2020-10-07 Nr. AB-18484-3-61-3-02799-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-199-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02799-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti NŽT sudaryti pareiškėjai galimybę susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.49SŽN-(14.49.57.)-161 (toliau – ir Nuomos sutartis) pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu; 3) įpareigoti atsakovą susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad su ja 2014 m. birželio 4 d. buvo sudaryta 984 kv. m ploto žemės sklypo nuomos sutartis. Pareiškėja 2017 m. balandžio 27 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama papildyti Nuomos sutartį ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką bei tikslius išnuomotos žemės sklypo taškus 11, 12, 18, 19, 20, 21, 22, nurodytus žemės sklypo plane. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku atsiuntė Nuomos sutarties pakeitimo projektą ir nurodė, kad, jei pareiškėja su juo sutinka, turi atsiųsti jį pasirašytą. Pareiškėja su pateiktu projektu sutiko ir jį pasirašė sertifikuotu elektroniniu parašu bei projektą nusiuntė NŽT Vilniaus miesto skyriaus atstovei. NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsiuntė informacinio pobūdžio 2017 m. birželio 15 d. raštą, kuriuo informavo, kad yra priimtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 15 d. įsakymas dėl Nuomos sutarties pakeitimo ir kvietė atvykti sudaryti (pasirašyti) susitarimą, tačiau atsakymo į prašymą susitarimą pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu rašte nebuvo. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo siūlymu, 2017 m. birželio 23 d. pateikė skundą NŽT, kuri 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėjos teigimu, atsakovas ne tik atsisakė pasirašyti Nuomos sutarties pakeitimą elektroniniu parašu, tačiau ir atsisakė pripažinti pareiškėjos elektroninį parašą, kuriuo pareiškėja pasirašė Nuomos sutarties pakeitimo projektą.

3. Pareiškėjos nuomone, toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatų. Be to, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 12 punkte įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių. Vis daugiau veiksmų atliekama elektroninėje erdvėje. Elektroninio parašo galia prilyginama fizinio parašo galiai, jie abu yra lygiaverčiai ir vienodai lygiai pripažįstami.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai negu privačių asmenų, veikloje yra taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl pagal VAĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose. Darbo tvarką NŽT nustato NŽT darbo reglamentas, patvirtintas NŽT direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-86 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“. NŽT specialistai atlikdami procedūras, susijusias su kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuoma ne aukciono būdu, vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtas procedūras ir Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu procedūros aprašu, patvirtintu NŽT direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-181 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu procedūros aprašo patvirtinimo“. Atsakovas nurodė, kad minėti teisės aktai nenustato, jog NŽT teritoriniai padaliniai pasirašydami susitarimus dėl nuomos sutarčių juos turi pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl teigė, kad NŽT atsisakė tai daryti pagrįstai.

6. Atsakovo teigimu, skundžiami NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštai yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, priimti tinkamai įvertinus susiklosčiusią situaciją. Atsakovas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju, prašant panaikinti NŽT sprendimą vien dėl tos priežasties, kad jis neatitinka VAĮ 3 straipsnio 12 punkte įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principo, nėra pagrindo teigti, kad jis savo turiniu prieštarauja ir neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjos V. D. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kad atsakovas nepasirašo elektriniu sertifikuotu parašu Nuomos sutarties pakeitimo.

9. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės pardavimas ir (ar) nuoma yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) bei kiti teisės aktai.

10. Vadovaudamasis Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės nuomos procedūras, teismas padarė išvadą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su asmeniu, turi būti rašytinė. Iš Taisyklių 40 punkto nuostatų darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat ir jos pakeitimas, turi būti pasirašyta atvykus nuomininkui pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties. Taisyklių 40 punkto nuostatos imperatyviai nustato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis (jos pakeitimas) turi būti pasirašyta asmens fiziškai ranka atvykus į sutarties pasirašymo vietą. Taisyklių 40 punktas nenumato išlygų pasirašyti sutarties sertifikuotu elektroniniu parašu. Teismas pažymėjo, kad pasirašydamas sutarties projekte nuomininkas patvirtina, kad sutinka su sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis. Iš byloje esančių raštinių įrodymų teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. 49SFN-1362-(14.49.136E.) „Dėl susitarimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį sudarymo“ informavo pareiškėją, kad yra priimtas 2017 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1119-(14.49.2.) „Dėl 2014-06-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo”, kartu kviečiant pareiškėją atvykti sudaryti (pasirašyti) susitarimo pakeitimą. Teismo vertinimu, atsakovas Taisyklių nuostatų nepažeidė. Nors pagal Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas juridinio asmens atstovo kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė juridinio asmens parašui, tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, keliamo ginčo teisinių santykių reglamentavimas nenustato galimybės pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartis ar jų pakeitimus elektroniniu sertifikuotu parašu.

11. Teismas pažymėjo, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

12. Taip pat teismas pažymėjo, kad VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, t. y. viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešojo administravimo subjekto veiklą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad NŽT specialistai atlikdami procedūras, susijusias su kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuoma ne aukciono būdu, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtas procedūras, atsakovas nepasirašė elektroniniu parašu Nuomos sutarties pakeitimo, nes to nenustatė Taisyklių 40 punkto nuostatos.

13. Kadangi kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo šiuo atveju nebuvo teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų papildomai nenagrinėjo.

14. Teismas padarė išvadą, kad NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ buvo tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nebuvo pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestas.

15. Be to, pareiškėja taip pat teismo prašė įpareigoti NŽT sudaryti pareiškėjai galimybę susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu bei įpareigoti atsakovą susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu, tačiau teismui nustačius, kad teisės aktai nenumato galimybės šiuo atveju tokio pobūdžio sutartis pasirašyti elektroniniu sertifikuotu parašu, teismas nurodė, kad nebuvo pagrindo tenkinti ir šių pareiškėjos reikalavimų.

III. 16. Pareiškėja V. D. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Taisyklių 40 punktą bei nepagrįstai nurodė, kad šio punkto nuostatos yra imperatyvios. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas. Šioje teisės normoje nenurodyta nei kokios formos turi būti valstybinės žemės nuomos sutartis, nei kokiu parašu ji turi būti pasirašyta, joje aptarta tik suinteresuoto asmens informavimo procedūra ir laikas. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai plečiamai aiškino Taisyklių 40 punktą, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

17.2. Taisyklių 40 punkto plečiamasis aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja Elektroninio prašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatai, nustatančiai, kad saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme, bei to paties straipsnio 2 dalies 1 punktui, nustatančiam, kad elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl to, kad yra elektroninis. Faktiškai pareiškėjos elektroninis parašas Nuomos sutarties pakeitime nepripažįstamas dėl to, kad jis yra elektroninis, neatsižvelgiant į tai, kad aiškiai matoma parašą padėjusio asmens vardas ir pavardė bei parašo padėjimo laikas, o atspausdintame sutarties variante matoma fizinė parašo žymė.

17.3. Šiame ginče tampa aktuali normų konkurencijos problema. Nors Taisyklių 40 punktas nereglamentuoja parašo formos (pasirašymo būdo) ir nepasisako dėl elektroninio parašo galios ir reikšmės, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai viršenybę suteikė būtent Taisyklių 40 punktui, ignoruodamas Elektroninio parašo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisinius santykius elektroninio parašo naudojimo srityje. Šiame ginče Elektroninio parašo įstatymas (nuo 2018 m. balandžio 26 d. Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas) yra ne tik specialusis, bet ir aukštesnės galios teisės aktas, kuriuo privalu vadovautis sprendžiant ginčą.

17.4. Pirmosios instancijos teismo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014 ir rėmimasis joje formuojamu teisės precedentu šiame ginče yra visiškai netinkamas. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savavališkai pastatyto statinio statytojo teisę įteisinti savavališką statybą ir valstybinės žemės sklypo nuomą, aiškinimo ir taikymo, o šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl teisės pasirašyti Nuomos sutarties pakeitimą elektroniniu parašu. Bandydamas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reiškia tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.

17.5. Žemės įstatymas nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos sutarties formos, o nukreipia į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) (Žemės įstatymo 40 straipsnis). CK 6.547 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Joks teisės aktas nenustato, kad parašas tokioje sutartyje turi būti būtinai fizinis, o tai reiškia, kad pareiškėja turi pilną teisę Nuomos sutarties pakeitimą pasirašyti elektroniniu parašu, nes jis turi tokią pačią teisinę galią, kaip ir fizinis parašas. Be to, pareiškėja pasirašė būtent tokiu elektroniniu parašu, kuris turi fizinę žymę, todėl jį galima pamatyti ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir atspausdinus dokumentą.

17.6. Tiek pareiškėja, tiek atsakovas turi elektroninius parašus, tačiau atsakovas nepripažįsta pareiškėjos elektroninio parašo todėl, kad jis elektroninis, ir nesutinka Nuomos sutarties pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu todėl, kad jis elektroninis. Kitokių argumentų nėra, nes aiškinimas, kad taip nustato Taisyklių 40 punktas yra nepagrįstas ir plečiamasis. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kasacinio teismo praktiką.

18. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos vertinimu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino Taisyklių 40 punktą. Atsakovo teigimu, CK 6.547 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, taip pat, nors CK nėra reikalaujama žemės nuomos sutarties tvirtinti notarine tvarka, tačiau įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais siekiant šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas akcentuoja ir tai, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas privalomas valstybinės žemės nuomos sutarties registravimas Nekilnojamojo turto registre. NŽT nuomone, valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su asmeniu, turi būti rašytinė ir pasirašyta atvykus nuomininkui. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 40 punkto nuostatos imperatyviai nustato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis (jos pakeitimas) turi būti pasirašytas asmens fiziškai ranka atvykus į sutarties pasirašymo vietą. Be to, Taisyklių 40 punktas nenumato išlygų pasirašyti sutarties sertifikuotu elektroniniu parašu. Kadangi, teisės aktai nenumato, jog NŽT teritoriniai padaliniai pasirašydami susitarimus dėl nuomos sutarčių juos turi pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl teigti, kad NŽT atsisako tai daryti nepagrįstai nėra teisinio pagrindo. Su minėtais argumentais sutiko ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodęs, kad teisės aktai nenustato galimybės šiuo atveju tokio pobūdžio sutartis pasirašyti elektroniniu sertifikuotu parašu, todėl nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti minėtą veiksmą.

20. Atsakovas NŽT pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjos, besikreipusios teisminės gynybos, materialioji reikalavimo teisė šioje byloje išnyko, nes pareiškėja nebeturi nei nuosavybės teisės į ginčo žemės sklype esančius pastatus, iš kurios kildinama teisė į valstybinės žemės sklypo nuomą, dėl ko pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. Pažymi, kad naujasis pastato savininkas teisės aktų nustatyta tvarka jau įgyvendino savo teisę sudaryti susitarimą, pakeičiant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

21. Pareiškėja V. D. pateikė atsisakymą nuo skundo dalies, kurioje buvo įpareigoti NŽT sudaryti pareiškėjai galimybę susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu ir įpareigoti atsakovą susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu ir šioje dalyje bylą nutraukti. Pareiškėja prašo kitą bylos dalį dėl prašymo bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjos V. D. skundo reikalavimai panaikinti NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2057-(8.52 E.), įpareigoti NŽT sudaryti pareiškėjai galimybę susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu, bei įpareigoti atsakovą susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatė, jog NŽT specialistai atlikdami procedūras, susijusias su kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuoma ne aukciono būdu, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtas procedūras, atsakovas nepasirašė elektroniniu parašu Nuomos sutarties pakeitimo, nes to nenustatė Taisyklių 40 punkto nuostatos. Teismas padarė išvadą, kad NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) buvo tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nebuvo pagrindo jo panaikinti.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. birželio 23 d. pareiškėja pateikė atsisakymą nuo skundo dalies, kurioje buvo prašoma įpareigoti NŽT sudaryti pareiškėjai galimybę susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu ir įpareigoti atsakovą susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu ir šioje dalyje bylą nutraukti. Pareiškėja prašo kitą bylos dalį dėl prašymo bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo nagrinėti iš esmės.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skundo atsisakymas yra viena iš administracinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. administracinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis pareiškėjo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-635-602/2018). Pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 4 p.).

26. Pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas dėl dalies pirmosios instancijos teismui pateikto skundo atsisakymo atitinka ABTĮ reikalavimus. Iš šio dokumento turinio matyti, kad pareiškėjai yra žinomos skundo dalies atsisakymo pasekmės. Nagrinėjamu atveju nėra kliūčių, dėl kurių pareiškėjos dalies skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skundo reikalavimų įpareigoti NŽT sudaryti pareiškėjai galimybę susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu ir įpareigoti atsakovą susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu panaikinama ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 103 str. 4 p., 137 str., 144 str. 1 d. 5 p.).

27. Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kurį pareiškėja prašo išnagrinėti iš esmės, pažymėtina, jog šiuo sprendimu NŽT atsakė į pareiškėjos 2017 m. birželio 23 d. skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistų veiksmų sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties pakeitimo projekto suderinimo ir pasirašymo elektroniniu parašu. NŽT skundžiamame sprendime nurodė, kad teisės aktai nenustato, kad NŽT teritoriniai padaliniai, pasirašydami susitarimus dėl nuomos sutarčių, juos turi pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu, teigti, kad Skyrius atsisako tai daryti nepagrįstai, nėra pagrindo.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nei CK, nei kitos teisės normos nenustato, kad žemės nuomos sutartyje parašas turi būti būtinai fizinis, o tai reiškia, kad pareiškėja turi pilną teisę Nuomos sutarties pakeitimą pasirašyti elektroniniu parašu.

29. Pažymėtina, kad valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką, be kita ko, valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymo tvarką reglamentuoja Taisyklės.

30. Taisyklių 40 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo išnuomoti žemės sklypą priėmimo praneša nuomininkui, kur ir kada jis turi atvykti pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties.

31. Taigi, iš minėtos Taisyklių nuostatos matyti, kad Taisyklės nustato reikalavimą, kad nuomininkas atvyktų pasirašyti nuomos sutarties, t. y. fiziškai dalyvautų nustatytoje sutarties pasirašymo vietoje ir konkrečiu laiku ją pasirašant.

32. Viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016).

33. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal nurodytą Taisyklių 40 punkto nuostatą pasirašant valstybinės žemės nuomos sutartį (taip pat ir jos pakeitimą) nuomininkas turi atvykti į jos pasirašymo vietą, ji negali būti pasirašoma elektroniniu parašu, net jei abi sutarties šalys turi galiojančius elektroninius parašus ir juos naudoja kitose srityse.

34. Todėl NŽT skundžiamame sprendime pagrįstai nenustatė jokių neteisėtų Skyriaus veiksmų jam nesutikus pasirašyti su pareiškėja Nuomos sutarties pakeitimą elektroniniu parašu. Atsižvelgiant į tai, NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nepažeidė proceso teisės normų.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pagrįsta bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl ji paliekama nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

37. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjos V. D. atsisakymą nuo skundo dalies. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl reikalavimų įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudaryti pareiškėjai galimybę susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu ir įpareigoti atsakovą susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu ir šią bylos dalį nutraukti.

Pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė