a6345f7e-7d17-4e25-a175-62c4e7316e65 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-622-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02648-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1.; 45.4.5.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 8 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 301 str., 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:A. M. 2012-06-27 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.

5) už tai, kad jis 2012 m. birželio 7 d. 18 val. Tiltų g. 24, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį paliko stovėti su neįjungta pavara bei rankiniu stabdžiu, automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. nutarimu A.

M. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir paskyrė jam 100 Lt baudÄ ; pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir, taikant ATPK 301 str., paskyrė jam 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 str., skyrė galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Apeliaciniu skundu A.

M. praÅ¡o administracinę bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Nurodo, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t.y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010). Jis nepajautė, negalėjo pajausti ir nepamatė, kad jo pastatytas automobilis „Volkswagen Passat“ nuriedėjo, stuktelėjo į kitÄ automobilį ir buvo padaryta žala automobiliui „Peugeot 407“.

Tai patvirtina faktai, kad eismo įvykio metu automobilyje „Volkswagen Passat“ nebuvo žmogaus, kuris galėjo pajusti riedėjimÄ ir stuktelėjimÄ Ä¯ kitÄ automobilį. Taip pat, atsižvelgiant į padarytos žalos menkavertiÅ¡kumÄ ir draudimo kompanijos draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam, kyla realios abejonės, ar jis galėjo pamatyti ir pajausti, jog yra padaryta žala „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sÄ moningai tyčia pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos nepraneÅ¡us policijai.

Taip pat, atsižvelgiant į jo žmogiÅ¡kÄ sias savybes, tokias kaip nuoÅ¡irdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius eismo įvykį iÅ¡ karto po policijos praneÅ¡imo, galima teigti, jog jis visiÅ¡kai nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo sÄ moningai pasiÅ¡alino, nes neturėjo piktų kėslų iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Pastebi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Å iuo atveju labiau tikėtina, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, kuomet jis net nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Pripažįsta, jog teismas teisingai jį nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau nesutinka su tuo, jog jis sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Jis dirba UAB „K.“ kontrolieriumi ir vykdo apskaitos prietaisų, esančių pas vartotojus, kontrolę. Remiantis UAB „K.“ kontrolieriaus pareiginių nuostatų, kuriose apraÅ¡omi reikalavimai asmeniui, dirbančiam kontrolieriumi, 3 dalies 8 straipsniu, reikalaujama turėti teisę vairuoti automobilį. Darbo metu tenka dažnai važinėti į kitus miestus bei miestelius, todėl vairuotojo teisės yra bÅ«tinos norint neprarasti darbo.

Tai įrodo automobilio, kuris nuosavybės teise priklauso jam, nuomos sutarties Nr. 8-70 su UAB „K.“ 4 straipsnis, kuriame nurodoma, kad tiksliniams važiavimas yra skiriama ne daugiau kaip 80 litrų degalų per mėnesį. Teisių vairuoti transporto priemonę turėjimas yra tiesiogiai susijęs su darbo vietos išsaugojimu, o tai leistų jam toliau tinkamai ir laiku vykdyti atsiskaitymus kreditoriams: 2011-01-06 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 11-000558-GV su AB banku „Swedbank“ 7000 Lt sumai, paskutinė mokėjimo data - 2015-12-27; 2011-03-17 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. LFL10317NJTA su AB banku „Snoras“ 1700 Lt sumai, paskutinė mokėjimo data - 2013-04-27; 2011-09-16 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C109162675 su UAB „Ūkio banko lizingu“ 7680,89 Lt sumai, paskutinė mokėjimo data - 2014-09-30; 2011-11-18 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C111178920 su UAB „Ūkio banko lizingu“ 810 Lt sumai, mokėjimo termino pabaiga - 2013-05-18.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliantas A. M. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., neneigia, jis ginčija jo nubaudimÄ pagal ATPK 130 str. 1 d. Laikantis apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik dalyje dėl A. M. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Å is pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t.y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007;

N63-2972/2010; N62-5002/2010 ir kt.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“, kuris buvo paliktas stovėti su neįjungta pavara bei rankiniu stabdžiu, pariedėjo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot 407“ ir jį apgadino. Å io fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nagrinėjamu atveju A. M. sukeltas įvykis atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte pateikiamÄ eismo įvykio apibrėžimÄ , kad eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas yra su Å¡iuo eismo įvykiu susijęs. Tačiau apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nepajutęs ir nepamatęs, kad jo automobilis „Volkswagen Passat“ apgadino automobilį „Peugeot 407“. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad A. M. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ .

Apeliantas savo skunde nurodo, jog eismo įvykio metu automobilyje „Volkswagen Passat“ nebuvo žmogaus, kuris galėjo pajusti riedėjimÄ ir stuktelėjimÄ Ä¯ kitÄ automobilį, tačiau pažymėtina, jog pats A. M. savo pirminiame paaiÅ¡kinime (b.l.

11) nurodė matęs, kad jo automobilis galinio bamperio kampu buvo įsirėmęs į stovėjusio automobilio priekį. Nurodė ir tai, jog, patraukęs savo automobilį į priekį, apžiÅ«rėjo svetimÄ automobilį. IÅ¡analizavus byloje esančias po įvykio užfiksuotų automobilių nuotraukas (b.l. 16-18) matyti, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, automobilio „Peugeot 407” apgadinimai yra pakankamai žymÅ«s, ant minėto automobilio priekinio bamperio akivaizdžiai matomas įlenkimas, kas paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog A.

M., apžiÅ«rėjęs automobilį „Peugeot 407“, Å¡ių apgadinimų nematė. Fotonuotraukose taip pat užfiksuoti pakankamai akivaizdÅ«s ir automobilio „Volkswagen Passat“ apgadinimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡kose bylose, kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro iÅ¡vadÄ , kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobÅ«dis (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Å iuo atveju, įvertinus automobilių „Peugeot 407“ ir „Volkswagen Passat“ apgadinimų mastÄ , darytina iÅ¡vada, jog A. M. suprato, kad jo vairuotas ir savaime pariedėjęs automobilis „Volkswagen Passat“ kliudė kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadino. Apeliacinis teismas laiko, jog tokio pobÅ«džio kontakto apeliantas, apžiÅ«rėjęs automobilius, objektyviai negalėjo nepamatyti. Ta aplinkybė, kad A. M. po policijos praneÅ¡imo iÅ¡ karto pripažino padaręs eismo įvykį, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir automobilio „Peugeot 407” apgadinimo fakto neginčijo, apeliacinio teismo vertinimu, kaip tik ir įrodo, jog A.

M. suprato ir žinojo, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tuo tarpu, jei A. M. apžiÅ«rėjęs automobilį „Peugeot 407“ tikrai nebÅ«tų pastebėjęs jokių apgadinimų, tikėtina, jog iÅ¡ karto savo kaltės jis nebÅ«tų pripažinęs, bÅ«tų bandęs įrodyti, kad jo automobiliui atsitrenkus į svetimÄ automobilį pastarasis apgadintas nebuvo. Visos Å¡ios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M.

žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sÄ moningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nors Kelių eismo taisyklių 234 punkte imperatyviai nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. Kadangi A. M. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 punktas, pripažintina, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tina atliekant tiesiogines pareigas darbe, be to, teisių vairuoti transporto priemonę turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo darbo vietos iÅ¡saugojimu, kas leistų jam ir toliau tinkamai ir laiku vykdyti atsiskaitymus kreditoriams – bankams. Tačiau pažymėtina, jog įstatymas, įtvirtindamas draudžiamas veikas bei nustatydamas už jas konkrečias sankcijas, iÅ¡ anksto informuoja asmenis apie neigiamus padarinius už pažeidimų darymÄ .

Asmuo, prieÅ¡ darydamas teisės pažeidimÄ , turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones A. M. yra bÅ«tina darbe, kuris yra jo pajamų Å¡altinis, apeliantui buvo žinoma ir anksčiau, tačiau jis to nepaisė ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį įstatymas numato griežtÄ administracinę nuobaudÄ - baudÄ nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra bÅ«tina darbe, nesudaro pagrindo jam neskirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos vienos iÅ¡ nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina ir tai, jog A. M. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 301 str. ir už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ skyrė daug Å¡velnesnę, negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, administracinę nuobaudÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad A. M. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai A. M. kaltės klausimu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Taip pat apeliacinio skundo argumentai dėl A. M. skirtos administracinės nuobaudos neduoda pagrindo Å¡velninti apylinkės teismo jam pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtÄ administracinę nuobaudÄ .

Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.                          Teisėjas                                                                           Linas Pauliukėnas