a635d26c-ca63-4bc6-9ae3-cdad6a09efa2 · Å iaulių apylinkės teismas

Civiline byla Nr. 2 - 137 - 02 / 2001 m.Civilinė byla Nr. e2-14-457/2017Proceso Nr. 2-18-3-00781-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 25 d. Joniškis Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Gestautas, sekretoriaujant Laimai Belevičienei, dalyvaujant ieškovo V. A. Č. įgaliotam asmeniui D. Č., atstovui advokatui Petrui Labanauskui, atsakovo V. Š. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,atsakovo V.

J. atstovui advokatui Valdui Falkauskui,trečiajam asmeniui S. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. A. Č. ieÅ¡kinį atsakovams V. J., V. Å ., T. G., A. G., trečiajam asmeniui S. B. dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo D. Č. ieÅ¡kinį palaikė visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad 1996 m. jo dėdė A. Č. pirko 3 ha žemės ir sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Å i sodyba priklausė V.

J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu jau buvo mirusi. V. J. sÅ«nus V. J. ir duktė D. S., turėdami teisę paveldėti mamos turtÄ , sudarė sandorį. 1996 m. jie paėmė rankpinigius - 9 000,00 Lt ir nuo to laiko, kai rankpinigiai buvo sumokėti, sodybos ir žemės faktiniu savininku tapo A. Č. Jis dirbo žemę, jÄ nuomojo V. Å . V. J. minėtÄ Å¾emę pardavė du kartus, o pardavimuose aktyviai dalyvavo ir V. Å . Paradoksas, kad V. Å . tapo nuomojamos žemės savininku, prabėgus daugiau nei 13 metų nuo 1996 m.

A. Č., V. J. ir D. S. pasiraÅ¡ytos sutarties. V. Å . tapo žemės savininku, nors tuo metu žemę nuomojo iÅ¡ A. Č. ir nuomÄ už žemę mokėjo A. Č., po jo mirties - V. A. Č., S. B. V. Å . nesilaikė 2016-02-23 jam duoto žodžio, kur jis pripažino, jog nuomojo žemę iÅ¡ A. Č., žadėjo sumokėti jam už žemę pinigus, kuriuos bÅ«tų mokėjęs A. Č., jei jis bÅ«tų gyvas, ir jei V. Å . bÅ«tų jÄ pirkęs. Tai įrodo, kad atsakovas V. Å . negali bÅ«ti sÄ Å¾iningu žemės įgijėju, o V.

J. negali bÅ«ti sÄ Å¾iningu pardavėju. Be 3 ha žemės, kuri Å¡iai dienai priklauso neva sÄ Å¾iningiems įgijėjams V. Å . ir T. bei A. G., sodyba neturi jokios vertės. Jo dėdė A. Č. sodybÄ ir žemę pirko, nes galvojo persikelti gyventi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jis numirė (duomenys neskelbtini), kuomet V. J. dar nebuvo pabaigęs tvarkyti paveldėjimo dokumentų. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad V. J. dokumentus pabaigė tvarkyti (duomenys neskelbtini), t. y. po to, kai mirė A.

Č.. Jis persirašė visus dokumentus, sesuo geranoriÅ¡kai padovanojo paveldėjimo teises broliui V. J., nors faktiÅ¡kai nuosavybes teises į žemę turėjo A. Č., kuris už viskÄ buvo sumokėjęs. Sumokėjo per du kartus, vienÄ sumos dalį rankpinigiais, o kitÄ , sudarant sutartį 1998-02-13. Tai rodo, kad už viskÄ buvo atsiskaityta dar 1998-02-13. Tiek V. Å ., tiek A. bei T. G. pirkėjų teisės turi bÅ«ti perkeltos dabartiniams žemės sklypų savininkams V. A. Č. ir S. B., nes jie tiesioginiai A.

Č. paveldėtojai. Apie aplinkybes, susijusias su žeme, esančia (duomenys neskelbtini), jis sužinojo tik gavęs kadastro iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ registro, t. y. apie 2014-2015 m. ir iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ . Čia nėra jokių praleistų senaties terminų ir jų negali bÅ«ti. 1996-04-12 susitarimas raÅ¡tu tarp S., J. ir Č., pas jo tėvÄ V. A. Č. atsirado teismo proceso metu su kitais dokumentais, kai Å iaulių miesto apylinkės teisme bylinėjosi su pusbroliu S. B. dėl paveldėjimo. Galvojo, kad Å¡i sutartis dėl žemės, sodybos (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡pildyta pilnai ir tik iÅ¡ registro, gavę kadastro duomenis, sužinojo, kad dar yra ir žemė.

Tada sužinojo, kad žemės sklypÄ pasiėmė G. ir V. Å . Apie G. sužinojo visai nesenai. S. buvo GinkÅ«nų gyventoja, gerai pažinojo A. Č. ir E. Č., A. Č. žmonÄ . A. Č. perdavė 9 000,00 Lt D. S. ir V. J. prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį – 1996 m. (duomenys neskelbtini). Jis žino, nes jam pasakojo tėvas V. A. Č., o tėvas sužinojo iÅ¡ brolio A. Č.. Palikimo paveldėjimo liudijime, palikimo apimtyje viskas kaip ir nurodyta, iÅ¡skyrus 3 ha žemės. Paveldėjimo teisės jam atsirado 1996 m.

Nežino kiek kartų, laikotarpyje nuo 1998 m. iki 2006 m., dėdė A. Č. ir teta važiavo į (duomenys neskelbtini) ir bandė teirautis kada V. J. susitvarkys dokumentus. Nebuvo siųstų raÅ¡ytinių pretenzijų V. J., nes sunku nustatyti, kur jis gyvena. E. Č., mirusios 2006-04-22, turtinius reikalus sprendė S. B., nes jis juos paveldėjo, o jo tėvas V. A. Č. paveldėjo A. Č. turto dalį. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir ieÅ¡kovui V. A. Č. perkelti pirkėjo teises į 1.5600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti V.

J. grÄ Å¾inti V. Å . 579,24 Eur bei ieÅ¡kovui Vytautui A. Č. perkelti pirkėjo teises į 1.500 ha žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti V. J. grÄ Å¾inti T. G. ir A. G. pinigų sumÄ , gautÄ už parduotÄ Å¾emės sklypÄ .Atsakovas V. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Jis paaiÅ¡kino, kad kai (duomenys neskelbtini) mirė mama V. J., maždaug po pusės metų sutvarkė visus dokumentus.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvažiavo žmogus ir paprašė parduoti sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Å is asmuo, jo vardo ir pavardės nebeatsimena, davė 1 000,00 Lt rankpinigių. Po kokių metų atsirado Česnikai, lyg ir buvę jo močiutės giminaičiai, kurie labai prašė parduoti minėtÄ sodybÄ . Žmogui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) jis grÄ Å¾ino 2 000,00 Lt už tai, kad nepardavė sodybos. Č. labai prašė parduoti sodybÄ , sakė, kad jiems labai reikia, tai ir pardavė.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) juos atvežė kažkoks žmogus, patys Česnikai pinigų neturėjo, tai iÅ¡ to žmogaus ir pasiskolino. A. Č. su žmona apžiÅ«rėjo sodybÄ , tada nuvažiavo pas notarus, kur surašė dokumentus, sumokėjo pinigus, t. y. įformino pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje buvo nustatyta, kad parduoda sodybÄ . 3 ha žemės sutartyje nebuvo. Visus dokumentus tvarkė 1998 m. Kadangi buvo sumokėta dalis pinigų, tai A. Č. per tris metus žadėjo sumokėti likusiÄ pinigų dalį.

Tris kartus buvo nuvažiavęs pas A. Č. į GinkÅ«nus, ragino baigti tvarkyti dokumentus, o A. Č. vis sakė, kad neturi pinigų. Po kiek laiko A. Č. atvažiavo pas jį ir prašė, kad užraÅ¡ytų A. Č. namÄ . Jis prašė ir norėjo, kad A. Č. sumokėtų likusius pinigus ir sakė, jog tada užraÅ¡ys namÄ . A. Č. į sodybÄ buvo įleidęs nuomininkus ir bijodamas, kad nuomininkai gali sudeginti sodybÄ , norėjo jÄ apdrausti. Jie nuvažiavo pas notarÄ ir jis užrašė A.

Č. namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o žemės sakė neraÅ¡ys, kol nebus atiduoti pinigai. A. Č. prižadėjo likusius pinigus atiduoti. Vėliau dar du kartus buvo nuvažiavęs pas A. Č., bet pinigų negavo ir toliau laukė. Laukimas baigėsi tuo, kad A. Č. mirė. Jei A. Č. bÅ«tų sumokėjęs visus pinigus, tai bÅ«tų ir žemės dokumentus pasiėmęs. Mirus mamai, jis su seserimi D. S. paveldėjo visÄ jos Å«kį – sodybÄ , apie 3 ha žemės. Sesuo, kad nereikėtų važinėti, įgaliojo jį viskÄ tvarkyti, ji jam dovanojo paveldėjimo teisę.

Pas notarÄ iÅ¡ A. Č. gavo 9 000,00 Lt už namÄ . Liko nesumokėti pinigai už žemę. Sutartyje nurodyti 15 000,00 Lt yra pinigų sumÄ už sodybÄ . 3 ha žemės sudaro trys sklypai. A. Č. norėjo juos visus pirkti. Neprisimena ar buvo sutarta žemės kaina. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta likusi nesumokėta suma, kuriÄ A. Č. turėjo sumokėti 1998 m. liepos-rugpjūčio mėnesį, buvo 6 000,00 Lt. A. Č. galutinai jam atsiskaityti turėjo 2001 m. Tuo laikotarpiu Č. nebuvo atsiuntę jokių pretenzijų, tai jis vis jiems kartodavo, kad greičiau baigtų tvarkytis dokumentus.

Laiko, kad žemė A. Č. neperėjo todėl, kad jis neperdavė pinigų. V. Å . ir G. žemę pardavė, nes pats nesiruošė jos dirbti ir Å«kininkauti. IÅ¡ V. Å . pinigus už žemę gavo. Leido A. Č. naudotis žeme. Žino, kad A. Č. nuomojo žemę. Apie tai sužinojo, kai pamatė, kad žemė yra dirbama. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad jis su seserimi parduoda A. Č. sodybÄ , yra 3 ha žemės. Tai reiÅ¡kia, kad pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį jis pardavė sodybÄ . 1996-04-12 suraÅ¡ytas raÅ¡tas dėl sumokėtų 9 000,00 Lt ir likusios nesumokėtos sumos, jo pasiraÅ¡ytas, bet kas ir kur jį surašė neprisimena.Atsakovas V.

Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad 2008 m. buvo susitaręs susitikti su V. J., nes jis pasiÅ«lė pirkti 3 ha žemės. Susitarė dėl žemės sklypo ir pinigų sumos už jį, kokia tiksliai buvo suma, nebeatsimena. KitÄ dienÄ nuėjo pas notarÄ , lyg L. S., V. J. pateikė notarei dokumentus, ji patikrino dokumentus ir jie sudarė bei notarė patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį. Jam nebuvo žinoma, kad žemė kažkam priklausė, kad kažkas kažkada už jÄ jau sumokėjo. Iki žemės pirkimo jis naudojosi maždaug 1,5 ha.

Anksčiau naudojosi minėta žeme be jokios sutarties ar leidimo, nes ji buvo valstybinė, o sodyboje gyvenantys asmenys, kurie procese nedalyvauja, laikė, kad Å¡i žemė yra jų ir neprieÅ¡taravo, kad jis naudojasi žeme, kažkiek už Å¡iÄ Å¾emę mokėdavo, nepamena. A. Č. žino, jis jam nuomojo apie 3,4 ha žemės, esančios tarp (duomenys neskelbtini), nežino kuriam kaimui tiksliai priklauso. Už žemės nuomÄ , pagal žodinį susitarimÄ , mokėjo pinigus. Tai ne ta pati žemė, dėl kurios kilęs ginčas.

Dėl ginčo žemės su A. Č. nesitarė, pinigų nemokėjo. V. J. gerokai seniau yra dirbęs pas jį vairuotoju. A. ir T. G. nepažįsta, S. G. pažįsta iÅ¡ matymo.Pagarsinus V. Å . parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui 2016-09-28, jis juos patvirtino. PaaiÅ¡kino, kad nepamena ar nuo 1996 m. iki 2008 m. dirbo žemę (duomenys neskelbtini). Po metų, kai kažkuris iÅ¡ Č. atvažiavo pinigų už žemės nuomÄ , sužinojo, kad A. Č. ir jo žmona mirė. Tada prasidėjo skambučiai, bylinėjimasis.

Dirbo J. sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tik nepamena kurį ir kada, daug sklypų dirba, konkretaus užmokesčio už Å¡iÄ Å¾emę nemokėjo. A. Č. ir V. A. Č. Å¡ios žemės nevaldė.Trečiasis asmuo S. B. su ieÅ¡kiniu sutiko ir paaiÅ¡kino, kad yra A. Č. ir ieÅ¡kovo V. A. Č. sÅ«nėnas. Tuo metu, ta žeme ir sodyba jis praktiÅ¡kai nesidomėjo. A. Č. papraÅ¡ydavo jo nuvežti į (duomenys neskelbtini), pas V. J., nes jis su žmona buvo nusipirkęs sodybÄ . Ä® (duomenys neskelbtini) važiuodavo paraginti V.

J., kad Å¡is greičiau tvarkytųsi dokumentus, nes jis tai daryti neskubėjo. Negali pasakyti, kada pradėjo vežioti į (duomenys neskelbtini), vežė gal tris kartus. Vežė, nes jie toje sodyboje negyveno, tačiau planavo eiti gyventi, kai parduos namÄ (duomenys neskelbtini). Nebuvo tokio ginčo, kad V. J. nepripažintų, jog 3 ha žemės Č. nepriklauso. Pačioje pradžioje, A. Č. pats dirbo minėtÄ Å¾emę, nes matė, kad buvo parsivežęs derlių. V. Å . iÅ¡ pradžių pripažino, kad tuos 3 ha žemės įsigijo neteisėtai. Buvo tartasi kavinėje su V.

Å . ir jis sutiko primokėti. V. Å . pažįsta nuo (duomenys neskelbtini), kai mirė A. Č.. Yra gavęs pinigų iÅ¡ jo už žemės nuomÄ . Tai buvo žodinis susitarimas, kuris tęsėsi nuo susitarimo tarp A. Č. ir V. Å .. Nežino, kas dirbo žemę prieÅ¡ais sodybÄ , nes ten visi yra susikeitę žemės sklypais, kaip kam patogiau jÄ dirbti. Bet jam žinoma, kad S. G. ten yra pasisodinęs parkelį. Kaip jam sakė I. L., V. Å . visÄ Å¾emę dirbo, bet pats to nematė. V. Å . jam žadėjo kompensuoti už tÄ dirbamÄ Å¾emę, jis juo pasitikėjo.

Mano, kad V. Å . yra pasielgęs nesÄ Å¾iningai. V. J. praktiÅ¡kai nepažįsta, yra jį matęs, kai nuveždavo pas jį Č.. Pagal Č. pasakojimÄ , jie už sodybÄ ir žemę buvo sumokėję viskÄ , iÅ¡skyrus 1 000,00 Lt. Už žemę mokėjo po 3 000,00 Lt už vienÄ hektarÄ , iÅ¡ viso 9 000,00 Lt už žemę, 5 000,00 Lt už sodybÄ ir dar turėjo pridėti apie 700,00 Lt, kai V. J. sutvarkys dokumentus. V. J. sakydavo, kad sutvarkys dokumentus, bet kažkas jam trukdydavo. Mano, kad V. J. elgėsi kaip sukčius.

D. S. yra V. J. sesuo. Č. žinojo, kad dalis žemės priklauso D. S. Č.savų vaikų neturėjo, bet turėjo įvaikį. E. Č. palikimÄ jis priėmė. Nežino ar Č. gyveno nusipirktoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Č. leido kitiems žmonėms gyventi jų sodyboje, už tai buvo suderėję tam tikrÄ sumÄ , bet niekas nemokėjo. Po Č. mirties buvo nuvažiavęs pas V. Å ., parodė dokumentus, kad jis yra paveldėtojas. Č. turėjo daugiau žemės, nei ta dėl kurios yra kilęs ginčas – 4,3 ha, bet kokioje vietoje, nežino, jis jÄ pardavė.

SiÅ«lė V. Å ., bet jis neturėjo pinigų. Iki pardavimo žeme naudojosi V. Å ., jam mokėdavo nuomos pinigus.Liudytoja D. S. paaiÅ¡kino, kad D. Č., V. Å . ir S. B. mato pirmÄ kartÄ . V. J. jos brolis. 1996 m. buvo sudariusi sodybos pardavimo sandorį su A. Č. už 14 000,00 Lt. A. Č. sumokėjo 9 000,00 Lt, likusios sumos nesumokėjo. Nežino ar koks sandoris su A. Č. buvo sudarytas 1998 m. 1996 m. už namÄ buvo sumokėti 9 000,00 Lt - 4 500,00 Lt jai ir 4 500,00 Lt broliui. 2006 m. ji broliui pas notarÄ padovanojo savo žemės dalį.

Dokumentai turėjo bÅ«ti suruoÅ¡ti. Už žemę A. Č. neatidavė 5 000,00 Lt jos broliui, todėl padovanojo. Brolis už dovanÄ nesumokėjo. Dėl Žemės Å«kio valdybos kaltės nepavyko sutvarkyti žemės ir dėl to dokumentų tvarkymas taip ilgai užtruko. Buvo praneÅ¡ta, kad bus sutvarkyta, bet nepasakyta kada. Ji surašė 1996-04-12 raÅ¡tÄ , bet neatsimena kada ir kaip surašė. Pagal raÅ¡tÄ pardavė sodybÄ su žeme. Nepamena dėl 5 000,00 Lt už namÄ , kuriuos parašė, kad gavo 1998 m. pirkimo-pardavimo sutartyje, kuriÄ tvirtino notaras.

Negali pagal planus parodyti, kur yra po mamos mirties palikta žemė. Pinigų už žemę ji nėra gavusi. Mama mirė ir paliko testamentÄ . Pagal jį viskÄ paveldėjo ji ir brolis. Nežino kada buvo iÅ¡imtas paveldimo pagal testamentÄ liudijimas, nežino tokio dokumento. Pas notarÄ buvo du kartus, kai gavo pinigus ir kai dovanojo broliui savo žemės dalį. Tiksliai neatsimena visko. Yra gyvenusi (duomenys neskelbtini), buvo girdėjusi apie A. Č., namuose pas Č. nesilankė. Žino, kad žemės sklypÄ brolis yra pardavęs V.

Å ., bet nežino už kiek. Žino, kad žemės sklypÄ brolis yra pardavęs ir G. G. pažįsta, jie buvo mamos kaimynai. Palikimu, žeme, nesidomėjo. Sodyba buvo labai graži, verta tų pinigų, t. y. 9 000,00 Lt už sodybÄ be žemių. Iki 2001 m. turėjo atiduoti likusius pinigus ir tada bÅ«tų viskas atitekę Č. Ji nesidomėjo klausimais, susijusiais su žeme, ja nesirÅ«pino. Jai atrodo, kad nuo 1996 m. Č. į sodybÄ Ä¯leido nuomininkus, patys ten negyveno.Liudytoja notarė L. S. paaiÅ¡kino, kad V.

Å . ne kartÄ yra lankęsis pas jÄ . Jų kontoroje labai dažnai tÄ pačiÄ dienÄ yra forminami dokumentai, kai perleidžiamos teisės ir iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Paveldėjimo teisės nėra nekilnojamas turtas, kurį reikėjo registruoti tais laikais. Paveldėjimo teisių dovanojimas tai tik teisių dovanojimas ir jis buvo niekur tuo metu registruojamas nebuvo. Registrų centre ir Å¡iai dienai nėra registruojamos paveldėjimo teisės, nes tai nėra nekilnojamas turtas. Maždaug nuo 2013 m. apie paveldėjimo teises yra informuojamas Testamentų registras.

Jos praktikoje nėra pasitaikę tokių dalykų, kad tas pats pardavėjas pardavęs turtÄ ir mirus jo savininkams, vėl parduotų tÄ patį turtÄ antrÄ kartÄ . 1998-02-13 V. J. ir D. S. pardavė namÄ su pagalbiniais pastatais. Gali bÅ«ti, kad pardavimo kaina neatitinka tos centrinio registratoriaus nustatytos rinkos vertės. Labai dažnai taip bÅ«na, kad neatitinka kaina ir labai retai, kad ji bÅ«tų tokia pat. Ji preziumuoja, kad Å¡alys yra sÄ Å¾iningos ir sakyti, kad minėtoje sutartyje nurodyta kaina už sodybÄ yra neteisinga, ji negali.

Jei žmogus teigia, kad gavo pinigus, nesvarbu kada ir kur, tai jie kontoroje ir preziumuoja, jog pinigus asmuo tikrai gavo ir nebÅ«tinai, kad tie pinigai bÅ«tų gauti pačioje notarų kontoroje. Jei pinigai yra mokami notarų kontoroje, tada jie mato, kad pinigai sumokėti, jei ne notarų – nemato, bÅ«na visokių pageidavimų. Å iuo metu 1 ha dirbamos paskirties žemės galėtų kainuoti 6 000,00 – 8 000,00 Eur. Žemės kaina priklauso nuo labai daug faktorių: vietos, derlingumo balo, kiek yra norinčių jÄ Ä¯sigyti ir pan.

Liudytoja I. L., paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). D. Č. jai pažįstamas, bendrauja labai retai. V. Å . taip pat pažįstamas, gal nuo 1997 m., ji pas jį yra dirbusi. S. B. pažįsta. V. J. žino, nes gyvena name, kurį iÅ¡ jo nusipirko Č. G. buvo kaimynai, dabar iÅ¡vykę į užsienį. V. Å . dirbo V. J. žemę, apie 2 ha, kuri yra prie sodybos, bet nežino nuo kelintų metų. Nežino už kiek nuomojo, dokumentų nėra mačiusi. 1996 m., kai ji persikraustė į Å¡iÄ sodybÄ , žemę dirbo (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ V. Å . gaudavo pinigus už 15 a žemę, po 50,00 Lt, kuri yra prie sodybos. Jai žinoma, kad A. Č. nuo 1996 m. valdė žemę. IÅ¡ E. Č. ir D. S. kalbos žino, kad Č. nesumokėjo J. 700,00 Lt už žemę, kai pirko namÄ . Nežino ar viskÄ sutvarkė dokumentiÅ¡kai. Apie G. žemės sklypÄ nežino, girdėjo, kad lyg susikeitė su V. Å .. Grunskiai žemę dirba gal kokius 8 metus. Jos atžvilgiu A. Č. buvo sÄ Å¾iningas, V. Å . labai sÄ Å¾iningas, kai dirbdavo pas jį, tai sÄ Å¾iningai mokėdavo.

S. G. pats geriausias kaimynas kaime, padeda bėdoje. Dėl apsigyvenimo tarėsi su Č. Ji pardavė butÄ ir gautus pinigus sumokėjo A. Č. kaip už namo pirkimÄ . Už butÄ gavo 5 000,00 dolerių, Č. davė 2 000,00 dolerių ir notariÅ¡kai dar Č. neÅ¡davo naÅ¡laičio pensijÄ po 180,00 Lt 8 mėnesius. Konkretesnės sumos nebuvo sutarę. Č. sakė, kad kai sutvarkys dokumentus su V. J., tada sutvarkys dokumentus ir jai. Ji atsiskaitė už namÄ , turėjo tik bÅ«ti įforminimas. Č. įleido jÄ gyventi į sodybÄ , o jie patys sodyboje gyventi neplanavo, tačiau jautėsi kaip savininkai.

Ji manė, kad prie namo yra tik 15 a. žemės. Matė raÅ¡ytinę sutartį, kad parduoda namÄ su 3 ha žemės. Prie namo yra didesnis sklypas žemės. Č. niekada negyveno sodyboje, žemę aplink sodybÄ dirbo tik nusipirkę sodybÄ , taip pat, žemę yra nuomoję (duomenys neskelbtini), vėliau V. Å .. E. Č. turėjo dar žemės apie 4 ha. PrieÅ¡ posėdį bendravo su D. Č., jis jai aiÅ¡kino, kad V. J. yra neteisingai pardavęs žemę, kur ji nuo 1996 m. ten gyvena.Liudytojas S. G. paaiÅ¡kino, kad V.

Å . bei T. ir A. G. pažįsta. T. G. jo sÅ«nus. Pas V. Å . nėra dirbęs. (duomenys neskelbtini) turėjo žemės. Yra dokumentai, kurie rodo, kad G. 2008-04-10 įsigijo žemę. Kai A. Č. nusipirko žemę, jos niekas nedirbo, buvo vien piktžolės. Dėl to kentėjo jo žemė. Jie savo rankomis pasodino miÅ¡kÄ , prižiÅ«rėjo. V. J. yra jo pusbrolis. Žino, kad A. Č. pirko iÅ¡ V. J. žemę su sodyba. Sandoriuose nedalyvavo. L. visiÅ¡kai neprižiÅ«ri sodybos ir žemės. Kažkur nuo 2001 m. dirbo žemę, o jam baigus Å«kininkauti, Å«kį perėmė sÅ«nus T.

G.. Jo sÅ«nus turi žemės sklypÄ , esantį prieÅ¡ais sodybÄ , adresu (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jo žeme. SÅ«nus pardavė V. Å . žemės sklypÄ bendruose laukuose. Tai nesutampa su laiku, kai T. G. įsigijo žemę iÅ¡ V. J.. Nebuvo susitarimų, kad sÅ«nus apsikeistų žemės sklypais su V. Å .. Aplink sodybÄ Å¾emė yra dirbama. Nežino ar A. Č., V. Å . dirbo žemę prie sodybos. Mano, kad viskÄ Ä¯sigijo ir tai padarė sÄ Å¾iningai. Nežino, už kiek sÅ«nus pirko žemę.

AsmeniÅ¡kai Č. nepažinojo, jie patys sodyboje negyveno. Nežinojo, kas iÅ¡ tikrųjų yra sodybos savininkai L. ar Č.Atsakovai A. G. ir T. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai - vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, atsiliepimų į ieÅ¡kinį atsakovai nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant.IeÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kovo atstovo, atsakovų V. J., V. Å ., trečiojo asmens S. B. paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais dokumentais, prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-433-959/2015 ir medžiagos Nr. M-1-01-76132-16 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ duomenimis, nustatyta, kad 1996-04-12 D.

S. ranka buvo suraÅ¡ytas raÅ¡tas, kad ji ir V. J. parduoda sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Taip pat paraÅ¡yta, kad yra 3 ha žemės. Sodyba parduodama Č. ir Č., gyv. (duomenys neskelbtini), už sutartus 15 000,00 Lt. RaÅ¡te nurodyta, kad D. S. ir V. J. paėmė iÅ¡ A. ir E. Č. 9 000,00 Lt., o likusiÄ 6 000,00 Lt sumÄ pastarieji turi grÄ Å¾inti, kai liepos – rugpjūčio mėnesį bus sutvarkyti dokumentai. Nurodyta, kad jei pirkėjai nepirks ir atsisakys, D. S. ir V. J. pinigų negražins.

RaÅ¡tas pasiraÅ¡ytas pirkėjo ir pardavėjo, kaip nors kitaip nepatvirtintas (t. 1, b. l. 72-73).1998-02-13 V. J., D. S. ir A. Č. sudarė sutartį, kuria V. J. ir D. S. pardavė A. Č. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie bendrosios dalinės nuosavybes teise lygiomis dalimis pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Å iaulių filialo 1998-02-13 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir JoniÅ¡kio rajono notarų biuro 1996-07-19 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė V.

J. ir D. S.. Nurodyta, kad prieÅ¡ sudarant sutartį, V. J. ir D. S. iÅ¡ A. Č. gavo 5 000,00 Lt. Sutartis patvirtinta notariÅ¡kai (civilinė byla Nr. 2-433-959/2015, b. l. 5).2006-07-25 D. S. ir V. J. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria D. S. padovanojo V. J. jai priklausančiÄ Â½ dalį 1,5600 ha žemės sklypo, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), ½ 1,1500 ha žemės sklypo, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir ½ 0,8800 ha žemės sklypÄ , kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), likusius po jų motinos V.

J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (t. 1, b. l. 144).2006-07-25 JoniÅ¡kio rajono notarų biuro notarė L. S. patvirtino, kad V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto įpėdinis yra jos sÅ«nus V. J.. Nurodyta, kad paveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas Å¡is liudijimas, sudaro: 0,8800 ha žemės sklypas, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), 1,5600 ha žemės sklypas, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), 1,500 ha žemės sklypas, , kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 143).2007-08-24 Å iaulių rajono 2-jo notaro biuro notarė B.

Å . iÅ¡davė liudijimÄ apie palikimo priėmimÄ , kuriuo notarė paliudijo, kad V. A. Č. yra priėmęs A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ (civilinė byla Nr. 2-433-959/2015, b. l. 9).2008-03-27 V. J. ir T. G. bei A. G. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. J. pardavė asmeninės nuosavybes teise pagal VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo 2008-03-26 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), to paties filialo 2006-07-25 pažymėjimÄ apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre ir JoniÅ¡kio rajono notarų biuro 2006-07-25 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį 1,15 ha žemės sklypÄ , kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodyta, kad prieÅ¡ sudarant sutartį, V. J. iÅ¡ T. ir A. G. gavo 3 000,00 Lt. Sutartis patvirtinta notariÅ¡kai (medžiaga Nr. M-1-01-76132-16, m. l. 29-31).2009-09-21 V. J. ir V. Å . sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. J. pardavė asmeninės nuosavybes teise pagal VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo 2009-09-10 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir JoniÅ¡kio rajono notarų biuro 2006-07-25 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį 1,56 ha žemės sklypÄ , kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodyta, kad prieÅ¡ sudarant sutartį, V. J. iÅ¡ V. Å . gavo 2 000,00 Lt. Sutartis patvirtinta notariÅ¡kai (civilinė byla Nr. 2-433-959/2015, b. l. 38-39).IeÅ¡kovas V. A. Č. ieÅ¡kiniu praÅ¡o perkelti jam pirkėjo teises į 1,5600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009-09-21 pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti V. J. grÄ Å¾inti V. Å . 579,24 Eur; perkelti jam pirkėjo teises į 1,1500 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008-03-27 pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti V.

J. grÄ Å¾inti T. G. ir A. G. pinigų sumÄ , gautÄ už parduotÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kinio reikalavimas grindžiamas jau minėtomis 1996-04-12 ir 1998-02-13 sutartimis.Dispozityvumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje, leidžia asmenims pasirinkti, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis). IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (lot. causa actiones; causa petendi).

Be to, ieÅ¡kinyje bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę reikÅ¡ti kokias nors pretenzijas į atsakovų V. Å . ir T.

G. bei A. G. įsigytus žemės sklypus. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad po A. Č. mirties paveldėjo tokias turtines teises, nepateikė notaro iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes bÅ«tent tik iÅ¡davus tokį liudijimÄ , įpėdiniai gali disponuoti palikimo turinį sudarančiu turtu ir turtinėmis teisėmis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – AT) praktikoje yra įtvirtinta, kad civiliniai įstatymai atgal negalioja (AT senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 9).

Atsižvelgiant į tai, matyti, kad 1996-04-12 raÅ¡ytinio susitarimo tarp V. J., D. S. ir A. Č. bei E. Č. metu galiojo 1964 m. civilinis kodeksas. Å is kodeksas nenumatė preliminariosios sutarties, kokia galėtų bÅ«ti laikoma 1996-04-12 raÅ¡ytinė sutartis, todėl nenumatė ir iÅ¡ tokios sutarties kylančių pasekmių. Å iuo atveju minėta sutartis galėtų bÅ«ti laikoma susitarimu dėl rankpinigių (1964 m. civilinio kodekso 222 – 223 straipsnis), tačiau rankpinigių sutarties nesudarymas nesuteikė Å¡alims jokių kitų teisių, iÅ¡skyrus nustatytas 1964 m. civilinio kodekso 224 straipsnyje - jeigu už sutarties neįvykdymÄ atsako davusi rankpinigius Å¡alis, tai rankpinigiai lieka antrajai Å¡aliai.

Jeigu už sutarties neįvykdymÄ atsako gavusi rankpinigius Å¡alis, tai ji privalo sumokėti antrajai Å¡aliai dvigubÄ rankpinigių sumÄ . Be to, Å¡alis, kuri atsako už sutarties neįvykdymÄ , privalo atlyginti antrajai Å¡aliai nuostolius, įskaičius rankpinigių sumÄ , jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.IÅ¡ 1996-04-12 raÅ¡ytinės sutarties galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo parduota sodyba už 15 000,00 Lt, iÅ¡ kurių 9 000,00 Lt buvo sumokėti suraÅ¡ant sutartį, o likusieji turėjo bÅ«ti sumokėti vėliau, pasiraÅ¡ant notarinę sutartį.

Vadovaujantis lietuvių kalbos taisyklėmis, bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad parduota tik sodyba. RaÅ¡te, atskirame sakinyje, yra teigiama, kad yra 3 ha žemės ir ji neminima kartu su sodyba, kuriÄ Å¡alys susitaria pirkti-parduoti už tam tikrÄ pinigų sumÄ . Kad yra 3 ha žemės - tai yra teiginys. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pretenzijos į 1,5600 ha ir 1,1500 ha žemės sklypus, vadovaujantis 1996-04-12 sudaryta raÅ¡ytine sutartimi, negali bÅ«ti reiÅ¡kiamos, nes susitarimas pasiraÅ¡ytas dėl sodybos pardavimo, kur žemė nėra sodybos dalis.

Taip pat galima teigti, kad sutartis paraÅ¡yta nerÅ«pestingai ir neatsakingai, nes iÅ¡ sutarties neaiÅ¡ku, kokios Å¡alių teisės ir pareigos, kokios sutarties pasekmės, nėra jokių asmenis identifikuoti leidžiančių duomenų, tik paraÅ¡ai.Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau - CK) I knygoje numatyti konkretÅ«s sandorių negaliojimo pagrindai. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi.

IeÅ¡kovas praÅ¡o perkelti jam pirkėjo teises į V. Å . ir A. G. bei T. G. žemės sklypus bei taikyti restitucijÄ . Tačiau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė V. Å . ir A. G. bei T. G. žemės pirkimo-pardavimo iÅ¡ V. J. sutarčių negaliojimo pagrindų, jų neįrodė. Atitinkamai restitucijos taikymas priklauso nuo to, kokiu sutarties negaliojimo pagrindu sutartis buvo nutraukta. Tai rodo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.IeÅ¡kovo reikalavimai taip pat atmestini dėl ieÅ¡kinio senaties. 1996-04-12 raÅ¡ytinei sutarčiai galiojo 1964 m. civilinis kodeksas.

Pagal 1964 m. civilinio kodekso 84 straipsnį yra nustatytas 3 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Kadangi sutartis pasirašyta 1996-04-12, tai senaties terminas reikalavimams pasibaigė 1999-04-12, dar tebegaliojant 1964 m. civiliniam kodeksui. Sutartis dėl sodybos pirkimo-pardavimo raštu surašyta ir 9 000,00 Lt sumokėti 1996 m., notarine forma sutartis sudaryta ir patvirtinta 1998 m. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo 1996 m., jei A. Č. ar jo žmona E. Č. manė, kad V. J. ar D. S. nevykdė savo įsipareigojimų ar pažeidė jų teises, jie galėjo ginti savo teises pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, reikšti pretenzijas, bet to nepadarė iki senaties termino, t. y. 1999-04-12.

Nėra duomenų, kad jie net ir pasibaigus senaties terminui bÅ«tų reiÅ¡kę pretenzijas dėl žemės sklypų.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo naÅ¡ta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-415/2011, Nr. 3K-3-396/2011). Vertinant Å¡alių pateiktus įrodymus, Å¡alių atstovų ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius 2017-07-07 pateikė pažymÄ Nr. (2.19)NTP-7-7999 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 97).

Atsakovui V. J. buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 391,40 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovo V. Å . atstovė pateikė praÅ¡ymÄ ir tai patvirtinančius dokumentus priteisti 847,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai, kurias sudaro susipažinimas su dokumentais, konsultavimas, procesinių dokumentų suraÅ¡ymas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 86-88).

Atsakovo V. Å . patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai.Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui V. Å . – 847,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei – 391,40 Eur už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), 847,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 00 ct) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 391,40 Eur (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 40 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas:

„Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ - 188659752, įmokos kodÄ - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

             Teisėjas                                                                                                                           Vidmantas Gestautas