a615befa-7239-4d31-9bcd-7c66ac75dd20 · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-45-1127/2023 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01473-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2023 m. balandžio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. V. (toliau – ir pareiškėjas), jo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei I.

K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. G., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo R. V. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Teismas nustatė: R. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2022 m. birželio 1 d. 16:30 val., Veiverių g. 150B, Kaune, vairuodamas autobusÄ MAN, v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, buvo neatidus, atsiradus iÅ¡ anksto matomai kliūčiai, kliudė kelio ženklÄ Nr. 507 (Eismo kryptis sankryžoje) ir jį apgadino.

Eismo įvykio metu apgadintas vienas automobilis ir kelio ženklas. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,101 punktų reikalavimus, jam paskirta 11 Eur bauda. Skundu Kauno apylinkės teismui PareiÅ¡kėjas atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė panaikinti 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimÄ . SkundÄ grindžia tuo, kad nutarime ir protokole yra neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių padarytos nepagrįstos ir neteisingos iÅ¡vados, kad dėl eismo įvykio yra kaltas pareiÅ¡kėjas.

Duomenys, kad nukentėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įraÅ¡yti neturint jokių objektyvių duomenų, t. y. nei apklausiant jų atstovus, nei apskritai tiriant eismo įvykį. Nepagrįstai yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas atsiradus iÅ¡ anksto matomai kliūčiai, kliudė kelio ženklÄ ir jį apgadino. Vairuotojas vykdė marÅ¡rutÄ Veiverių g. ir šį kelio ruoÅ¾Ä bei eismo ženklų iÅ¡dėstytÄ gerai žinojo, tačiau negalėjo numanyti ir pamatyti, kad Å¡is kelio ženklas persuktas ir iÅ¡sikišęs į važiuojamÄ jÄ dalį.

Be to, eismo įvykio dienÄ matomumas buvo apsunkintas dėl lietingų oro sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo pateikiami duomenys paneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pretenzijų bei gali bÅ«ti nukentėjusiuoju Å¡ioje byloje. Aptariant administracinio nusižengimo sudėtį, cituojamos ANK 417 straipsnio 7 dalies, Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų nuostatos, vertinant, kad siekiant objektyviai patikrinti nutarimo argumentus, bÅ«tina iÅ¡matuoti transporto priemonės iÅ¡orinio veidrodėlio atstumÄ iki persukto ženklo, kelkraščio, nes tik įvykus eismo įvykiui vairuotojas, transporto priemone važiavę asmenys galėjo patvirtinti, kad susidÅ«rimo su netaisyklingai kabančiu ženklu važiuojant pirmÄ ja eismo juosta iÅ¡vengti nebuvo galimybės arba buvo ribota galimybė ne dėl neatidumo, o dėl matomumo.

Vairuotojas vežė keleivius ir laisvės manevruoti pakankamai neturėjo, be to, važiuojant leistinu greičiu, tokiame aukÅ¡tyje, kokiame kabėjo persuktas ženklas, nebuvo galimybės objektyviai vertinti ženklo matomumo, jo iÅ¡sikiÅ¡imo laipsnio ar atstumo. Pažymi, kad kelio ženklai yra tvirtinami griežtai nustatytame aukÅ¡tyje, vertinant jų matomumo parametrus pagal vidutinį leistinÄ greitį tame kelyje. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintos taisyklės „Dėl kelio ženklų įrengimo, vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 32 punktas.

Siekiant iÅ¡samiai nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis, buvo bÅ«tina atlikti iÅ¡samius matavimus bei vertinti vairuotojo nurodytas aplinkybes. Å iuo atveju, vairuotojas yra baudžiamas formaliai ir nesat jo kaltės įrodymų. Nesant įvertinto vairuotojo transporto priemonės gebėjimo judant Å¡iai priemonei pastebėti persuktÄ Ä¯ prieÅ¡ingÄ pusę ženklo iÅ¡sikiÅ¡imÄ , jo kampus, nėra galimybės iÅ¡vadai, kad tai yra vairuotojo kaltė. Institucija netyrė aplinkybių, kiek buvo iÅ¡sikišęs kelio ženklas.

Å iuo atveju, esminis klausimas buvo susiję su kelio ženklo Nr. 507 įrengimu teisės aktų nustatyta tvarka, nes Å¡is prieÅ¡ eismo įvykį stovėjo netaisyklingai, t. y. buvo persuktas, taip pat neatitiko 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 18, 24, 28 punktų reikalavimų. Byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. laiÅ¡kas, kuriame nurodoma, kad ženklas galėjo sukinėtis dėl vėjo, kitų asmenų veiksmų, o po eismo įvykio jis yra pritvirtintas įrengiant antrÄ stovÄ .

Nors gatvė yra filmuojama, įrašas nėra išlikęs. Pareiškėjas siekė gauti visus duomenis dėl objektyvaus tyrimo, tuo tarpu, institucija, kurios pareiga ištirti visas eismo įvykio aplinkybes, tokių pareigų neatliko ar atliko nepakankamai. Skunde nurodoma, kad ir administracinių nusižengimų byloje turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Å iuo atveju, asmuo laikėsi Kelių eismo taisyklių, važiavo leistinu greičiu, leistina eismo juosta, o susidÅ«rė su kliÅ«timi, kuri toje eismo juostoje atsirado staiga ir neturėjo bÅ«ti. Institucija atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu buvopriimtas skundžiamas nutarimas, buvo suraÅ¡ytas pagrįstai, surinkus pakankamai kaltę pagrindžiančiųduomenų ir Å¡ioje konkrečioje situacijoje jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia.

Atsiliepime cituojami Kelių eismo taisyklių 9, 127 punkte įtvirtinti reikalavimai, nurodoma, kad D kategorijos vairuotojo teisei įgyti asmenims keliami ypatingi reikalavimai saugumo iraplinkos suvokimo atžvilgiu, kadangi Å¡ios kategorijos vairuotojas įgyja teisę vežti keleivius,dažniausiai didelių gabaritų ir masės transporto priemone – autobusu, kurios valdymas reikalaujaiÅ¡skirtinių įgÅ«džių ir gebėjimo suvokti transporto priemonės dydį, bei kokiÄ erdvės dalį aplinkoje jiužima.

Institucija laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas ilgametę patirtį, vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ , važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta, buvo neatidus, neteisingai įvertino vairuojamos transporto priemonės gabaritus ir kliudė kelkraÅ¡tyje buvusį kelio ženklÄ . IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad persuktas kelio ženklas aiÅ¡kiai matomas iÅ¡ toliau. Vairuotojas neįvertino rizikos, kad jo vairuojamo autobuso veidrodėlis kliudys kelio ženklÄ , sÄ moningai prisiėmė rizikÄ nekeisti transporto priemonės judėjimo greičio ar krypties, nerÅ«pestingai ir neatsargiai vairuodamas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu.

Institucijos vertinimu, Å¡ioje byloje pakanka objektyvių ir patikimų įrodymų pareiÅ¡kėjo kaltei pagrįsti. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė posėdžio metu skundÄ palaikė jame nurodytais motyvais. R. V. paaiÅ¡kino, kad tuo metu lijo lietus. TÄ dienÄ važiavo 6 numeriu pažymėtu autobusu numatytu marÅ¡rutu, buvo perėmęs pamainÄ prieÅ¡ pusvalandį, pro tÄ vietÄ važiavo pirmÄ kartÄ tÄ dienÄ , kolegos nieko nesakė, neįspėjo. Jis važiavo pirmÄ ja eismo juosta, antroje ir trečioje eismo juostoje buvo daug automobilių, savo juosta važiuojant pajautė smÅ«gį.

Veidrodėlis yra iÅ¡keltas aukÅ¡tai, ne tiesiai. Atvykę policijos pareigÅ«nai matavo atstumus, žiÅ«rėjo vienas iÅ¡ pareigÅ«nų. Dėl turtinės žalos bendrovė atskaičiavo 14 Eur iÅ¡ jo, kadangi tai pirmas kartas. Veidrodis nebuvo sudaužytas, tik apdaila. Nukentėjusiosios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė I. K. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kiek jai yra žinoma, autobusas važiuodamas Veiverių gatve kliudė kelio ženklÄ , kuris, anot vairuotojo, stovėjo netaisyklingai, persuktas į kitÄ pusę.

Dėl įvykio bendrovė patyrė žalÄ . IÅ¡ viso buvo padaryta 204,76 Eur žala, pagal tam tikrÄ tvarkÄ yra kompensacijos vairuotojams ir iÅ¡ vairuotojo nuskaityta 14,76 Eur suma. Tokia yra įmonės tvarka, kad iki tam tikros sumos žalÄ dengia vairuotojas, o dalį – draudimo bendrovė. Turi vairuotojo sutikimÄ dėl iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ atlyginimo – per duomenų valdymo sistemÄ paleidžia praÅ¡ymÄ , kad asmuo praÅ¡o atskaityti, ir jei žmogus policijos pripažintas kaltu, turi atsiskaityti.

PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas dokumentÄ asmuo su juo susipažįsta, pasiraÅ¡o ant atspausdinto lapo. Negirdėjo skundų iÅ¡ vairuotojo. Buvo pateiktas vairuotojo paaiÅ¡kinimas. Gavo policijos protokolÄ , kad vairuotojas yra kaltas, o bendrovė pripažinta nukentėjusiÄ ja. Liudytojas R. U. teisme paaiÅ¡kino, kad praėjusių metų birželį, jei neklysta, buvo gautas praneÅ¡imas, kad važiuodamas Veiverių g. autobusas sugadino kelio ženklÄ . Nuvykus nurodytu adresu, autobuso vairuotojas paaiÅ¡kino, kad važiuodamas link Garliavos nepastebėjo atsukto kelio ženklo ir jį kliudė.

ApžiÅ«rėjo autobusÄ , matė, kad apgadintas jo veidrodėlis, ženklas persuktas į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, stovėjo ne taip, kaip turi stovėti. Apklausė vairuotojÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ . Atliko matavimus, t. y. nuo autobuso aÅ¡ies iki kelkraščio, nuo priekinės aÅ¡ies iki įvažiavimo į MaximÄ , ir autobuso atstumÄ iki kelio ženklo. Paties kelio ženklo matmenų nematavo, taip pat nematavo kelio ženklo stovėjimo iki kelio kraÅ¡to. Kur buvo pirminė kontakto vieta, negali pasakyti.

Vairuotojas nurodė, kad kelio ženklas buvo iÅ¡sikišęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Galėjo bÅ«ti įvykio priežastis netaisyklingai stovėjęs ženklas. Jis buvo iÅ¡sikišęs į važiuojamÄ jÄ dalį gal apie 20 cm, iki 30 cm. Negali pasakyti, ar tai pažymėta medžiagoje. Yra pareiga tiksliai iÅ¡matuoti. Padarė nuotraukas, kolega rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Liudytojas M. J. teisme paaiÅ¡kino, kad asmeniui suraÅ¡ytas protokolas pagal pateiktÄ medžiaga, video medžiagÄ , aiÅ¡kiai buvo matyti, kad kliÅ«tis buvo iÅ¡ anksto matoma.

Video medžiaga buvo pateikta iÅ¡ autobuso. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matė, kaip autobusas važiuoja, vairuotojas rikiavosi į deÅ¡inę pusę ir kliudė ženklÄ . Matė tÄ Å¾enklÄ , jis buvo persikreipęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį dar iki autobusui iki jo artėjant. Analizuojant nuotraukas galima priimti sprendimÄ , kadangi veidrodėlis pažeistas, ženklas pasisukę, kaip ir aiÅ¡ki situacija – kliudytas ženklas su veidrodėliu. Vairuotojas su protokolu nesutiko, kadangi neįžvelgė kaltės, kaltino kelininkus, kad turėtų tvarkyti kelio ženklus, vertino, kad ne dėl jo kaltės tai įvyko.

Dėl važiavimo aplinkybių vairuotojas nurodė, kad buvo prasto oro sÄ lygas, lyg lijo, kai važiavo, dėl ko nebuvo galima matyti, to ženklo. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jam iÅ¡ įraÅ¡o ženklas puikiai matėsi. Asmens paaiÅ¡kinimas fiksuotas raÅ¡tu. IÅ¡ filmuotos medžiagos matosi, kad prieÅ¡ atsitrenkiant kelio ženklas stovi netaisyklingai, neturėjo pareigos to užfiksuoti protokole. Pažeidimo fabula formuluojama pagal Kelių eismo taisyklių punktus. Jei atsitrenkė į ženklÄ , tuomet ženklas yra sugadintas, nes buvo pasisukęs. Vertino suraÅ¡ant protokolÄ ir nubraižytÄ schemÄ .

Nemano, kad reikalinga patikslinti duomenis dėl atstumo kelio ženklo, kokia paklaida iÅ¡sikišęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Dėl pripažinimo nukentėjusiaisiais paaiÅ¡kino, kad protokole grafoje raÅ¡o nukentėjusius asmenis. Dėl priimto vėlesnio nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali paaiÅ¡kinti. Liudytojas Ž. G. teisme paaiÅ¡kino, kad važiavo į eismo įvykį, kur autobusas kliudė kelio ženklÄ . Ji pildė eismo įvykio informacinę sistemÄ ir surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ .

Nepamena, ar bendravo su vairuotoju. Pamena, kad buvo kliudytas kelio ženklas. Buvo paimtas vairuotojo paaiÅ¡kinimas, fotografuota. Pildant įvykio aplinkybes neturi pareigos pažymėti vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ , jis pridedamas atskirai. Protokolo Å¡iuo atveju nesurašė. Kai raÅ¡o protokolÄ , pildo grafÄ dėl vairuotojo paaiÅ¡kinimo. Negali pasakyti, koks teisės aktas reglamentuoja duomenų pildymo sistemoje tvarkÄ . Ä®vykio aplinkybes surašė iÅ¡ vairuotojo paaiÅ¡kinimo, pateiktų dokumentų (registracijos liudijimo, vairuotojo pažymėjimo).

Jei vairuotojas bÅ«tų nurodęs, kad kelio ženklas yra važiuojamojoje kelio dalyje, yra pareiga tokias aplinkybes fiksuoti, yra daromos nuotraukos, braižoma schema. Fiksuodami eismo įvykį, turi pareigÄ fiksuoti atstumÄ iki kelkraščio, jei tai turi įtakos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. S. teisme paaiÅ¡kino, kad vykdo Kauno miesto ženklų eksploatacijÄ . Gavo praneÅ¡imÄ , kad Aleksote guli kelio ženklas, nuvažiavo brigada, tÄ Å¾enklÄ pakėlė ir pastatė jam dar vienÄ atramÄ .

Å io ženklo vienas atramos taÅ¡kas buvo Å¡aligatvio pusėje, galbÅ«t jį kažkas buvo apsukę. Pastatė tÄ patį ženklÄ , tik įrengė papildomÄ atramÄ . Pats ženklas nebuvo pažeistas, ženklui žala nepadaryta. Buvo vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ Å¡ios vietos, tačiau jau buvo per vėlu pateikti, jis neiÅ¡sisaugojo. PrieÅ¡ tai neturėjo duomenų, kad ženklas stovėjo netaisyklingai. Kai ženklas stovi ant vienos atramos, gali ir vėjas jį pasukti, ir „vandalai“, nes tai yra ilgas ženklas.

Ant dviejų stulpelių yra tvirčiau. PraneÅ¡imus apie įvykius fiksuoja registracijos knygoje. Kaip buvo užfiksuotas Å¡is įvykis, nežino. Kada pastebėtas nusuktas kelio ženklas, negali pasakyti. Dėl eismo įvykių, jei nustatomas kaltininkas, praneÅ¡a jiems policija. Yra nustatytos taisyklės dėl kelio ženklo įrengimo, nustatytas aukÅ¡tis, atstumai. Kelio ženklas negali bÅ«ti važiuojamojoje dalyje, tik virÅ¡ jos. Skundas tenkinamas Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius.

Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Skundžiamu nutarimu R. V. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. birželio 1 d. 16:30 val., Veiverių g. 150B, Kaune, vairuodamas autobusÄ MAN, v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, buvo neatidus, atsiradus iÅ¡ anksto matomai kliūčiai, kliudė kelio ženklÄ Nr. 507 (Eismo kryptis sankryžoje) ir jį apgadino.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Tų pačių taisyklių 101 punktas numato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad nutarime nurodytu metu ir vietoje, PareiÅ¡kėjui važiuojant Veiverių gatve, ties Veiverių 150B, buvo kliudytas kelio ženklas, nurodantis eismo kryptį sankryžoje. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad Å¡is ženklas buvo persuktas, stovėjo iÅ¡sikišęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį dar iki autobusui jį kliudant.

Tokias aplinkybes patvirtina paties pareiÅ¡kėjo nuoseklÅ«s parodymai, analogiÅ¡kai jis paaiÅ¡kino ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams R. U. ir Ž. G., taip pat ir liudytojo M. J. parodymai, kad tokias aplinkybes jis nustatė peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä . PareiÅ¡kėjas nesutinka su jam inkriminuojamų Kelių eismo taisyklių pažeidimu, vertindamas, kad kelio ženklo kliudymo nebuvo galimybės iÅ¡vengti arba tokia galimybė buvo ribota dėl matomumo. Teismas, įvertinęs skunde pateiktus motyvus, PareiÅ¡kėjo posėdžio metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, Institucijos pateiktus argumentus bei raÅ¡ytinius byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad skundas yra pagrįstas.

Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi bÅ«ti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Vis dėlto, bÅ«tina pažymėtina, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada Å¡ias kliÅ«tis numatytų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014).

Teisme apklausto liudytojo M. J. teigimu, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , pateiktÄ iÅ¡ vairuotojo autobuso, buvo aiÅ¡kiai matomas kelio ženklas, kuris ir buvo kliudytas. Vis dėlto, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad Å¡is ženklas matosi vaizdo įraÅ¡e, savaime negali patvirtinti to, kad tokiÄ kliÅ«tį autobuso vairuotojas Å¡ioje situacijoje galėjo pamatyti laiku, siekiant imtis atitinkamų priemonių, pvz. stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Kad į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡sikiÅ¡usį kelio ženklÄ jis galėjo pamatyti, R.

V. neigė viso proceso metu. Tuo tarpu, peržiÅ«rėjus byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , matyti, kad pareiÅ¡kėjo vairuojamas autobusas, persirikiavęs į kraÅ¡tinę eismo juostÄ , pavažiavęs ja nedidelį atstumÄ , kliudo kelio ženklÄ , taip pat matyti, kad tuo metu buvo apsiniaukę, lijo, o kelio ženklas akivaizdžiai stovi persuktas į gatvės pusę, kas, teismo vertinimu, apsunkina tokios netikėtos kliÅ«ties pastebėjimÄ . Teismui pateiktoje bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , buvo atliekami atitinkami tyrimo veiksmai.

Vienas jų – sudaryta eismo įvykio vietos schema, joje pažymėti iÅ¡matuoti atstumai nuo autobuso rato aÅ¡ies iki kelkraščio, nuo autobuso iki įvažiavimo į aikÅ¡telę, kurioje stovi prekybos centras, pažymėti eismo juostos matavimai. Tuo tarpu, matavimai nuo transporto priemonės veidrodėlio iki persukto kelio ženklo, kuris buvo kliudytas, nebuvo atlikti ar bent Å¡ioje schemoje nepažymėti, nors, teismo vertinimu, tokios aplinkybės yra svarbios sprendžiant, ar autobuso vairuotojas galėjo laiku pamatyti kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį ir jos iÅ¡vengti, o taip pat ir įvertinti aplinkybes dėl saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono palikimo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje pareiÅ¡kėjas objektyviai negalėjo tikėtis, kad Å¡ioje kelio atkarpoje gali atsirasti kliÅ«tis, kurios įprastu atveju ten bÅ«ti neturėtų, t. y. į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡sikišęs kelio ženklas, dėl ko nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis buvo neatidus ir nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (ANK 591 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , inter alia (be kita ko), yra bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Šiuo atveju, įvertinus Institucijos R. V. inkriminuojamas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Teismas pastebi, kad skundžiamame nutarime buvo konstatuota, jog R.

V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus, tuo tarpu, nutarimo motyvuojamojoje dalyje yra aptariami ir cituojami jau 126 Å¡ių taisyklių punkto reikalavimai („Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo <...> palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus). Tačiau įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nėra pagrindo spręsti dėl Å¡ios aplinkybės tikslinimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu teismas, nutaria: pareiÅ¡kėjo R.

V. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė