2021-05-12 Nr. AB-10264-3-62-3-01532-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-321-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01532-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad bausmę atlieka nuo 2012 m. Alytaus PN. Akcentavo, kad 7 lokalinis sektorius įrengtas virš gamybinių patalpų. Patalpos buvo pastoviai perpildytos, su pareiškėju kartu gyveno 13 nuteistųjų. Plotą taip pat mažino ir patalpose esantys baldai ir kiti įrenginiai. Pareiškėjui niekada nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai), tualetinis popierius. Asmens higienos priemonėmis turėjo apsirūpinti pats iš neįgalumo pašalpos. Pareiškėjui, kaip neįgaliam asmeniui, nebuvo sudarytos geresnės gyvenimo ir buities sąlygos. Nebuvo poilsio kambario. Trūko baldų, nebuvo, kur atsisėsti, nebuvo rūbų spintos, džiovyklos rūbams ir avalynei. Patalpos nešvarios, nusidėvėjusios (aptrupėję sienos ir pažeistos grindys), baldai nušiurę, o sanitariniai mazgai seni ir skleidžiantys nemalonų kvapą. Nebuvo dezinfekuojami ir keičiami čiužiniai, pagalvės. Dušui skiriama per mažai laiko. Neįrengta pakankamai prausyklų, unitazų ar pisuarų. Laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo kalinamas lokaliniame sektoriuje, jame gyveno apie 160 nuteistųjų, todėl tekdavo laukti eilėse. Sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrinamas privatumas. Neužtekdavo laiko telefoniniams pokalbiams, buvo sunku sulaukti eilės paskambinti, buvo įrengtas tik vienas telefono automatas. Pataisos namuose pareiškėjas buvo ignoruojamas ir turėjo miegoti antrame aukšte, nors yra neįgalus asmuo. Buvo sunku fiziškai užlipti, ne kartą nukrito. Dėl to sutriko miegas, pablogėjo bendravimas, atsirado dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija.

3. Pareiškėjas pateikė prieštaravimus ir nurodė, jog atsakovo atsiliepime pateikti neteisingi duomenys dėl gyvenamojo ploto. Pagal teisės aktus patalpos rakinamos, todėl pareiškėjas buvo ne bendrabučio tipo patalpose, o kamerų tipo patalpose, po lokalinį sektorių negalėjo laisvai vaikščioti. Jokių laisvalaikio patalpų nebuvo įrengta. Pareiškėjas pateikė 1 miegamojo inventoriaus kortelę iš kurios matyti, jog patalpoje yra 13 lovų, 10 spintelių, 7 kėdės, 1 pakaba, 8 staliukai, 2 veidrodžiai, 8 televizoriui lentynos, 4 sieninės lentynos.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

5. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas bendrabučio tipo patalpose. Patalpos aprūpintos baldais, kaip numato teisės aktai. 7 lokalinio sektoriaus sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, tualetai atskirti sienelėmis su durimis. Sanitarinius mazgus valo patys nuteistieji. 6, 8 ir 13 būrių (7 lokalinis sektorius) sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų. Be to, 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų dirba ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. Pareiškėjas turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu po 15 min ir ši teisė jam buvo suteikta. Prašymų ar skundų dėl negalėjimo pasinaudoti telefonu nebuvo gauta. Duše buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę praustis visą kūną po šiltu vandeniu. Dušai buvo tvarkingi ir veikiantys. 8, 6 ir 13 būrių turi galimybę nusiprausti po šiltu vandeniu duše kiekvieną dieną, nes darbo vietoje papildomai yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra tualetas, praustuvė ir dušas. Nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, nuteistieji turi 2 patalynės komplektus, kad turėtų pasikeitimui. Čiužiniai, antklodė bei pagalvės nuolat dezinfekuojami. Pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, kadangi jis neteikė prašymų bei buvo mokus.

6. Alytaus PN akcentavo, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai ir lengvajai grupei. 7 lokaliniame sektoriuje nuteistieji galėjo patys nelydimi pareigūno laisvai judėti įstaigos teritorijoje, miegamieji nebuvo rakinami.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

9. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.1 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas, apibrėždamas ginčo laikotarpį, nurodė, jog jo netenkino sąlygos gyvenant 7 lokaliniame sektoriuje, todėl teismas vertino tik ginčo laikotarpį, kai jis gyveno 7 lokaliniame sektoriuje. Bylos duomenimis (b. l. 15–17) nustatyta, jog pareiškėjas 7 lokaliniame sektoriuje gyveno nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. liepos 30 d. 8 būrio 3 miegamajame (52,79 kv. m plotas, įrengta 17 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,1 kv. m), 13 būrio 1 miegamajame (41,95 kv. m ploto, įrengta 13 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m), 13 būrio 4 miegamajame (37,13 kv. m ploto, įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3.37 kv. m).

10. Pareiškėjas teigė, jog jis gyveno su 13 nuteistųjų bei akcentavo, jog atsakovas pateikė neteisingus duomenis apie gyvenamąjį plotą, tačiau nedetalizavo kuriuo laikotarpiu, kurioje gyvenamojoje patalpoje, kiek gyveno nuteistųjų. Todėl pareiškėjo abstrakčių teiginių apie gyvenamosios patalpos plotą bei nuteistųjų skaičių teismas nelaikė pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei įrengtas miegamąsias vietas. Todėl teismas vadovavosi oficialiai pateiktais atsakovo duomenimis. Pareiškėjas teigė, jog jis patalpose buvo rakinamas, todėl patalpos turėtų vertinamas kaip kamerų tipo patalpos. Tačiau atsakovas pateikė dienotvarkes (b. l. 95–101) iš kurių matyti, jog gyvenamosios patalpos dienos metu nebuvo rakinamos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmesti kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniame mazge buvo nepakankamas, reikėdavo laukti eilėse. Nurodė, kad sanitariniu mazgu turėjo naudotis 160 nuteistųjų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 6, 8 ir 13 būriuose (7 lokalinis sektorius) įrengtos 9 prausyklos, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Ginčo laikotarpiu gyveno 156 nuteistieji.

12. Teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), ir pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 6, 8 ir 13 būrių sanitariniuose mazguose įrengti 6 unitazai ir 1 pisuaras bei 9 praustuvės (b. l. 54–56). Būriuose pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis ginčo laikotarpiu buvo 156 nuteistieji, todėl, pareiškėjui atliekant bausmę 7 lokaliniame sektoriuje, sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, dėl ko galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių.

13. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų sanitarinio mazgo nuotraukų (b. l. 55, 56) matyti, jog klozetai (pisuaras) vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes, teismo sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

14. Atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, kad būriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys bei drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui). Esant minėtoms faktinėms bylos aplinkybėms bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 5.8 ir 5.9 punktuose nustatytų reikalavimų.

15. Pareiškėjas teigė, jog gyvenamosiose patalpose trūko baldų. Atsakovo atstovas nurodė bendrą teisės normą, kiek patalpoje turi būti baldų, ir teigė, jog teisės aktuose numatyti reikalavimai buvo įgyvendinti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus trūkumo liko nepaneigti.

16. Pareiškėjas nurodė, kad patalpos nešvarios, nusidėvėjusios (aptrupėję sienos ir pažeistos grindys), baldai nušiurę, o sanitariniai mazgai seni ir skleidžiantys nemalonų kvapą ir pan., tačiau, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą sanitarinio mazgo patalpų ir įrenginių, kitų patalpų būklę, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik nurodė savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo būti nulemtas pačių nuteistųjų elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant teisės normų reikalavimų.

17. Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog minkštasis inventorius su parazitais, nedezinfekuojamas, teismas pažymėjo, kad remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenims (b. l. 43–49), Alytaus PN yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštasis inventorius ir daiktai. Pataisos namuose taip pat teikiamos skalbimo paslaugos, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus PN vedamas Dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus apskaitos žurnalas (b. l. 26–35), iš kurio matyti, kad čiužinių, pagalvių ir antklodžių dezinfekcija vykdoma reguliariai. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų aprūpintas netinkamu naudojimui minkštuoju inventoriumi, byloje nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmesti kaip deklaratyvūs.

18. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo nenustatyta. Pareiškėjas nenurodė, ar dėl to, jog nespėdavo nusiprausti, kreipėsi į administraciją. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2012 m. iki 2017 m. sausio 1 d. – konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą. Nustatęs neteisėtą pataisos namų neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.

20. Nesant pareiškėjo prašymų ir esant jam mokiam, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui higienos priemones nuo 2017 m. sausio 1 d., todėl byloje konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d., nebuvo jokio teisinio pagrindo.

21. Pareiškėjas teigė, jog jam, kaip neįgaliam asmeniui, nebuvo sudarytos geresnės gyvenimo ir buities sąlygos, miegojo antrame lovos aukšte, nors yra neįgalus asmuo. Buvo sunku fiziškai užlipti, ne kartą nukrito. Tačiau į bylą pateiktas pareiškėjo invalidumo pažymėjimas (b. l. 93), patvirtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Invalidumo priežastis – (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo priskirtas lovos antras aukštas taip pat nebuvo, be to, nebuvo ir pareiškėjo teiktų skundų dėl negalėjimo miegoti antrame aukšte bei jokių duomenų, jog pareiškėjas buvo susižalojęs.

22. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kiek turi būti įrengiama telefono aparatų, byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su nusiskundimais, jog jam atimta galimybė paskambinti ar neužtikrinama skambučio teisė (trukmė), todėl teismas sprendė, jog nebuvo pažeista teisės aktuose numatyta pareiškėjo teisė paskambinti telefonu.

23. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį (nebuvo suteiktos higienos priemonės iki 2017 m. sausio 1 d., neužtikrintas reikiamas skaičius sanitarinių įrenginių visą ginčo laikotarpį, trūko inventoriaus gyvenamosiose patalpose, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys bei drabužių ir batų džiovinimo patalpos), jų trukmę, byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustatęs, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur, kuri priteista iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkinta kaip nepagrįsta.

III. 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

25. Apeliaciniame skunde Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos įstaigos neturėjo pareigos nuteistųjų aprūpinti higienos priemonėmis. Be to, pareiškėjas neteikė prašymo administracijai dėl higienos priemonių išdavimo. Teismas neįvertino, kad pareiškėjui buvo mokamos piniginės išmokos iš Socialinės paramos fondo lėšų, taip pat jis gaudavo darbo užmokestį, todėl turėjo galimybę nusipirkti higienos priemones. Teismas, konstatuodamas pažeidimą dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus, neįvertino, kad dauguma 7 sektoriaus nuteistųjų yra dirbantys ir gali pasinaudoti sanitariniais įrenginiais darbo vietoje. Be to, pažeidimo pripažinimas neretai yra vertinamas kaip pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

26. Pareiškėjas A. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

27. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2018 m. kovo 8 d. nutarimą, kuriuo pagal taikius susitarimus pareiškėjams atlyginta patirta neturtinė žala. Sumokėtos sumos didesnės nei pareiškėjui priteista, nors vienas iš asmenų bausmę atlikinėjo kartu su pareiškėju. Teismas turėtų priteisti tokį žalos atlyginimą, kokį priteisia EŽTT. Pareiškėjas mano, kad jam turėjo būti taikomas 4 kv. m daugiavietėje kameroje standartas. Pareiškėjas akcentuoja, kad trūko sanitarinių įrenginių, tekdavo laukti eilėse. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 dėl aprūpinimo higienos priemonėmis.

28. Pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN kartoja savo pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. M. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

31. Apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Apeliaciniame skunde atsakovas mano, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsakovo vertinimu, iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos įstaigos neturėjo pareigos nuteistųjų aprūpinti higienos priemonėmis, o pareiškėjas neteikė prašymo administracijai dėl higienos priemonių išdavimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pažeidimą dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus, neįvertino, kad dauguma 7 sektoriaus nuteistųjų yra dirbantys ir gali pasinaudoti sanitariniais įrenginiais darbo vietoje. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

32. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Teismas turėtų priteisti tokį žalos atlyginimą, kokį priteisia EŽTT. Pareiškėjas mano, kad jam turėjo būti taikomas 4 kv. m daugiavietėje kameroje standartas. Pareiškėjas akcentuoja, kad trūko sanitarinių įrenginių, tekdavo laukti eilėse. Pareiškėjo vertinimu, reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 dėl aprūpinimo higienos priemonėmis.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad gyvenamojoje patalpoje jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, atskaičius sanitarinį mazgą, vertintini kaip nepagrįsti. Toks standartas nei Konvencijoje, nei EŽTT praktikoje nėra nustatytas. Pareiškėjo kalinimo Alytaus PN metu vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus nustatė Taisyklių 111.1 punktas, kuris įtvirtino, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto Alytaus PN ginčo laikotarpiu, pagrįstai vadovavosi būtent Taisyklėse nustatytu teisiniu reguliavimu. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie patalpų plotą ir įrengtas miegamąsias vietas, pareiškėjas tai paneigiančių duomenų nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo konstatuotu pažeidimu, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. sausio 1 d. dėl atsakovo neveikimo pareiškėjui buvo neišduotos higienos priemonės. Pareiškėjo vertinimu, reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 dėl aprūpinimo higienos priemonėmis.

36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 surinkti įrodymai konkrečiai patvirtino reikšmingą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas toje byloje kreipėsi su prašymu į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo.

37. Atitinkamai naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko bei skutimosi peiliukų) nuteistiesiems (ne)suteikimo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d., vertinamos aplinkybės, ar pareiškėjas kalinimo įstaigos administracijai teikė prašymus dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti, o tokių aplinkybių nenustačius, konstatuojama, kad pažeidimo nėra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2020; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3452-968/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2019-502/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-113-520/2021; ir kt.).

38. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017. Nagrinėjamoje byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas teikė prašymus dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti, nėra. Taigi pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų (neveikimo) pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, kurių jis neturėjo ir jam jos buvo reikalingos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovo neveikimo laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo neišduotos higienos priemonės, nepagrįsta.

39. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04) 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03) 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

40. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

41. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (trūko inventoriaus gyvenamosiose patalpose, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys bei drabužių ir batų džiovinimo patalpos, nebuvo užtikrintas reikiamas skaičius sanitarinių įrenginių, tačiau dauguma šio sektoriaus nuteistųjų dirbo, todėl jie sanitarinius mazgus, praustuvus, dušus turėjo darbo vietoje), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

43. Kiek tai susiję su argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pabrėžtina, jog EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą. Taigi pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28028/95); 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01); ir kt.).

44. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs pažeidimą dėl pareiškėjo neaprūpinimo higienos priemonėmis, netinkamai sprendė dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo, todėl teismo sprendimas keistinas, pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad nuo 2012 m. iki 2019 m. liepos 30 d. pareiškėjas A. M. Alytaus pataisos namuose buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius