a633a6e9-89ab-4f63-a2ce-0ea8d20bb012 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-831-142/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02915-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 28; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB Sunny LT skundÄ dėl leidimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, n u s t a t ė:UAB Sunny LT (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo papildymo įstatymo (2013 m. sausio 17 d. redakcija Nr. XII-169) ir Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo papildymo įgyvendinimo įstatymo (2013 m. sausio 17 d. redakcija Nr. XII-170) tiek, kiek jais nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų galiojančių leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ galiojančiu tarifu, konstitucingumÄ â€“ atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniams lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinės valstybės principams;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) 2013 m. birželio 27 d. leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2121 (toliau – Leidimas gaminti);

3) įpareigoti atsakovÄ Energetikos ministerijÄ iÅ¡duoti naujÄ leidimÄ gaminti elektros energijÄ , nustatant supirkimo tarifÄ , galiojusį 2012 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duodant leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. 1,44 Lt/kW;

4) priteisti iÅ¡ Energetikos ministerijos 4 931,25 nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl netinkamo tarifo taikymo už pateiktÄ elektros energijÄ , kai nuo 2013 m. birželio 27 d. Leidimo gaminti gavimo dienos iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. skundo pateikimo dienos už pateiktus 6575 kW vietoje 1,44 Lt/kW supirkimo tarifo buvo taikomas 0,69 Lt/kW supirkimo tarifas (t. I, b. l. 46-51). Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 16 677,00 Lt nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl netinkamo tarifo taikymo už pateiktÄ elektros energijÄ , kai nuo 2013 m. birželio 27 d.

Leidimo gaminti gavimo dienos iki 2014 m. vasario 28 d. už pareiÅ¡kėjo elektrinės pateiktus 22236 kW vietoj 1,44 Lt/kW supirkimo tarifo, kuris turėjo bÅ«ti taikomas, buvo taikomas 0,69 Lt/kW supirkimo tarifas (t. II, b. l. 1–2).PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia 2011 m. gegužės 12 d. redakcijos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio, Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827, nuostatomis, kuriose buvo nustatyta, kad gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyti fiksuoti tarifai. 2012 metais elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Komisijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. O3-23.

PareiÅ¡kėjas, 2012 m. spalio 2 d. gavęs leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, buvo įsitikinęs, kad įgijo teisę į Ä®statyme ir minėtame apraÅ¡e numatytas skatinimo priemones, tarp jų – užtikrintÄ 1,44 Lt/ kWh fiksuotÄ tarifÄ , taikytinÄ dvylikos metų laikotarpiu. Tačiau nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja Ä®statymo redakcija (2013 m. sausio 17 d. redakcija), pagal kuriÄ fiksuoto tarifo nustatymas siejamas jau su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo momentu.

Tai reiÅ¡kia, kad asmenims, 2012 metais gavusiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ , bet nespėjusiems tais pačiais metais gauti leidimo gaminti elektros energijÄ , yra taikoma naujos redakcijos Ä®statymo nuostatas, kad elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama dvylikos metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ . Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-58 2013 m. II ketvirčiui patvirtintas 0,69 Lt/kWh supirkimo tarifas, galiojantis elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia nuo 10 kW iki 100 kW.

Nors leidimÄ plėsti elektros energijos gamybÄ pareiÅ¡kėjas gavo galiojant ankstesnei Ä®statymo redakcijai ir pagrįstai tikėjosi, kad 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 metais galiojęs fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui bus taikomas tik 0,69 Lt/kWh fiksuotas tarifas neintegruotoms jėgainėms. PareiÅ¡kėjui Ä®statymo nuostata taikoma atgal nepagrįstai sumažinus tarifus. Tuo pažeidžiami teisės aktai ir teisėti pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčiai bei interesai.

Remiasi Konstitucija, aiÅ¡kina, kad pakeitus Ä®statymÄ , gamintojai atsidÅ«rė skirtingose padėtyse ir teisinis reguliavimas iki Ä®statymo pakeitimo buvęs vienodas visiems, neproporcingai iÅ¡siskyrė, atsižvelgiant į tai, kada gamintojas gavo leidimÄ gaminti elektros energijÄ . Teisinio reguliavimo pakeitimas iÅ¡ gamintojų reikalauja papildomų finansinių, žmogiÅ¡kųjų ir organizacinių iÅ¡teklių, dėl objektyvių priežasčių trukdo prognozuoti elektrinės statybos pabaigÄ , planuoti investicijas, panaikina galimybes užsitikrinti finansavimÄ , sukėlė rizikÄ projekto tęstinumui, už kurio finansavimÄ akcininkas yra laidavęs savo turtu.

ProjektÄ finansavęs bankas, valstybinę garantijÄ suteikusi įmonė nebÅ«tų bendradarbiavę, jei bÅ«tų galėję įžvelgti neprognozuojamus įstatymų leidėjo veiksmus. Dėl įstatymo pakeitimo pareiÅ¡kėjas patirs didelę materialinę žalÄ , kuriÄ turi atlyginti atsakovas.PareiÅ¡kėjas 2014 m. balandžio 8 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriame iÅ¡dėstė papildomus motyvus dėl žalos priteisimo (t. II, b. l. 38–42). PaaiÅ¡kino, kad įmonė buvo registruota 2012 metais.

Visus 2012 metus įmonė ruošėsi elektrinės paleidimui, pajamos 2012 m. nesusijusios su tiesiogine įmonės veikla, nurodytais metais patirtas 1 990,57 Lt nuostolis. Per 2013 metus iÅ¡ pagrindinės įmonės veiklos, kai AB „Lesto“ buvo parduota 19 762 kW po 0,69 Lt, gauta 13 695,78 Lt. PareiÅ¡kėjas 2013 m. patyrė 3 773,27 Lt nuostolį. PareiÅ¡kėjas pateikė 5 metų įmonės veiklos prognozę, iÅ¡ kurios matyti, kad taikant ginčijamÄ tarifÄ Ä¯monė dar 5 metus patirs nuostolių.

Per įrangos susidėvėjimo laikotarpį nebus sukauptas įrangos remontui ir pakeitimui reikalingas rezervas ir įmonė negalės tęsti savo veiklos. Bankas ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sprendimÄ finansuoti projektÄ priėmė vadovaudamiesi tuo metu galiojančiais teisės aktais ir numatydami taikomÄ tarifÄ 1,44 Lt/kW.Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo Å¡aukimas pareiÅ¡kėjui įteiktas (t. II, b. l. 62), praÅ¡ymų negauta, byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjo atstovui nedalyvaujant.Atsakovai Energetikos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, atsiliepimuose nesutinka su skundu ir patikslintu skundu, praÅ¡o atmesti, atsakovų nuomone, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (t.

I, b. l. 136–144, 146–154, t. II, b. l. 17–26, 27–36). PaaiÅ¡kina, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Po Ä®statymo įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni. Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ prieÅ¡ lex retro non agit.

Konkuruojant keliems teisės principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gėrius, svarbu nepamiršti, kad vieno iš jų ribojimas turi būti proporcingas kito svarbai. Įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu nėra nustatomos ar pakeičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių konkrečių tarifų dydžių. Todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo veiksmų pareiškėjas galimai patyrė ar patirs nuostolių. Skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjui nebuvo panaikintas.

Leidimas gaminti parengtas vadovaujantis Ä®statymu ir kitais teisės aktais, tiksliai įgyvendinant jų nuostatas, todėl naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. Energetikos ministerija vadovaujasi galiojančiais įstatymais, todėl negali elgtis savo nuožiÅ«ra ir priimti sprendimÄ taikyti arba netaikyti vienÄ ar kitÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ . Nesutinka su reikalavimu atlyginti žalÄ . Nurodo, kad žalos atlyginimas negalimas nesant Seimo ir Energetikos ministerijos neteisėtų veiksmų.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, 2014 m. lapkričio 25 d. gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atsakovų atstovams nedalyvaujant (t.

II, b. l. 60).Skundas netenkinamas.Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui UAB Sunny LT 2013 m. birželio 27 d. leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2121 (t. I, b. l.

38) nustatytų veiklos sÄ lygų teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčydamas Å¡ias veiklos sÄ lygas pareiÅ¡kėjas reikalauja priteisti jam nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl skirtingų tarifų taikymo, t. y. praÅ¡o taikyti supirkimo tarifus, galiojusius 2012 m. spalio 2 d., kai buvo iÅ¡duotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. 2206 (t. I, b. l. 39).Byloje nustatyta, kad Energetikos ministerija pareiÅ¡kėjui 2012 m. spalio 2 d. iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-2206 (t.

I, b. l. 39), Å¡iame leidime buvo nurodytos tokios veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimo iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas; elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ ; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla: (duomenys neskelbtini).

Leidimu reglamentuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: elektrinės pavadinimas SunnyLT saulės elektrinė, instaliuota galia MW – 0,03, elektrinės tipas – saulės elektrinė, projektinė metinė elektros energijos gamyba – 40000 kWh.Energetikos ministerija 2013 m. birželio 27 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui LeidimÄ gaminti (t. I, b. l. 38). Leidime nurodytos reguliuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Nurodytas elektrinės pavadinimas UAB Sunny LT saulės elektrinė, įrengtoji galia MW – 0,0299, elektrinės tipas – saulės elektrinė. PrieÅ¡ Leidimo gaminti gavimÄ , Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos surašė 2013 m. gegužės 28 d. energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ Nr. 17Ä®P2-42619 (t. I, b. l. 162).PareiÅ¡kėjas 2012 m. liepos 27 d. buvo pateikęs Energetikos ministerijai praÅ¡ymÄ leidimui vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje gauti (t.

I, b. l. 156). AB Lesto 2012 m. liepos 26 d. iÅ¡davė iÅ¡ankstines sÄ lygas (t. I, b. l. 157–159). PareiÅ¡kėjas 2013 m. gegužės 31 d. pateikė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (t. I, b. l. 160). Tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012 m. gruodžio 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 121212/01M. Pagal Å¡iÄ sutartį pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise įsigijo saulės elektrinę 30 kW, prekės kaina – 137 000 Lt (be PVM) (t.

I, b. l. 68–73, 74, 75, 76). PareiÅ¡kėjas sudarė su AB DNB banku kreditavimo sutartį (t. I, b. l. 82–90), UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteikė garantijÄ (t. I, b. l. 80–81).PareiÅ¡kėjo netenkina Leidime gaminti nurodyta sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, t. y. nustatytas teisės aktuose fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas, kadangi iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo diena (2011 m. gegužės 12 d.

Ä®statymo Nr. XI-1375 redakcija).Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjui leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus buvo iÅ¡duotas remiantis teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki 2013 m. vasario 1 d., o leidimas gaminti elektros energijÄ â€“ pagal pakeistÄ saulės energetikos plėtros reguliavimÄ , galiojantį nuo 2013 m. vasario 1 d. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, jog dėl leidimo gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po 2013 m. vasario 1 d., leidimas iÅ¡duotas 2013 m. birželio 27 d., daroma iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi iÅ¡duodant LeidimÄ gaminti galiojusiomis įstatyminėmis nuostatomis ir Leidime nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Todėl Å¡i nuostata negali bÅ«ti panaikinta ar pakeista į nuostatÄ , kad supirkimo kaina turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į tarifÄ , galiojusį 2012 m. spalio 2 d.Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 straipsnio 7 dalis (2011 m. gegužės 12 d.

Ä®statymo Nr. XI-1375 redakcija). Galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija). PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ ir visus tokiam leidimui gauti bÅ«tinus dokumentus pateikė 2013 m. gegužės 31 d. ir ginčijamÄ LeidimÄ gavo jau galiojant naujajam teisiniam reguliavimui.

Taigi, pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti taikomas teisinis reguliavimas įsigaliojęs nuo 2013 m. vasario 1 d.Gaudamas leidimÄ plėtoti gamybÄ pareiÅ¡kėjas pagal tuo metu buvusį teisinį reguliavimÄ Â teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ Ä¯gijo. Bylos duomenys patvirtina, kad gavęs leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pareiÅ¡kėjas atliko investicijas (2012 m. gruodžio 12 d. sutartis ir kt.) ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų.

Vadinasi, minėtos teisės turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio bei Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas, privalo vadovautis teisminiu precedentu. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) iÅ¡nagrinės administracinę bylÄ Nr. A822-632/2014, kuri yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai. Todėl vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus teismas atsižvelgia į LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį minėtoje byloje.LVAT nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija tam tikrais atvejais leidžia asmens teisių ir laisvių ribojimÄ , jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (LVAT nukreipia į Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Taip pat teismas atsižvelgia į LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013.

LVAT nagrinėjo beveik analogiÅ¡kÄ bylÄ (nebuvo tik reikalavimo dėl žalos atlyginimo) ir nurodė, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad Å«kio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) pasekmių.

Žinoma, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ , todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad įgytos teisės esmė negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų iÅ¡lieka prasmingas, ir teisės turėtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Nagrinėjamoje byloje nėra iÅ¡skirtinių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad tolesnė pareiÅ¡kėjo Å«kinė veikla, susijusi su elektros energijos gamyba, neteko prasmės, tapo visais atžvilgiais nuostolinga.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. balandžio 8 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame įrodinėja, kad tolesnė pareiÅ¡kėjo Å«kinė veikla yra nuostolinga, tam tikru momentu (dėl įrenginių nusidėvėjimo) ji taps beprasmiÅ¡ka. Tačiau Å¡iame pareiÅ¡kime pateikiamos lentelės su prognozėmis penkeriems metams, kai tuo tarpu Ä®statyme buvo numatyta, kad nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti iÅ¡davimo dienos (2013 m. sausio 17 d. įstatymas Nr. XII-169, 6 straipsnis).

Be to, Å¡iame pareiÅ¡kime nėra pateikti iÅ¡samÅ«s paskaičiavimai, susiję su įrangos nusidėvėjimu ir kitomis nurodomomis aplinkybėmis. IÅ¡ esmės pateikiami tik duomenys, kurie ir taip yra aiÅ¡kÅ«s, o bÅ«tent, kad pasikeitus tarifui, pareiÅ¡kėjo pajamos sumažėja.PareiÅ¡kėjo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad didelę dalį supirkimo tarifo, kaip ir numato Ä®statymas, sudaro VIAP (t. II, b. l. 3–10), t. y. pareiÅ¡kėjui ir toliau mokama valstybės remiama supirkimo kaina.

Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 48 dalį, VIAP yra vieÅ¡uosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, Å«kio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus. Vykdant tokius privalomus įpareigojimus surinktos lėšos yra panaudojamos apmokėti ir skatinti elektros energijos gamybÄ saulės elektrinėse.Todėl pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas žalos padarymo faktas, pareiÅ¡kimas, kuriame nurodomos tam tikros prognozės, nepatvirtina, kad Å«kinės veiklos objekto tolesnis eksploatavimas nebeteko ekonominės prasmės. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įgyta teisė vykdyti Å¡iÄ Å«kinę veiklÄ buvo pažeista visiÅ¡kai, kad Å¡iÄ Å«kinę veiklÄ vykdyti nėra prasmės.Dėl principo lex retro non agit taikymo.

Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus LeidimÄ gaminti. LeidimÄ pareiÅ¡kėjas gavo jau įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad minėta norma veikia retrospektyviai. Teikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gaminti energijÄ pareiÅ¡kėjas jau žinojo apie pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , todėl turėjo žinoti, kad bus taikomi tarifai, nustatyti Å¡io leidimo gavimo momentu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo leidimo ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui naujÄ leidimÄ gaminti elektros energijÄ , kuriame bÅ«tų nustatytas supirkimo tarifas, galiojęs 2012 m. spalio 2 d., kai buvo iÅ¡duotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Toks įpareigojimas prieÅ¡tarautų Ä®statymo nuostatoms. Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ .Teismo vertinimu, kadangi ginčijamÄ LeidimÄ gaminti Energetikos ministerija pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė remdamasi iÅ¡duodant jį galiojusia Ä®statymo redakcija, atsakovas veikė pagal savo kompetencijÄ .

Todėl nėra pagrindo konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (aktus) ar neveikimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui parduodant elektros energijÄ dėl valdžios institucijos neteisėto akto susidarė nepriemoka.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog gaudamas leidimÄ gamybai pareiÅ¡kėjas pagrįstai tikėjosi gauti pajamas parduodamas elektros energijÄ pagal tarifus, galiojusius iki 2013 m. vasario 1 d., kai teisės aktuose jau buvo numatytos kitos tarifų taikymo sÄ lygos, o dėl neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų nebuvimo jau pasisakyta. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LVAT praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).Kadangi nėra visumos bÅ«tinųjų civilinės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo.Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) ir Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo papildymo įgyvendinimo įstatymo (2013-01-17 redakcija Nr. XII-170) tiek, kiek jais nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų galiojančių leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ galiojančiu tarifu, konstitucingumÄ â€“ atitikimÄ Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniams lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinės valstybės principams.

Dėl to pateiktas praÅ¡ymas sustabdyti administracinę bylÄ .Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas iÅ¡ dalies yra analogiÅ¡kas tokiam, kuris buvo nagrinėjamas LVAT 2014 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-632/2014 (dėl konstitucinių principų), taip pat Å¡is klausimas jau buvo sprendžiamas LVAT 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1655/2014. Todėl ir nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis tais pačiais motyvais, kurie iÅ¡sakyti minėtose LVAT nutartyse, neranda pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo nurodomų normų atitiktimi Konstitucijai.

Taip pat, atsižvelgdamas į ginčui taikomo Ä®statymo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ minėtose LVAT nutartyse, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma Ä®statymo nuostata prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame pasakyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys yra lygÅ«s; žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokiu iÅ¡ nurodytų Konstitucijoje pagrindu, pareiÅ¡kėjo teisės buvo varžomos. Todėl praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ netenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas atitinka KonstitucijÄ .

Kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad įstatymas gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai, pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai ir motyvai, kodėl mano, kad įstatymo nuostata, taikytina Å¡ioje byloje, galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai, jau buvo įvertinti analogiÅ¡kose bylose, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo UAB Sunny LT skundÄ atmesti.Netenkinti praÅ¡ymo sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                 Arūnas Kaminskas Margarita Stambrauskaitė Halina Zaikauskaitė