Legislator Case Law & Legislation
2022-12-21 Nr. DBT-171-2-55-3-01060-2022-8 AI generated

2022-12-21 Nr. DBT-171-2-55-3-01060-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-12-21 Nr. DBT-171-2-55-3-01060-2022-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Diseta“ teismo prašo: 1) pripažinti 2015 m. birželio 26 d. Angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį Kudirkos – Kybartų plote Nr. 15-28 (kartu su pakeitimu Nr. 1) (toliau – ir Sutartis Nr. 15-28, Sutartis) negaliojančia ab initio; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 4 863 179,02 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; 5) išreikalauti iš atsakovės 2015 m. gegužės 20 d. tarnybinio pranešimo kopiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91, 1.90 straipsniai (alternatyviai), 2.36, 6.158, 6.163, 6.245-6.249, 6.251, 6.947 straipsniai).

Legislator headnote

AI generated

2022-12-21 Nr. DBT-171-2-55-3-01060-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovei tinkamai įgyvendinus savo sutartinius įsipareigojimus, atlikus geologinius tyrimus bei parengus galutinę Tyrimo ataskaitą paaiškėjo, kad konkurso dokumentuose – Konkurso sąlygose bei Geologinių duomenų informaciniame pakete ir Sutartyje Nr. 15-28, o taip pat ir atsakovės viešai skelbiamoje informacijoje, nurodytas klaidingas ir tikrovės neatitinkantis angliavandenilių išteklių ištirtumo lygis, jų klasifikacija bei preliminarūs kiekiai. Nustatyta, kad parengtinai išžvalgytų išteklių Kudirkos – Kybartų plote nėra. Tuo tarpu, kaip nurodoma ieškinyje, visi ieškovės geologinio tyrimo darbai suplanuoti bei atlikti atsižvelgiant į atsakovės nurodytas sąlygas, kurių klaidingumas galiausiai sąlygojo ieškovės nuostolių atsiradimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-58/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01060-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diseta“ ieškinį atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Diseta“ teismo prašo: 1) pripažinti 2015 m. birželio 26 d. Angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį Kudirkos – Kybartų plote Nr. 15-28 (kartu su pakeitimu Nr. 1) (toliau – ir Sutartis Nr. 15-28, Sutartis) negaliojančia ab initio; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 4 863 179,02 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; 5) išreikalauti iš atsakovės 2015 m. gegužės 20 d. tarnybinio pranešimo kopiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91, 1.90 straipsniai (alternatyviai), 2.36, 6.158, 6.163, 6.245-6.249, 6.251, 6.947 straipsniai).

Ieškovė nurodė, kad 2012 m. birželio 25 d. atsakovė paskelbė Angliavandenilių išteklių žvalgybos ir naudojimo konkursą Kudirkos – Kybartų plotui (toliau – ir Konkursas); 2012 m. birželio 27 d. atsakovė paskelbė atnaujintas Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso Kudirkos – Kybartų plote sąlygas (toliau – ir Konkurso sąlygos). 2013 m. sausio 14 d. ieškovė atsakovei pateikė pasiūlymą Angliavandenilių išteklių naudojimo konkursui Kudirkos – Kybartų plote, siūlydama geologinio tyrimo darbų įgyvendinimui skirtiną investicijų sumą bei Konkurso laimėtojo įmoką. Ieškovės atliktų investicijų sumą sudaro 4 573 558,71 Eur, o sumokėta laimėtojo įmoka – 289 620,31 Eur. Ši įmoka ir atliktos investicijos sudaro bendrą ieškinio sumą (ieškovės tiesioginiai nuostoliai). 2015 m. sausio 26 d. Angliavandenilių išteklių naudojimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 9 2 punktu ieškovė pripažinta Konkurso Kudirkos – Kybartų plote laimėtoja. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 331 „Dėl leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Kudirkos – Kybartų plote išdavimo“ nutarta ieškovei išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Kudirkos – Kybartų plote. Nustatyta, kad nurodytame plote ieškovė tradicinių angliavandenilių tyrimus atliktų per 10 metų nuo Kudirkos – Kybartų ploto angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties pasirašymo dienos. 2015 m. birželio 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį Kudirkos – Kybartų plote Nr. 15-28, kurios 6.1.2 punktas buvo pakeistas 2016 m. kovo 25 d. pakeitimu Nr. 1. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 20 „Dėl ataskaitos pateikimo“ atsakovei pateikė „Kudirkos – Kybartų plote atliktų naftos paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų suvestinę ataskaitą“, kurioje apibendrinti Kudirkos – Kybartų plote atliktų Sutartyje Nr. 15-28 numatytų geologinio tyrimo darbų rezultatai. Atsakovė šią Tyrimo ataskaitą patvirtino, taip pripažindama, jog visi Sutartyje Nr. 15-28 numatyti įsipareigojimai (kaip antai, dėl ieškovės investicijų ir geologinių tyrimų darbų) buvo tinkamai įgyvendinti.

Ieškovei tinkamai įgyvendinus savo sutartinius įsipareigojimus, atlikus geologinius tyrimus bei parengus galutinę Tyrimo ataskaitą paaiškėjo, kad konkurso dokumentuose – Konkurso sąlygose bei Geologinių duomenų informaciniame pakete ir Sutartyje Nr. 15-28, o taip pat ir atsakovės viešai skelbiamoje informacijoje, nurodytas klaidingas ir tikrovės neatitinkantis angliavandenilių išteklių ištirtumo lygis, jų klasifikacija bei preliminarūs kiekiai. Nustatyta, kad parengtinai išžvalgytų išteklių Kudirkos – Kybartų plote nėra. Tuo tarpu, kaip nurodoma ieškinyje, visi ieškovės geologinio tyrimo darbai suplanuoti bei atlikti atsižvelgiant į atsakovės nurodytas sąlygas, kurių klaidingumas galiausiai sąlygojo ieškovės nuostolių atsiradimą.

Kaip pažymima ieškinyje, nagrinėjamu atveju svarbus ir ikisutartinių, ir sutartinių santykių etapas, nes abiejuose iš šių etapų atsakovė pateikė iš esmės klaidingą informaciją, suklaidinusią ieškovę tiek dėl dalyvavimo Konkurse, tiek ir dėl Sutarties Nr. 15-28 sudarymo. Ieškovės teigimu, šioje byloje iš esmės turi būti sprendžiama dėl informacijos, atsakovės pateiktos ieškovei vykdant viešą konkursą bei pagal Sutartį Nr. 15-28, teisinio vertinimo; ir šios informacijos neatitikties tikrovei padarinių. Atsakovė Konkurso, Sutarties Nr. 15-28 dokumentuose ir kitoje susijusioje informacijoje (kaip antai, atsakovės skelbiamoje viešai) nurodė netinkamą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Kudirkos – Kybartų plote esą yra du parengtinai išžvalgytų išteklių telkiniai. Tokiu būdu atsakovė apgavo (iš esmės suklaidino) ieškovę. Ieškovės teigimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, kurie pasireiškia klaidingos informacijos nurodymu, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo Konkurse ir Sutarties Nr. 15-28 sudarymo.

Ieškinyje pateikiami argumentai, kad, ieškovės teigimu, ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose su ieškove atsakovė dalyvauja lygiais pagrindais, todėl privalėjo tinkamai vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus; Konkursą dėl Kudirkos – Kybartų ploto organizavo atsakovė, vienašališkai parengdama tiek ikisutartinius, tiek sutartinius santykius apibrėžusias sąlygas ir atitinkamai įsipareigodama užtikrinti jų patikimumą ir teisingumą; Konkurso dokumentuose, Sutartyje Nr. 15-28 bei savo viešai skelbiamoje informacijoje, atsakovė klaidingai nurodė konkretų – parengtinai išžvalgytų – angliavandenilių išteklių ištirtumo lygį bei klasifikaciją ir taip suklaidino ieškovę; ištekliai yra priskiriami kategorijai „parengtinai išžvalgyti“, kai jau yra patvirtintas tokių išteklių egzistavimo faktas, tačiau reikalingas tolimesnis geologinis tyrimas detaliau nustatyti jų charakteristiką (dydį, kiekį, kokybę, pan.); atsakovė, nurodydama konkrečią išteklių kategoriją, vadovavosi turimais ankstesnių geologinių tyrimų rezultatais, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, įvertino netinkamai, nepakankamai bei klaidingai.

Ieškinyje taip pat pateikiami argumentai, ieškovės teigimu, pagrindžiantys atsakovės civilinę atsakomybę (atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas)) tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose, sukelta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir sukeltos žalos, atsakovės kaltė).

Ieškinyje taip pat pateikiami argumentai dėl Sutarties Nr. 15-28 nuginčijimo dviem alternatyviais pagrindais (dėl Sutarties Nr. 15-28 nuginčijimo esant tyčiniams atsakovės nesąžiningiems veiksmais – (apgaulei) – pagrindinis ieškovės reikalavimais dėl Sutarties Nr. 15-28 nuginčijimo pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnį; ir dėl Sutarties Nr. 15-28 nuginčijimo atsakovei suklaidinus ieškovę (neturint tikslo apgauti, bet veikiant nerūpestingai ir aplaidžiai) – alternatyvus ieškovės reikalavimas dėl Sutarties Nr. 15-28 nuginčijimo pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnį).

Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad iš Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3539-561/2013 pagal konkurso dalyvio UAB „Perkūno nafta“ skundą dėl atsakovės sprendimo atmesti jo pasiūlymą Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote konkurse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A(146)-1368/2014).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl viešųjų pirkimų nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjamos apygardos teismuose (CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Kaip pažymi teismas nutartyje, tiek Konkurso paskelbimo metu, tiek Sutarties sudarymo metu galiojusiose Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies redakcijose buvo numatyta, kad angliavandenilius gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduodami konkurso būdu (Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas nurodo, kad Angliavandenilių (naftos ir dujų) išteklių naudojimo konkurso organizavimą ir vykdymą reglamentavo Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 299. Ginčo konkurso vykdymo metu galiojusi šių nuostatų redakcija numatė, jog konkursas organizuojamas, kai ketinama išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius tam tikrame plote ar naftos telkinyje (2 punktas); konkurso skelbimo procedūra pradedama konkurso rengėjo sprendimu, įgyvendinant Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategijos prioritetines kryptis (3 punktas); angliavandenilių išteklių naudojimo konkursas – leidimo išdavimo procedūros dalis, įgalinanti parinkti tinkamiausią dalyvį iš nustatytąja tvarka įsiregistravusių konkurso dalyvių (4 punktas).

Remiantis šiais argumentais, teismui kilo abejonė dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo, dėl ko teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, ginčo šalys, be kita ko, nesutaria dėl bylos rūšinio teismingumo. Ieškovė ieškinį pareiškė bendrosios kompetencijos teismui. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad šis ginčas susijęs su viešuoju administravimu ir yra viešosios teisės sritis; ieškinys negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, o yra teismingas administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-467 “Dėl angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso rengėjo funkcijų vykdymo” buvo pavesta atsakovei (Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos) vykdyti Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso rengėjo funkcijas.

Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 331 „Dėl leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Kudirkos – Kybartų plote išdavimo”, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 2 ir 5 dalimis ir 13 straispnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausybė nutarė išduoti ieškovei (UAB „Diseta“) leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybėse – Kudirkos – Kybartų plote, pagal atitinamų ribų kampinių taškų koordinates (1 punktas). Minėto Vyriausybės nutarimo 2 punkte nustatyta, kad šio nutarimo 1 punkte nurodytame plote UAB „Diseta“ tradicinių angliavandenilių tyrimus (paiešką ir (ar) žvalgybą) atliktų per 10 metų nuo Kudirkos – Kybartų ploto angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties pasirašymo dienos.

Kaip matyti iš byloje šalių pateiktų procesinių dokumentų bei prie jų pridėtos medžiagos, tarp bylos šalių (ieškovės ir atsakovės), vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsniu ir Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 331 „Dėl leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Kudirkos – Kybartų plote išdavimo”, Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl įgaliojimų angliavandenilių išteklių naudojimo klausimais suteikimo” 1 punktu, 2015 m. birželio 26 d. buvo sudaryta Angliavandenilių išteklių naudojimo sutartis Kudirkos – Kybartų plote Nr. 15-28. Minėtos Sutarties dalyką sudaro tradicinių angliavandenilių išteklių paieška ir žvalgyba, ir naudojimas (gavyba) Leidime nurodytame plote pagal šioje Sutartyje nustatytas sąlygas (3 punktas). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad Leidime nurodytame plote yra atitinkami parengtinai išžvalgyti tradicinių angliavandenilių išteklių naftos telkiniai. 2016 m. kovo 25 d. buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties Nr. 15-28 pakeitimo Nr. 1. Nurodyto Susitarimo 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad ieškovės investicijos pagal Susitarimo 1 punktą turi būti ne mažesnės nei 1 303 290 eurų.

Tuo tarpu, kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, parengtinai išžvalgytų išteklių Kudirkos – Kybartų plote nėra.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodo, jog ieškovės teiginys, kad parengtinai išžvalgytų išteklių Kudirkos-Kybartų plote nėra, nepagrįstas, nes, ieškovė (UAB „Diseta“) neištyrė viso Kudirkos-Kybartų ploto, pietrytinė Kudirkos - Kybartų ploto dalis nebuvo tirta. Be to, Kybartų naftos telkinyje UAB „Diseta“ neatliko geologinių tyrimų gręžimu, t. y. neišgręžė gręžinio, todėl jos nuomonė apie šio telkinio angliavandenilių išteklius nėra pagrįsta naujai išgręžto gręžinio ir jame atliktų tyrimų, įskaitant kerno analitinius tyrimus ir geofizinius tyrimus gręžiniuose, duomenimis.

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti Sutartį Nr. 15-28 (kartu su pakeitimu Nr. 1) negaliojančia ab initio; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 4 863 179,02 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia grindžiamas Civiliniame kodekse įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais (alternatyviai, Civilinio kodekso 1.90 ir 1.91 straipsniai). Reikalavimas priteisti iš atsakovės atitinkamo dydžio nuostolius formuluojamas kaip atsakovės civilinė (ikisutartinė ir sutartinė) atsakomybė, pateikiant, ieškovės nuomone, atsakovės civilinę atsakomybę pagrindžiančius argumentus.

Žemės gelmių įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi Sutarties Nr. 15-28 sudarymo metu) 12 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tradicinius ir išskaidytuosius angliavandenilius gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Vyriausybės išduotą leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. (Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtina ir Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje Konkurso paskelbimo metu). Minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija išduoda leidimus naudoti (tradicinių, išskaidytųjų) angliavandenilių išteklius (įstatymo redakcijos, galiojusios Konkurso paskelbimo metu bei ginčijamos Sutarties sudarymo metu). Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išvardyti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, išduodami konkurso būdu, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarką reglamentavo Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 patvirtintas „Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašas“. Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 299 (Nuostatų redakcija, galiojusi Konkurso paskelbimo metu) 2 punkte buvo įtvirtinta, kad konkursas organizuojamas, kai ketinama išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius tam tikrame plote ar naftos telkinyje. (Iš esmės analogiška teisės norma buvo įtvirtinta ir minėtų Nuostatų redakcijoje, galiojusioje ginčijamos Sutarties sudarymo metu).

Šiuo metu atitinkami minėti klausimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“.

Aptariamų leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarka yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, ir ginčai šioje srityje yra teismingi administraciniam teismui (taip pat žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartį teismingumo byloje P. Š. ir kiti v. Palangos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kiti; 2006 m. gruodžio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-97-06).

Tačiau šioje byloje nekyla ginčo dėl ieškovei išduoto leidimo.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šis Kodeksas nustato civilinių, /.../ viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų) /.../ bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo /.../ Lietuvos Respublikoje tvarką. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (CPK 27 straipsnio 3 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nors sudarant ieškovės ginčijamą Angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį, turi būti išpildomos ir tam tikros administracinės procedūros (pvz., teisės aktų nustatyta tvarka turi būti gautas atitinkamas leidimas), ieškovės keliamo ginčo atveju (esant sudarytai Sutarčiai), kai Civiliniame kodekse įtvirtintais pagrindais ginčijama pati Sutartis dėl vienos iš sutarties sąlygos neatitikties realiai situacijai, ir prašoma priteisti nuostolių atlyginimą, taikant atsakovei civilinę (ikisutartinę ir sutartinę) atsakomybę, vyrauja civiliniai (ne administraciniai) teisiniai santykiai, dėl ko ginčas yra priskirtintas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 3 punktas).

Tai, jog viena iš ginčijamos Sutarties šalių yra Lietuvos geologijos tarnyba (viešojo administravimo subjektas) per se (lot. savaime) nelemia kitokio ginčo rūšinio teismingumo vertinimo (žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2022, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2019, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2019).

Anksčiau administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Perkūno nafta“ skundą atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Diseta“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-3539-561/2013) pareiškėjos UAB „Perkūno nafta“ skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjos UAB „Perkūno nafta“ apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A(146)-1368/2014) apeliacinį skundą atmetė, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog Konkurso dalyvio nesilaikymas teisės aktų nustatytų reikalavimų ir patvirtintų konkretaus konkurso sąlygų, konkurso rengėjui yra pagrindas konstatuoti pateikto pasiūlymo neatitikimą nustatytiems reikalavimams.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi kad minėtos administracinės bylos, ir bylos, dėl kurios rūšinio teismingumo nustatymo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi Vilniaus apygardos teismas, ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra analogiškas, ir nelemia šios bylos rūšinio teismingumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus apygardos teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diseta“ ieškinį atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos priteisimo, Vilniaus apygardos teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danguolė Bublienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys