2021-06-17 Nr. DBT-53-3-61-3-03285-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-42/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03285-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2. (S)

NUTARTIS

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų P. S. ir S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. B.) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai P. S. ir S. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras), priteisti pareiškėjams po 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodoma, kad 2018 m. sausio 5 d. Centro interneto svetainėje paskelbta neteisinga informacija, jog dirigentas S. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini) metais, neva bendradarbiavo su KGB. Pareiškėjai tvirtino, kad Centro neatsakingai pateikta ir nepatikrinta agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo (toliau – Žurnalas) medžiaga apie S. S. klaidina visuomenę. Pareiškėjai tvirtino, kad Centro interneto svetainėje 2017 metais buvo paskelbta, jog duomenys bus kruopščiai patikrinti ir tiriami, siekiant nustatyti kiekvieno minimo asmens bendradarbiavimo aplinkybes, todėl skaitant tokią informaciją susidaro įspūdis, jog skelbiami patikrinti, abejonių nekeliantys duomenys apie asmenų bendradarbiavimą su KGB. Pareiškėjai pažymėjo, kad Centro vadovė, viršydama jai suteiktus įgaliojimus ir siekdama įtikinti, kad S. S. buvo KGB agentu įvairiose visuomenės informavimo priemonėse skelbė melagingą, nepatikrintą informaciją. Pareiškėjai pažymėjo, kad Centro uždavinys – atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, todėl Centro vadovė neatliko savo užduoties ir iškreipė tikrąją Centro misiją. Pareiškėjai pažymėjo, kad T. B. B. veikė kaip Centro vadovė, todėl už jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako Lietuvos valstybė, atstovaujama Centro.

Centras su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, jog iš skundo argumentų galima daryti prielaidą, kad pareiškėjų netenkina buvusios Centro vadovės atliktas „Žurnalo tyrimas ir paviešinimas bei tendencingi pasisakymai“. Atsakovas akcentavo, kad nėra jokių teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus tokio pobūdžio dokumentų skelbimui ar ištyrimui, o patikslintame skunde taip pat nėra nurodyta, kuo pasireiškė „netinkamas Žurnalo tyrimas ir viešinimas“. Centras atkreipė dėmesį į tai, kad Žurnalas buvo sukurtas ne Centro, tai specialiosios tarnybos KGB, veikusios Lietuvoje 1940–1941 ir 1944–1991, sukurtas dokumentas, kurį išslaptino ir Lietuvos ypatingajam archyvui perdavė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai cituodami buvusios Centro direktorės viešus pasisakymus žiniasklaidos priemonėse, kuriuos vertina kaip S. S. garbę ir orumą garbę bei orumą žeminančią žinią, jokių privalomų įrodyti faktų tokio pobūdžio bylose nenurodo ir neįrodinėja. Centro nuomone, pareiškėjai neįrodė Centro neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas iš patikslinto skundo turinio ir jame išdėstytų argumentų padarė išvadą, jog neturtinė žala kildinama iš Centro buvusios vadovės galbūt neteisėtų veiksmų atliekant Žurnalo tyrimą ir jame esančios informacijos paviešinimo, taip pat viešų jos pasisakymų šia tema. Tesimas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-312-552/2020, padarytomis išvadomis. Teismo vertinimu, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą, prašydami atlyginti neturtinę žalą, jų teigimu, kilusią dėl neteisėtų Centro bei buvusios jo vadovės veiksmų. Iš pareiškėjų patikslinto skundo turinio matyti, kad neturtinė žala kildinama iš Centro bei jo buvusios vadovės, pareiškėjų vertinimu, galbūt neteisėtų veiksmų atliekant Žurnalo tyrimą ir jame esančios informacijos paviešinimo, taip pat viešų buvusios Centro vadovės pasisakymų šia tema.

Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Administracinių teismų kompetencijai priskiriami tik tie ginčai dėl žalos atlyginimo, kurie numatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte (t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis)).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). CK 6.271 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimamai teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Centro veiklą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato, kad Centras yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus (1 straipsnio 1 dalis). Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (Įstatymo 4 straipsnis). Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, vykdo įstatymų leidėjo į tris grupes suskirstytas funkcijas, nustatytas Įstatymo 5 straipsnyje: apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimus; laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą; laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą. Šios Įstatymo 5 straipsnio 1–3 dalyje įtvirtintos Centro funkcijos yra atitinkamai detalizuojamos kiekvienoje šio straipsnio dalyje.

Pagal pareiškėjų skunde dėstomus argumentus vertintina, kad pareiškėjai neturtinės žalos atsiradimą sieja su Žurnalo duomenų tyrimu ir šių duomenų paskelbimu bei buvusios Centro direktorės įvairiais pasisakymais žiniasklaidos priemonės komentuojant Žurnalo duomenis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai neturtinę žalą kildina iš Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Centro funkcijų grupės – apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimų vykdymas – j punkte įtvirtintos funkcijos – tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus – netinkamo vykdymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1768-624/2020, bei 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-312-552/2020, padarytos išvados dėl Centro funkcijų, nepriskirtinų viešajam administravimui, nagrinėjamos situacijos kontekste nėra aktualios, nes padarytos faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose, be kita ko išsamiai neanalizavus šioje byloje aktualios Centro funkcijos – tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog sprendžiant šį ginčą turės būti vertinama, ar Centras, vykdydamas įstatymu pavestą funkciją veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, sprendžia, kad skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos Centro funkcijos tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus galbūt netinkamo vykdymo, atlyginimo patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir nagrinėtinas administraciniame teisme. Įvertinusi tai, kad veiksmai (Žurnalo duomenų tyrimas bei viešinimas ir buvusios Centro vadovės komentarai žiniasklaidos priemonėse apie Žurnalo duomenis), iš kurių kildinama žala yra glaudžiai susiję, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla grąžintina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų P. S. ir S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. B.) grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys