2023-01-11 Nr. AB-935-3-61-3-00179-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1460-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00179-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui D. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2022 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš atsakovo D. R. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už 2020 ir 2021 metus – 390,87 Eur, taip pat delspinigius – 18,26 Eur.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš atsakovo 390,87 Eur nesumokėtos rinkliavos ir 18,26 Eur delspinigių pareiškėjo naudai.

3. Atsakovas D. R. 2022 m. sausio 13 d. pateikė prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą.

4. Atsakovas teigė, kad jam nebuvo siunčiami mokėjimo pranešimai (nei paštu, nei el. paštu; papildomai pažymėjo, kad jis nebuvo išreiškęs pageidavimo mokėjimo pranešimus gauti savitarnos svetainėje), todėl jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jam apskaičiuotą rinkliavą bei susidariusius delspinigius, buvo pažeista jo teisė į informacijos gavimą. Pareiškėjas apie skolą sužinojo tik iš teismo pranešimo. Paaiškino, kad ginčo adresu vyksta statybos / rangos darbai. Šiuos darbus kontroliuoja valstybinės įstaigos (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iki šiol atlieka tyrimą dėl statybos rangovo). Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šiuo metu statybos objekto užbaigtumas yra 55 proc., todėl neaišku, kodėl pareiškėjas apskaičiavo rinkliavą už užbaigtą objektą. Statybos leidimas išduotas namui, kurio plotas – 264,8 kv. m, tačiau pareiškėjas dėl taip pat neaiškių priežasčių apskaičiavo rinkliavą už 279,2 kv. m dydžio objektą. Be to, atsakovas teigė, kad pareiškėjas nesuderino su juo rinkliavos dydžio ir mokėjimo terminų. Pareiškėjas per minėtą laikotarpį ginčo adresu nesurinko ir neišvežė nė vienos šiukšlės, netvarkė jokių atliekų. Rangovas, vykdantis statybas, už šiukšlių išvežimą mokėjo privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, atsakovas yra verčiamas mokėti du kartus – ir rangovui, ir pareiškėjui (kuris net nesuteikė paslaugos).

5. Pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2022 m. sausio 18 d. pateikė prašymą, pareikštą priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašydamas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už 2020 ir 2021 metus –390,87 Eur, taip pat 18,42 Eur delspinigių.

6. Pareiškėjas apžvelgė aktualų teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos nesieja su atitinkamų paslaugų suteikimu ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą (šiukšlių išvežimą). Rinkliavos dydis atsakovui apskaičiuotas atsižvelgiant į jo valdomą 279,20 kv. m ploto nekilnojamojo turto objektą. Teisės aktai nesieja prievolės mokėti rinkliavą su nekilnojamojo objekto statybos pabaiga. Atsakovas nepagrįstai tapatina komunalines (buitines) atliekas ir statybines atliekas. Pareiškėjas tvirtino, kad pranešimai apie apskaičiuotą rinkliavą už einamuosius metus buvo išsiųsti ginčo adresu, tai atitiko nustatytą tvarką, todėl informacija apie rinkliavos dydį atsakovui pateikta tinkamai.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą, t. y. priteisė jam iš atsakovo D. R. 390,87 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 18,42 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos rinkliavų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) nuostatas. Nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (pastatas-gyvenamas namas), esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas arba tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti vietinės rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo patenkintas, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 390,87 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., yra tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjo prašymas priteisti 18,42 Eur delspinigius laikytinas pagrįstu ir taip pat tenkintinas.

III. 9. Atsakovas D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą.

10. Atsakovas pakartoja savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, be kita ko, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą, ginčo adresu esančio objekto statyba neužbaigta, objektas yra kitokio dydžio nei nurodė pareiškėjas, o šiukšlių išvežimo paslaugas atsakovui teikė kita bendrovė. Pareiškėjas teigia, kad, nors teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo, tačiau atsakovas buvo padavęs dokumentą dėl prieštaravimo išduoti teismo įsakymą.

11. Pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

12. Pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad vietinė rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių priteisimo.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, tačiau jos nepagrįstai neįvykdė, todėl pareiškėjui iš atsakovo pagrįstai priteistas vietinės rinkliavos įsiskolinimas bei delspinigiai. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės tik pakartoja prieštaravimuose dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą išdėstytus savo argumentus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

16. Vietinė rinkliava, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, tai – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką ir kt. (Rinkliavų įstatymo 12 str.). Vietinių rinkliavų nustatymą, kaip vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų, įtvirtina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, vietinių rinkliavų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 str. 3 d.), konkrečiai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija) patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis. Atitinkamai vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje, taip pat jos dydžiai ir mokėjimo tvarka, vadovaujantis inter alia nurodytomis nuostatomis, yra nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.

17. Bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus, reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams, atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones bei kitus su tuo susijusius klausimus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d.). Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio atliekų tvarkymo organizavimą, 1 dalyje inter alia nustatyta, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats; komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka; atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu; atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Savo ruožtu Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Nurodytas sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas atsakovui siuntė mokėjimo pranešimus ir priminimus (adresu (duomenys neskelbtini)), o ginčo nekilnojamojo turto objekto plotas buvo nustatytas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą bendrą plotą – 279,20 kv. m. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šiomis aplinkybėmis. Atsakovas taip pat nepagrindė savo pozicijos, jog rinkliava neturėtų būti skaičiuojama už nekilnojamojo turto objektą, kurio statyba nėra užbaigta ir toks faktas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

19. Be to, pabrėžtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta.

20. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1407-629/2018, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3380-968/2019). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, tokios aplinkybės (atsakovo atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo) nebuvo nustatytos, o atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis už statybinių atliekų išvežimą moka kitam subjektui, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis