a637ca09-39b2-4e6b-a5cc-df29a3a03ee7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-928-343/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis

Procesinio dokumento kategorijos: 34.4.3; 99.5; 121.21; 128.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai E. Ū., pareiškėjos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui, suinteresuotam asmeniui B. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos

E. Ū. ir suinteresuoto asmens B. V. apeliacinius skundus dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-634/2010 pagal pareiÅ¡kėjos E. Ū. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims B. V., E. S. K., S. K.,

R. K., V. Å ., I.

P. – Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ (b.l. 3-4, t. 1) praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjos motinos V. M., mirusios 2006 m. rugsėjo 19 d., palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėjai buvo reikalingas iÅ¡laikymas, nurodydama, kad mirusioji 1994 m. gruodžio 12 d. testamentu visÄ savo turtÄ paliko suinteresuotam asmeniui B. V.. Kad pareiÅ¡kėja galėtų pretenduoti į dalį palikimo, jai bÅ«tina teismo tvarka nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėja jos motinos mirties metu buvo motinos iÅ¡laikoma. Šį faktÄ patvirtina faktinės bylos aplinkybės, pagal kurias pareiÅ¡kėja yra neįgali, jos darbingumas yra ribotas, sveikatos bÅ«klė prasta, pajamos per mėnesį tesudaro 106,37 Lt, ji iÅ¡laiko ir 460 Lt socialinę paÅ¡alpÄ gaunantį neįgalų nepilnametį sÅ«nų. Iki motinos mirties pareiÅ¡kėja gyvendavo iÅ¡ motinos gaunamos 900 Lt pensijos.

Atsiliepimais į pareiÅ¡kimÄ suinteresuoti asmenys V. Å . (b.l. 49, t. 1),

R. K. (b.l. 50, t. 1), S. K. (b.l. 51, t. 1), I. P. – Ž. (b.l. 52, t. 1), E. S. K. (b.l. 53, t. 1) nurodė pareiÅ¡kimÄ palaikantys ir praÅ¡antys jį tenkinti.

Atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (b.l. 55-65, t. 1) suinteresuotas asmuo B. V. prašė

pareiÅ¡kimÄ atmesti ir nurodė kaip ir pareiÅ¡kėja esanti mirusiosios V. M. dukra, tvirtino, jog pareiÅ¡kėja motinÄ nuolat

skriausdavo, terorizuodavo reikalaudama pinigų, kuriuos panaudodavo alkoholiui įsigyti. PareiÅ¡kėjos nurodomi argumentai, jog motina jÄ iÅ¡laikė, yra nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėja motinÄ priversdavo atiduoti jai gaunamas pajamas. Nurodydama esanti blogos sveikatos, pareiÅ¡kėja kartu patvirtino pati dirbanti jai priklausančiame sodo sklype. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiÅ¡kėjÄ ir jos neįgalų sÅ«nų privalo iÅ¡laikyti buvęs pareiÅ¡kėjos sutuoktinis. Be to, mirusioji V. M. iÅ¡ savo santaupų buvo nupirkusi pareiÅ¡kėjai sodybÄ , kuriÄ pastaroji pardavė ir pinigus iÅ¡Å¡vaistė, o po to, pasinaudodama motinos gerumu, pas jÄ apsigyveno ir nuolat terorizavo.

Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu (b.l. 156-162, t. 2)

pareiÅ¡kimÄ patenkino, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. M., mirusios 2006 m. rugsėjo 19 d., palikimo atsiradimo

momentu buvo reikalinga iÅ¡laikymo. Teismas nurodė, jog palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėja gyveno mirusiai motinai priklausančiame name, iki motinos, kuriai buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, mirties ja rÅ«pinosi. Palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas 55% darbingumas, kuris sprendimo priėmimo dienai yra sumažėjęs iki 35%, jos pajamas sudarė 106,37 Lt nedarbingumo paÅ¡alpa, pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės įsidarbinti tiek dėl riboto darbingumo, tiek dėl to, jog slaugo neįgalų nepilnametį sÅ«nų. Faktinį iÅ¡laikymÄ motina pareiÅ¡kėjai teikė suteikdama jai gyvenamÄ sias patalpas, taip pat remdama savęs ir vaiko iÅ¡laikyti negalinčiÄ dukrÄ finansiÅ¡kai. Teismas kaip jokiais

įrodymais nepagrįstus atmetė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens B. V. iÅ¡dėstytus argumentus, jog pareiÅ¡kėja netinkamai

elgėsi su motina, pinigus iÅ¡ jos paimdavo per prievartÄ , juos naudodavo netinkamiems tikslams. Tenkindamas materialųjį pareiÅ¡kimo reikalavimÄ teismas atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens B.

V. pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog šios išlaidos negali būti vertinamos kaip atsiradusios būtent dėl suinteresuoto asmens procesinių veiksmų.

Apeliaciniu skundu (b.l. 2-7, t. 3) suinteresuotas asmuo B. V. praÅ¡o Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kimÄ atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡analizavo civilinės bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl kurios nagrinėjama byla buvo sustabdyta, medžiagos, nors atsiliepime į ieÅ¡kinį suinteresuotas asmuo aiÅ¡kiai nurodė, jog bÅ«tent minėtoje byloje yra įrodymai, patvirtinantys netinkamÄ pareiÅ¡kėjos elgesį su motina, bÅ«tent toje byloje patvirtintos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja su motina bendro Å«kio nevedė, nes nuolat konfliktavo. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog pareiÅ¡kėja prieÅ¡ motinos mirtį pardavė pareiÅ¡kėjai priklausantį žemės sklypÄ už 6250 Lt, o vėliau jį vėl nusipirko, sumokėdama 5000 Lt, t.y. disponavo didesne pinigų suma, nei yra bÅ«tina minimaliam pragyvenimui, jog

pareiškėja gaudavo pajamų iš auginamų gėlių ir dirbamų viešųjų darbų, jog iš vaikui

iÅ¡laikymÄ teikusio buvusio sutuoktinio iÅ¡laikymo sau nereikalavo, bÅ«dama neblaivi dažnai konfliktavo su mirusiÄ ja, nepateikė argumentų, kodėl nuo iÅ¡laikymo pareigos atleidžiami pilnamečiai pareiÅ¡kėjos vaikai.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens B. V. apeliacinį skundÄ (b.l. 31-35, t. 3) pareiÅ¡kėja praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grįsdama ginčijamame teismo sprendime nurodytais argumentais.

Atsiliepimais į suinteresuoto asmens B. V. apeliacinį skundÄ suinteresuoti asmenys V. Å . (b.l. 37, t. 3), E. S. K. (b.l. 39, t. 3), S. K. (b.l. 41, t. 3), R. K. (b.l. 43, t. 3) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliaciniu skundu (b.l. 23-25, t. 3) pareiÅ¡kėja praÅ¡o pakeisti Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti pareiÅ¡kėjai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo patenkinti. PareiÅ¡kėja nurodo patyrusi 2400 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, taip pat 45,40 Lt sumokėjusi už liudytojo atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimui taikytina speciali teisės norma - CPK 98 str., numatanti vienintelę iÅ¡imtį, kada atstovavimo iÅ¡laidos neatlyginamos - kai praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo ir jį patvirtinantys įrodymai nepateikiami teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. AdvokatÄ pareiÅ¡kėjai teko samdyti bÅ«tent dėl jos reikalavimo pagrįstumÄ ginčijusios B. V. procesinių veiksmų.

Atsiliepimu į

pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ (b.l. 45-47, t. 3) suinteresuotas asmuo B. V. praÅ¡o pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atmesti sutikdama

su teismo sprendimo motyvais dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nurodydama, kad pareiÅ¡kėja teikia melagingÄ informacijÄ apie advokato darbo apimtis.

Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, suinteresuoto asmens B. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byloje reikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas patenkintas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista. Kartu kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ypatingosios teisenos bylose, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 329str. 1d.).

Ä®statymo leidėjo garantuojama testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe iÅ¡raiÅ¡ka paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentÄ , gali bÅ«ti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valiÄ . Å io principo veikimas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo bÅ«tinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas - privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas, pagal kurį palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvačios priežasties nuÅ¡alinus nuo palikimo, valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius Å¡eimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

Teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį suteikimas artimiausiems Å¡eimos nariams remiasi Å¡eimos narių solidarumo samprata, kuri Å¡eimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, Å¡iuo atveju – rÅ«pintis savo Å¡eimos narių gerove. Pagal CK 5.20 str. 1 d. prasmę asmenys, kuriems reikalingas iÅ¡laikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Kadangi pilnamečių veiksnių palikėjo vaikų iÅ¡laikymo reikalingumas nėra įstatymo preziumuojamas, Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas į privalomÄ jÄ palikimo dalį pretenduojančio asmens pareiÅ¡kimu nustatinėjamas teismo ypatingosios teisenos tvarka. Esminėmis tokio pobÅ«džio juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti laikytinos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo turtine padėtimi ir galimybėmis tÄ turtinę padėtį įtakoti, egzistavusios palikimo atsiradimo dienÄ .

Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, kurių dalyvaujantys byloje asmenys neginčija, pareiÅ¡kėjai palikimo atsiradimo dienÄ buvo nustatytas ribotas 55% darbingumas (b.l. 14, t. 1), ji viena augino neįgalų nepilnametį sÅ«nų, kuriam buvo reikalinga priežiÅ«ra (b.l. 10, 16-17, 23-25, t. 1). Å ios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos galimybės gauti darbines pajamas yra itin ribotos. Taip pat byloje yra pateiktas vienintelis įrodymas apie pareiÅ¡kėjos pajamas - VSDFV Å akių skyriaus 2008 m. vasario 21 d. pažyma (b.l. 18, t. 1), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjos pajamos per mėnesį sudarė 106,37 Lt .

Šakių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos (b.l. 118-122, t. 1; b.l. 128, t.

2) patvirtina, jog pareiÅ¡kėja aktyviai įgyvendino savo teises į socialines iÅ¡mokas, tačiau palikimo atsiradimo metu jos gautos iÅ¡mokos buvo tikslinės, skirtos ne pareiÅ¡kėjai, o jos neįgaliam sÅ«nui, todėl nevertintinos kaip jos gautos pajamos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suinteresuoto asmens B. V. pateiktuose procesiniuose dokumentuose įvardintos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja gaudavo papildomų pajamų, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Toks žemas pajamų lygmuo patvirtina pagalbos iÅ¡ Å¡alies reikalingumÄ .

Å ios pagalbos teikimo faktÄ savaime patvirtina dalyvaujančių byloje asmenų neginčijamos aplinkybės, jog palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėja su sÅ«numi gyveno palikėjai priklausiusioje gyvenamojoje patalpoje, pragyvenimui naudojo palikėjos gaunamos pensijos dalį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatinėjamas iÅ¡laikymo reikalingumo, o ne pareigos teikti iÅ¡laikymÄ paskirstymo tarp Å¡eimos narių faktas, todėl trečiojo asmens B.

V. apeliacinio skundo argumentai, jog pareiÅ¡kėjai iÅ¡laikymÄ turėjo teikti ne palikėja, o pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis ar jos pilnamečiai vaikai, negali bÅ«ti vertinami kaip įtakojantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Vertinant suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimai netinkamu pareiÅ¡kėjos elgesiu palikėjos atžvilgiu, akcentuotina tai, jog netinkamas įpėdinio elgesys, remiantis CK 5.6 str. nuostatomis, gali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka atimti iÅ¡ jo paveldėjimo teisę, tačiau pats savaime nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatinėjamo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, juolab kad, teikdama argumentus dėl netinkamo pareiÅ¡kėjos elgesio, suinteresuoto asmens B.

V. Å¡iais argumentais bandė paneigti bÅ«tent pareiÅ¡kėjos iÅ¡laikymo reikalingumo faktÄ , bet ne apskritai jos, kaip įpėdinės, teises. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog civilinėje byloje dėl testamento nuginčijimo priimtais teismų procesiniais sprendimais (b.l. 44-46, 53-55, t.

2) nebuvo vertinamos aplinkybės, susiję su netinkamu pareiÅ¡kėjos elgesio palikėjos atžvilgiu, t.y. nebuvo vertinamas į tÄ bylÄ galimai pateiktų netinkamo pareiÅ¡kėjos elgesio įrodymų pagrįstumo klausimas, todėl remtis Å¡iais įrodymais nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti. Atmestinas ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas, jog pareiÅ¡kėja, sudarydama jai priklausiusio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorius disponavo didesne, nei bÅ«tina pragyvenimui, pinigų suma.

Kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų, sandoriai buvo sudaryti siekiant gauti pinigų malkoms gyvenamųjų patalpų kÅ«renimui įsigyti (bÅ«tent tam buvo panaudotas kainų skirtumas, kurį pareiÅ¡kėja įsipareigojo grÄ Å¾inti kontrahentei ir iki Å¡iol tos pareigos nėra iki galo įvykdžiusi). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo sklypo vertė nėra didelė, jį pareiÅ¡kėja naudoja daržovėms auginti, taip bent iÅ¡ dalies pagerindama savo sunkiÄ finansinę padėtį.

Ä®vertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiÅ¡kėjos nurodomÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , todėl ginčijamÄ sprendimÄ naikinti ar keisti suinteresuoto asmens B.

V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

PareiÅ¡kėja apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atsisakymÄ paskirstyti dalyvavusių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 443 str. 6 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, nepaskirstomos, susijusi su vienaÅ¡aliu Å¡ios teisenos pobÅ«džiu, t.y. su tuo, jog įprastai Å¡ioje teisenoje nėra prieÅ¡ingų dalyvaujančių byloje asmenų interesų ir teismas atlieka ne ginčų sprendimo, bet labiau administracinę funkcijÄ . Tačiau, remiantis CPK 443 str. 7 d., net ir kilus ginčui dėl teisės, byla toliau turi bÅ«ti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, todėl akivaizdu, jog tam tikrais atvejais dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi gali bÅ«ti skirtingas. Tokiu atveju teismas, remdamasis CPK 443 str. 6 d., gali paskirstyti dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Žodis „gali“ Å¡iame kontekste turi bÅ«ti vertinamas ne kaip suteikiantis teisę teismui šį klausimÄ iÅ¡spręsti savo nuožiÅ«ra, neatsižvelgiant į proceso eigÄ , bet kaip įpareigojantis teismÄ Ä¯vertinti, kas sÄ lygojo dalyvavusio byloje asmens, kurio naudai priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, iÅ¡laidų atsiradimÄ . Paskirstomos turi bÅ«ti tik iÅ¡laidos, atsiradusios dėl kitokį suinteresuotumÄ turėjusio dalyvaujančio byloje asmens atliktų procesinių veiksmų. IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens B.

V. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimtas pareiÅ¡kėjos naudai, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti pareiÅ¡kėjos patirtų iÅ¡laidų pobÅ«dį ir pagrįstumÄ , jų ryšį su suinteresuoto asmens B. V. procesiniais veiksmais. PareiÅ¡kėja nurodė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrusi 2400 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir 45,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su

liudytojo atvykimu į teismo posėdį. Kadangi poreikis kviesti į bylÄ liudytojÄ A. Ū. buvo susijęs bÅ«tent su suinteresuoto asmens

nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su liudytojo ir pareiškėjos tarpusavio santykiais, byloje esant liudytojo patvirtinimui (b.l. 127, t.

2) apie pareiÅ¡kėjos jam sumokėtÄ pinigų sumÄ už kelionės iÅ¡laidas, atsižvelgiant į liudytojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra pagrindo abejoti Å¡ių pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidų pagrįstumu, todėl praÅ¡ymas jas priteisti iÅ¡ skirtingÄ suinteresuotumÄ turėjusios B. V. tenkintinas. Vertindama pareiÅ¡kėjos patirtų su atstovavimu susijusių iÅ¡laidų pagrįstumÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atstovavimo sutartį su advokatu pareiÅ¡kėja sudarė 2009m. rugsėjo 25 d. (b.l. 93, t. 1), t.y. praėjus daugiau nei metams po pareiÅ¡kimo teismui pateikimo ir pirmojo teismo posėdžio, pareiÅ¡kime nurodė bylÄ vesianti be advokato, apeliaciniame skunde patvirtino, jog bÅ«tinybė samdyti atstovÄ atsirado tik po to, kai suinteresuotas asmuo B.

V. pateikė atsiliepimÄ , kuriame iÅ¡reikÅ¡tas prieÅ¡taravimas pareiÅ¡kėjos teismui pateiktam praÅ¡ymui. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog advokatas pareiÅ¡kėjai atstovavo tik atliekant procesinius veiksmus po 2009 m. rugsėjo 25 d. Nors teismui pateiktuose pinigų priėmimo kvituose (b.l. 114, t. 1; b.l. 1, 126, t.

2) advokatas nurodo teikęs tiek atstovavimo teismo posėdžiuose, tiek ir procesinių dokumentų rengimo paslaugas, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, į bylÄ tėra pateiktas 2009 m. lapkričio 24 d. advokato praÅ¡ymas dėl posėdžio datos perkėlimo (b.l. 152, t. 1), kuris negali bÅ«ti vertinamas kaip susijęs su suinteresuoto asmens B. V. atliktais procesiniais veiksmais. Vertinant advokato atstovavimÄ pareiÅ¡kėjai teismo posėdžiuose, atkreiptinas dėmesys į tai, jog advokatas dalyvavo trejuose teismo posėdžiuose - 2009 m. lapkričio 16 d. (b.l. 137, t. 1), 2009 m. gruodžio 9 d. (b.l. 63, t.

2) ir 2010 m. sausio 27 d. (b.l. 151, t. 2), kurių bendra trukmė nevirÅ¡ijo 6 valandų. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-86 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p., priteistina iÅ¡laidų už tokios apimties teisines paslaugas suma neturėtų virÅ¡yti 720 Lt. Nesant jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog Å¡i priteistinų iÅ¡laidų sumÄ yra nepagrįstai maža, pareiÅ¡kėjos apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis papildytina, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ suinteresuoto asmens B. V. priteistina 765,40 Lt pareiÅ¡kėjos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtoms iÅ¡laidoms atlyginti.

Ä®vertinęs aplinkybę, jog advokatas atstovavo pareiÅ¡kėjÄ rengiant apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens skundÄ , dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjos patirtos 800 Lt atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos. Kartu teisėjų kolegija nurodo, jog, atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ , patenkinus 31% pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde reikÅ¡to reikalavimo, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ suinteresuoto asmens priteistina atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, suma proporcingai mažintina iki 524 Lt (400 Lt suinteresuoto asmens apeliacinio skundo dalyje ir 124 Lt pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo dalyje).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1, 3 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Suinteresuoto asmens B.

V. apeliacinį skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjos E. Ū. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti, pareiÅ¡kėjai E. Ū. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ suinteresuoto asmens B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) papildomai priteisti 765,40 Lt (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus 40 ct) bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kėjos patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

LikusiÄ Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti pareiÅ¡kėjai E. Ū. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ suinteresuoto asmens B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 524 Lt (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis litus) bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiÅ¡kėjos patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                                            Rūta

Palubinskaitė

Kolegijos teisėjai                                                                                 Gintautas

Koriaginas

                                                                                               Algirdas

Remeika