Pagal “(duomenys neskelbtini)” pareiÅ¡kimÄ buvo iÅ¡ieÅ¡kota ne visa suma, 2012-08-16 duomenimis “(duomenys neskelbtini)” buvo pervesta 11693,86 Lt, J. B. ir A. S. – 12548 Lt, A. G.

– 3039,89 Lt. Tai duomenys yra iš vykdomosiso bylos. Keturšaliame susitarime buvo nurodyta, kad “(duomenys neskelbtini)” skola „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 202617,21 Lt, bet tai ne Lietuvos subjektas. Antstolio jurisdikcija apsiriboja Lietuvos Respublikos teritorija              2014-02-25 ir 2014-03-18 FNTT prie LR VRM PAV Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-5/13 ir Nr. 5-5/19 patvirtina, kad bendrovės ekonominė padėtis buvo sunki nuo 2010-12-31 (2011 metų pradžios) ir vis blogėjo.

Tyrimui pateikti įmonės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų duomenys patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę apskaitoje užregistruoto turto: 2009-12-31 – 2 kartus (2871 Lt / 1435,50 Lt); 2010-12-31 – 2,44 karto (1726768 Lt / 707690,50 Lt); 2011-12-31 – 4,65 karto (2572042 Lt / 552666,50 Lt); 2012-12-31 – 13,72 karto (2433973 Lt / 177447 Lt). Bendrovės mokumo koeficientai parodo, kad bendrovė buvo nemoki jau nuo 2010-12-31 (2011 metų pradžios) ir ši būsena blogėjo. 2012-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimų 98 kreditoriams 2 490 810,97 Lt sumai (t.2, b.l. 3-189).           Specialistė V.

Ž. teisme patvirtino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tirtu laikotarpiu - 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais dirbo nuostolingai. Tokio laikotarpio, kad įmonė dirbtų nenuostolingai, nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal finansinius rodiklius bÅ«klė buvo sunki, nes visÄ laikÄ jos įsipareigojimai virÅ¡ijo turtÄ ir neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriaus greitai ir laiku. Ä®monė egzisatvo iÅ¡ akcininkų skolintų lėšų. Pagal didžiosios knygos registrus Å¡i įmonė ilgalaikio turto neturėjo, turėjo tik trumpalaikį.

Nuosavas kapitalas visÄ laikÄ mažėjo, buvo mažesnis negu akcinio įstatinio kapitalo pusė. Akcininkai turėjo priimti sprendimÄ padidinti įstatinį kapitalÄ , padengti tuos nuostolius, kažkaip gerinti įmonės finansinę bÅ«klę. 2011 metų pradžioje įmonei buvo pateikti reikalavimai iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl skolų nemokėjimo laiku, ir kiti kreditoriai pateikė tokius reikalavimus. Ä®monės sÄ naudos buvo didelės, didžiausios – reklamos tikslais. Sunki ekonominė įmonės padėtis buvo nuo 2011 metų pradžios.

Laikotarpio, nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunki ekonominė padėtis perėjo į nemokumÄ , neiÅ¡skyrė. Nebuvo vertinti ir pradelsti įsipareigojimai, nes nebuvo pateiktas registras su pradelstais įsipareigojimais. Neturint pradelstų įsipareigojimų registrų buvo vertinama bendra įmonės bÅ«klė pagal koeficientus. Visi koeficientai buvo žemesni. Nuo įmonės veiklos pradžios įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ijo pusę apskaitoje užregistruoto turto. Tai tuo pačiu ir sunki ekonominė padėtis, ir tuo pačiu gali bÅ«ti ir įmonės nemokumas.

Kai pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto įmonės turto vertės – yra nemokumas, tas buvo įmonėje nuo veiklos pradžios. Ä®monės sunki ekonominė padėtis yra tada, kai įmonės turtas yra mažesnis negu įmonės įsipareigojimai ir kada įmonės iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas. Ä®monė niekada nebuvo pelninga. Ir kreditoriniai reikalavimai atsirado jau 2011 metų pradžioje. Ä®monės iÅ¡laidos visÄ laikÄ virÅ¡ijo pajamas. Pagal skaičius galima spręsti, kad įmonė buvo nemoki, bet, nesant pradelstų įsipareigojimų registro, Å¡ito konstatuoti nėra pagrindo.

Buvo apskaičiuoti einamojo likvidumo, kritinio likvidumo, bendrojo likvidumo koeficientai, įsiskolinimo koeficientas. Pagal jų rodiklį nustatyta, kad įmonė negali laiku mokėti, atsiskaityti su kreditoriais, tai yra ji gali vykdyti atsiskaitymus, bet ne laiku ir tik dalinai, nes įsipareigojimai žymiai didesni už turtÄ . Kita vertus, vertinant atskirų asmenų nurodytus kreditorinius įsipareigojimus, jie praktiÅ¡kai nekito per pusę metų, nuo 2011 metų pabaigos. Å ie kreditoriniai įsipareigojimai atvaizduoti trumpalaikuose įsipareigojimuose – pavyzdžiui, įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“ - 162000 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ – 88000 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ – 137000 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ – 239000 Lt.

Tuo metu pradelsti įsipareigojimai buvo didesni, negu pusė turto. Akivaizdi bankroto grėsmė konstatuojama, kai rodikliai bÅ«na mažesni už vienetÄ arba už vienetÄ ir pusę, žiÅ«rint koks rodiklis. Koeficientas „vienetas“ yra tada, kai turtas yra tokio pačio dydžio, kaip įsipareigojimai. Kai koeficientas yra žemiau vieneto, jau yra grėsmė, nes negali tuo turtu atsiskaityti. Su visais kreditoriais įmonė negalėjo atsiskaityti, nes įsipareigojimai virÅ¡ijo turtÄ . Be to, 202 metų pradžioje jau buvo įsipareigojimai darbuotojams.

Sunki padėtis ir bankroto grėsmė pagal įmonės rodiklius bei 2011 metais pateiktus kreditorių reikalavimus jau buvo. IÅ¡vadoje naudojamos sÄ vokos „sunki padėtis“ ir „akivaizdi bankroto grėsmė“ – tai skirtingos sÄ vokos. Pagal bankroto įstatymÄ jos yra skirtingos. Jeigu nesivadovautume bankroto įstatymu, tai tie patys rodikliai rodo ir sunkiÄ padėtį, ir tie patys rodo įmonės nemokumÄ . Kreditoriniai reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reiÅ¡kiami dar 2011 metų pradžioje: 2011-03-23 VMI sprendimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo priminimas (55000 Lt sumai), 2011-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raginimas dėl nesumokėtos sumos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas, ir t.t.

Tai reikalavimai dėl pradelsto skolos apmokėjimo.           Specialistė V. G. parodė, kad įmonės nemokumÄ vertino pagal pateiktus visus turėtus registrus ir bendrai pagal visus įsipareigojimus. Nebuvo vertinama, ar įsipareigojimai yra pradelsti, ar ne. Ä®monė nevedė ir nėra reikalaujama specialiai vesti pradelstų įsipareigojimų apskaitÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«klė buvo bloga nuo pat veiklos pradžios. Tam, kad įvertinti pradelstus įsipareigojimus, reikėjo labai daug informacijos: visų sutarčių, atsiskaitymo terminų, reikėjo suvesti įmonės apskaitÄ iÅ¡ naujo.

Å iuo atveju nebuvo kai kurių sutarčių, kai kurios sutartys buvo netgi žodinės, buvo neaiÅ¡kÅ«s atsiskaitymo terminai.          LR BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektai yra tik įmonės vadovai ir/ar įgalioti atstovai, taip pat ir juridinis asmuo.         Nustatyta, kad kaltinamasis R. Ž. nuo 2010-01-05 iki 2013-01-04 dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ( t. 4, b.l.40-42, 43, 46,48).         Nusikalstamo skolininko nesÄ Å¾iningumo objektyviosios pusės požymiai pasireiÅ¡kia dviejų aplinkybių sutaptimi - sunkia įmonės ekonomine padėtimi arba nemokumui, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir neturėjimu galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų.          Nustatyta, kad 2012-06-25 kaltinamasis R.

Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė keturÅ¡alį susitarimÄ dėl tarpusavio užskaitos, kurio pagrindu sumažino 90 000 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimÄ kreditoriui UAB ”(duomenys neskelbtini)”. Å is įvykis kaltinamojo neginčijamas ir yra patvirtintas specialisto iÅ¡vadomis Nr. 5-5/13 ir Nr. 5-5/19 ( t. 2, b.l. 3-189), liudytojų A. S., D. Å ., M. M. parodymais, taip pat, byloje esančiais dokumentais: 2012-06-25 keturÅ¡aliu susitarimi (kopija) dėl tarpusavio užskaitos tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Entafarma“, (duomenys neskelbtini) OU (t.1, b.l.160), UAB „Entafarma“ peteiktu SEB banko paslaugos internetu vietinio mokėjimo nurodymu, iÅ¡ kuriuo matyti, kad UAB „Entafarma“ atlieka pavedimÄ Ä¯monei „(duomenys neskelbtini)“ 90 000 Lt sumai, kaip užskaitÄ pagal keturÅ¡alį susitarimÄ Â (t.1, b.l.101, 113).

        Įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ar pan.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 8 p.).         Sunki įmonės ekonominė padėtis teisės teorijoje aiÅ¡kinama kaip padėtis, kai įmonė dar nepraranda mokumo, tačiau ekonominiai jos veiklos rodikliai rodo, kad bankrotas neiÅ¡vengiamas arba labai tikėtinas.

          Kaltinamajam R. Ž. reiÅ¡kiamas kaltinimas dėl abiejų įmonės bankroto požymius įrodančių aplinkybių, tai yra ir dėl įmonės nemokumo ir dėl sunkios įmonės finansinės padėties. Nemokumo ir sunkios ekonominės padėties (dar neprarasto mokumo) sÄ vokos viena kitai prieÅ¡tarauja, tad, turi bÅ«ti konstatuojamas tik vienas iÅ¡ Å¡ių požymių.  Kaltinimas dėl įmonės nemokumo požymio Å¡alintinas.            Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad vien iÅ¡ skolintų lėšų gyvavusi UAB ”(duomenys neskelbtini)” buvo sunkioje ekonominėje padėtyje jau nuo 2010-12-31 (tai yra nuo 2011 metų pradžios) ir Å¡i bÅ«klė nuolat blogėjo, nes bendrovės įsipareigojimai kreditoriams per visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį virÅ¡ijo pusę apskaitoje užregistruoto turto: 2009 metais – du kartus (2871 Lt/1435,50 Lt), 2010 metais – 2,44 karto (1 726 768 Lt/ 707 690,50 Lt), 2011 metais – 4,65 karto (2 572 042 Lt/552 666,50 Lt) ir 2012 metais – 13,72 karto (2 433 973 Lt/ 177 447 Lt).

             IÅ¡ finansinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 5-5/13 bei tyrimÄ atlikusių specialisčių paaiÅ¡kinimų teisme seka, kad dėl didelės dokumentų apimties nebuvo tirta įmonės pradelstų įsiskolinimų apimtis, juolab, kad dalis sandorių buvo žodiniai ir jie finansinėje apskaitoje neatsispindėjo, tačiau įvertinus įmonės finansinę bÅ«klę pagal einamojo likvidumo, kritinio likvidumo, bendrojo likvidumo ir įsiskolinimo koeficientus, rezultatai bylojo, kad 2012 metų viduryje įmonė buvo nemoki.             Vis dėlto, nesant duomenų apie pradelstų įsipareigojimų apimtį (nes jie nebuvo tirti), nėra galimybės konstatuoti, kad UAB ”(duomenys neskelbtini)” keturÅ¡alio sandorio sudarymo metu buvo nemoki, nes įmonės nemokumo sÄ voka pagal Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 8 p. siejama bÅ«tent su pradelstų įsipareigojimų apimtimi.

             Konstatuojama, kad 2012 metų birželio mėnesį, kuomet buvo įvykdytas keturšalis sandoris ir juo buvo patenkinti tik vieno kredotoriaus - UAB ”(duomenys neskelbtini)” reikalavimai, įmonės ”(duomenys neskelbtini)” ekoniminė padėtis buvo sunki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas.            Tai, kad UAB ”(duomenys neskelbtini)”  akivaizdžiai grėsė bankrotas neabejotinai suprato pats R. Ž., nes jau pats bendrovės vadovo statusas įpareigojo jį žinoti apie įmonės finansinę padėtį.

Akivaizdžios UAB ”(duomenys neskelbtini)” bankroto grėsmės bÅ«klė bÅ«vo konstatuota dar 2012-02-20 visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo ir kaltinamasis, turėjęs 24 proc. akcijų. IÅ¡ susirinkimo protokolo turinio ir akcininkų priimtų sprendimų matoma, kad nepasikeitus įmonės finansinei situacijai iki 2012-06-25 buvo nutarta didinti įmonės įstatinį kapitalÄ arba skolinti, 2011 metų nuostolį dengti iÅ¡ akcininkų lėšų, nuostolius dengti papildomais akcininkų įnaÅ¡ais didinant įstatinį kapitalÄ , proporcingai turimų akcijų skaičiui.

Nepadidinus įstatinio kapitalo, tai yra nepadengus nuostolių už 2011 metus, nutarta svarstyti įmonės bankroto iÅ¡kėlimo klausimÄ bei kreiptis į ekoniminę policijÄ dėl įmonės vadovo veiklos, tai yra dėl lėšų iÅ¡Å¡vaistymo ( t. 1, b.l. 15-16).              Bankroto byla UAB ”(duomenys neskelbtini)” buvo iÅ¡kelta 2012-09-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (t. 1, b.l. 136-139).                       Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad pagal bendrovės suvestinių apskaitos registrų ”Didžioji knyga” duomenis 2012-06-26 UAB ”(duomenys neskelbtini)” turėjo įsiskolinimų 98 kreditoriams iÅ¡ viso 2 490 810, 97 Lt sumai.           Visi Å¡ie paminėti byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad 2012-06-26 UAB ”(duomenys neskelbtini)” dėl sunkios ekonominės padėties neturėjo galimybių atsiskaityti su visais savo turimais kreditoriais, tačiau bendrovę atstovavęs R.

Ž. keturÅ¡alio susitarimo pagrindu 90 000 Lt sumai patenkino tik vieno iÅ¡ kreditorių – UAB ”(duomenys neskelbtini)” reikalavimus.             LR BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas (saugoma vertybė) yra kreditorių interesai. Nusikalstama veika pasireiÅ¡kia tuo, kad skolininkas patenkina arba užtikrina tik vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimus ir dėl to padaro turtinę žalÄ kitiems – ne mažiau kaip dviems kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti.          Jau aptarta, kad R.

Ž. 2012-06-25 patenkino tik vieno kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimÄ Â 90 000Lt sumai, nors įmonė turėjo įsiskolinimÄ 98 kreditoriams, kurių bendrų kreditorinių reikalavimų suma buvo 2 490 810, 97 Lt.          Šiais savo veiksmais R. Ž. iÅ¡skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ visų kitų bendrovės kreditorių, suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prioritetÄ prieÅ¡ kitus kreditorius ir sumenkino kitų kreditorių galimybes atgauti iÅ¡ UAB ”(duomenys neskelbtini)”  savo skolas, taip padarydamas jiems atitinkamo dydžio turtinę žalÄ .         Subjektyvinė nusikalstamo skolininko nesÄ Å¾iningumo pusė pasireÅ¡kia tiesiogine tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas (įmonės vadovas) supranta, kad įmonei gresia bankrotas, supranta, kad nesÄ Å¾iningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, kad likusieji kreditoriai patirs dėl to žalÄ ir to nori.          UAB ”(duomenys neskelbtini)” ilgalaikio turto neturėjo. Kaltinamasis R. Ž. perdavė UAB ”(duomenys neskelbtini)”, kuri buvo viena iÅ¡ keturių UAB ”(duomenys neskelbtini)” lygiaverčių akcininkių (turėjo 24 proc. akcijų) beveik visÄ Ä¯monės likvidų turtÄ , be to, dar bÅ«damas UAB ”(duomenys neskelbtini)”direktoriumi, kaltinamasis 2012-06-07 tapo kitos naujai įkurtos įmonės UAB ”(duomenys neskelbtini)” valdybos pirmininku ( t. 3, b.l. 67-69).

Su minėtos naujos įmonės steigimu susijusi taip pat A. Å . ir UAB ”(duomenys neskelbtini)” akcininkas - 28 procnetų akcijų paketo turėtojas D. T. H.. Pažymėtina, kad pastarojo naudai jau po to, kai akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas iki 2012-06-25 padidinti įstatinį kapitalÄ iÅ¡ akcininkų įnašų, kaltinamasis tenkino kreditorinius įsipareigojimus ir nuo iki 2012-04-13 iki 2012-05-14 bankiniais pavedimais grÄ Å¾ino D. T. H.,ui virÅ¡ 14 000 Lt paskolos (t. 3, b.l. 125-127).

Tuo tarpu didžiausio kreditoriaus – akcininko A. G. kreditoriniai reikalavimai, siekę beveik 400 000 Lt, iÅ¡vis nebuvo tenkinami. Visos Å¡ios aplinkybės nekelia jokių abejonių, kad UAB ”(duomenys neskelbtini)” veikla ir įmonės egzistavimas, susidarius dideliems įsiskolinimams, esant bankroto akivaizdumui ir neturint galimybės atsiskaityti su kreditoriaus, po 2012-02-20 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo, kaltinamojo R. Ž. buvo tyčia ir sÄ moningai likviduojami.           Kaltinamojo R.

Ž. veiksmai turi visus LR BK 208 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Jo veiksmų kvalifikacija teisinga.          Bausmės skyrimas          Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.               R. Ž. praeityje neteistas (t.4, b.l.57), baustas administracine tvarka (t.4, b.l.58), priklausomybės ar psichikos ligos jam nediagnozuotos (t.4, b.l.62-64).           R.

Ž. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena - apgaulingas apskaitos tvarkymas – apysunkė, kita – skolininko nesÄ Å¾iningumas – priskiriams prie nesunkių nusikaltimų.             Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ , bausmės tikslai siektini skiriant R. Ž. baudÄ .                   Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,                          n u s p r e n d ė :

                R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:                pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį - 150 MGL dydžio bauda – tai yra 19 500 Lt (devyniolika tÅ«kstančių penki Å¡imtai) (5647 Eu) bauda;                pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio bauda – tai yra 13 000 Lt (trylika tÅ«kstančių) (3765 Eu) bauda.                PaskirtÄ sias baudas subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant (LR BK 63 str. 1 ir 4 d.) ir nustatyti R.

Ž. galutinę subendrintÄ bausmę – 230 MGL dydžio baudÄ â€“ tai yra 29 900 Lt (dvideÅ¡imt devyni tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai) (8659 Eu) baudÄ .                  Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės R. Ž. neskirti.                 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«rÄ administruojančiam asmeniui.            Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ , paduodant apeliacinį skundÄ .

               Teisėja                                                                       L.Tarčevskaja