Legislator Case Law & Legislation
a62f9d08-e8d2-4a65-9691-9db79cd4918b AI generated

a62f9d08-e8d2-4a65-9691-9db79cd4918b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number a62f9d08-e8d2-4a65-9691-9db79cd4918b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei T. S. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų, trečiasis asmuo N. S., n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2005 m. sausio 27 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Vilniaus geležinkelių infrastruktÅ«ra“ ir T.

Legislator headnote

AI generated

a62f9d08-e8d2-4a65-9691-9db79cd4918b · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Eksploatacinių bei komunalinių paslaugų apmokėjimui ieÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡ydavo atsakovei PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (e.b.l. 141-145). Byloje taip pat pateiktas 2106 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovei 1994 m. gruodžio 28 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-10010 pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 85-86).Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugpjūčio 25 d.

Keywords

AI generated
non-implementation of the offending agreements non-renewal of contract proper reasons for non-use personal use validity of arbitration clause consumer contract
AI generated
2f48c53a-cb34-4f76-aad0-0aca26ccedd0
?Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-14274-717/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05650-2019-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 3.2.3.8; 3.2.3.9; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Ona ValentukevičiÅ«tė, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant: ieÅ¡kovės AB „Kauno grÅ«dai“ atstovei L. Å . – P., atsakovei A. K.; jos atstovei, advokatei Sonatai Žukauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Kauno grÅ«dai“ ieÅ¡kinį atsakovei A.
e28483c8-ff52-41e3-8d55-860a09fbab6b
Lithuanian court dismisses tenant's appeal and orders eviction for non-payment of rent and utilities.
09691fa0-bba5-40ca-adef-08c49266dc1a
patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A.
afed4cb5-5e73-44a8-8fc5-5b6417227476
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant pareiškėjai I.
a53d8bcb-5b06-49a3-9301-698fa7835bb8
PareiÅ¡kėjai patvirtino, jog jiems žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės.PareiÅ¡kėjų sudaryta taikos sutartis neprieÅ¡tarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia pareiÅ¡kėjų teisių ir teisėtų interesų, todėl priimtina ir tvirtintina (CK 6.983 str., 6.985 str.).           Vadovaudamasis CK 6.983 str., 6.985 str., CPK 579 str., 582 str., teismasn u t a r i a: PraÅ¡ymÄ tenkinti.patvirtinti pareiÅ¡kėjų Å¡ilumos tiekėjos AB „Kauno energija“, įmonės kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaune, atstovaujamos Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento Skolų administravimo skyriaus teisininkės G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1976-566/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35123-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.;2.6.17.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ atstovei S. K.,atsakovės T.

S. atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei T. S. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų, trečiasis asmuo N. S., n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2005 m. sausio 27 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Vilniaus geležinkelių infrastruktÅ«ra“ ir T.

S. pasirašė neterminuotÄ Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. AB/PS-3, pagal kuriÄ atsakovė užėmė 3,98 kv.m. dydžio patalpÄ -sandėliukÄ pastate-garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu R-7. IeÅ¡kovas nurodo, jog sandėliukas buvo drėgnas, todėl atsakovės praÅ¡ymu buvo pakeistas į 4,49 kv.m. ploto patalpÄ â€“ sandėliukÄ , plane pažymėtÄ indeksu Nr. R-13, esantį tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas nurodo, jog 2008 m, rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-306 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre registruotinų vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros statinių, patikėjimo teise valdomų vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojos AB „Lietuvos geležinkeliai“, sÄ raÅ¡as, į kurį, be kita ko, buvo įtrauktas ir pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas, remdamasis 2007 m. gruodžio 12 d.

VieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros turto perdavimo patikėjimo teise ir Å¡io turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre sutarties Nr. 5-40/SK-354 bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis, nurodo, jog juridiniams asmenims, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, draudžiama suteikti šį turtÄ panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovo teigimu, jis turi teisę tik iÅ¡nuomoti patalpas-sandėliukus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog su visais namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojais, išskyrus atsakovę, 2016 m. birželio 27 d. buvo sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Ieškovo teigimu, atsakovė nesutinka pasirašyti negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, jomis naudojasi savavališkai ir atsisako jas atlaisvinti, tačiau moka nuomos mokesčius, nesant teisinio pagrindo. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo iškeldinti atsakovę iš patalpos-sandėliuko, plane pažymėto indeksu R-13 (4,49 kv. m. ploto), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti  bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-5, 98-100).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad pastatÄ , kuriame yra ginčo sandėliukas, nuosavybės teise 2008 m. įregistravus Lietuvos Respublikos vardu, atsakovės teisė naudotis Å¡ia patalpa panaudos pagrindais pasibaigė. Pabrėžė, kad visi gyventojai nuomos sutartis su ieÅ¡kovu pasirašė, iÅ¡skyrus vienintelę atsakovę, todėl atsakovei atsisakant pasiraÅ¡yti sandėliuko nuomos sutartį, praÅ¡o jÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ užimamų patalpų su visu jame esančiu turtu.

Atsakovė atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovės teigimu, ji patalpa-sandėliuku naudojasi teisėtai – tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2005 m. sausio 27 d. sudarytos neterminuotos negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties Nr. AB/PS-3 pagrindu. Atsakovė taip pat nurodė, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, nes atsakovė minėtos sutarties sÄ lygų nėra pažeidusi. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nesuteikia atsakovei jos praÅ¡omos informacijos, susijusios su nuomos sutarties sudarymo ne konkurso bÅ«du.

Atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti (e.b.l. 34-37).Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Pažymėjo, kad ginčo sandėliukas atsakovei yra bÅ«tinas, nes jame atsakovė laiko malkas, skirtas jai priklausančio buto Å¡ildymui. Laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytÄ panaudos sutartį. Trečiasis asmuo N. S. atsiliepimo į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nepateikė.Atsakovei T.

S. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai ir laiku. Atsakovė atstovaujama tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).Trečiajam asmeniui N. S. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Iki teismo posėdžio pradžios gautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl trečiojo asmens ligos. Trečiojo asmens nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. sausio 27 d.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Vilniaus geležinkelių infrastruktÅ«ra“ (panaudos davėjas) ir T. S. (panaudos gavėja) pasirašė neterminuotÄ Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. AB/PS-3 (toliau – Panaudos sutartis), pagal kuriÄ panaudos davėjas perdavė panaudos gavėjai (atsakovei) naudotis panaudos teise 3,98 kv.m. ploto negyvenamÄ jÄ (sandėlio) patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu R-7, esančiÄ (duomenys neskelbtini), o panaudos gavėja įsipareigojo priimti Å¡iÄ patalpÄ ir naudoti jÄ sandėliavimui (e.b.l. 6-7).

Remiantis byloje esančiu 2016 m. rugsėjo 13 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, Panaudos sutarties sudarymo faktas yra įregistruotas vieÅ¡ame registre (e.b.l. 21-23). Byloje taip pat pateikta tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo ir atsakovės sudaryta Sutartis dėl gamybinių-pagalbinių patalpų (sandėliukų) eksploatacinių iÅ¡laidų bei komunalinių paslaugų apmokėjimo Nr. AS 2005/S40-3 (e.b.l. 44). Panaudos sutarties 3.1. punkte Å¡alys susitarė, kad panaudos gavėjas (atsakovė) pagal papildomÄ susitarimÄ , sumoka eksploatacines iÅ¡laidas, taip pat apmoka faktines iÅ¡laidas už sunaudotÄ elektrÄ .

Eksploatacinių bei komunalinių paslaugų apmokėjimui ieÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡ydavo atsakovei PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (e.b.l. 141-145). Byloje taip pat pateiktas 2106 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovei 1994 m. gruodžio 28 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-10010 pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 85-86).Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymÄ Nr. 3-306 priklauso 774,93 kv.m. ploto pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 21-23). Remiantis minėtu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu bei 2007 m. gruodžio 12 d. VieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros turto perdavimo patikėjimo teise ir Å¡io turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre sutartimi Nr. 5-40/SK-354 (toliau – Turto patikėjimo sutartis), minėtas pastatas patikėjimo teise buvo perduotas ieÅ¡kovui „AB Lietuvos geležinkeliai“ (e.b.l. 9-15, 21).

Å ia Turto patikėjimo sutartimi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (Lietuvos valstybės turto patikėtoja) patikėjimo teise perdavė „AB Lietuvos geležinkeliai“ (vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojai) Lietuvos respublikos valstybei priklausantį vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros turtÄ , o „AB Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo perduotÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais, teisės aktų ir Å¡ios sutarties nustatyta tvarka, valstybės interesais (Turto patikėjimo sutarties 7 ir 8 punktai).

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. birželio 17 d. priėmė sprendimÄ Nr. S(DI)-164, kuriuo nusprendė sudaryti vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros objekto – garažo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), esančių sandėliukų patalpų nuomos sutartis su butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkais, įpareigojant AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialÄ â€žVilniaus geležinkelių infrastruktÅ«ra“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas) pakeisti 2005 metais su butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkais pasiraÅ¡ytas panaudos sutartis (įskaitant ir su atsakove 2005 m. sausio 27 d pasiraÅ¡ytÄ Panaudos sutartį) į nuomos sutartis (e.b.l. 113).AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas 2016 m. birželio 27 d. raÅ¡tu dėl nuomos sutarties Nr. 2(IF-1)-2298 kreipėsi į atsakovę, iÅ¡siųsdamas jai pasiraÅ¡ytÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros objektų nuomos sutartį su priedais bei praÅ¡ydamas atsakovę iki 2016 m. liepos 8 d. pasiraÅ¡yti ir grÄ Å¾inti vienÄ sutarties egzempliorių (e.b.l. 16).

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pasiraÅ¡yto nuomos sutarties nepasirašė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas 2016 m. liepos 18 d. raÅ¡tu dėl sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo Nr. 2(IF-1)-2549, paprašė atsakovės iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. atlaisvinti užimamÄ sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad prieÅ¡ingu atveju filialas dėl sandėliuko atlaisvinimo kreipsis į teismÄ . Bylos duomenimis, minėtas praneÅ¡imas atsakovei neįteiktas ir grÄ Å¾intas siuntėjui (e.b.l. 17-19).

Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas 2016 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tu dėl sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių įregistravimo Nr. 2(IF-1)-2968 kreipėsi į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ , nurodydamas, kad vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali gyventojams suteikti galimybės naudotis patalpa-sandėliukais panaudos pagrindu, su gyventojais buvo pasiraÅ¡ytos vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros objektų nuomos sutartys, bei praÅ¡ydamas iÅ¡registruoti panaudos sutartis ir įregistruoti su gyventojais J.

R., E. G., I. Å ., S. V., V. D., P. K. ir M. Z. pasiraÅ¡ytas vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros objektų nuomos sutartis (e.b.l. 20). Remiantis byloje esančiu 2016 m. rugsėjo 13 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, vieÅ¡ame registre buvo įregistruoti juridiniai faktai apie su AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo raÅ¡te nurodytais gyventojais sudarytas nuomos sutartis (e.b.l. 21-23).IÅ¡ byloje pateiktų atsakovės 2013 m. gruodžio 13 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. liepos 13 d. raÅ¡tų matyti, kad atsakovė ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , informuodama apie netinkamÄ ieÅ¡kovo atliekamÄ pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ , dėl ko atsakovės panaudos pagrindu valdomas sandėliukas, pažymėtas indeksu R-7 negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, nes jame kaupiasi drėgmė, taip pat teiravosi dėl galimybės atidalinti sandėliukÄ ir jį privatizuoti bei iÅ¡reiÅ¡kė nepritarimÄ nuomos sutarties sudarymui ir prašė pateikti papildomÄ informacijÄ (e.b.l. 45-59). 2016 m. balandžio 4 d. ieÅ¡kovui adresuotame raÅ¡te atsakovė, be kita ko, nurodė, jog sandėliukas R-7 dėl jame susikaupusios drėgmės yra pakeistas sandėliuku R-13 (e.b.l. 46), Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kinyje pripažino ir ieÅ¡kovas (e.b.l. 1-5, 98-100).Teismo posėdžio metu liudytoja E. G. nurodė, kad iÅ¡ sandėliukų naudotojų, besinaudojusių patalpomis pagal panaudos sutartis, buvo pareikalauta sudaryti nuomos sutartis, o nesutikus – atlaisvinti užimamas patalpas.

PaaiÅ¡kino, kad sandėliukuose gyventojai laiko kietÄ kurÄ (malkas, anglis), skirtÄ butų Å¡ildymui (e.b.l. 170-171).Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės teisės naudotis ginčo patalpa (sandėliuku), esančia adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė ginčo patalpÄ naudoja savavaliÅ¡kai, nes nėra sudariusi nuomos sutarties. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpa (sandėliukas) atsakovei perduota naudotis 2005 m. sausio 27 d. Panaudos sutarties pagrindu. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalimi neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. Nagrinėjamu atveju Panaudos sutarties sudarymo faktÄ bei sutartinių teisinių santykių tarp Å¡alių egzistavimÄ taip pat patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie yra laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

CK 6.642 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienai daikto neatlygintinio naudojimo sutarties Å¡aliai bet kada nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad norėdama vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti panaudos sutartį Å¡alis privalo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , apie sutarties numatomÄ nutraukimÄ praneÅ¡imu informuodama kitÄ sutarties Å¡alį. Toks praneÅ¡imas yra bÅ«tina vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).

Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas siÅ«lė Å¡alims pateikti papildomus įrodymus byloje (CPK 179 straipsnis)-(e.b.l. 95). Tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas nustatyta tvarka ir terminais pranešė atsakovei apie Panaudos sutarties nutraukimÄ , t.y. objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Panaudos sutartis buvo nutraukta, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostę panaudos teisiniai santykiai tęsiasi, todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovė ginčo patalpa (sandėliuku) naudojasi savavaliÅ¡kai atmestinas.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog galiojantys teisės aktai draudžia juridiniams asmenims, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, suteikti šį turtÄ panaudos pagrindais tretiesiems asmenims, todėl ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo suteikti atsakovei panaudos teise naudotis patalpa (sandėliuku), esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo sudarytÄ Panaudos sutartį pripažinti negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (savo iniciatyva)-(CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. teismas nevaržomas ieÅ¡kinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).Nagrinėjamu atveju Panaudos sutarties objektas yra patalpa pastate, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. valstybei priklausančiame turte, kuris laikytinas vieÅ¡osios nuosavybės objektu, įstatymų leidėjo valia valdomu, naudojamu ir disponuojamu vieÅ¡osios teisės aktuose nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį valstybės turtÄ patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais. Å ioje byloje nustatyta, kad vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros turtÄ , įskaitant ir pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, veikianti Lietuvos Respublikos vardu, 2007 m. gruodžio 12 d.

Turto patikėjimo sutartimi perdavė ieÅ¡kovui – valstybės įmonei „AB Lietuvos geležinkeliai“. VSTVNDJÄ® 10 straipsnio 3 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, iÅ¡skyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip; subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sÄ lygas.

IÅ¡ byloje esančios Turto patikėjimo sutarties matyti, kad vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytoja, t. y. ieÅ¡kovas, negali vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu bÅ«du juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymÄ , dovanoti ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu bÅ«du (19 punktas), tačiau gali šį turtÄ , iÅ¡skyrus žemę, užstatytÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros objektais, iÅ¡nuomoti (20 punktas).

Taigi remiantis nurodytomis VSTVNDJÄ® bei Turto patikėjimo sutarties nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neturi teisės jam patikėjimo teise perduotÄ turtÄ , įskaitant ir pastate, adresu (duomenys neskelbtini), esančias patalpas (sandėliukus) panaudos pagrindais perleisti kitiems asmenims.Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus VSTVNDJÄ® 14 straipsnis, reglamentuojantis valstybės ir savivaldybių turto panaudÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį Valstybės ir savivaldybių turtas gali bÅ«ti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka biudžetinėms įstaigoms, vieÅ¡osioms įstaigoms, kai bent vienas iÅ¡ jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat vieÅ¡osioms įstaigoms – mokykloms ir vieÅ¡osioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesÄ muziejų sistemoje, socialinės įmonės statusÄ turintiems juridiniams asmenims, asociacijoms, politinėms partijoms, Juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sÄ jungų susivienijimams, labdaros ir paramos fondams, kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.

VSTVNDJÄ® 14 straipsnio 2-9 dalyse detalizuojami reikalavimai, keliami panaudos gavėjams, taip pat nustatoma panaudos teisės suteikimo ir įgyvendinimo tvarka. Ä®vertinus Å¡ių teisės normų turinį, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepatenka į VSTVNDJÄ® 14 straipsnyje nustatytÄ subjektų ratÄ , kuriems panaudos pagrindais neatlygintinai gali bÅ«ti perduodamas valstybės ir savivaldybių turtas, todėl laikytina, kad atsakovė neturi teisės valstybei priklausančiu turtu (sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini)), naudotis neatlygintinai panaudos pagrindais.CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti Å¡ių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tina konstatuoti dviejų sÄ lygų visetÄ : kad teisės norma yra imperatyvi ir kad Å¡ios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų Å¡ių sÄ lygų esminę reikÅ¡mę turi ne lingvistinė normos iÅ¡raiÅ¡ka, o interesas, kurio apsaugÄ ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl aiÅ¡kinantis normos imperatyvumÄ turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ar savivaldybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus.

Å is principas reiÅ¡kia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-421/2016). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , vieÅ¡osios teisės principÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ , bei įvertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neturi teisės valstybei nuosavybės teise priklausantį ir ieÅ¡kovo patikėjimo teise valdomÄ turtÄ panaudos pagrindais suteikti, o atsakovė – gauti, konstatuotina, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės Panaudos sutarties pagrindu susiklostę teisiniai santykiai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo ir prieÅ¡tarauja imperatyvioms VSTVNDJÄ® 10 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 dalies normoms, todėl sandoris pripažintinas niekiniu.

Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). IÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ar nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, naudojimosi turtu faktas ir iÅ¡ jo atsiradusios teisinės pasekmės neiÅ¡nyksta.

Ä®statyme nustatyta, kad jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio nuo sudarymo negalima, jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Kai negalima Å¡alių grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo, tai bÅ«tina iÅ¡spręsti Å¡alių atsiskaitymo pagal sandorio sÄ lygas klausimÄ , o sandoris, kaip toks, pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Tiek niekiniai, tiek nuginčijami sandoriai pagal bendrÄ jÄ taisyklę negalioja ab initio nepaisant to, kad nuginčijami sandoriai kurį laikÄ buvo laikomi galiojančiais.

Tokia iÅ¡vada iÅ¡plaukia iÅ¡ CK 1.95 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje teigiama, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), analizės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2008). Teismų praktikoje pažymima, jog momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu, yra reikÅ¡mingas sandorio negaliojimo pasekmių taikymui, nes galimi atvejai, kai Å¡alių grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki sudarant sandorį, negalima.

Dėl to teismui nusprendžiant dėl sandorio negaliojimo turi bÅ«ti nustatomas momentas, nuo kurio Å¡is sandoris laikomas negaliojančiu. Atvejai, kai negalima Å¡alių grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki sudarant sandorį, galimi esant, pavyzdžiui, tęstinio vykdymo sutartims dėl tam tikros paslaugos, naudojimosi tam tikru daiktu ir pan. (darbo, rangos, nuomos ir kt. sutartys), jeigu tokia sutartis pripažįstama negaliojančia praėjus tam tikram laikui po jos sudarymo ir jeigu ji yra iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai įvykdyta (pavyzdžiui, pagal sandorį jau atlikti darbai, suteiktos paslaugos ir pan.).

Jiems esant sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016).Kasacinio teismo yra konstatuota, kad CK 1.95 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kintina taip, jog ji gali bÅ«ti taikoma tiek niekinių, tiek ir nuginčijamų sandorių atveju. Tai reiÅ¡kia, kad galimos situacijos, kai ir niekinio sandorio nebus galima pripažinti negaliojančiu ab initio. Dėl to, nepaisant gana aiÅ¡kios CK 1.80 straipsnio formuluotės, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa tai, kÄ yra gavusi pagal šį sandorį (restitucija), bÅ«tų netikslu teigti, kad visada, pripažinus sandorį niekiniu, įmanoma visiÅ¡kai atkurti status quo ante (Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirminę padėtį).

Kiekvienu atveju restitucija turi bÅ«ti atliekama ne mechaniÅ¡kai, o įsigilinus į individualiÄ situacijÄ ir atidžiai pasvėrus Å¡alių bei trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2015). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ â€“ tai, kad atsakovė yra pasinaudojusi turtu panaudos pagrindais, visÄ sutarties galiojimo laikotarpį mokėjo už ginčo sandėliukui tenkiams eksploatacines bei komunalines paslaugas bei tai, kad nuosavybės teisė į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), valstybei perleista ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008 m. rugpjūčio 25 d., t. y. jau po Panaudos sutarties sudarymo, sprendžia, jog Panaudos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra pripažintina niekine (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), tačiau, niekinio sandorio pasekmės Å¡iuo konkrečiu atveju taikytinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.95 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualÅ«s CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovė gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio Å¡ildymas yra krosninis, o ginčo patalpoje (sandėliuke) atsakovė laiko Å¡ildymui skirtÄ kietÄ kurÄ (malkas), todėl galimybė naudotis ginčo patalpa atsakovei yra svarbi. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ildymo sezonas tęsiasi, laikytina, jog patalpų, kuriose bÅ«tų galima laikyti Å¡ildymui skirtÄ kurÄ , turėjimas yra susijęs su bÅ«tiniausių atsakovės poreikių tenkinimu.

Dėl nurodytų priežasčių, taip pat nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas esmingai pažeistų ieÅ¡kovo teises ar teisėtus interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju tikslinga teismo sprendimo vykdymÄ atidėti 3 mėnesiams. Teismui Panaudos sutartį pripažinus niekine ex officio (savo iniciatyva), ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas ir atsakovė teismo sprendimu iÅ¡keldintina iÅ¡ Lietuvos Respublikai priklausančios ir ieÅ¡kovo patikėjimo teise valdomos patalpos, plane pažymėtos indeksu R-13, esančios pastate, adresu (duomenys neskelbtini), su visu jame esančiu atsakovei priklausančiu turtu, sprendimo vykdymÄ atidedant 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 31 Eur žyminio mokesčio (e.b.l. 24).Byloje nustatyta, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2.2.-(NTP-2)-16-T-4335-19766 atsakovei T.

S. buvo paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas bei atsakovė buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo (e.b.l. 129-130). Dėl nurodytos priežasties išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos.Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti.Pripažinti 2005 m. sausio 27 d. tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ ir T.

S. sudarytÄ Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. AB/PS-3 niekine ir negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.IÅ¡keldinti atsakovę T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos Respublikai priklausančios ir ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, į.k. 110053842, patikėjimo teise valdomos patalpos, plane pažymėtos indeksu R-13, esančios pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu joje esančiu atsakovei priklausančiu turtu.

Å ioje dalyje sprendimo vykdymÄ atidėti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisti ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, į.k. 110053842, naudai iÅ¡ atsakovės T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                     Diana Butrimienė