a6357cb4-cf02-465d-80eb-280d72a95d5e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                   Civilinė byla Nr. 2-1299/2012                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 75.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 29 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-197-370/2012 pagal ieÅ¡kovo A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L. K., tretiesiems asmenims bankrutavusiai L.

K. firmai „Delisa”, akcinei bendrovei DNB bankui bei suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora” dėl turto dalies atskyrimo, prievolių dalies nustatymo ir areÅ¡tų sÄ skaitoms panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl turto dalies atskyrimo ir prievolių dalies nustatymo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas A.

K. pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl turto dalies atskyrimo, prievolių dalies nustatymo ir areÅ¡tų panaikinimo, kuriuo prašė nustatyti de jure faktÄ , kad pagal UAB „Gelvora“ reikalavimÄ negrÄ Å¾into kredito dalis priklauso atsakovės L. K. firmai „Delisa“, o ne ieÅ¡kovui A. K.. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės L. K. firmos „Delisa“ bankroto procedÅ«ros metu į turto balansÄ buvo įtrauktas ir turtas, esantis bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Minėtas turtas bankroto proceso eigoje buvo realizuotas.

Tačiau dar liko nepadengti atitinkami įsipareigojimai. UAB „Gelvora“ buvo įtraukta į bankrutavusios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 26 772,23 Lt finansiniu reikalavimu, kaip „Swedbank“, AB teisių pagal L. K. ir A. K. 2005 m. birželio 9 d. suteiktÄ ir negrÄ Å¾intÄ vartojamÄ jį kreditÄ teisių perėmėja. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad gautÄ kreditÄ L. K. faktiÅ¡kai panaudojo firmos interesams, pervesdama pinigus per A. K. sÄ skaitÄ banke. UAB „Gelvora“ finansinis reikalavimas (perimtas iÅ¡ „Swedbank“, AB), kurį sudaro likusi nepatenkinta paskolos dalis, nors ir yra pagal paskolos sutartį jo ir L.

K. asmeninė prievolė, tačiau faktiÅ¡kai turėtų bÅ«ti priskirta prie L. K. firmos „Delisa“ skolos ir nuraÅ¡oma pasibaigus bankroto bylai. Paskola iÅ¡ banko faktiÅ¡kai buvo imta firmos „Delisa“ apyvartinėms lėšoms ir panaudota firmos reikalams. Šį faktÄ Å¾inojo ir kredito įstaiga, suteikusi paskolÄ . IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei jo turto dalis nebÅ«tų parduota bankroto byloje, jis iÅ¡ savo turto dalies bÅ«tų galėjęs visiÅ¡kai atsiskaityti ir su Å¡iuo kreditoriumi.

Taip pat ieÅ¡kovas prašė panaikinti jo sÄ skaitoms bankuose taikytus areÅ¡tus, nes nei antstoliai, nei bankroto administratorius Å¡io klausimo nesprendė, nors jo turto dalis ir buvo realizuota bankroto procedÅ«ros metu. L. K. firmos „Delisa“ bankroto administratorius atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu likusiÄ nepatenkintÄ UAB „Gelvora“ reikalavimo sumÄ priskirti prie bankrutavusios įmonės prievolių, kadangi prievolė pagal sutartį yra solidari sutuoktinių prievolė, paskola buvo paimta fizinių asmenų ir įmonė neturėtų jos grÄ Å¾inti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi paÅ¡alino AB DNB bankÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų, panaikino visus areÅ¡tus ir apribojimus A. K. priklausančioms sÄ skaitoms, esančioms “Swedbank”, AB ir AB SEB banke, o reikalavimo L. K. ir A. K. negrÄ Å¾into UAB „Gelvora” 26 772,23 Lt kredito sumÄ pripažinti bankrutavusios L. K. firmos „Delisa” skola netenkino.Teismas nurodė, kad įvertinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinį, administratoriaus nuomonę bei bylos medžiagÄ pripažintina, jog AB DNB bankas nebeturi jokio teisinio suinteresuotumo Å¡ioje byloje, todėl sprendė, jog yra pagrindas bankÄ paÅ¡alinti iÅ¡ trečiųjų asmenų.Teismas pažymėjo, kad visas bankrutavusios L.

K. firmos „Delisa“ ir jos savininkės bei jos sutuoktinio jungtinės nuosavybės teise valdytas turtas parduotas bankroto proceso metu tenkinant kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos L. K. firmai „Delisa“ iÅ¡kėlimo. Bankroto administratorius 2012 m. vasario 6 d. jau kreipėsi į teismÄ dėl įmonės pabaigos, todėl teismas pripažino, kad yra pagrindas panaikinti areÅ¡tus ieÅ¡kovo nurodytoms sÄ skaitoms, esančioms „Swedbank“, AB ir AB SEB banke.            Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Gelvora“ finansinis reikalavimas yra kilęs ne iÅ¡ L.

K. firmos „Delisa“ veiklos atsiradusių prievolių, o iÅ¡ jos savininkės ir sutuoktinio (ieÅ¡kovo) asmeninių, vadinasi, kaip fizinių asmenų, teisinių santykių, tai yra iÅ¡ 2005 m. birželio 9 d. vartojimo kredito sutarties. TÄ patvirtina įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių, kuriuo iÅ¡ L. K. ir A. K. yra priteista skola ir kuriÄ jie kreditoriui turi grÄ Å¾inti solidariai. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieÅ¡kovas inicijavo Å¡io kreditoriaus įtraukimÄ Â bankroto byloje į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , motyvuodamas tuo, kad į kreditorių sÄ raÅ¡Ä turi bÅ«ti įtraukti ir kreditoriai dėl neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio Å¡eimos nario skolos.

Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo to, kur buvo panaudotos iš banko gautos lėšos, teismas sprendė, jog prievolė yra aiškiai kilusi iš asmeninių įmonės savininko ir jo sutuoktinio įsipareigojimų, o vartojimo kreditas suteiktas tik fiziniams asmenims, todėl ji solidariai tenka abiems sutuoktiniams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo UAB „Gelvora“ finansinio reikalavimo pripažinti L. K. firmos „Delisa“ skola. III. Atskirojo skundo argumentai Ieškovas A.

K. atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį dalyje dėl L. K. ir A. K. negrÄ Å¾into UAB „Gelvora“ 26 772,23 Lt kredito sumos pripažinimo bankrutavusios L. K. firmos „Delisa“ skola netenkinimo, panaikinti. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti de jure faktÄ , jog 2005 m. birželio 9 d. sudarytas sandoris tarp „Swedbank“, AB, L. K. ir A. K. (sutarties Nr. 05-037188-VA) nuo pasiraÅ¡ymo momento buvo apsimestinis, tai yra faktiÅ¡kai buvo sudarytas sandoris tarp Swedbank“, AB ir L.

K. firmos „Delisa“, ir kad likusioji negrÄ Å¾inta paskolos dalis, kurios suma siekia 26 772,23 Lt ir kuriÄ â€žSwedbank“, AB perleido UAB „Gelvora“, priklauso L. K. firmai „Delisa“, o ne A. K., kaip fiziniam asmeniui, bet kokioje dalyje. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Didžioji dalis paimtos paskolos buvo panaudota L. K. firmos reikmėms, tai yra skirta prekių apmokėjimui. Kita dalis paskolos buvo panaudota firmos apyvartinėms lėšoms. Tuo tarpu sutuoktiniai, kaip fiziniai asmenys, pasiskolintų lėšų savo poreikiams nenaudojo.

2. Apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė ilgÄ laikÄ nežinojo, o sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio 5 d., kai ieÅ¡kovas gavo UAB „Gelvora“ praneÅ¡imÄ dėl skolos perleidimo.3. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovo turto dalis nebÅ«tų buvusi realizuota bankroto byloje, jis iÅ¡ savo turto dalies bÅ«tų galėjęs visiÅ¡kai atsiskaityti ir su Å¡iuo kreditoriumi.Atsakovė L. K. pareiÅ¡kimais ir papildymais prie atskirojo skundo su ieÅ¡kovo atskiruoju skundu sutiko. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalis, kuria ieÅ¡kovo reikalavimas negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ pripažinti bankrutavusios įmonės skola, buvo netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta.  IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas A.

K. kreipėsi į teismÄ su patikslintu praÅ¡ymu dėl turto dalies atskyrimo, prievolių dalies nustatymo ir areÅ¡tų sÄ skaitoms panaikinimo. Vienu iÅ¡ praÅ¡ymu jis prašė nustatyti de jure faktÄ , kad 2005 m. birželio 9 d. iÅ¡ „Swedbank“, AB L. K. ir A. K. paimtas vartojimo kreditas (sutarties Nr. 05-037188-VA), kurio suma siekė 50 000 Lt, yra panaudotas L. K. firmos naudai ir kad likusioji, negrÄ Å¾inta paskolos dalis, siekianti 26 772,23 Lt sumÄ , kuriÄ â€žSwedbank“, AB perleido UAB „Gelvora“, priklauso L.

K. firmai „Delisa“, o ne A. K., kaip fiziniam asmeniui, bet kokioje dalyje (b. l. 120 – 121). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi tokio ieškovo prašymo netenkino (b. l. 143-144). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad minėtas finansinis reikalavimas yra kilęs ne iš L. K. firmos „Delisa“ veiklos atsiradusių prievolių, o iš jos savininkės ir sutuoktinio (ieškovo) asmeninių, tai yra, kaip fizinių asmenų, teisinių santykių pagal 2005 m. birželio 9 d. vartojimo kredito sutartį.

Šį faktÄ patvirtina ir įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių. Teismas taip pat pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, kur buvo panaudotos iÅ¡ banko gautos lėšos, minėta prievolė yra aiÅ¡kiai kilusi iÅ¡ asmeninių įmonės savininko ir jo sutuoktinio įsipareigojimų, o vartojimo kreditas suteiktas tik fiziniams asmenims, todėl ji solidariai tenka abiems sutuoktiniams. Dėl minėtos teismo nutarties dalies ieÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ .

Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo argumentu, jog didžioji dalis paimtos paskolos dalis buvo panaudota L. K. firmos reikmėms, tai yra skirta prekių apmokėjimui. Kita dalis paskolos buvo panaudota firmos apyvartinėms lėšoms, tuo tarpu sutuoktiniai, kaip fiziniai asmenys, pasiskolintų lėšų savo poreikiams nenaudojo. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, jog 2005 m. birželio 9 d. tarp L.

K. ir A. K. bei „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 05-037188-VA, pagal kuriÄ fiziniams asmenims buvo suteiktas 50 000 Lt kreditas bÅ«sto remontui. Kadangi kredito gavėjai netinkamai vykdė sutartyje nustatytas sÄ lygas ir pažeidė įsipareigojimÄ sutartyje nustatytais terminais ir tvarka grÄ Å¾inti kreditÄ , kredito davėjas kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių „Swedbank“, AB naudai solidariai iÅ¡ L.

K. ir A. K. priteista 29 276,28 Lt skolos, 8 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo negrÄ Å¾intos 27 847,12 Lt kredito sumos nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2008 m. birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidos. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.Teisėjų kolegija pažymi, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.).

Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbi yra ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovo ginčijama prievolė yra solidarioji sutuoktinių prievolė, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat teisėjų kolegija pabrėžia, jog pats ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui teiktame savo praÅ¡yme dėl prievolių dalies nustatymo vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad vartojimo kreditas buvo paimtas fizinių asmenų ir susidariusiÄ skolÄ jis pats įvardija kaip sutuoktinių skolÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog minėta prievolė priklauso L. K. firmai „Delisa“. Vien ta ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, jog didžioji dalis paimtos paskolos buvo panaudota jo sutuoktinės įmonės reikmėms, nedaro įtakos minėtos prievolės rÅ«Å¡ies pasikeitimui. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apelianto atskirojo skundo praÅ¡ymas pripažinti vartojimo kredito sutartį apsimestiniu sandoriu nepatenka į Å¡ios apeliacijos dalyko apimtį.

Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti tokį jo ir jo sutuoktinės sudarytÄ sandorį apsimestiniu, turi kreiptis į teismÄ su atskiru pareiÅ¡kimu ir ginčyti minėtÄ sandorį bendra ginčo teisenos tvarka.  Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su ieÅ¡kovo spėjimu apie jo gebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriumi pagal minėtÄ prievolę, nedaro įtakos teisingam klausimo iÅ¡sprendimui, o tik dar kartÄ patvirtina aplinkybę, jog pats ieÅ¡kovas pripažįsta susidariusiÄ prievolę kaip solidariÄ jÄ sutuoktinių prievolę.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kovo A. K. praÅ¡ymas dėl negrÄ Å¾intos kredito sumos pripažinimo bankrutavusios L.

K. firmos „Delisa“ skola, palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Alė Bukavinienė Gintaras Pečiulis Donatas Å ernas                                 Â