2021-05-26 Nr. AB-11225-3-61-3-00458-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1742-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00458-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BR6-3743720 dalį dėl sankcijų taikymo 8 142,55 Eur sumai ir paramos sumos pagal pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 14-1011403602-A1-1 (toliau – ir Paraiška) sumažinimo; 2) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui visą 23 455,83 Eur paramos sumą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Agentūra ginčijamu sprendimu tenkino jo 2019 m. gegužės 27 d. pateiktą Paraišką, tačiau nustatė išmokėti mažesnę galutinę paramos sumą – 15 313,28 Eur, nes, anot Agentūros, jam taikytinos sankcijos pagal kitas Agentūros administruojamas programas, kuriose jis dalyvauja, 8 142,55 Eur sumai. Bendra pareiškėjui išmokėtina paramos suma pagal paraišką turi būti 23 455,83 Eur.

2.2. Jis nėra gavęs Agentūros sprendimo dėl sankcijų skyrimo pagal kitas Agentūros administruojamas programas, jam tokie sprendimai nėra žinomi, išskyrus Agentūros 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-3726033 išrašą, kuriuo jau buvo spręsta dėl paramos sumos pagal Paraišką ir tų pačių sankcijų 8 142,55 Eur sumai skyrimo pagal kitas su Paraiška nesusijusias programas. Tačiau šis sprendimas panaikintas skundžiamu sprendimu (neteisėtai) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 4 d. sprendimu.

2.3. Agentūra 2020 m. sausio 9 d. rašte pareiškėjui ir Komisijai pateiktame 2020 m. sausio 17 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-3726033 nurodė, kad nėra priimtas joks sprendimas dėl paramos pagal Paraišką ir nebus priimtas tol, kol nebus išspręstas šio sprendimo panaikinimo klausimas. Pareiškėjas niekada su Agentūros nurodoma 8 142,55 Eur sankcija nėra sutikęs, nes ji paskirta nepagrįstai ir nemotyvuotai, tą Agentūra pripažįsta. Minėtas sankcijas Agentūra paskyrė tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendė ir dėl išmokėtinos paramos sumos pagal Paraišką.

2.4. Ginčijamas Agentūros sprendimas yra nemotyvuotas, iš jo nėra galima spręsti ir suprasti, kokiu pagrindu, dėl kokių aplinkybių taikomos sankcijos, kodėl jų suma mažinama išmokėtina suma pagal Paraišką. Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3, 8 straipsniuose įtvirtintų viešojo administravimo principų ir reikalavimų individualiam administraciniam aktui, būtent, pažeidžia įstatymų viršenybės, išsamumo, objektyvumo ir skaidrumo principus, nes iš sprendimo nėra aišku nei kokiomis aplinkybėmis (faktinėmis ir teisinėmis) vadovaujantis jis priimtas, ar jis yra nešališkas ir objektyvus. Ginčijamu sprendimu Agentūra panaikino savo ankstesnį 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą, nors tokia teisė panaikinti savo priimtus individualius administracinius aktus Agentūrai įstatymuose nėra numatyta. Taigi, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu iš dalies sutiko, neprieštaravo dėl Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašo panaikinimo, tačiau nesutiko, kad pareiškėjui būtų išmokėta visa parama pagal Paraišką, nes Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, kurie turėjo įtakos mokėtinos sumos ir sankcijų apskaičiavimui pagal Paraišką. Pažymėjo, kad bus priimtas sprendimas dėl nustatytų pažeidimų, kai teismas išspręs šį ginčą dėl Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. BR6-3743720; atmetė reikalavimą įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui visą 23 455,83 Eur paramos sumą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 201,83 Eur teismo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas Agentūrai 2019 m. gegužės 27 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, kurios reg. Nr. 19-1011834647-1. Agentūra 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. BR6-3726033 pareiškėją informavo, kad baigta vertinti jo Paraiška. Pareiškėjas Agentūrai 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė skundą, kad nesupranta, kodėl jam išmokėta mažesnė paramos suma nei nurodyta minėtame sprendime, bei prašė pateikti VAĮ reikalavimus atitinkantį išsamų sprendimą. Taip pat pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo išrašu, 2020 m. sausio 3 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 21R-337 (AG-6/02-2020) panaikino Agentūros 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo išrašą kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų.

5.2. Agentūra ginčijamu 2020 m. sausio 7 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad įvertino Paraiškoje deklaruotus duomenis, skyrė jam 15 313,28 Eur dydžio galutinę paramos sumą; išvardinti išmokų ir sankcijų pavadinimai, plotas hektarais, suma eurais; nurodomi duomenys, kuriais remiantis pareiškėjui skirta parama; nurodoma, kad detalią informaciją apie jau išmokėtos paramos sumas ir mokėjimų datas galima rasti Agentūros informaciniame portale (adresu https://portal.nma.lt); išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Agentūra vertino Paraišką; atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad šį sprendimą jis turi teisę apskųsti Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesi nuo šio sprendimo gavimo dienos; nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą ir kt.

6. Įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Dokumentų rengimo taisyklės) 90.1, 90.2, 91 punktų nuostatas, skundžiamo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo turinį paminėto teisinio reguliavimo kontekste, teismas darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas nebuvo išsamaus sprendimo išrašas, tai patvirtina ne tik aplinkybė, kad tuo metu, kai 2020 m. sausio 7 d. sprendimas buvo priimtas ir išsiųstas pareiškėjui, joks išsamus sprendimas nebuvo priimtas, tačiau ir tai, kad ginčijamas sprendimas apskritai nebuvo įformintas kaip dokumento išrašas. Ginčijamo sprendimo išraše tik formaliai nurodyti išmokų ir sankcijų pavadinimai, išvardinti teisės aktų pavadinimai bei pateikta kita bendro pobūdžio informacija, tačiau nėra pateikiami argumentai ir aplinkybės, kuriais vadovaujantis Agentūra pareiškėjui skyrė tik tokio dydžio galutinę paramos sumą ir kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu pritaikė nurodytas sankcijas. Todėl pareiškėjo reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo teismas tenkino.

7. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti jam visą 23 455,83 Eur paramos sumą, priskaičiuotą pagal Paraišką, teismas nurodė, kad šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes, panaikinus ginčijamą 2020 m. sausio 7 d. sprendimą, susidaro situacija, kai pareiškėjo pateiktos Paraiškos administravimas nėra baigtas, t. y. nėra priimtas joks Agentūros sprendimas, kuriuo būtų nustatyta pagal pateiktą Paraišką mokėtina paramos suma ir kitos aplinkybės su Paraiškos pateikimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad už paraiškų administravimą, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą, paramos lėšų išmokėjimą paramos gavėjams yra atsakinga Agentūra.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal teismų praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

9. Patenkinęs pareiškėjo reikalavimus iš dalies, teismas priteisė jam iš atsakovo 50 proc. prašomų bylinėjimosi išlaidų – 201,83 Eur.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl sankcijų taikymo pareiškėjui 8 142,55 Eur sumai ir paramos sumos pagal pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. pateiktą paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (reg. Nr. 19-1011834647-1) sumažinimo 8 142,55 Eur bei įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui visą 23 455,83 Eur paramos sumą. Taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują įrodymą – Agentūros 2020 m. birželio 15 d. sprendimą.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Skunde jis ginčijo ne visą Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimą, o tik jo dalį, kuria jam buvo skirtos sankcijos ir mažinta galutinė paramos suma bei prašė įpareigoti Agentūrą vykdyti jos pačios sprendimo dalį, dėl kurios nėra ginčo – išmokėti 23 455,83 Eur paramos sumą. Pirmosios instancijos teismas panaikino visą Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimą, nurodydamas, kad tokiu būdu tenkina pareiškėjo skundą, nors iš tikrųjų tokiu sprendimu peržengė pareiškėjo skundo ribas. Kadangi teismas nenurodė motyvų, kodėl peržengia skundo ribas, teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalis pripažinti pareiškėjui teisę į 23 455,83 Eur paramą pagal Paraišką, priimta be pagrindo ir nesant tam procesinių prielaidų, kas reiškia ir absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Toks teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, keistinas apeliacine tvarka, nurodant, kad naikinama tik ta Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalis, kuri buvo skundžiama teismui pareiškėjo skundu.

11.2. Agentūra sprendimą dėl Paraiškos priima jau trečią kartą, o tai rodo, kad tolimesnis pareiškėjo teisės pripažinimo į paramą klausimas spręstinas galutinai teisme – ji turi būti patvirtinama teismo sprendimu, o ne grąžinama eilinį kartą nagrinėti viešojo administravimo subjektui (Agentūrai) vien dėl to, kad tuo pačiu sprendimu netinkamai išsprendė kitą su pareiškėju susijusį klausimą, kuris gali ir turi būti sprendžiamas atskirai, atskiru Agentūros sprendimu. Priimtas teismo sprendimas reiškia, kad Agentūra ir toliau turi galimybę vilkinti sprendimo priėmimą ir tokiu būdu toliau daryti spaudimą pareiškėjui sutikti su Agentūros sprendimais, nes be to pareiškėjas negaus jokios paramos. Jei visgi administracinis teismas manytų, kad konkrečiu atveju jis neturi kompetencijos spręsti ginčą, tai būtų pagrindas ne atmesti skundą, bet jo sprendimą perduoti teismui, kurio kompetencijai priklauso tokio sprendimo priėmimo galimybė, t. y. bendrosios kompetencijos teismui, o ne atmesti reikalavimą, kas reiškia, kad teismas nepripažįsta pareiškėjo teisės, jos negina.

11.3. Teismas atmetė jo skundo reikalavimą įpareigoti Agentūrą išmokėti paramos 23 455,83 Eur sumą ne todėl, kad jis neturi teisės į šią paramą (teismas jos nepaneigė), o todėl, kad teismas panaikino (savo iniciatyva) visą Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimą, grąžindamas Paraiškos ir sankcijų svarstymo klausimą Agentūrai. Apeliacine tvarka pripažinus, kad teismo sprendimas dėl to naikintinas, atitinkamai koreguotina ir teismo sprendimo dalis dėl Agentūros įpareigojimo išmokėti paramos sumą – šis reikalavimas tenkintinas. Todėl jam priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

11.4. Nors administracinės bylos nagrinėjimo metu Agentūra nurodė neva negalinti ne tik atskleisti savo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo priėmimo motyvų, bet ir priimti naujo sprendimo dėl Paraiškos, tačiau 2020 m. birželio 15 d. ji priėmė naują sprendimą dėl paramos pagal Paraišką ir sankcijų pareiškėjui, kuris yra nemotyvuotas kaip ir Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimas. Pareiškėjas yra priverstas vėl kreiptis į teismą dėl Agentūros sprendimo panaikinimo. Ši aplinkybė patvirtina ne tik būtinumą teismo sprendimu išspręsti ginčą galutinai ir iš esmės – pripažinti pareiškėjui teisę į konkrečią paramos sumą, bet ir priimti atskirąją nutartį, dėl kurios pareiškėjas pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui, tačiau pastarasis jos nepriėmė. Agentūros 2020 m. birželio 15 d. sprendimo priėmimas, kai administracinė byla jau buvo baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir buvo laukiama šio teismo sprendimo paskelbimo, pagrindžia aplinkybę, kad šio sprendimo pateikimas pirmosios instancijos teismui buvo neįmanomas, tokia būtinybė yra apeliacinės instancijos teisme, todėl šis įrodymas prijungtinas prie bylos apeliacinėje instancijoje ir jame fiksuoti duomenys vertintini apeliacinės instancijos teisme.

12. Atsakovas Agentūra atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, todėl pagrįstai panaikino ne 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašo dalį, tačiau visą Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašą. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Agentūrą išmokėti pareiškėjui visą paramą pagal Paraišką, nes, panaikinus ginčijamą 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašą, susidaro situacija kai pareiškėjo pateiktos Paraiškos administravimas nėra baigtas, t. y. nėra priimtas joks NMA sprendimas, kuriuo būtų nustatyta pagal pateiktą Paraišką mokėtina paramos suma ir kitos aplinkybės su Paraiškos pateikimu. Teismas sprendime patvirtino, kad už paraiškų administravimą, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą, paramos lėšų išmokėjimą paramos gavėjams yra atsakinga Agentūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalies, kuria pareiškėjui taikyta sankcija ir sumažinta paramos suma pagal jo 2019 m. gegužės 27 d. pateiktą paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui visą 23 455,83 Eur paramos sumą pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu A. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. BR6-3850696, o kitoje dalyje (išmokėti visą 23 455,83 Eur paramos sumą) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog individualaus administracinio akto išrašas yra nemotyvuotas bei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, todėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

15. Pareiškėjas nesutinka su anksčiau minėtu tesimo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį pakeisti – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl sankcijų taikymo A. G. 8 142,55 Eur sumai ir paramos sumos pagal pareiškėjo A. G. 2019-05-27 pateiktą paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (reg. Nr. 19-1011834647-1) sumažinimo 8 142,55 Eur bei įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą išmokėti A. G. visą 23 455,83 Eur paramos sumą. Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas, taip pat yra pagrindas pripažinti pareiškėjui teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jas visas priteisiant iš Agentūros.

16. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias naujų įrodymų prijungimą ir tyrimą apeliacinės instancijos teisme, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo teikiamus naujus įrodymus (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. BR6-3850696 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“) atsisakytina priimti ir tirti apeliacinės instancijos teisme, nes jis nėra reikšmingas šio ginčo išsprendimui (priimtas naujas sprendimas). Be to, pabrėžtina, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Kaip jau buvo minėta anksčiau, A. G. apeliacinį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, t. y. pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas, t. y. panaikino ir sprendimo dalį, kurios neprašė panaikinti. Atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas peržengė jo skundo ribas ir nepagrįstai panaikino visą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. BR6-3743720, teisėjų kolegija vertina tokio argumento pagrįstumą ir apibrėžia apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, atsižvelgdama tiek į apeliacinį skundą, tiek į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

18. Nustatyta, jog pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BR6-3743720 dalį dėl sankcijų taikymo 8 142,55 Eur sumai ir paramos sumos pagal pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 14-1011403602-A1-1 sumažinimo (1); įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išmokėti pareiškėjui visą 23 455,83 Eur paramos sumą (2); priteisti bylinėjimosi išlaidas (3).

19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išmokėti pareiškėjui visą 23 455,83 Eur paramos sumą atmetė.

20. A. G. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde aiškiai suformuluoti reikalavimai, t. y. aiški ginčo apimtis. Be to, pažymėtina, jog pirmasis ir antrasis reikalavimai yra tarpusavyje susiję (skundo reikalavimas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo išmokėti pareiškėjui visą 23 455,83 Eur paramos sumą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BR6-3743720 dalį dėl sankcijų taikymo 8 142,55 Eur sumai ir paramos sumos pagal pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 14-1011403602-A1-1 sumažinimo). Teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su pirmuoju skundo reikalavimu, pripažino, jog sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam akto turiniui keliamų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog panaikinus ginčijamą 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašą susidaro situacija, kai pareiškėjo pateiktos 2019 m. Paraiškos administravimas nėra baigtas – nėra priimtas joks NMA sprendimas, kuriuo būtų nustatyta pagal pateiktą 2019 m. Paraišką mokėtina paramos suma ir kitos aplinkybės su Paraiškos pateikimu. Nesant galimybių įvertinti taikytos sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išmokėti pareiškėjui visą 23 455,83 Eur paramos sumą atmetė. Tai reiškia, jog susidariusioje situacijoje nebuvo pagrindo tenkinti ir antrąjį (išvestinį) pareiškėjo skundo reikalavimą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjo pateikto skundo ribas ir išnagrinėjo tokius reikalavimus bei aplinkybes, kurių pareiškėjas nereiškė ar dėl kurių nesiskundė, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017 ir kt.).

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 403,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkinta tik dalis (vienas iš dviejų, t. y. 50 procentų) pareiškėjo skundo materialiųjų reikalavimų, todėl pagrįstai priteistina 201,83 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

23. A. G. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

24. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė