a63b8223-bfa1-4c7b-9fa0-8fe4c8a0997b · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-718-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02252-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2;20.2.3; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – I.S., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas pirminiu 2018 m. gegužės 29 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 129 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–4), patikslintuose skunduose (b. l. 9–10 , 69–71 ) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) 205 kameroje.

Buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į 5,1 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ . Visas kameros plotas kartu su baldais ir tualetu buvo apie 10 kv. m. Kameros plotas buvo dalinamas dviem asmenims, todėl buvo suvaržytas pareiÅ¡kėjo judėjimas, kildavo pykčiai, konfliktai, kildavo kraujospÅ«dis ir skaudėdavo galvÄ , kankino nemiga. Pažymėjo, jog jis yra musulmonas, todėl privalo 5 kartus per dienÄ melstis. Dėl mažo kameros ploto ir baldų bei kitų nuteistųjų, nebuvo vietos kur atlikti religines apeigas.

Be to, Ligoninės teritorijoje, 12 korpuse nėra koplyčios, kur pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs atlikti religines apeigas. Negalėdamas atlikti religinių apeigų patyrė labai didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, emocinį diskomfortÄ , stresÄ . Kameroje nebuvo užuolaidų ar žaliuzių, todėl nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas ir dienÄ , ir naktį, kadangi nuolat degdavo Å¡viesa. Dėl pažeistos teisės į privatumÄ patyrė labai didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , gėdos jausmÄ , pablogėjo bendravimo galimybės, iÅ¡sivystė nepilnavertiÅ¡kumo jausmas.

Ligoninės 12 korpuso duÅ¡e nebuvo lentynėlės pasidėti higienos reikmenims, nebuvo persirengimo kambario. Vietoje lentynėlės buvo prie sienos pritvirtintas iÅ¡ metalinių strypų padarytas 7 x 13 cm dydžio krepÅ¡elis, kuriame galima pasidėti muilinę, Å¡ampÅ«nÄ ir duÅ¡o gelį, kitų higienos priemonių nebuvo galima padėti, nes nebuvo vietos, be to, krepÅ¡elio dugno tarpai yra dideli ir smulkÅ«s daiktai krenta ant grindų. Todėl 2018 m. gegužės 7 d. nukritus duÅ¡e ant grindų dantų Å¡epetėliui, pareiÅ¡kėjui visÄ savaitę nebuvo sudaryta galimybė valytis dantis, nes neleido papildomai apsipirkti parduotuvėje ir įsigyti dantų Å¡epetėlio, nors buvo raÅ¡ytas praÅ¡ymas dėl papildomo apsipirkimo.

Taip pat nebuvo leista įsigyti nemokamai dantų Å¡epetėlio. Dantų Å¡epetėlį leido nusipirkti tik po 8 dienų, t. y. 2018 m. gegužės 15 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ atnešė nemokamÄ dantų Å¡epetėlį. Dėl to pareiÅ¡kėjui visÄ savaitę iÅ¡ burnos sklido nemalonus kvapas, gedo dantys, jautė didelį diskomfortÄ , pažeminimÄ . Kameroje nebuvo nei vienos kėdės ar taburetės. Dėl to pareiÅ¡kėjas buvo priverstas sėdėti ant palangės, todėl gavo drausminę nuobaudÄ , nors pareiÅ¡kėjas nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis.

Po to, kai pareiÅ¡kėjui buvo skirta drausminė nuobauda, prie grindų prisuko vienÄ taburetę. Nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kėjui nebuvo tiekiamas maistas, kurį jis galėtų valgyti. Dėl žandikaulio traumos pareiÅ¡kėjui buvo sukabinti žandikauliai, todėl pareiÅ¡kėjas valgė tik skystÄ , sutrintÄ , mechaniÅ¡kai susmulkintÄ maistÄ , kurį tekdavo siurbti per vamzdelį. Iki 2018 m. gegužės 6 d. pietų pareiÅ¡kėjui buvo tiekiamas nesmulkintas maistas.

Nors pareiÅ¡kėjas kasdien ir žodžiu, ir raÅ¡tu kreipėsi į Ligoninės administracijÄ , kad tiektų susmulkintÄ maistÄ . Todėl pareiÅ¡kėjas buvo priverstas badauti. BÅ«damas Ligoninėje nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskelbęs bado akcijÄ , nes pareiÅ¡kėjui nebuvo tiekiamas toks maistas, kurį pareiÅ¡kėjas gauna pataisos namuose, t. y. veganų maisto racionas, kadangi pareiÅ¡kėjas yra musulmonas ir nevartoja kiaulienos. PareiÅ¡kėjui nebuvo leista pirktis mėsos, kuriÄ jis gali valgyti.

Tačiau Ligoninės administracija nesiėmė jokių veiksmų, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnyje, t. y. nebuvo matuojamas arterinis kraujospÅ«dis, svoris, ligoninės administracija bei psichologinės tarnybos specialistai nesiaiÅ¡kino badavimo priežasčių. Teigė, jog nutraukė bado akcijÄ dėl to, jog labai silpnai jautėsi. Negalėjo miegoti, labai kankino nerimas, baimė. Svaigo galva, neturėjo jėgų vaikščioti. Atvykus į Ligoninę buvo atimami visi asmeniniai rÅ«bai, iÅ¡skyrus apatinį trikotaÅ¾Ä bei iÅ¡duodama suplyÅ¡usi pižama.

Ä® laukÄ reikia eiti su pižama nepriklausomai nuo oro temperatÅ«ros. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo paimtas megztinis ir padėtas į sandėlį. Megztinio kiÅ¡enėje pareiÅ¡kėjas pamirÅ¡o musulmoniÅ¡kÄ rožančių bei advokatės kontaktus ir taksofono kortelę. Dėl to rašė praÅ¡ymÄ ir prašė leisti pasiimti asmeninius daiktus. Tačiau Ligoninės administracija nereagavo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir tik po savaitės suteikė galimybę pasiimti daiktus. Be religinio atributo pareiÅ¡kėjas negalėjo normaliai pasimelsti, dėl to labai iÅ¡gyveno ir patyrė moralinį skausmÄ .

Nepaskambinus advokatei ir nepraneÅ¡us, kad pareiÅ¡kėjas yra Ligoninėje kilo papildomų nepatogumų. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, baimę, kančiÄ , moralinį ir fizinį skausmÄ , nepriteklius, alkį, nemigÄ , pažeminimÄ , dvasinį žlugdymÄ , gėdos jausmÄ , nepilnavertiÅ¡kumo kompleksÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepime į skundÄ (b. l. 20-28) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Ligoninės Ambulatorinio asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus kamerų tipo patalpos Nr. 205, kurioje buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, plotas 13,85 kv. m. Å iuo atveju vienam asmeniu tenkantis gyvenamasis plotas yra 6,92 kv. m, todėl Ligoninė nepažeidė teisės aktuose nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos. Informavo, kad patikrinus nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl religinių apeigų atlikimo koplyčioje Ligoninėje į įstaigos administracijÄ nesikreipė.

Nurodė, kad Ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pagal Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės) 28.5 punktÄ pacientas informuojamas apie Ligoninės vidaus tvarkos taisykles ir tvarkÄ , kiek tai susiję su jo buvimu Å¡ioje įstaigoje ir jam teikiamomis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis. Atvykus į Ligoninę priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suimtiesiems (nuteistiesiems) daroma asmens krata ir daiktų patikrinimas, kurios metu suimtÄ jam (nuteistÄ jam) iÅ¡duodama Atmintinė (pridedama) ir yra supažindinamas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis taip pat suraÅ¡omas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas.

Taip pat nuteistųjų dienotvarkė bei bendro pobÅ«džio informacija apie bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas patalpinami kiekvieno korpuso koridoriuose esančiuose informaciniuose stenduose ir prie taksofono bei laisvai prieinami kiekvienam nuteistajam, kuris vedamas pasivaikščioti ar prie taksofono. PareiÅ¡kėjas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole pasiraÅ¡ytinai yra supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir jam įteikta Atmintinė. Tai patvirtina Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas, kuriame yra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡as, taip pat pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai yra ir paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo informacijos teikimo lape.

PareiÅ¡kėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata taip pat buvo suraÅ¡ytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Å iame kvite užfiksuoti asmeniniai pareiÅ¡kėjo daiktai (drabužiai), kurie paimti iÅ¡ jo saugojimui, taip pat nurodyti daiktai, kuriuos pareiÅ¡kėjas pasiėmė su savimi į gydomÄ jį skyrių (atmintinė, sportinis kostiumas, avalynė („kedai Adidas“), laikrodis „IM“). Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai, kurie įrodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įraÅ¡ytais daiktais, Å¡iame kvite megztinis nėra nurodytas, taip pat yra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡as Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole, kuriame pareiÅ¡kėjas pretenzijų, dėl kratos ir paimtų daiktų neturi, taip pat pareiÅ¡kėjas pretenzijų neturėjo ir iÅ¡vykstant, tai patvirtinta pareiÅ¡kėjo paraÅ¡as Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole iÅ¡vykstant.

Ligoninėje, kaip ir kitose sveikatos įstaigose, infekcinių ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais vadovaujamasi Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 nuostatomis, kurios numato, kad sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, atsparių šiluminiam arba šiluminiam-cheminiam dezinfekcijos būdams (Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 106 p.) Taip pat šios normos 108 punktas numato, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę.

Pacientų drabužiai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Drabužiai keičiami ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per 7 dienas, užterÅ¡ti krauju ir (ar) kÅ«no skysčiais, ekskretais - tuoj pat. Pacientų avalynė, iÅ¡duota įstaigoje, turi bÅ«ti iÅ¡ neperÅ¡lampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės numato, kad infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, iÅ¡skyrus apatinį trikotaÅ¾Ä , marÅ¡kinėlius, pižamÄ (skirtÄ miegui), kojines ir vienÄ porÄ batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, iÅ¡duodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitÄ .

Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali bÅ«ti iÅ¡duodami tik raÅ¡tiÅ¡kai papraÅ¡ius ir gavus Ligoninės administracijos leidimÄ (Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 p.). Pažymėjo, kad tokio pobÅ«džio asmenų praÅ¡ymai turi bÅ«ti pagrįsti ir motyvuoti. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai iÅ¡duodami įstaigos drabužiai, striukės taip pat.

Pacientų asmeniniai drabužiai (iÅ¡skyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Pažymėjo, kad Ligoninės drabužiai pižamos yra kokybiÅ¡kos (pasiÅ«ta iÅ¡ marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orÄ , drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukÅ¡toje temperatÅ«roje). Pižamos yra standartinių dydžių (56-tas dydis didžiausias).

Taip pat laikantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 reikalavimų, pacientams pižamos yra keičiamos į Å¡varias ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 109 p.). Pižamos, kurios yra užterÅ¡tos krauju ir (ar) kÅ«no skysčiais, ekskretais keičiamos nedelsiant (Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 108 p.). Atkreipė dėmesį, kad Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamÄ Ä¯ kitÄ , ji pakeičiama.

SuplyÅ¡usios pižamos pacientams neiÅ¡duodamos. Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota suplyÅ¡usi pižama nėra. Taip pat Ligoninė yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiÅ«ros ir kitoms panaÅ¡aus profilio įstaigoms) skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Å ios Sutarties 15 punkte nustatyta, kad skalbinių apdorojimas skalbyklose turi užtikrinti pilnÄ jų nukenksminimÄ , taikant Å¡iluminę, Å¡iluminę - cheminę skalbinių dezinfekcijÄ .

PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Ligoninės administracijÄ dėl iÅ¡duotos netinkamos Ligoninės pižamos nesikreipė, todėl Ligoninė retrospektyviai patikrinti pareiÅ¡kėjo skunde minimų aplinkybių negali, tai pernelyg neproporcingai per didelė naÅ¡ta Ligoninei paneigti, tokius pareiÅ¡kėjo teiginius. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ HN 47:2011 (toliau – Lietuvos higienos norma 47:2011) 42 punkte numatyta, kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi bÅ«ti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.

Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma (toliau - Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma) bei Ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V - 88 patvirtintas Laisvės atėmimų vietų ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nenumato, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos užuolaidos.

Atsižvelgiant į tai Ligoninė teisės aktų nepažeidė. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punktas numato, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas numato, kad į gydomÄ jį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Nurodė, kad Ligoninės Ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus kamerų tipo patalpos Nr. 205, kurioje buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, kėdė yra.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Ligoninės administracijÄ dėl kėdės kamerų tipo patalpoje Nr. 205 nesikreipė. Ligoninėje duÅ¡o patalpos įrengtos remiantis Lietuvos higienos norma HN 47:2011, kuri numato, kad kiekvienas duÅ¡as ar vonia turi bÅ«ti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar duÅ¡as ir tualetas įrengiami Å¡alia vienvietės palatos, tuomet jie gali bÅ«ti įrengti kartu (vienoje patalpoje) (Lietuvos higienos normos HN 47:2011 34 p.).

Teisės aktai, reglamentuojantys duÅ¡o patalpų įrengimÄ , nenustato kokios konkrečiai lentynėlės turėtų bÅ«ti. Ligoninėje duÅ¡o kabinos įrengtos taip kad nuteistieji (suimtieji) prausiasi po vienÄ , kuriose yra pakankamai vietos persirengti, pasidėti (pasikabinti) drabužius. IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pareiÅ¡kėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvÅ«s, bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktÅ«s samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti kad Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus.

Taip pat, kad Ligoninė atliko veiksmus, kuriais bÅ«tų siekusi pareiÅ¡kėjÄ pažeminti, psichologiÅ¡kai sugniuždyti. Akcentavo, kad Ligoninė nėra iÅ¡ anksto informuojama apie į įstaigÄ atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų gydymo ir/ar mitybos ypatumus. Tokie duomenys turi bÅ«ti asmens bylos pažymoje, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime. PareiÅ¡kėjui, atvykus į Ligoninę, nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal paskirtÄ dietÄ (veganiÅ¡kÄ dietÄ , trintu maistu).

Pažymėjo, tai kad pareiÅ¡kėjas į Ligoninės administracijÄ ginčui aktualiu laikotarpiu dėl dietinio maitinimo kreipėsi su 2018 m. gegužės 6 d. praÅ¡ymu, reg. Nr. 24-2-868, į kurį Ligoninės administracija atsakė 2018 m. birželio 4 d. raÅ¡tu reg. Nr. 7-371. Taip pat pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo maitinimo į Ligoninės administracijÄ kreipėsi su 2018 m. gegužės 9 d. skundu, reg. Nr. 24-2-08, kuriame nurodė, kad badauja nuo 2018 m. gegužės 5 d., tačiau 2018 m. gegužės 14 d. paaiÅ¡kinime reg.

Nr. 45-1304 nurodo, kad bado akcijÄ nutraukė 2018 m. gegužės 9 d. Ligoninės valgyklos vedėja 2018 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino dėl pareiÅ¡kėjui paskirto maitinimo ir į pareiÅ¡kėjo klausimus atsakė. PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo mokus. Tačiau pareiÅ¡kėjas dėl higienos priemonių į Ligoninės socialinės reabilitacijos skyrių su praÅ¡ymu kreipėsi 2018 m. gegužės 9 d. Ligoninė atsižvelgdama į praÅ¡ymÄ ir į tai, kad antradieniais apiprekinami ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriuose esantys nuteistieji ir suimtieji, pareiÅ¡kėjui dantų Å¡epetėlį iÅ¡davė 2018 m. gegužės 14 d. pirmadienį (ankščiau negu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs įsigyti parduotuvėje).

ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 129 000 Eur neturtinės žalos suma. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytoje patalpoje. Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo laikomas Ligoninėje Ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus kameroje Nr. 205, kurios plotas 13,85 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 6,92 kv. m. (b. l. 29).

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, pagrįsti skunde nurodytoms aplinkybėms dėl patalpų ploto trÅ«kumo nepateikė. Skunde nurodė, kad kameroje Nr. 205 buvo laikomi dviese, kas neprieÅ¡tarauja ir atsakovo atstovo pateiktiems duomenims. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini (ABTÄ® 56 str.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas teigia, jog yra musulmonas, iÅ¡pažįsta islamo religijÄ ir privalo 5 kartus per dienÄ melstis. Dėl per mažo kameros ploto, kameroje esančių baldų ir kitų nuteistųjų jam nebuvo vietos atlikti religines apeigas, taip pat nebuvo koplyčios, kur pareiÅ¡kėjas religines apeigas galėtų atlikti.

PareiÅ¡kėjas aplinkybę, jog negalėjo 5 kartus per dienÄ melstis, sieja su per maža gyvenamojo ploto norma, todėl konstatavus, jog minimali teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta bei atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto normos padidinimo nuteistiesiems norintiems atlikti religines apeigas, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl vietos atlikti religines apeigas nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, vertinant, ar Ligoninė privalėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisę atlikti religines apeigas, reikÅ¡minga aplinkybe laikytinas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į pataisos įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu sudaryti galimybę religines apeigas atlikti.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų siekęs tam skirtoje vietoje (koplyčioje) atlikti religines apeigas. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas teikė Ligoninės administracijai kitokio pobÅ«džio skundus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, taigi jo teisė teikti praÅ¡ymus ir skundus nebuvo apribota. Darytina iÅ¡vada, kad nesant iÅ¡reikÅ¡to pareiÅ¡kėjo pageidavimui bÅ«ti nuvestam į koplyčiÄ atlikti religines apeigas, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų, t.y.

Ligoninės administracija neprivalėjo savo iniciatyva siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui bÅ«ti nuvedamam į koplyčiÄ . Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo konstatuoti Ligoninės neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigia, jog jam bÅ«nant ginčo laikotarpiu Ligoninėje nebuvo užtikrintas kameroje (palatoje) privatumas, t. y. ant langų nebuvo užuolaidų, todėl jį visÄ parÄ galėjo stebėti kiti nuteistieji per langÄ . Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ (Laisvės atėmimo vietų ligonės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 1R-65, 1 p.). Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012), 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nenumatė, kad kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengtos ant langų užuolaidos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , į tai, jog pareiÅ¡kėjas buvo kamerų tipo patalpoje (palatoje), kurioje nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos bei atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas buvo atvykęs į Ligoninę konsultacijoms (b. l. 20), pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo kameroje neužtikrinimo, jog nebuvo ant langų užuolaidų, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kameroje nebuvo kėdžių ar taburečių. Nesant kėdžių ar taburečių pareiÅ¡kėjas buvo priverstas sėdėti ant palangės ir gavo drausminę nuobaudÄ , nors nebuvo supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis. Nagrinėjant Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprÅ«pinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011. Å ios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr. 8-2456 nurodyta, kad Ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus palatoje – kameroje Nr. 205 yra dvi taburetės (b. l. 29). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam atvykus į Ligoninę taburečių kameroje nebuvo, viena taburetė buvo įrengta vėliau. Tačiau atsižvelgiant į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , kuris nenumato kėdžių ar taburečių įrengimo patalpose, net ir tuo atveju jei kameroje (palatoje), kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu nebuvo taburečių, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų.

Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (http://www.kaldep.lt/lt/lavl/veikla_539/vidaus-tvarkos-taisykles_1206.html) 29.13 punkte nustatyta, kad Ligoninės pacientas turi laikytis prieÅ¡gaisrinės ir elektros saugos taisyklių, atsargiai elgtis savo ir aplinkinių atžvilgiu (nelipti ir (ar) nesėdėti ant palangės, nestovėti ant lovos ar kitų gyvenamojoje patalpoje esančių baldų). Pažymėtina, kad kameroje (palatoje) nesant kėdžių ar taburečių, pareiÅ¡kėjas galėjo sėdėti ant lovos, o ne ant palangės. PareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, jog jis nebuvo supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis paneigia į bylÄ pateiktas 2018 m. gegužės 02 d.

Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-7204, kuriame pareiÅ¡kėjas savo paraÅ¡u yra patvirtinęs, jog atvykęs į Ligoninę gavo Atmintinę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomam asmeniui bei yra supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl netinkamo duÅ¡o patalpos įrengimo. Nurodo, jog duÅ¡e nebuvo persirengimo kambario, nebuvo lentynėlės higienos reikmenims susidėti, vietoje lentynėlės buvo prie sienos pritvirtintas iÅ¡ metalinių strypų padarytas 7x13 cm dydžio krepÅ¡elis, dėl ko 2019 m. gegužės 7 d. nukrito ant grindų pareiÅ¡kėjo dantų Å¡epetukas ir pareiÅ¡kėjas visÄ savaitę negalėjo valytis dantų, nes naujo dantų Å¡epetuko iki 2019 m. gegužės 15 d. neleido nusipirkti ir neiÅ¡davė nemokamo.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 34 punktÄ , kiekvienas duÅ¡as ar vonia turi bÅ«ti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar duÅ¡as ir tualetas įrengiami Å¡alia vienvietės palatos, tuomet jie gali bÅ«ti įrengti kartu (vienoje patalpoje). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Ligoninėje duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka Higienos normos HN 47:2011 reikalavimus. DuÅ¡o kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji prausiasi po vienÄ . IÅ¡ atsakovo atstovo patektų fotonuotraukų matyti, jog duÅ¡o kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji prausiasi po vienÄ .

Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad duÅ¡o kabinÄ nuo likusios (persirengimo) patalpos skiria duÅ¡o užuolaida, persirengimo patalpoje yra kabykla pasikabinti rÅ«bams (b. l. 63-65). Be to, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog duÅ¡e nebuvo persirengimo kambario, tačiau konkrečiai nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas, nenurodo, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl nurodytų aplinkybių, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245, duÅ¡o patalpose turi bÅ«ti lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno duÅ¡o čiaupo (galvutės). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog duÅ¡e yra lentynėlė higienos priemonėms susidėti. Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog duÅ¡o patalpoje yra lentynėlė higienos reikmenims susidėti (b. l. 63-65). Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato, kokia turi bÅ«ti lentynėlių higienos reikmenims susidėti konstrukcija ir jų dydis. PareiÅ¡kėjas, matydamas duÅ¡e esančios lentynėlės konstrukcijÄ ir elgdamasis atidžiai, galėjo iÅ¡vengti dantų Å¡epetuko nukritimo ant grindų.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog nukritus dantų Å¡epetukui ant grindų jis tapo visiÅ¡kai netinkamas naudoti ir kad pareiÅ¡kėjas jo negalėjo pakelti, nuplauti ir taip iÅ¡vengti jo nurodomų neigiamų pasekmių, t. y. kad visÄ savaitę negalėjo valytis dantų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 9 d. pateikė paÅ¡ymÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui, nurodydamas, kad nukrito ant grindų dantų Å¡epetukas duÅ¡e ir praÅ¡ydamas iÅ¡duoti naujÄ , nes neturi galimybės jį įsigyti (b. l. 31).

Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprÅ«pinimo kortelė patvirtina, jog dantų Å¡epetukas pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas 2018 m. gegužės 14 d. (b. l. 30). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ taip pat nurodė, kad Ligoninė, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir į tai, kad antradieniais apiprekinami ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriuose esantys nuteistieji ir suimtieji, pareiÅ¡kėjui dantų Å¡epetėlį iÅ¡davė 2018 m. gegužės 14 d. (pirmadienį), t. y. anksčiau negu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs įsigyti parduotuvėje) (b. l. 37).

Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomÄ situacijÄ dėl dantų Å¡epetuko praradimo ir jo savalaikio neiÅ¡davimo bei atsižvelgęs į tai, jog nėra įrodyta, jog pareiÅ¡kėjas prarado dantų Å¡epetukÄ dėl to, jog atsakovo atstovas įrengdamas duÅ¡o patalpas pažeidė teisės aktų reikalavimus, į tai, jog atsakovo atstovas, nors ir esant pareiÅ¡kėjui mokiam (b. l. 32), iÅ¡davė dantų Å¡epetukÄ bei ėmėsi veiksmų, jog pareiÅ¡kėjas dantų Å¡epetukÄ gautų anksčiau nei pagal nustatytÄ tvarkÄ bÅ«tų galėjęs įsigyti jį parduotuvėje, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jokių Ligoninės neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog atvykus į Ligoninę yra atimami visi asmeniniai rÅ«bai, iÅ¡skyrus apatinį trikotaÅ¾Ä bei iÅ¡duodama suplyÅ¡usi pižama, su kuria reikia eiti į laukÄ nepriklausomai nuo temperatÅ«ros. Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per 7 dienas, užterÅ¡ti krauju ir (ar) kÅ«no skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, iÅ¡duota įstaigoje, turi bÅ«ti iÅ¡ neperÅ¡lampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti.

Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punktÄ infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, iÅ¡skyrus apatinį trikotaÅ¾Ä , marÅ¡kinėlius, pižamÄ (skirtÄ miegui), kojines ir vienÄ porÄ batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, iÅ¡duodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitÄ . Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali bÅ«ti iÅ¡duodami tik raÅ¡tiÅ¡kai papraÅ¡ius ir gavus Ligoninės administracijos leidimÄ .

Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamos tinkamos pižamos. 2018 m. gegužės 6 d. skunde Ligoninės direktoriui pareiÅ¡kėjas buvo įrašęs „paaiÅ¡kinkite, kodėl man yra iÅ¡duota suplyÅ¡usi ir skylėta pižama“, tačiau Å¡is sakinys pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme užbrauktas (b. l. 37). Daugiau duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl kitos pižamos ar nuosavų rÅ«bų iÅ¡davimo byloje nėra. Ligoninė pateikė teismui pižamų pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ kurios matyti, jog pižamos pasiÅ«tos iÅ¡ marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orÄ , drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukÅ¡toje temperatÅ«roje (b. l. 49-53).

Pateikta sutartis (b. l. 41-47) patvirtina, kad Ligoninės iÅ¡duodami drabužiai yra skalbiami. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo atsisakymÄ priimti jam iÅ¡duotus rÅ«bus, reikÅ¡tas pretenzijas dėl netinkamos pižamos iÅ¡davimo bei drabužių kokybės. PareiÅ¡kėjas neteikė praÅ¡ymų ar skundų dėl netinkamos drabužių, neteikė praÅ¡ymų dėl nuosavų rÅ«bų iÅ¡davimo. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , jokiais įrodymais nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jam iÅ¡duotų netinkamų pižamų vertintini kaip deklaratyvÅ«s, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad į sandėlį buvo paimtas ir padėtas megztinis, kurio kiÅ¡enėje pareiÅ¡kėjas pamirÅ¡o musulmoniÅ¡kÄ rožančių bei advokatės kontaktus ir taksofono kortelę. Dėl to rašė praÅ¡ymÄ ir prašė leisti pasiimti asmeninius daiktus, tačiau Ligoninės administracija nereagavo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir tik po savaitės suteikė galimybę pasiimti Å¡iuos daiktus. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 57 punktÄ priimtiems į pataisos įstaigÄ nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta kad nuteistiesiems, kurių gydymo Ligoninėje trukmė nevirÅ¡ija 60 dienų, leidžiami įsigyti ir turėti tik Å¡ių taisyklių 18 priedo 3 punkte ir 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 punktuose nurodytų daiktų.

Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iÅ¡ pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti Å¡ių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Ä® Ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Kratos atlikimo tvarkÄ detalizuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau - Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362. Vadovaujantis Instrukcijos 153 ir 153.1 punktais nuteistiesiems (suimtiesiems) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 154 punkte numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡Ä , suraÅ¡omas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata.

Surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. gegužės 2 d. kvitas Nr. PS-7203 (toliau - Kvitas) (b. l.

55) bei Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. gegužės 18 d. protokolas Nr. PS-8301 (toliau – Asmens kratos protokolas) (b. l. 56). Kvite nurodyta, jog saugojimui perduoti daiktai: viršus pilkas, kelnės juodos, kuprinė. Kvite neužfiksuota, kad iš pareiškėjo buvo paimta taksofono kortelė, religinis atributas ir advokatės kontaktai. Pareiškėjas patikrinimo metu nurodė ir savo parašu patvirtino, kad kratos metu pretenzijų neturėjo (b. l. 56). Atkreiptinas dėmesys, jog tiek minėtas Kvitas, tiek Asmens kratos protokolas buvo pasirašyti pareiškėjo.

Protokole pareiÅ¡kėjas nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų. PasiraÅ¡ydamas kratos protokolÄ pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad visi iÅ¡ jo paimti daiktai įraÅ¡yti, įraÅ¡ai yra teisingi, todėl abejoti minėtų dokumentų teisingumu teismas neturi pagrindo. 2018 m. gegužės 9 d. praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Ligoninės direktorių, praÅ¡ydamas leisti paimti iÅ¡ sandėlio religinį atributÄ bei advokatės kontaktus. Ligoninės direktorius 2018 m. gegužės 10 d. rezoliucija Ūkio skyriui nurodė vadovautis nustatyta tvarka (b. l. 31).

IÅ¡ 2018 m. gegužės 18 d. nuteistojo asmens kratos protokolo Nr. PS-8301 matyti, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykstant iÅ¡ LAVL pareiÅ¡kėjas pretenzijų neturėjo (b. l. 54). Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nurodyti daiktai buvo jo palikti drabužio, paimto saugoti, kiÅ¡enėje. PareiÅ¡kėjas teigia, jog daiktus pasiimti jam suteikė galimybę tik po savaitės, po to, kai jis nurodė, jog patrauks baudžiamojon atsakomybėn už trukdymÄ atlikti religines apeigas ir trukdymÄ advokatei atlikti savo darbÄ , tačiau byloje nėra tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ar skundų.

Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl negautų daiktų patyrė didelių nepatogumų, nes negalėjo normaliai pasimelsti, nepaskambinus advokatei ir nepraneÅ¡us, kad pareiÅ¡kėjas yra Ligoninėje, kilo papildomų nepatogumų ir iÅ¡laidų advokatei ir pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kokių konkrečių nepatogumų jam kilo, kokias papildomas iÅ¡laidas ir dėl ko patyrė jis ir jo advokatė. Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negrÄ Å¾inamų iÅ¡ Ligoninė sandėlio daiktų atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl netinkamo maitinimo Ligoninėje. Teigia, jog nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kėjui nebuvo tiekiamas veganiÅ¡kas trintas maistas. Nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskelbęs bado akcijÄ , tačiau Ligoninės administracija nesiėmė jokių veiksmų, kurie yra numatyti BVK 118 straipsnyje, t. y. nebuvo matuojamas arterinis kraujospÅ«dis, svoris, ligoninės administracija bei psichologinės tarnybos specialistai nesiaiÅ¡kino badavimo priežasčių.

Be to, pareiÅ¡kėjui nebuvo leista pirktis mėsos, kuriÄ gali valgyti. Maitinimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.

Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Å ių taisyklių 6 punkte įtvirtina, kad ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nedirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, ValgiaraÅ¡tį nėščioms moterims ir ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms motinoms, ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms), ValgiaraÅ¡tį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraÅ¡tį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamÄ jį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neiÅ¡raÅ¡omi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodo, jog pareiÅ¡kėjui nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal paskirtÄ veganiÅ¡kÄ dietÄ , trintu maistu. 2018 m. gegužės 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. MP-AM178 patvirtina, kad 2018 m. gegužės 3 d. pareiÅ¡kėjui buvo paskirta veganiÅ¡ka dieta trintu maistu (b. l. 33).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui veganiÅ¡kas maitinimas trintu maistu nebuvo skiriamas po to, kai Ligoninės gydytojas skyrė pareiÅ¡kėjui šį maitinimÄ pagal medicinines indikacijas. PareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 6 d. kreipėsi su skundu į Ligoninės direktorių dėl nekokybiÅ¡ko maisto, tačiau pareiÅ¡kėjo grumentai dėl blogo maisto skonio ar kvapo vertintini kaip subjektyvaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo argumentas, jog jam neleido pirktis mėsos, kuriÄ jis gali valgyti atmestinas kaip deklaratyvus, nes pareiÅ¡kėjas nenurodė ir byloje nėra duomenų, kada konkrečiai ir kokios mėsos įsigyti jis reiÅ¡kė pageidavimÄ ir jam Å¡i teisė nebuvo suteikta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 6 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl netinkamo maisto ir nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 5 d. vakarienės jis oficialiai atsisako Ligoninės tiekiamo maisto ir skelbia bado akcijÄ (b. l. 37-38). 2018 m. gegužės 9 d. skunde Ligoninės direktoriui pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 5 d. yra paskelbęs bado akcijÄ , tačiau medikai nematuoja arterinio kraujospÅ«džio, svorio (b. l. 34). 2018 m. gegužės 14 d. paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad bado akcijÄ nutraukė 2018 m. gegužės 9 d. per vakarienę (b. l. 35).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) XLIII skyriuje nustatyti pataisos įstaigos personalo veiksmai nuteistajam pareiÅ¡kus apie badavimÄ . Taisyklių 266 punktas nustato, kad Pataisos įstaigos administracija per tris dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos bÅ«klės. Jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartÄ privalo supažindinti badaujantį nuteistÄ jį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti.

Badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotÄ pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no nutarimÄ (43 priedas) gali bÅ«ti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pagal Taisyklių 268 punktÄ ilgiau kaip tris dienas badaujantį nuteistÄ jį kasdien apžiÅ«ri ir pasiÅ«lo nutraukti badavimÄ pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicinos specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos bÅ«klę įraÅ¡o Asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje).

Badaujančiam susirgus, jo sveikatos priežiÅ«ra organizuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pareiÅ¡kėjas bado akcijÄ paskelbė 2018 m. gegužės 5 d. vakare, bado akcijÄ nutraukė 2018 m. gegužės 9 d. vakare, t. y. badavo 4 dienas. Byloje nėra duomenų, kad per minėtÄ laikotarpį sveikatos priežiÅ«ros specialistai bÅ«tų apžiÅ«rėję pareiÅ¡kėjÄ , byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui badaujant ilgiau kaip tris dienas, jis buvo apžiÅ«rėtas sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialisto.

Taigi, Ligoninė nevykdė Taisyklių 268 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų dėl badaujančio asmens sveikatos apžiÅ«ros. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Ligoninė, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nereaguodama į pareiÅ¡kėjo paskelbtÄ bado akcijÄ ir nesiėmus, kaip nustatyta įstatymuose atitinkamų veiksmų, pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamÄ priežiÅ«rÄ badavimo metu, t. y.

Å¡iuo atveju Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų Ligoninėje poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog dėl Taisyklių 268 punkto nesilaikymo pareiÅ¡kėjui buvo padaryta reali, negrįžtama žala sveikatai. Tačiau nustačius, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo konstatuoti Taisyklių 268 punkto pažeidimai, darytina iÅ¡vada, kad tinkamas Ligoninės administracijos neveikimas, gavus pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imÄ dėl badavimo, galėjo pareiÅ¡kėjui, kaip jis pats nurodė, sukelti papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Ligoninėje buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 4 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista I.S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

PareiÅ¡kėjo I.S. reikalavimÄ dėl 129 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius