2024-10-02 Nr. AB-14097-3-61-3-02894-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-260-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02894-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2022 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 3R-440(2.13-1.E) „Dėl G. S. 2021 m. gruodžio 10 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją, taikyti išimtis, numatytas pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR), 6 straipsnio 1 dalies f punktą ir priimti sprendimą, kuris neatimtų teisės į apsaugą stebint, vaizdo stebėjimo įrenginiais, nekilnojamo turto viešas prieigas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Inspekcija, išnagrinėjusi G. S. 2021 m. gruodžio 10 d. skundą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo G. S. skundo dalį dėl vaizdo stebėjimo pareiškėjai nepriklausančioje teritorijoje pripažino pagrįstu, taip pat pareiškėjai dėl nustatytų BDAR pažeidimų skyrė poveikio priemones. Pareiškėjos teigimu, vaizdo stebėjimą vykdo, kadangi siekia apsaugoti savo bei trečiųjų asmenų (kitų sodininkų bendrijos gyventojų) interesus nuo G. S. veiksmų. Dėl jo veiksmų yra pateikti skundai įvairioms valstybės institucijoms, o Inspekcijai buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina vaizdo stebėjimo būtinumą, kuriuos atsakovas galėjo ir turėjo išsamiai išsiaiškinti ir patikrinti, bet to nepadarė ir priėmė ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos sprendimas yra neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas. Inspekcija neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, neįvertino visų aplinkybių, todėl nepagrįstai netaikė išimčių, numatytų BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Inspekcija, išnagrinėjusi G. S. skundą priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo G. S. skundo dalį dėl vaizdo stebėjimo pareiškėjai nepriklausančioje teritorijoje pripažino pagrįstu, taip pat pareiškėjai dėl nustatytų BDAR pažeidimų skyrė poveikio priemones. Atsakovo teigimu, nustačius, jog stebėjimas peržengia fizinio asmens privačios teritorijos ribas, turi būti taikomos BDAR bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatos.

5. Nagrinėjant G. S. skundą 2022 m. birželio 7 d. patikrinimo vietoje buvo nustatyta, kad pareiškėjai vykdant vaizdo stebėjimą į vaizdo kamerų apimtį patenka ir ne jai priklausančios teritorijos (sodininkų bendrijos teritorijos, esančios prie adresu (duomenys neskelbtini) esančio namo, dalis, sodininkų bendrijoje esančio kelių bei miško dalis), todėl pareiškėja laikytina duomenų valdytoju BDAR 4 straipsnio 7 punkto prasme, o jos vykdomam vaizdo stebėjimui taikytini BDAR įtvirtinti reikalavimai. Pareiškėja, teikdama paaiškinimus Inspekcijai dėl G. S. skunde nurodytų aplinkybių, rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinta teisėtų interesų asmens duomenų tvarkymo sąlyga - siekiant savo ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų, tačiau nepateikė įrodymų, kad vaizdo stebėjimą vykdyti yra būtina. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė nei vienos institucijos, priėmusios įsiteisėjusį sprendimą ar kitą dokumentą, kuris įrodytų, jog dėl G. S. veiksmų pareiškėjos turtui, sveikatai ar gyvybei buvo kilęs rimtas pavojus.

6. Pareiškėja skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai nenurodė, ar asmens (vaizdo) duomenų tvarkymo tikslui (apsaugoti savo ir kitų asmenų interesus) pasiekti buvo naudojami kiti būdai ir priemonės (nevykdant vaizdo stebėjimo), siekiant įgyvendinti turimą teisėtą interesą. Be to, skundo medžiagoje nėra duomenų, kad duomenų valdytojo teisėtas interesas šiuo atveju būtų viršesnis už duomenų subjekto interesus arba pagrindines teises ir laisves. Todėl, Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinto teisinio pagrindo buvimo, kadangi, Inspekcijos vertinimu, vien nurodymas, kad vaizdo stebėjimas vykdomas savo ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugos tikslu, negali būti pakankamas pagrindas vykdyti vaizdo stebėjimą tokia apimtimi, kokia ją vykdo pareiškėja.

7. Už nustatytus BDAR nuostatų pažeidimus pareiškėjai pritaikyta poveikio priemonė - papeikimas - yra švelniausia poveikio priemonė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji yra neproporcinga padarytam pažeidimui, o pateiktu nurodymu nutraukti vaizdo stebėjimą pareiškėjai nepriklausančioje teritorijoje Inspekcija siekė apginti viešoje vietoje besilankančių asmenų lūkestį ir teisėtą interesą nebūti stebimiems vaizdo stebėjimo kameromis, kurių duomenis tvarko privatus fizinis asmuo. Inspekcija tinkamai ištyrė ir įvertino surinktą informaciją, vadovaudamasi BDAR ir ADTAĮ nuostatomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjos teiginiai, kad ji ir aplinkiniai kaimynai patiria rūpesčius ir nemalonumus po trečiojo suinteresuoto asmens atsikraustymo į sodų bendriją niekuo nepagrįsti ir neteisingi. Teiginys, jog kameros buvo įsigytos, siekiant apsaugoti savo bei sodų bendrijos gyventojų interesus tai pat nepagrįsti. Inspekcija Spendimu tinkamai įvertino nustatytas visas faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėja pažeidė BDAR nuostatas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos J. A. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

11.1. G. S. kreipėsi į Inspekciją su 2021 m. gruodžio 10 d. skundu Nr. 1R-7941(2.13.Mr)), kuriame nurodė, kad J. A. savo namų valdose, adresu (duomenys neskelbtini), ant statomo namo įsirengė dvi vaizdo stebėjimo kameras, kuriomis stebi dalį jam priklausančios namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Skunde G. S. prašė pakeisti vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką taip, kad nebūtų stebima jam priklausanti privati teritorija, ištrinti jo, kaip ne viešo asmens, nuotraukas, kurios yra padarytos vaizdo stebėjimo metu, taip pat raštiškai atsiprašyti bei pasižadėti, kad skundžiamo asmens įrengtos vaizdo kameros daugiau nebestebėtų jam priklausančios namų valdos bei šeimos narių.

11.2. Inspekcija 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 3R-44(2.13-1.E) atsisakė nagrinėti G. S. skundo dalį dėl jo, kaip duomenų subjekto, teisės reikalauti ištrinti duomenis ir teisės apriboti duomenų tvarkymą įgyvendinimo, dėl jo šeimos narių, besilankančių jo namuose, galbūt neteisėtai tvarkomų asmens duomenų.

11.3. Inspekcija 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. 2R-607 (2.13.Mr) ir pakartotinai 2022m. kovo 1 d. raštu Nr. 2R-958 (2.13.Mr) teikė nurodymus pareiškėjai pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, susijusius su G. S. skunde nurodyta informacija. Pareiškėja Inspekcijos siųstų laiškų neatsiėmė, todėl Inspekcija 2022 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2R-1280 (2.13.Mr) kreipėsi į antstolį su prašymu įteikti skundžiamam asmeniui Inspekcijos 2022. Kovo 21 d. raštą Nr. 2R-1264 (2.13.Mr), kuriuo pakartotinai buvo prašoma įrodyti G. S. asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. Antstolio padėjėjas 2022 m. kovo 30 d. raštu Nr. 28-841/2022P informavo, jog Inspekcijos 2022 m. kovo 21 d. raštas Nr. 2R-1264 (2.13.Mr) J. A. nebuvo įteiktas. Inspekcija 2022 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 2R-1801 (2.13.Mr) kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl tarpinstitucinės pagalbos suteikimo. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė J. A. elektroninio pašto adresą. Inspekcija 2022 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 2R-2035 (2.13.Mr) elektroniniu paštu pateikė J. A. nurodymą pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl G. S. skunde nurodytų aplinkybių.

11.4. Pareiškėja 2022 gegužės 25 d. pateikė Inspekcijai atsakymą Nr. 1R-2888(2.13.Mr)), kuriame nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros, įrengimo data 2019 m., jos yra stacionarios, nuotoliniu būdu nevaldomos, nepriartinamos, veikia nuolatos ir jomis vykdomas vaizdo stebėjimas J. A. priklausančioje teritorijoje bei viešose teritorijose (iš dalies stebimas miškas, viešo kelio dalis), o G. S. priklausanti nuosavybė nestebima, garsas nėra įrašomas. Vaizdo stebėjimas vykdomas nuo 2019 m., kadangi sodininkų bendrijos, kurioje gyvena J. A. ir G. S. gyventojai yra ne kartą prašė G. S. elgtis tinkamai ir laikytis bendrijos tvarkos ir taisyklių, tačiau netinkami G. S. veiksmai tęsiasi iki šiol. J. A. nurodė, kad vaizdo duomenų tvarkymo veiklos įrašų netvarko, įrašai naudojami saugumo sumetimais, asmeniniams poreikiams, vaizdo įrašai saugomi saugomi apie 7 dienas, vaizdo įrašai ištrinami automatiškai. Poveikio duomenų apsaugai vertinimas neatliktas, kadangi J. A. nėra įstaiga ar organizacija, vykdanti duomenų apsaugą, o privatus fizinis asmuo. Stebimoje teritorijoje yra fiksuojami nuolatiniai priešingi teisei veiksmai, kuriuos vertino/vertina policija ir kitos teisėsaugos institucijos. Vaizdo įrenginiu naudojasi savininkas, privačioje erdvėje, pašaliniai asmenys prieiti negali. Vaizdo stebėjimo įrašai esant būtinybei perduodami teisėsaugos institucijoms (pvz., Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto apylinkės teismui). Apie vykdomą vaizdo stebėjimą aplinkiniai gyventojai informuoti žodžiu.

11.5. Inspekcija 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2R-2489 (2.13.Mr) kreipėsi į J. A. dėl sutikimo, jog Inspekcija, neturėdama teismo leidimo bei siekdama nustatyti, kokia apimtimi yra vykdomas vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini), ir ar į šių vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką nepatenka G. S. priklausanti teritorija, atliktų patikrinimą dėl asmens duomenų tvarkymo (apžiūrėtų turimus įrenginius). J. A. pateikė sutikimą dėl vaizdo stebėjimo patikrinimo atlikimo.

11.6. Inspekcijos darbuotojai, vykdydami Inspekcijos direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. pavedimą Nr. 2R-2609 (2.13.Mr), 2022 m. birželio 7 d. 11 val. atliko vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą J. A. priklausančioje privačioje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu nustatyta, kad yra įrengtos 4 „Hikvision“ gamintojo (gamintojas ir modelis nustatytas pagal pateiktą pirkimo dokumentą) vaizdo stebėjimo kameros, kurios įrengtos ant gyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kameros neturi automatinio (nuotolinio) stebėjimo lauko keitimo funkcijų. Kamera Nr. 1 įrengta ant namo stogo, vaizdo stebėjimui pritaikytas programinis filtras, stebimas namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kiemo ir įvažiavimo vartų vaizdas, tačiau matosi ir vieša teritorija (kelias). Kamera Nr. 2 įrengta ant statomo namo angokraščio, vaizdo stebėjimui pritaikytas programinis filtras, stebimas namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kiemo vaizdas, matosi kiemo teritorija iki tvoros bei vieša teritorija - miškas. Kamera Nr. 3 įrengta ant statomo namo angokraščio, vaizdo stebėjimui pritaikytas programinis filtras, stebimas namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kiemo vaizdas, matosi tvora ir sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Kamera Nr. 4 įrengta ant namo sienos, vaizdo stebėjimui pritaikytas programinis filtras, stebimas namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kiemo vaizdas iki tvoros ir vieša teritorija - miškas. Byloje pateikta Inspekcijos informacinių technologijų skyriaus 2022 m. birželio 10 d. išvada Nr. 4R-316(2.14.E), kurioje nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis adresu (duomenys neskelbtini), stebima ne tik J. A. priklausanti privati teritorija, bet ir viešos teritorijos (miško bei viešo kelio dalys) ir tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalis.

11.7. Inspekcija, išnagrinėjusi G. S. 2021 m. gruodžio 10 d. skundą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo G. S. skundo dalį dėl vaizdo stebėjimo pareiškėjai nepriklausančioje teritorijoje pripažino pagrįstu, taip pat pareiškėjai dėl nustatytų BDAR pažeidimų skyrė poveikio priemones: pareiškė papeikimą ir pateikė nurodymą - nutraukti vaizdo stebėjimą pareiškėjai nepriklausančioje teritorijoje ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją iki 2022 m. liepos 4 d. Inspekcija, įvertinusi skundžiamo asmens paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad vaizdo kameromis yra stebima tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), viešo kelio, esančio sodų bendrijos teritorijoje, dalis bei viešo miško dalis. Šių nurodytų teritorijų stebėjimas neatitinka nė vienos iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principų, todėl toks vykdomas vaizdo stebėjimas yra neteisėtas.

12. Teismas, įvertinęs tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjai vykdant vaizdo stebėjimą į vaizdo kamerų apimtį patenka ir ne jai priklausančios teritorijos (namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, sodininkų bendrijoje esančių kelių bei miško dalys), darė išvadą, kad ji laikytina duomenų valdytoju BDAR 4 straipsnio 7 punkto prasme, o jos vykdomam vaizdo stebėjimui taikytini BDAR įtvirtinti reikalavimai.

13. Nagrinėdamas skundo argumentus, kad pareiškėja vaizdo stebėjimą vykdo, kadangi siekia apsaugoti savo bei trečiųjų asmenų interesus nuo G. S. veiksmų, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji būtų įpareigota užtikrinti sodininkų bendrijos teritorijos ir jos gyventojų saugumą, ginti šių asmenų interesus. Ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad stebimose teritorijose buvo turto sugadinimų, sveikatos sužalojimų ar kitų rimtų įvykių. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų (įsiteisėjusių teismo sprendimų, valstybinių institucijų priimtų nutarimų ar pan.), patvirtinančių, kad dėl G.

S. veiksmų pareiškėjos turtui, sveikatai ar gyvybei buvo kilęs rimtas pavojus. Vien pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad buvo kreiptasi į įvairias institucijas ir jose nagrinėjami pareiškėjos skundai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl G. S. veiksmų pareiškėjos turtui, sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus ir rimtas pavojus. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad asmens (vaizdo) duomenų tvarkymo tikslui (siekiui apsaugoti savo ir kitų asmenų interesus) pasiekti buvo naudojami kiti būdai ir priemonės (nevykdant vaizdo stebėjimo).

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad duomenų valdytojo teisėtas interesas šiuo atveju būtų viršesnis už duomenų subjekto interesus arba pagrindines teises ir laisves. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja vaizdo stebėjimą vykdo viešoje teritorijoje (sodininkų bendrijoje esančio kelio bei miško dalyje), kuriose gali judėti neapibrėžtas ratas asmenų (ne tik pareiškėja, trečiasis suinteresuotas asmuo, bet ir kiti sodininkų bendrijos gyventojai, bendrijos teritorijoje besisvečiuojantys asmenys, pašto ir kitų tarnybų darbuotojai, visiškai nesusiję su pareiškėjos ir G.

S. konfliktu). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjos interesas apsaugoti save, savo turtą būtų viršesnis už suinteresuoto trečio asmens, sodininkų bendrijos gyventojų ar kitų asmenų, besilankančių viešose teritorijose, kuriose pareiškėja vykdo vaizdo stebėjimą, teisėtą lūkestį nebūti stebimiems vaizdo kamera viešoje vietoje, ir kad šiuos užfiksuotus asmens (vaizdo) duomenis netvarkytų privatus fizinis asmuo. Byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėja būtų įpareigota užtikrinti sodininkų bendrijos teritorijos ir jos gyventojų saugumą, ginti šių asmenų interesus.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad informavo duomenų subjektą apie jo duomenų tvarkymą pagal BDAR 6 straipsnio f punktą, byloje nepateiktas G. S. ar kitų asmenų sutikimas tvarkyti jų asmens duomenis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinto teisinio pagrindo buvimo, kadangi, vien pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad vaizdo stebėjimas vykdomas savo ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugos tikslu, negali būti pakankamas pagrindas vykdyti vaizdo stebėjimą tokia apimtimi, kokia ją vykdo pareiškėja.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja asmens duomenis tvarkė (vykdė vaizdo stebėjimą) nesant nei vienam BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėto duomenų tvarkymo pagrindui, taigi tvarkė neteisėtai. Inspekcija tinkamai išnagrinėjo G. S. skundą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo vertinimu, Inspekcija savo kompetencijos ribose tinkamai pritaikė poveikio priemones (pareiškė papeikimą ir teikė pareiškėjai nurodymus), kurios proporcingos nustatytiems pažeidimams, ir pakankamai veiksmingos, kad leistų pasiekti BDAR nustatytų tikslų. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos skundą.

III. 15. Pareiškėja J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nustatė, kad jai vykdant vaizdo stebėjimą, į vaizdo apimtį patenka namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, tačiau tai paneigia byloje esantis Inspekcijos 2022 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. 3R-509(2.13-1.E).

17. Taip pat, pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai neišnagrinėjo visų jos procesiniuose dokumentuose esančių argumentų, tokiu būdu nesilaikė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad stebimosi teritorijose buvo turto sugadinimų, sveikatos sužalojimų at kitų rimtų įvykių. Tai, pareiškėjos manymu, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Pareiškėja pažymi, jog teismas nepateikė jai nei Inspekcijos atsiliepimo į skundą, nei nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nors buvo prašoma tai padaryti el. paštu. Paštu buvo gauti procesiniai dokumentai pareiškėjos adresu svetimo žmogaus vardu.

19. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad skundžiamu Sprendimu buvo konstatuota, jog vaizdo kameromis yra stebimas tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalis, viešo kelio, esančio sodų bendrijos teritorijoje, dalis bei viešo miško dalis ir J. A. teiktas nurodymas nutraukti vaizdo stebėjimą J. A. nepriklausančioje teritorijoje. Inspekcija 2022 m. liepos 7 d. sprendime Nr. 3R-509(2.13-1.E) „Dėl klaidų ištaisymo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022-06-14 sprendime NR. 3R-440(2.13-1.E)“ konstatavo, kad Sprendimo dalių, kuriose minima, jog J. A. vykdė ir sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies vaizdo stebėjimą, tekstas keistinas į sklypo, esančio ties adresu (duomenys neskelbtini), esančiu namu, dalis. Inspekcijos sprendimas dėl klaidų ištaisymo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad nurodyta klaida neturi esminės įtakos vykdyti Inspekcijos sprendimą, kadangi J. A. dėl klaidos sprendime nebuvo nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu pirminiu sprendimu, taip pat, kad klaidos ištaisymas nepakeitė sprendimo turinio iš esmės, kadangi Inspekcija galiausiai konstatavo, jog „skundas dalyje dėl vaizdo stebėjimo skundžiamam asmeniui nepriklausančiose teritorijose pripažįstamas pagrįstu“ ir teikė nurodymą „nutraukti vaizdo stebėjimą J. A. nepriklausančioje teritorijoje“, t. y. nustatant J. A. pareigas (teikiant nurodymą) nebuvo detalizuota, kurių konkrečiai teritorijų vaizdo stebėjimą ji privalo nutraukti, įvardijant bendrai teritorijas, kurios nepriklauso pareiškėjai.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja apeliaciniame skunde aiškiai neįvardijo, kurių konkrečių jos argumentų ir / ar įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė / neįvertino, kurių išsamus ištyrimas / įvertinimas būtų turėjęs esminės įtakos apeliaciniame skunde ginčijamo teismo sprendimo priėmimui. Teismo sprendimo dalies, kurioje jis nurodė, jog proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, būtent ir rodo, kad teismas susipažino su J. A. procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, tačiau juos įvertinęs susidarė nuomonę, kad jie neturi esminės įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui ir todėl būtent dėl šių J. A. argumentų teismas išsamiai nepasisakė ginčijamame sprendime. Inspekcijos įsitikinimu, teismo sprendimas yra teisiškai argumentuotas, jame yra įvertinti tyrimui reikšmingi teisiniai ir faktiniai aspektai, įvertinta tiek subjektyvioji, tiek ir objektyvioji pažeidimo pusės ir išanalizavus abiejų šalių pateiktus argumentus, taip pat konkrečias asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 3R-440(2.13-1.E) „Dėl G. S. 2021 m. gruodžio 10 d. skundo“, kuriuo nuspręsta pripažinti pagrįstu G. S. skundo dalį dėl vaizdo stebėjimo pareiškėjai nepriklausančioje teritorijoje, pareiškėjai skirtas papeikimas bei teiktas nurodymas nutraukti stebėjimą jai nepriklausančioje teritorijoje ir apie tai informuoti Inspekciją iki 2022 m. liepos 4 d., teisėtumo ir pagrįstumo bei Inspekcijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog pareiškėja vykdė ne jai priklausančios teritorijos vaizdo stebėjimą, todėl ji laikytina duomenų valdytoju BDAR 4 straipsnio 7 punkto prasme, o jos vykdomam vaizdo stebėjimui taikytini BDAR įtvirtinti reikalavimai. Kadangi pareiškėja nepagrindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinto teisinio pagrindo buvimo, teismas sprendė, jog ji asmens duomenis tvarkė (vykdė vaizdo stebėjimą) nesant nei vienam BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėto duomenų tvarkymo pagrindui, taigi tvarkė neteisėtai.

25. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismo nustatytas aplinkybes paneigia Inspekcijos 2022 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. 3R-509(2.13-1.E), be to, teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjos teigimu, ji negavo procesinių dokumentų.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. 2021 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Inspekciją dėl J. A. namų valdose ant statomo namo įrengtų vaizdo kamerų, į kurių filmavimo lauką patenka jo namų valdos dalys. G. S. nurodė, jog skundą teikia ne tik dėl savo, bet ir dėl jo šeimos narių teisių gynimo. Kaip reikalavimą skundžiamam asmeniui nurodė, jog turi būti pakeistas kamerų stebėjimo laukas, o vaizdo įrašai ištrinti. Inspekcija 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 3R-44 (2.13-1.E) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl jo, kaip duomenų subjekto, teisės reikalauti ištrinti duomenis ir teisės apriboti duomenų tvarkymą įgyvendinimo, kaip akivaizdžiai nepagrįstą, taip pat atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl jo šeimos narių, besilankančių jo namuose, galbūt neteisėtai tvarkomų asmens duomenų.

Inspekcija 2022 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 2R-2035 (2.13.Mr) elektroniniu paštu pateikė J. A. nurodymą pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl G. S. skunde nurodytų aplinkybių. Atsakydama į šį Inspekcijos raštą, J. A. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros, įrengimo data 2019 m., jos yra stacionarios, nuotoliniu būdu nevaldomos, nepriartinamos, veikia nuolatos ir jomis vykdomas vaizdo stebėjimas J. A. priklausančioje teritorijoje bei viešose teritorijose (iš dalies stebimas miškas, viešo kelio dalis), o G.

S. priklausanti nuosavybė nestebima, garsas nėra įrašomas. Inspekcija 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2R-2489 (2.13.Mr) kreipėsi į J. A. dėl sutikimo atlikti patikrinimą. Pareiškėjai sutikus, 2022 m. birželio 7 d. buvo atliktas vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimas J. A. priklausančioje privačioje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo nustatyta, jog ant gyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros, kurios neturi automatinio (nuotolinio) stebėjimo lauko keitimo funkcijų.

Taip pat buvo nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis adresu (duomenys neskelbtini), stebima ne tik J. A. priklausanti privati teritorija, bet ir viešos teritorijos (miško bei viešo kelio dalys) ir tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Inspekcija 2022 m. birželio 14 d. priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti pagrįstu G. S. skundo dalį dėl vaizdo stebėjimo pareiškėjai nepriklausančioje teritorijoje, pareiškėjai skyrė papeikimą bei teikė nurodymą nutraukti stebėjimą jai nepriklausančioje teritorijoje ir apie tai informuoti Inspekciją iki 2022 m. liepos 4 d.

Inspekcija 2022 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-509(2.13-1.E) „Dėl klaidų ištaisymo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022-06-14 sprendime Nr. 3R-440(2.13-1.E)“, kuriuo ištaisė Sprendimo trečiojo lapo antrosios pastraipos frazę „sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis“, ją pakeisdama į „sklypo, esančio ties adresu (duomenys neskelbtini), esančiu namu, dalis“, Sprendimo ketvirtojo lapo trečiosios pastraipos frazę „trečiajam asmeniui priklausanti privati teritorija, esanti adresu, (duomenys neskelbtini)“, ją pakeisdama į „teritorija, esanti ties adresu, (duomenys neskelbtini), esančiu namu“, Sprendimo penktojo lapo trečiosios pastraipos frazę „tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalis“, ją pakeisdama į „teritorijos, esančios ties adresu (duomenys neskelbtini), esančiu namu dalis“.

28. Iš nurodyto Inspekcijos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 3R-509(2.13-1.E) „Dėl klaidų ištaisymo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022-06-14 sprendime Nr. 3R-440(2.13-1.E)“ matyti, kad juo Sprendimo dalių, kuriose minima, jog J. A. vykdė ir sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies vaizdo stebėjimą, tekstas pakeistas į sklypo, esančio ties adresu (duomenys neskelbtini), esančiu namu, dalis. Taigi šiuo Inspekcijos 2022 m. liepos 7 d. sprendimu iš esmės nebuvo pakeistas skundžiamo Sprendimo turinys, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

29. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja J. A. asmens duomenų tvarkymo teisėtumą grindžia BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu.

30. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą teisėtai tvarkyti asmens duomenis galima, kai tai daryti būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

31. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, yra konstatavęs, kad šios normos taikymui yra numatytos trys kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos: pirma, tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo; antra, asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą; ir, trečia, asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni (2023 m. liepos 4 d. sprendimas Meta platforms ir kt. byloje C-252/21; 2021 m. birželio 17 d. sprendimas Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited prieš Telenet BVBA byloje C-597/19) (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-831-525/2023). Reikalavimas dėl kumuliacinių sąlygų taikymo reiškia, kad nenustačius nors vienos iš kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas būtų neteisėtas.

32. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo įrodyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens (G. S.) asmens duomenys paminėtu BDAR pagrindu galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai suponavo pareiškėjos pareigą pateikti visas tris kumuliacines sąlygas pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji buvo įpareigota užtikrinti sodininkų bendrijos teritorijos ir jos gyventojų saugumą, ginti šių asmenų interesus. Taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad stebimose teritorijose buvo turto sugadinimų, sveikatos sužalojimų ar kitų rimtų įvykių. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (įsiteisėjusių teismo sprendimų, valstybinių institucijų priimtų nutarimų ar pan.), patvirtinančių, kad dėl G. S. veiksmų pareiškėjos turtui, sveikatai ar gyvybei buvo kilęs rimtas pavojus.

33. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos bei atsakovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas nepagrindžia pareiškėjos vykdyto asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, nes ji neįrodė, jog G. S. asmens duomenų tvarkymas yra būtinas užtikrinti jos teisėtus interesus ir kurie yra viršesni nei duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, taip pat neatliko teisėtų interesų pusiausvyros testo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad duomenų valdytojo teisėtas interesas šiuo atveju būtų viršesnis už duomenų subjekto interesus arba pagrindines teises ir laisves.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jai nebuvo pateikti atsakovo atsiliepimas į skundą ir nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

35. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, jį išsiuntė pareiškėjai jos registruotu gyvenamosios vietos adresu. Šie veiksmai atitinka ABTĮ 71 straipsnyje nustatytą pareigą teismui gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašus išsiųsti proceso šalims. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja pagal ABTĮ 52 straipsnio 2 dalį turi teisę, be kita ko, reikšti prašymus. ABTĮ 49 straipsnyje įtvirtinta proceso dalyvių teisė teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, siekdama susipažinti su bylos medžiaga, tačiau ši teisė jai nebuvo užtikrinta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad buvo varžoma pareiškėjos procesinė teisė teikti procesinio pobūdžio prašymus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos nurodyti argumentai dėl jos procesinių teisių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė