a63d8b58-e252-44cf-b90a-c3e3dad60b53 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-830-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01357-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.2.; 2.6.4.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato T.

D. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1989-887/2016 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autojuruna“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Linėja transport“, uždaroji akcinė bendrovė „LR Group“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, A. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Alytaus rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autojuruna“ 3 814,46 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 187,48 Eur palÅ«kanas, 6 % dydžio metines palÅ«kanas, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Linėja transport“ 2015-03-13 sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovė (vežėjas) įsipareigojo UAB „Linėja transport“ (siuntėjo) užsakymu pergabenti krovinį (fasadines aliuminio plokÅ¡tes) marÅ¡rutu Vilnius–TelÅ¡iai–Kretinga. 2015-03-17 pristačius krovinį gavėjui, pastebėta, kad krovinys apgadintas.

IeÅ¡kovė, kaip UAB „Linėja transport“ draudikas, priėmė sprendimÄ kompensuoti dėl krovinio apgadinimo atsiradusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 3 814,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į už žalÄ atsakingÄ asmenį. Atsakovė kaip vežėjas yra atsakinga už krovinio iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimÄ transporto priemonėje. IeÅ¡kovės turimais duomenimis, krovinys sugadintas dėl to, kad jis nuvirto transporto priemonėje. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga už kroviniui padarytÄ Å¾alÄ . Dėl Å¡ios žalos atsiradimo yra kaltas krovinio siuntėjas UAB „LR Group“, kuris netinkamai pakrovė krovinį į atsakovės automobilį, dėl ko Å¡is krovinys buvo apgadintas. Visa tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ nepriklausomų ekspertų - UAB „Klaipėdos Netas“ atlikto krovinio apžiÅ«ros raporto. Kadangi atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „DK PZU Lietuva“ buvo sudariusi Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1705778/2), todėl 2015-03-17 pristačius krovinį gavėjui ir jam pastebėjus krovinio apgadinimÄ , atsakovė iÅ¡ karto, tÄ pačiÄ dienÄ informavo savo draudėjÄ apie šį įvykį.

Remiantis krovinio apžiÅ«ros raporte pateiktais duomenimis bei iÅ¡vadomis bei kitais žalos bylos administravimo metu surinktais duomenimis buvo nustatyta, kad įvykio metu atsakovės civilinė atsakomybė nekilo, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ priėmė sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos. Siuntėjas UAB „LR Group“ žinodamas savo siunčiamų prekių specifikÄ , privalėjo užtikrinti, kad krovinio pakavimo ir pakrovimo puspriekabėje darbai bÅ«tų atlikti tinkamai, apsaugant krovinį nuo galimų pažeidimų.

Atsakovė mano, kad šioje civilinėje byloje ji yra netinkamas atsakovas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybei 12,69 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Teismas nustatė, kad 2015-03-13 atsakovė ir UAB „Linėja transport“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 15031015. 2015-03-20 pristačius krovinį, UAB „Linėja transport“ informavo ieškovę apie įvykį, t. y. kad buvo apgadintas krovinys.

Trečiojo asmens draudikas priėmė sprendimÄ kompensuoti dėl krovinio apgadinimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo 3 814,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė ir UAB DK „PZU Lietuva“ (Å¡iuo metu ADB Gjensidige) sudariusios Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį. UAB DK „PZU Lietuva“, remdamasis JSC „Klaipėdos Netas“ 2015-03-20 krovinio apžiÅ«ros raportu atsisakė atlyginti žalÄ . UAB „Klaipėdos Netas“ prie nuostolių priežasčių yra nurodęs, kad fasado plokščių krovinys puspriekabėje buvo sukrautas į du Å¡tabelius.

PlokÅ¡tės sukrautos vertikaliai, dviem aukÅ¡tais ir atremtos prie deÅ¡iniojo puspriekabės borto. PlokÅ¡tės palaidos – tarpusavyje nesuriÅ¡tos, nesutvirtintos. VirÅ¡utinių ir apatinių plokščių kantai tiesiogiai liečiasi viena su kitu, nėra apsauginių priemonių. Tarp plokščių nėra apsauginių priemonių apsaugančių nuo trinties viena į kitÄ . Taip pat plokÅ¡tėse rasta gamybinių atliekų. Plokščių Å¡tabelis esantis puspriekabėje vidurinėje dalyje nenuvirtęs, o galinėje dalyje pavirtęs link puspriekabės kairiojo borto.

Mano, jog gale pakrautos plokÅ¡tės nuvirto dėl netinkamo plokščių sukrovimo – skirtingų matmenų plokÅ¡tės buvo sukrautos dviem aukÅ¡tais, tarpusavyje nesuriÅ¡tos. Parapetinės fasado plokÅ¡tės, kurių galai gali susilenkti 90 laipsnių kampu, sukrautos kartu, todėl Å¡tapelis neturi stabilumo ir jo neįmanoma tinkamai sutvirtinti diržais.Teismo nuomone, atsakovė UAB „Autojuruna“ yra tinkamas atsakovas byloje. IeÅ¡kovė pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsnių nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ turi įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Teismas nustatė, kad dėl to, jog krovinys buvo pažeistas dėl jo netinkamo supakavimo tarp Å¡alių ginčo nėra. UAB „Klaipėdos Netas“ nurodė, kad krovinys buvo pažeistas dėl jo netinkamo paruoÅ¡imo transportavimui, t. y. netinkamo supakavimo ir dėl netinkamo sukrovimo puspriekabėje. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus, kad žala atsirado netinkamai užveržus bei atsilaisvinus vienam iÅ¡ tvirtinimo diržų ir kad tÄ dirÅ¾Ä tvirtino atsakovės vairuotojas ir kad vežėjas turėjo pasirÅ«pinti tinkama tvirtinimo įranga, matydamas netinkamÄ pakrovimÄ turėjo įraÅ¡yti pastabas važtaraÅ¡tyje arba atsisakyti vežti krovinį.Teismo nuomone, eksperto UAB „Klaipėdos Netas“ nurodytos krovinio pažeidimo priežastys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykį nulėmė visiÅ¡kai netinkamas plokščių paruoÅ¡imas pakrovimui ir netinkamas pakrovimas.

Eksperto aiÅ¡kiai nurodyta, kad taip kaip buvo pakrautos plokÅ¡tės, jų nebuvo įmanoma tinkamai sutvirtinti diržais. Kas paneigia ieÅ¡kovės atstovo argumentus, kad įvykis įvyko dėl netinkamai užtvirtinto diržo. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokio pobÅ«džio pakrovimo poreikis - plokščių sutvirtinimas tarpusavyje, apsauginių priemonių tarp plokščių sudėjimas, plokščių pakrovimas įvertinus jų lankstumÄ yra priskirtina iÅ¡imtinai specialisto – siuntėjo kompetencijai, nes tik gamintojas gali žinoti, kokių apsaugos priemonių turi bÅ«ti imamasi gabenant jo pagamintÄ prekę.

Jau nekalbant apie tai, kad niekas kitas apart gamintojo negali atsakyti už gamybinių atliekų plokÅ¡tėse – metalo drožlių, kniedžių palikimÄ , kas eksperto nuomone galimai padidino sugadinimų apimtis. Todėl ne vežėjas, o siuntėjas turi įvertinti gaminio savybes ir užtikrinti saugų krovinio pakrovimÄ - gabenimÄ .Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintas Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisykles krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo bÅ«dÄ , atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina.

Visus Å¡iuos veiksmus atliko siuntėjas, kitokių susitarimų tarp Å¡alių nebuvo, taigi, už visus pirmiau nurodytus veiksmus atsako siuntėjas. Savo ruožtu vežėjas užtikrino, kad transporto priemonė bÅ«tų tvarkinga, bei užtikrino tvirtinimo įrangos (diržų), tokį tvirtinimo bÅ«dÄ pasirinkus siuntėjui, buvimÄ ir tinkamumÄ . Kad vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į aÅ¡is bÅ«tų virÅ¡ijusi nustatytas normas, teismui įrodymų nepateikta. Teismass nurodė, kad vežėjas turi pareigÄ , kilus įtarimams, kad krovinys transporto priemonėje pakrautas nesaugiai, kreiptis į siuntėjÄ praÅ¡ydamas krovinį perkrauti, o Å¡iam to nepadarius, atsisakyti vežti krovinį arba užfiksuoti netinkamo pakrovimo faktÄ važtaraÅ¡tyje.

Tačiau eksperto iÅ¡vadoje nurodyti netinkamo sukrovimo momentai nesietini su vežėjui keliama pareiga tikrinti krovinio iÅ¡dėstymÄ pagal Kelių eismo taisyklių ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarkÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksÄ ir Kelių eismo taisykles tik yra specializuotos – detalesnės. Pagal jas vežėjas turi patikrinti krovinio svorio centrÄ , įvertinti krovinio tvirtinimÄ ir inercijos jėgas, į stabdymo metu krovinį veikiančiÄ trinties jėgÄ , diržų tvirtinimÄ bei transporto priemonės judėjimo kryptį ir panaÅ¡iai.

Taip pat ir Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis nustato, kad vežėjas turi užtikrinti krovinio vežimo saugÄ , siekiant sumažinti keliamÄ pavojų žmonėms, turtui ir aplinkai. Turi įsitikinti, kad krovinio masė nevirÅ¡ija sutartyje nurodytos, kas vėlgi patvirtina, kad vežėjas tikrina krovinio pakrovimÄ ir tvirtinimÄ saugaus eismo prasme. Teismas nurodė, kad Siuntėjas UAB „LR Group“ sutikdamas, kad jam bÅ«tų iÅ¡mokėta dalis draudimo iÅ¡mokos, pripažino, kad kroviniui padaryta žala yra susijusi su jo paties netinkamai atliktais krovinio pakavimo ir sukrovimo darbais. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ , kadangi turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius.

IeÅ¡kovė negalėjo detaliau paaiÅ¡kinti ar pateikti savo paskaičiavimus, kodėl buvo nuspręsta reikalauti iÅ¡ atsakovės bÅ«tent tokio dydžio žalos atlyginimo. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodyta, jog draudėjas patyrė bÅ«tent tokio dydžio žalÄ , kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės atstovas prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvada, kad neįrodytas ir nepagrįstas ieškovės argumentas, jog krovinį diržais tvirtino atsakovės vairuotojas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje esantis A. S. paaiškinimas tvirtina, kad:

1) krovimo metu jis buvo transporto priemonės, į kurį buvo kraunamas krovinys, kabinoje;

2) pakrovus krovinį į transporto priemonę A. S. patikrino krovinį, sutvirtino jį diržais, pastabų važtaraštyje neparašė. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad krovinį diržais sutvirtino atsakovės darbuotojas;Teismas nepagrįstai sprendė, kad krovinys buvo pažeistas išimtinai dėl jo netinkamo supakavimo ir dėl netinkamo sukrovimo puspriekabėje. Ši teismo išvada grindžiama išimtinai JSC „Klaipėdos Netas“ išvada. Ieškinys buvo grindžiamas taip pat aplinkybe, kad netinkamai pritvirtintas krovinys transportavimo gavėjui metu nuvirto ir buvo apgadintas.

AnalogiÅ¡kas krovinys (kurio pakuotė ir krovinio sukrovimo ant paletės bÅ«das bei tvirtinimas paletėje, krovinio apsauga nuo subraižymo buvo identiÅ¡ki) buvo vežamas daug kartų, bet toks įvykis (vežamo krovinio sugadinimas) įvyko pirmÄ kartÄ . Byloje esantys įrodymai (A. S. paaiÅ¡kinimas) tvirtina, kad krovinį tvirtino atsakovės darbuotojas A. S.. JSC „Klaipėdos Netas“ iÅ¡vada patvirtina, kad krovinio neįmanoma sutvirtinti diržais. Krovinio vežimo sutartimi atsakovė AB „Autojuruna“ įsipareigojo pervežti krovinį ir įsipareigojo: užtikrinti krovinio vežimo saugÄ (3.3 punktas); užtikrinti saugų krovinio pakrovimÄ ir iÅ¡krovimÄ .

Pakrovimo bei iÅ¡krovimo metu patikrinti krovinio bÅ«klę (3.4 punktas); priimant krovinį patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, ženklinimas, iÅ¡orinė krovinio ir pakuotės bÅ«klė (3.9 punktas). Pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56) (toliau raÅ¡ome – Taisyklės) 6 punktÄ krovinio vežėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė butų tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama.

Pagal Taisyklių 10 punktÄ vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys iÅ¡dėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir Å¡ių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtÄ neatitiktį vairuotojas privalo praneÅ¡ti krovinio siuntėjui, kuris privalo jÄ paÅ¡alinti. Neįvykdžius Å¡io reikalavimo, važiuoti draudžiama. Pagal Taisyklių 10.1. punktÄ vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimÄ kelionės metu. Papildomai tvirtinimas turi bÅ«ti tikrinamas po krovinio dalies iÅ¡krovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu.

Byloje esantis vairuotojo paaiÅ¡kinimas tvirtina vairuotojo žinojimÄ apie galimÄ pavojų kroviniui apgadinti, tačiau apie tai pastabų krovinio važtaraÅ¡tyje neįraÅ¡yta. Nagrinėjamu atveju vežėjas turėjo teisę atsisakyti priimti krovinį arba įraÅ¡yti į važtaraÅ¡tį pastabas. Atsakovės darbuotojas priėmė krovinį vežti ir į važtaraÅ¡tį neįrašė pastabų dėl krovinio iÅ¡dėstymo ar pritvirtinimo. Å iuo atveju netinkamai iÅ¡dėstytas ir pritvirtintas krovinys transportavimo gavėjui metu nuvirto ir buvo apgadintas, todėl už pusę dėl krovinio sugadinimo atsiradusių nuostolių atsakingas vežėjas; IeÅ¡kovė neginčija aplinkybės, kad daliai krovinio sugadinimo turėjo įtakos netinkamas plokščių paruoÅ¡imas pakrovimui ir netinkamas pakrovimas.

Tačiau ieÅ¡kovė ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad netinkamas plokščių paruoÅ¡imas pakrovimui ir netinkamas pakrovimas buvo vienintelė krovinio sugadinimo priežastis. Teismas dėl padarytų grubių procesinės ir materialiosios teisės pažeidimų neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ ir priėmė nepagrįstÄ , bei neteisėtÄ sprendimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Nėra jokio pagrindo abejoti JSC „Klaipėdos Netas“ iÅ¡vados tikslumu ir iÅ¡samumu.

Atsakovė kaip vežėja tinkamai vykdė krovinio pervežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Krovinio sugadinimÄ lėmė netinkamas krovinio pakrovimas, kurį vykdė ir už kurį atsako krovinio siuntėjas trečiasis asmuo UAB „LR Group“; Apeliantas nepagrįstai apeliacinį skundÄ grindžia Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis. Apelianto nurodyti taisyklių reikalavimai yra skirti tik kelių eismo dalyvių saugumui užtikrinti ir iÅ¡vengti eismo įvykių, tai yra, kad gabenamas krovinys bÅ«tų stabilus ir neiÅ¡kristų iÅ¡ transporto priemonės bei nepadarytų žalos pačiam vairuotojui ar kitiems asmenims bei jų turtui.

Å ios teisės normos neapima tokių vežėjo ir siuntėjo santykių, nuo kurių priklauso pačios gabenamos prekės tinkamas įpakavimas, pakrovimas ir iÅ¡krovimas tam, kad prekė bÅ«tų pristatyta visiÅ¡kai nepažeista;Nesutiktina, kad atsakovės vairuotojas žinojo apie galimÄ pavojų kroviniui apgadinti, tačiau apie tai pastabų krovinio važtaraÅ¡tyje neįrašė. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik iÅ¡orinių ir aiÅ¡kiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio iÅ¡dėstymo automobilyje kontrole.

Atsakovės vairuotojas priimdamas krovinį privalėjo tik patikrinti krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę. Jokiuose teisės aktuose nenumatyta pareiga patikrinti ar tinkamai pakrautas ir sutvirtintas krovinys, todėl apelianto argumentas, kad vežėjos vairuotojas žinojo apie pavojų kroviniui apgadinti yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Atsiliepime apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Apeliantas nepagrįstai sureikÅ¡mina krovinio tvirtinimo darbų etapo reikÅ¡mę nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi žala kroviniui atsirado dėl visiÅ¡kai kitų priežasčių, t. y. dėl netinkamo krovinio supakavimo ir sukrovimo puspriekabėje. Å ie darbai priskiriami iÅ¡imtinai siuntėjo kompetencijai;Apeliantas nesutikdamas su raporte nurodytomis aplinkybėmis ir nepriklausomų ekspertų nustatytomis žalos atsiradimo priežastimis, galėjo kviesti savo ekspertus krovinio apžiÅ«rai atlikti, žalos atsiradimo priežastims bei dydžiui nustatyti, tačiau to nepadarė;Apeliacinio skundo argumentas, kad analogiÅ¡kas krovinys buvo vežamas daug kartų, bet toks įvykis (vežamo krovinio sugadinimas) įvyko pirmÄ kartÄ yra deklaratyvus.

Byloje jokių duomenų apie analogiÅ¡kų krovinių pervežimÄ , jų sutvirtinimo bei pakrovimo bÅ«dus ir/ar kitas aplinkybes nėra; Nei iÅ¡ ieÅ¡kinio, nei iÅ¡ apeliacinio skundo nėra aiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovė apskaičiavo praÅ¡omos iÅ¡ atsakovės priteisti žalos dydį, kokios proporcijos ir kodėl buvo taikomos. IeÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti žalos atlyginimas yra pagrįstas subjektyviu paties ieÅ¡kovės vertinimu, o ne objektyviais kriterijais.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje nustatyta, kad 2015-03-13 atsakovė UAB „Autojuruna“ ir trečiasis asmuo UAB „Linėja transport“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 15031015. 2015-03-20 pristačius krovinį, UAB „Linėja transport“ informavo ieÅ¡kovę apie įvykį, t. y. kad buvo apgadintas krovinys.

IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“, kaip trečiojo asmens UAB „Linėja“ transport“ draudikas priėmė sprendimÄ kompensuoti dėl krovinio apgadinimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo 3814,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės nuomone, už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakinga atsakovė. IeÅ¡kovė nurodė, kad Krovinio vežimo sutartimi atsakovė AB „Autojuruna“ įsipareigojo: užtikrinti krovinio vežimo saugÄ (3.3 punktas); užtikrinti saugų krovinio pakrovimÄ ir iÅ¡krovimÄ , pakrovimo bei iÅ¡krovimo metu patikrinti krovinio bÅ«klę (3.4 punktas); priimant krovinį patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, ženklinimas, iÅ¡orinė krovinio ir pakuotės bÅ«klė (3.9 punktas).

Atsakovės darbuotojas privalėjo patikrinti, ar pakrauto krovinio iÅ¡dėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sÄ lygas, nes vežėjas atsakingas už krovinio iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimÄ transporto priemonėje. Atsakovė AB „Autojuruna“ priėmė krovinį vežti ir į važtaraÅ¡tį neįrašė pastabų dėl krovinio iÅ¡dėstymo ar pritvirtinimo. Å iuo atveju netinkamai iÅ¡dėstytas ir pritvirtintas krovinys transportavimo gavėjui metu, nuvirto ir buvo apgadintas, dėl to atsakovės kaltė dėl atsiradusios žalos grindžiama netinkamu krovinio sukrovimu puspriekabėje.Byloje kilo ginčas dėl draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ teisės reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ v.

UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).Nagrinėjamojoje byloje, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieÅ¡kovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.UAB „Klaipėdos Netas“, UAB DK PZU Lietuva draudimo kompanijos pavedimu, atliko fasado plokščių Alucobond krovinio apžiÅ«rÄ , siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, o taip pat nuostolių dydį ir 2015-03-20 krovinio apžiÅ«ros raporte nurodė, kad Alucobond fasado plokÅ¡tės buvo pažeistos dėl netinkamo krovinio paruoÅ¡imo transportavimui, t. y. plokÅ¡tės nebuvo tinkamai supakuotos, bei dėl netinkamo plokščių sukrovimo puspriekabėje.

Krovinio apžiÅ«ros raporte konstatuota, kad fasado plokščių krovinys puspriekabėje buvo sukrautas į du Å¡tabelius. PlokÅ¡tės sukrautos vertikaliai, dviem aukÅ¡tais ir atremtos prie deÅ¡iniojo puspriekabės borto. PlokÅ¡tės palaidos – tarpusavyje nesuriÅ¡tos, nesutvirtintos. VirÅ¡utinių ir apatinių plokščių kantai tiesiogiai liečiasi viena su kitu, nėra apsauginių priemonių. Tarp plokščių nėra apsauginių priemonių apsaugančių nuo trinties viena į kitÄ .

Taip pat plokštėse rasta gamybinių atliekų: metalo drožlių bei kniedžių, kurios galimai padidino sugadinimų apimtus. Plokščių štabelis esantis puspriekabėje vidurinėje dalyje nenuvirtęs, o galinėje dalyje pavirtęs link puspriekabės kairiojo borto. Gale pakrautos plokštės nuvirto dėl netinkamo plokščių sukrovimo – skirtingų matmenų plokštės buvo sukrautos dviem aukštais, tarpusavyje nesurištos. Parapetinės fasado plokštės, kurių galai gali susilenkti 90 laipsnių kampu, sukrautos kartu, todėl štapelis neturi stabilumo ir jo neįmanoma tinkamai sutvirtinti diržais.

Krovinio paruoÅ¡imÄ transportavimui ir pakrovÄ Ä¯ transporto priemonę atliko UAB „LR Group“ atstovai. Å ių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykį ir žalos padarymÄ nulėmė visiÅ¡kai netinkamas plokščių paruoÅ¡imas pakrovimui ir netinkamas pakrovimas ir Å¡iuo atveju ne vežėjas, o siuntėjas turėjo įvertinti gaminio savybes ir užtikrinti saugų krovinio pakrovimÄ - gabenimÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d.

įsakymu Nr. 3-56) 6 punktÄ krovinio vežėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė butų tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama. Pagal Taisyklių 10 punktÄ vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys iÅ¡dėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir Å¡ių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtÄ neatitiktį vairuotojas privalo praneÅ¡ti krovinio siuntėjui, kuris privalo jÄ paÅ¡alinti. Neįvykdžius Å¡io reikalavimo, važiuoti draudžiama.

Pagal Taisyklių 10.1. punktÄ vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimÄ kelionės metu. Papildomai tvirtinimas turi bÅ«ti tikrinamas po krovinio dalies iÅ¡krovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu. Nagrinėjamu atveju vežėjas turėjo teisę atsisakyti priimti krovinį arba įraÅ¡yti į važtaraÅ¡tį pastabas. Pažymėtina, kad Å¡ie reikalavimai yra skirti kelių eismo dalyvių saugumui užtikrinti ir iÅ¡vengti eismo įvykių, tai yra, kad gabenamas krovinys bÅ«tų stabilus ir neiÅ¡kristų iÅ¡ transporto priemonės bei nepadarytų žalos pačiam vairuotojui ar kitiems asmenims bei jų turtui.

Tačiau Å¡ios teisės normos neapima tokių vežėjo ir siuntėjo santykių, nuo kurių priklauso pačios gabenamos prekės tinkamas įpakavimas ir pakrovimas tam, kad prekė bÅ«tų pristatyta visiÅ¡kai nepažeista. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad vežėjas dėl netinkamo prekių pakrovimo bÅ«tų sukėlęs eismo įvykį, todėl ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Krovinių iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis.Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tų pačių Taisyklių 5, 7, 8 punktai nustato krovinio siuntėjo pareigas ir atsakomybę, t. y., kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo bÅ«dÄ , atitinkantį gamintojo reikalavimus (5 punktas).

Krovinio siuntėjas pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina (7 punktas). Krovinio siuntėjas privalo iÅ¡dėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad bÅ«tų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į aÅ¡is turi nevirÅ¡yti nustatytų normų (8 punktas). Kaip nustatė teismas, visus Å¡iuos veiksmus atliko siuntėjas, kitokių susitarimų tarp Å¡alių nebuvo, todėl už visus pirmiau nurodytus veiksmus atsako siuntėjas.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės vairuotojas žinojo apie galimÄ pavojų kroviniui apgadinti, tačiau apie tai pastabų krovinio važtaraÅ¡tyje neįrašė.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik iÅ¡orinių ir aiÅ¡kiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio iÅ¡dėstymo automobilyje kontrole. Atsakovės vairuotojas priimdamas krovinį privalėjo tik patikrinti krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę. UAB „Klaipėdos Netas“ krovinio apžiÅ«ros iÅ¡vadoje nurodyti netinkamo sukrovimo aplinkybės nesietinos su vežėjui keliama pareiga tikrinti krovinio iÅ¡dėstymÄ pagal Kelių eismo taisyklių ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju, vežėjui nekilo pareiga padaryti įraÅ¡us važtaraÅ¡tyje.

Kadangi byloje nenustatyta, kad vežėjas bÅ«tų pažeidęs jam teisės aktuose ar sutartyje nustatytas pareigas, dėl to apelianto argumentas, kad vežėjo vairuotojas žinojo apie pavojų kroviniui apgadinti yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo vairuotojas, gabendamas krovinį, bÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar atlikęs kitokio pobÅ«džio neteisėtus ar neatsargius veiksmus, kurie bÅ«tų nulėmę prekių apgadinimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834  8,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Ši suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Evaldas Burzdikas                                                                                         Virginija Gudynienė                                                                                         Izolda Nėnienė