a63454cc-2575-41c3-b13e-c58cab5f2aec · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-52-1037/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26990-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.12.2.8 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėjas Tomas PukÅ¡mys, sekretoriaujant Inai Visockienei, Daivai JuÅ¡kuvienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Gailiui, kaltinamajam A. M., nukentėjusiajai R. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eimyninė padėtis iÅ¡siskyręs, nedirbantis, teistas TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį – vieÅ¡ieji darbai 2 mėn., TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 15 mėn., TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 34 paros areÅ¡to, TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 65 paros areÅ¡to, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: A. M. 2020 m. liepos 8 d., apie 20 val. 00 min., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sugyventine R. S. metu, koja du kartus spirdamas R. S. į pilvo sritį ir koja vienÄ kartÄ spirdamas R. S. į deÅ¡inės pusės krÅ«tinės sritį, sukėlė Å¡eimos nariui R. S. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad liepos 8 d. R. S. pasivadino jį į namus, ji turėjo dar alaus, todėl kartu iÅ¡gėrė.

Paskui, pasak kaltinamojo, nukentėjusioji pradėjo prie jo kabinėtis. Tada jis norėjo iÅ¡eiti, o R. S. užrakino duris ir neiÅ¡leido jo. Kaip nurodė kaltinamasis, jis nukentėjusiajai nespyrė. Pasak kaltinamojo, jis priėjo prie kambario durų ir liepė jai duoti raktus, tačiau ji jų nedavė, tada ir prasidėjo konfliktas. Kaip nurodė kaltinamasis jis jÄ pastÅ«mė ant lovos ir radęs raktus atrakino duris ir išėjo. Pasak kaltinamojo, jis nespėjęs nei per gatvę pereiti, kai jį sulaikė pareigÅ«nai.

Kaltinamasis kategoriÅ¡kai neigė sudavęs nukentėjusiajai du kartus į pilvo sritį. Pasak kaltinamojo, jis stumdamas galėjo deÅ¡inės pusės krÅ«tinės sritį užgauti, tačiau kaltinamoji nepagrįstai pasakiusi, kad jis jai į jÄ spyręs. Kaltinamasis nurodė, kad jis buvo neblaivus, bet nukentėjusioji buvusi dar girtesnė. Pasak kaltinamojo, nepaisant girtumo, jis gerai atsimena visas aplinkybes. Kaip nurodė kaltinamasis, vėliau jam nuėjus į apačiÄ , nukentėjusioji prašė, kad jis atiduotų raktus ir jis jai juos numetė.

Pasak kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu, jis prisipažino, nes tyrėja, kuri jį apklausė sakė, kad geriau sakyti taip, kaip R. sakė, todėl jis taip ir padarė kaip liepė tyrėja. Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

Å i teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iÅ¡ esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktikÄ , objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Aplinkybę, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ pagal nurodomas aplinkybes patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. liepos 27 d. iÅ¡vada Nr. G1190/2020 (03). Å ioje iÅ¡vadoje nurodoma, kad nukentėjusiajai R. S. iÅ¡orinių mechaninių sužalojimų, nors ir nenustatyta, tačiau veika gali bÅ«ti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas. (1 t. b. l. 46).

Aplinkybę, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausta E. S., kuri nurodė, kad buvo savo kambaryje ir girdėjo kaip kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja barėsi. Kadangi ji jų iÅ¡skirti negalėjo, todėl ėjo kviesti policijos. Pasak liudytojos, dukra Å¡aukė „mama“. Å ie jos parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji Å¡aukėsi mamos pagalbos, kai jai A. M. du kartus įspyrė (1 t., b. l. 23–24).

Nepaisant to, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo sugyventinį kaltinamÄ jį, tačiau jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ne tik liudytojos E. S. parodymai, bet ir policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuose ji jiems pasakojo apie patirtÄ smurtÄ (1 t. 52–55). Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė aiÅ¡kiai ir nuosekliai konflikto priežastis ir sekÄ , kuri iÅ¡ esmės atitinka ir kaltinamojo parodymus tik pastarajam neigiant suduotus smÅ«gius.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu galima patikrinti juos sugretinant su kitais byloje esančiais įrodymais taip patikrinant jų pagrįstumÄ , teismas jais vadovaujasi ir pripažįsta įrodymu. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios apklausos, ji nurodė, jog 2020 m. liepos 8 d., kiek buvo tiksliai valandų neprisimena, bet jau buvo vakaras, kai į namus grįžo sugyventinis A. M.. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kai jis grįžo dar kartu gėrė alų.

Apie 20 val., A. M. paskambino jo brolis P., kuris jam pasiÅ«lė susitikti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes A. M. norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, bet ji jo neiÅ¡leido. Nenorėjo, kad išėjęs dar labiau apsvaigtų nuo alkoholio. Užrakino kambario, kuriame jie gyvena duris, raktus pasidėjo ant fotelio. Tada A. M. pradėjo rankomis tampyti duris, tačiau jų jam atidaryti nepavyko. Tuomet pasakė, kad Å¡oks per langÄ , priėjo prie lango. Ji nenorėdama, kad jis susižalotų, kadangi kambarys yra antrame aukÅ¡te, jį rankomis atitraukė nuo lango.

A. buvo labai susinervinęs ir priėjęs prie jos koja du kartus spyrė jai į pilvo sritį. Neprisimena ar tuomet, prieÅ¡ suduodant smÅ«gius ji sėdėjo ant lovos ar stovėjo. Gali bÅ«ti, kad buvo atsisėdusi ant lovos. Kai jai A. M. du kartus įspyrė, ji pradėjo Å¡auktis mamos pagalbos. Žinojo, kad ji yra namuose, tačiau ji buvo savo kambaryje. Jų konflikto ji nematė. Ä® jų kambarį atėjusi nebuvo. Po to, iÅ¡ karto A. M. rado kambario raktus, atsirakino duris ir išėjo į laukÄ .

Ji pastebėjusi, kad su savimi A. M. pasiėmė kambario raktus, išėjo į namo antro aukÅ¡to koridorių ir pradėjo Å¡aukti, kad atiduotų raktus. Tuomet A. M. bÅ«damas pirmame aukÅ¡te, kambario raktus metė į viršų link jos. Jam dėl tokio elgesio papriekaiÅ¡tavo ir pasakė, kad pats dabar eitų ir surastų kur tie raktai nukrito. Kadangi jis buvo labai susinervinęs, palipo vėl į antrÄ namo aukÅ¡tÄ ir kojÄ jai vienÄ kartÄ spyrė į kÅ«no deÅ¡inės pusės Å¡onÄ , netoli deÅ¡inės krÅ«tinės. Dėl visų trijų suduotų smÅ«gių jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Po to A. vėl išėjo į laukÄ ir netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai. Kaip vėlė sužinojo, jos mama iÅ¡girdusi jos pagalbos Å¡auksmÄ pėsčiomis nuėjo į policijÄ ir pranešė apie įvykį. Taip pat buvo atvykę ir GMP darbuotojai, kurie mane namuose apžiÅ«rėjo, tačiau į priėmimo skyrių pristatyta nebuvo. Pati į medikus taip pat nesikreipė ir nesikreips, nes sužalota nebuvo, jokių mėlynių neliko, tik tiek, kad tuo momentu jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nepaisant to, kad kaltinamasis kaltu teisme neprisipažino, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Jo argumentus, iÅ¡sakytus teisiamojo posėdžio metu dėl kaltės pripažinimo nepagrįstumo ikiteisminio tyrimo metu, paneigia teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta jo apklausÄ vykdžiusi L. K.. Pasak liudytojos, ji apklausÄ vykdė bendra tvarka. Pati nukentėjusioji dar nebuvo apklausta, nes buvo neblaivi. Pasak liudytojos, suraÅ¡ytÄ apklausos protokolÄ kaltinamasis pasirašė.

Kaip nurodė liudytoja, kaltinamasis vėliau buvo apklaustas papildomai, nes prieÅ¡ pirminę jo apklausÄ nebuvo apklausta nukentėjusioji. Ji savo apklausos metu nurodė, kad jai buvo suduoti ne du, o trys smÅ«giai, todėl teko dar apsiklausti įtariamÄ jį, kad bÅ«tų sutikslintos aplinkybės. Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymėtina, kad už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje gali bÅ«ti skiriami vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kuriÄ padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Jis baustas administracine tvarka, ne kartÄ teistas. Paskutinį kartÄ už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ tÄ patį asmenį.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl teismo manymu, BK numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam skyrus tik pačiÄ griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Parenkant bausmės dydį atskaitos taÅ¡kas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (BK 50 straipsnio 2 dalis ir BK 140 straipsnio 2 dalis).

Å i minimali ir maksimali iÅ¡raiÅ¡ka suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat jis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nepaisant to, kad prokurorė neprašė Å¡ios aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia, tačiau kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kad prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio Å¡iÄ aplinkybę konstatuoti, jeigu iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė egzistuoja.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, prokuroras nurodė ankstesnius kaltinamojo teistumus, taip pat nurodė, kad jis nėra išnykęs, todėl pasitvirtinus prokuroro nurodytai aplinkybei, ji gali būti pripažinta kaip kaltinamojo padėtį sunkinanti. Teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, konflikto priežastis ir aplinkybę, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi (BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai).

Taip pat teismo vertinimu bausmės dydžio skyrimo kontekste esminę aplinkybę turi aplinkybė, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas ir nebuvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ä®vertinus bausmės skyrimo aplinkybių visetÄ kaltinamajam turi bÅ«ti skirta mažesnė nei bausmės rÅ«Å¡ies vidurkyje numatyta bausmė – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. liepos 8 d. 22 val. 05 min. iki 2020 m. liepos 10 d. 9 val. 30 min. vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė bendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta 65 parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu, nes kaltinamasis padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, už kurias turi atsakyti (BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalys). Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu 65 parų arešto bausmė keistina į dviejų mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė atlikta pagal TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. liepos 9 d. nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Å iuo nuosprendžiu paskirtÄ 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu ir paskirti kaltinamajam galutinę subendrintÄ 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė atlikta pagal TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį ir kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. liepos 8 d. 22 val. 05 min. iki 2020 m. liepos 10 d. 9 val. 30 min. (dvi paros) vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. liepos 9 d. nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėjas Tomas PukÅ¡mys