Legislator Case Law & Legislation
2022-10-05 Nr. AB-24138-3-65-3-00233-2022-1 AI generated

2022-10-05 Nr. AB-24138-3-65-3-00233-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-10-05 Nr. AB-24138-3-65-3-00233-2022-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą.

Legislator headnote

AI generated

2022-10-05 Nr. AB-24138-3-65-3-00233-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (imtinai) skundo trūkumams pašalinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-679-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00233-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Daisana“ (toliau – ir UAB „Daisana“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. CSPR-169 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo); 2) „panaikinti 2010 m. teismo nutartyje minimiems fiziniams asmenims jų NT 11 p. registruose atsakovo atlikus įrašus, nes jie prieštarauja jų NT registruose nurodytam Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 13.6.2619 5 punktui.“

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (imtinai) skundo trūkumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodytos administracinės bylos šalys, padarė išvadą, kad pareiškėjas skunde netinkamai nurodė šalis. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, juos aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kokius administracinius aktus pareiškėjas ginčija, kokias teisines pasekmes skunde nurodyti administraciniai aktai pareiškėjui sukelia. Teismas, atkreipęs dėmesį, jog pareiškėjas turi įsivertinti ir tai, ar nėra praleisti terminai ginčyti administracinius aktus, išaiškino, kad teismas neturi teisės aiškinti kitų teismų priimtų nutarčių, vertinti jų teisėtumo. Tai įvertinęs, teismas įpareigojo pareiškėją aiškiai, konkrečiai ir tiksliai tikslinti skundo reikalavimus, pasiūlė įsivertinti, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia nurodyti administraciniai aktai ir išdėstyti argumentus dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neginčija administracinio akto, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, o ginčija tik administracinį aktą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, padarė išvadą, kad nėra aišku, kam pareiškėjas suformulavo reikalavimą, iš ko kildina neteisėtus veiksmus.

Teismas, nustatęs, kad iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokiais teisės aktais vadovaudamasis pareiškėjas prašo įpareigoti teismą atlikti veiksmus, kokio atsakovo ir kokį neveikimą pareiškėjas įžvelgia, pažymėjęs, kad teismas negali tapti pareiškėjo advokatu ir už jį suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, konstatavo, kad antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas nesuformuluotas ir yra neaiškus.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, ar pageidauja administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o vadovaudamasis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, nustatė, jog pareiškėjas nepridėjo prie skundo priedų, dėl kurių pasisako skunde. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, jog skundą teismui pateikusiam asmeniui yra suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėjui (ABTĮ 47 str. 3 d.).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2022 m. rugpjūčio 2 d. gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjos rezoliucija pareiškėjui teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. (imtinai).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2022 m. rugpjūčio 11 d. gautas (pateiktas 2022 m. rugpjūčio 10 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) skundo patikslinimas, kuriuo pareiškėjas šalino teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus.

Pareiškėjas skunde nurodė ginčo šalis (pareiškėją, atsakovą – Registrų centrą) ir jų kontaktinius duomenis, paaiškino, kad į bylą nėra traukiamas Klaipėdos apylinkės teismas, nėra ginčijama teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, nurodė skundo reikalavimą – panaikinti Sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, kuris priimtas netenkinus pareiškėjo 2022 m. gegužės 13 d. skundo „Dėl Registrų centro Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SPR4-6283 (14.5 E)“. Pareiškėjas nurodė pageidavimą atsiliepimą į skundą, teismo sprendimą ir kitus dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas prie skundo pridėjo pareiškėjo 2022 m. balandžio 6 d. prašymą „Panaikinti NT registrų Nr. 44/254913 ir 44/479582 7.1 punktų įrašus“, 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, susitarimą dėl pareiškėjo atstovavimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo UAB „Daisana“ skundą (ir jo patikslinimą) laikyti nepaduotu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslinto skundo turinį, pripažino, kad pareiškėjas pašalino tik dalį teismo nustatytų skundo trūkumų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teismui skundo, kuriame būtų nurodytos tinkamos šalys, jų duomenys, suformuluoti reikalavimai atitinkamam atsakovui, motyvai, ginčijami administraciniai aktai, kurie sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, įrodymai (administraciniai aktai), kurie pagrįstų pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, nenurodė, kad ginčija Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SPR4-6283 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir Teritorinio registratoriaus sprendimas), kuris, teismo vertinimu, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir kurį pats pareiškėjas nurodo, tikslindamas skundą, tačiau jo nepateikė teismui. Dėl šios priežasties teismas pripažino, kad pareiškėjo skundo ir jo patikslinimo reikalavimai išlieka neaiškūs, nekonkretūs, iš skundo patikslinimo neaišku, kokią reikšmę turi prie patikslinto skundo pridėtas „2022-04-07 sprendimas“, kuris nėra ginčo dalykas.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nors ir pateikė skundo patikslinimą, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, tačiau juo teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino, nes nepateikė patikslinto skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, konstatavo, kad pareiškėjo skundas (ir jo patikslinimas) laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį.

III. Pareiškėjas UAB „Daisana“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas apskritai nepagrįstai nustatė skundo trūkumus, ir teigia, jog iš skundo ir patikslinto skundo aišku, jog pareiškėjas ginčija tęstinį Sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartyje nurodė Sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Vadinasi, pats teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, iš pateikto pareiškėjo skundo suprato, kad pareiškėjas ginčija būtent Sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo ir kad pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartyje minimų fizinių asmenų Nekilnojamojo turto registrų 11 punktuose atliktų įrašų.

Pareiškėjas pažymi, kad prie skundo buvo pateikti visi aktualūs priedai.

Pareiškėjas nurodo, kad net ir pašalinus teismo nustatytus skundo trūkumus, teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs būtinybę paduoti teismui Teritorinio registratoriaus sprendimą, kuris teismui ir buvo paduotas, pats sau prieštarauja, nes tokio įpareigojimo teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartyje pareiškėjui nebuvo suformulavęs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB „Daisana“ skundas (ir jo patikslinimas) laikytas nepaduotu, nes per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą neištaisė visų teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, nes nepateikė skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, patikslinimo. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikydamasis pozicijos, kad šis teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus, iš skundo ir jo patikslinimo aišku, ką pareiškėjas ginčija, pareiškėjas pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus.

Tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo (t. y. ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui; dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors teismo nutartis dėl skundų trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jos pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nespręsti dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010); teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundžiamo Sprendimo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo turinį, nustatė, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 30 straipsnio (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų byloms yra įtvirtinta Įstatymo 30 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-621-520/2022; kt.).

Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (šiuo atveju – Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos) sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio aišku, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame atsakovu nurodė tik Registrų centrą, suformulavo 2 skundo reikalavimus – panaikinti Sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo ir panaikinti Registrų centro įrašus Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas, nustatęs, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokio įrašo apie Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį, su 2022 m. balandžio 6 d. prašymu kreipėsi į Registrų centro Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Gargždų padalinį, prašydamas panaikinti Nekilnojamo turto registrų Nr. 44/254913 ir Nr. 44/479582 7.1 punktų įrašus. Kaip atsakymą į pareiškėjo prašymą, pareiškėjas gavo Teritorinio registratoriaus sprendimą. Pareiškėjas, nesutikęs su Teritorinio registratoriaus sprendimu, su skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ įstatymų reikalavimus, nurodant tinkamas šalis bei jų duomenis, tinkamai suformuluojant reikalavimus atitinkamam atsakovui; nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai; pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes; nurodyti, kokiais aktais ir kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokias teisines pasekmes sukelia priimti administraciniai aktai, ar juos ginčija; pateikti įrodymus, patvirtinančius atstovo teisę atstovauti pareiškėjui; nurodyti teisės normas, kuriomis grindžia savo reikalavimą; nurodyti, ar pageidauja rašytinio proceso; pateikti skundo bei priedų tiek egzempliorių kiek šalių ir kad vienas liktų teismui; apsispręsti dėl teismingumo ir terminų.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, padavė teismui skundo patikslinimą su priedais. Pareiškėjas patikslintame skunde, kaip ir skunde, nurodė, kad atsakovas yra Registrų centras, pateikė jo kontaktinius duomenis, patikslino skundo reikalavimą, prašydamas panaikinti Sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas prie skundo buvo pridėjęs skundžiamą Sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimą ir Teritorinio registratoriaus sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą skundo patikslinimą, prie jo pridėtus priedus ir pripažinęs, kad pareiškėjas pašalino tik dalį teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų (patikslino skundo reikalavimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius atstovo teisę atstovauti pareiškėjui, nurodė, kad nepageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo nustatytų skundo trūkumų, nes nesuformulavo skundo reikalavimo panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimo, šio sprendimo nepridėjo prie skundo, nenurodė ginčijamų administracinių aktų, nenurodė motyvų ir nepridėjo įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad skunde pareiškėjas privalo nurodyti skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus).

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismas neturi teisinio pagrindo pats suformuoti skundo dalyką (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018), pažymi, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti turi būti aiški, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Tai reiškia, kad nors teismas ir neturi už pareiškėją suformuluoti tikslaus skundo reikalavimo, tačiau teismo išaiškinimai dėl skundo trūkumų neturi būti abstraktūs, o turi būti pakankamai tikslūs, aiškūs ir konkretūs, kuriais remdamasis pareiškėjas galėtų pats suformuluoti skundo reikalavimus, atlikti konkrečius veiksmus ir (ar) pateikti konkrečius įrodymus tam, kad, siekdamas savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos, galėtų realiai įgyvendinti savo procesines teises ir įvykdyti procesines pareigas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį ir teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties argumentus, sprendžia, kad jau iš pirminio skundo turinio buvo galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nepatenkintas ne tik Sprendimu dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. gegužės 13 d. skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir kurį prašo teismo panaikinti, bet ir sprendžiant pareiškėjo 2022 m. balandžio 6 d. prašymą priimtu Teritorinio registratoriaus sprendimu. Tačiau teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartyje, kurioje nustatyti skundo trūkumai, teismas pakankamai tiksliai ir aiškiai nepaaiškino pareiškėjui, kad jis, siekdamas savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos, turėtų teismo prašyti panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą, kuris jam (pareiškėjui) sukelia teisines pasekmes, apsiribodamas abstrakčiais argumentais dėl to, kad pareiškėjas turėtų įsivertinti, kokius administracinius aktus ginčija, kurie iš jų jam sukelia teisines pasekmes. Tai, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Teritorinio registratoriaus sprendimas, kurį pareiškėjas turėtų skųsti teismui, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė tik nutartyje, kurioje teismas nutarė pareiškėjo skundą (ir jo patikslinimą) laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Tai nustačiusi, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti, nenurodė, jog pareiškėjas turi prašyti teismo panaikinti būtent Teritorinio registratoriaus sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepašalino teismo nustatyto skundo trūkumo, nes nesuformulavo prašymo panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimo, nepagrįsta.

Tikrinant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, nes nepateikė teismui Teritorinio registratoriaus sprendimo, nustatyta, nors pats teismas neįpareigojo pareiškėjo pateikti teismui Teritorinio registratoriaus sprendimą, tačiau pareiškėjas yra pateikęs šį sprendimą kartu su pradiniu skundu.

Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skunde nurodė netinkamą atsakovą, pripažįsta, kad iš pareiškėjo skundo ir jo patikslinimo yra aišku, kokie administraciniai sprendimai dėl pareiškėjo yra priimti ir kas šiuos administracinius sprendimus priėmė, t. y. kokį ginčą siekia inicijuoti pareiškėjas. Kadangi pareiškėjui nebuvo aiškiai nurodyta ir paaiškinta dėl būtinumo ginčyti Teritorinio registratoriaus sprendimą, darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pažintina pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytas, nustatė, kad prie skundo pareiškėjas teismui pateikė skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, t. y. 2022 m. balandžio 6 d. prašymą, kurį padavė Registrų cento Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Gargždų padaliniui, 2022 m. gegužės 13 d. skundą dėl Teritorinio registratoriaus sprendimo, kurį pareiškėjas padavė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, skunde nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip minėta, pareiškėjas yra pateikęs Teritorinio registratoriaus sprendimą. Skundžiamojoje teismo nutartyje aiškiai ir tiksliai nenurodyta, kokių konkrečiai įrodymų pareiškėjas nepateikė teismui ir kodėl jų nepateikimas skundo priėmimo nagrinėjimo stadijoje kliudo pradėti administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą teiseną. Tai nustačiusi, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytas aplinkybes, yra nepagrįsta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas ir nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą (jo patikslinimą) nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė