2019-05-08 Nr. AB-10696-3-65-3-00119-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-539-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00119-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trojana“ skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trojana“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-64 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Trojana“ barui, MB „Audota“ alaus barui“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Trojana“ barui, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 17 val. (toliau – ir Sprendimo dalis).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimo dalis nėra motyvuota ir pagrįsta objektyviai nustatytais konkrečiais faktais, joje nėra aptarta faktinė situacija bei nenurodyti argumentai, sudarantys pagrindą prekybos alkoholiu laiko susiaurinimui Sprendimo dalyje nurodytu paros metu, atsakovas neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos Sprendimo dalies priėmimui, įvertinimo, o pareiškėjui nebuvo pateikti Sprendimo dalies priėmimą pagrindžiantys dokumentai, nors dėl to buvo kreiptasi raštu. Todėl pareiškėjas neturėjo galimybės suprasti, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių priimta skundžiama Sprendimo dalis. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai paaiškino, kad iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas raštas Nr. 50-S-21622(15.5.6) nepatvirtino, kad viešosios tvarkos pažeidimai, turto žalojimas ir kiti rašte įvardinti įvykiai buvo susiję būtent su pareiškėjo baro veikla ir / ar buvo padaryti baro darbo laiku, kuris buvo apribotas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo atstovai manė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimo dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

3. Pareiškėjas Sprendimo dalies neteisėtumą grindė ir nepagrįsta bei neproporcinga diskriminacija kitų toje pačioje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), bei labai arti šios vietos esančių ir tuo pačiu laiku alkoholiniais gėrimais prekiaujančių rinkos subjektų atžvilgiu ir pareiškėjo galimybės konkuruoti rinkoje su kitais subjektais ribojimu. Nurodė, kad į atsakovą buvo kreiptasi dėl arčiausiai Panevėžio lopšelio–darželio „Nykštukas“ (toliau – ir Darželis) esančios alkoholiniais gėrimais prekiaujančios K. K. įmonės baro „Kiemelis“ lankytojų daromos neigiamos įtakos vaikams ir daromos žalos Darželio turtui, tačiau šiai įmonei jokie apribojimai dėl prekybos alkoholiniais gėrimais nebuvo nustatyti. Pareiškėjo atstovai taip pat prašė priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

4. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad ginčijama Sprendimo dalis priimta atsižvelgus į Darželio, Panevėžio miesto Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės (toliau – ir Aukštaičių–Žemaičių bendruomenė), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštus, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo komisijos (toliau – ir Komisija), kuri svarstė minėtus raštus, posėdžio protokolą. Visų šių institucijų raštai Sprendimo preambulėje yra nurodyti kaip dokumentai, patvirtinantys faktinius duomenis, kuriais grindžiamas priimamas individualus administracinis aktas. Taip pat Sprendimo dalimi laikytinas ir Sprendimo aiškinamasis raštas.

6. Atsakovo atstovė teigė, kad priimdama skundžiamą Sprendimo dalį, Taryba rėmėsi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje suteikta teise. Pabrėžė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu siekiama sumažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui ir kad viena iš tam tikslui skirtų priemonių ir yra šio įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje savivaldybės tarybai suteikta teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Atsakovas teigė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato išimties suteikimo galimybę, kuri savaime nulemia tam tikros grupės išskyrimą, todėl kritiškai vertino pareiškėjo teiginius dėl Sprendimo diskriminacinio pobūdžio ir privilegijų analogiškiems verslo subjektams suteikimo. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nesutiko teismui teikti papildomų įrodymų, patvirtinančių Sprendimo pagrįstumą.

II. 7. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-64 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Trojana“ barui, MB „Audota“ alaus barui“ dalį, kuria buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Trojana“ barui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 17 val. Priteisė iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui 723 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

8. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2015 m. gruodžio 10 d. išdavė licenciją Nr. 1397, kurią patikslino 2016 m. kovo 15 d. ir kuria UAB „Trojana“ buvo suteikta teisė nuo 6.00 val. iki 2.00 val. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavinėti alkoholinius gėrimus, skirtus vartoti vietoje.

9. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo komisija (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 10 d. svarstė Darželio direktorės raštą „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prieinamumo reguliavimo“, kuriame buvo informuojama, kad 10–15 metrų nuo šios įstaigos atstumu „Iki“ prekybos centro pastate veikia trys alaus barai, todėl vaikai, pedagogai bei tėvai mato netoleruotinus suaugusiųjų veiksmus bei kad alaus bare „Kiemelis“ lauke pastatyti stalai, iš kur, sušilus orams, girdisi netinkami žodžiai, dėl gamtinių reikalų atlikinėjimo griūna Darželio tvora. Komisijai buvo pateikti Darželio darbuotojų ir vaikų tėvų parašai, pageidaujama trumpinti alaus barų darbo laiką. Komisija pasiūlė UAB „Trojana“ barui, mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Audota“ alaus barui ir K. K. įmonės barui, esantiems (duomenys neskelbtini) pastate, nepardavinėti alkoholinių gėrimų nuo 12 val. iki 17 val. 30 min.

10. 2017 m. sausio 24 d. Darželio direktorė Savivaldybės administracijai pateikė raštą Nr. 217-SR, kuriuo išsakė nuomonę, kad į Komisijos pasiūlytą darbo laiką aludžių savininkai nekreipė dėmesio ir manė, kad prie švietimo ir ugdymo įstaigų iš viso neturėtų būti alkoholiu prekiaujančių įmonių. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. vasario 1 d. Savivaldybės administracijai pateikė raštą Nr. 50-S-4321(1.306) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“ su duomenimis apie tai, kad policija dėl įvairių pažeidimų į (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo kviesta 149 kartus, iš jų: dėl triukšmo, konfliktų viešoje vietoje, muštynių, alkoholio vartojimo, šiukšlinimo, kūno sužalojimų, vagysčių ir turto sugadinimo – 36 kartus. Rašte nurodė, kad policija įvykius sieja su šiuo adresu veikiančių viešojo maitinimo įmonių prekybos alkoholiniais gėrimais veikla ir pateikė pasiūlymą riboti įmonių, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, laiką arba neišduoti licencijų prekybai alkoholiniais gėrimais. Taip pat Savivaldybės administracijai buvo pateiktas Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės pirmininkės 2017 m. vasario 14 d. prašymas Nr. AZ-S-1, kuriame, remiantis tuo, kad (duomenys neskelbtini) esančių barų lankytojai geria alkoholinius gėrimus lauke, keikiasi, už kampo atlieka gamtinius reikalus, bei tuo, kad šio pastato teritorijoje yra nešvara ir betvarkė, prašoma uždrausti (duomenys neskelbtini) esančių barų veiklą arba leisti jiems dirbti tik savaitgaliais ir švenčių dienomis.

11. Komisija, 2017 m. vasario 14 d. posėdyje apsvarsčiusi minėtus Darželio direktorės 2017 m. sausio 24 d. raštą Nr. 217-SR ir Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės 2017 m. vasario 14 d. pirmininkės prašymą Nr. AZ-S-1, nutarė siūlyti Tarybai apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Trojana“ barui (duomenys neskelbtini), K. K. įmonės barui (duomenys neskelbtini) – nuo 23 val. iki 17 val., o MB „Audota“ alaus barui (duomenys neskelbtini) – nuo 21 val. iki 17 val.

12. Komisija inicijavo sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priėmimą. Tarybai svarstyti buvo pateiktas 2017 m. kovo 30 d. sprendimo projektas Nr. 1-64 ir aiškinamasis raštas. Taryba 2017 m. kovo 30 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. 1-64 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Trojana“ barui, MB „Audota“ alaus barui“, kuriuo UAB „Trojana“ barui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo nuo 23 val. iki 17 val., o MB „Audota“ alaus barui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo nuo 21 val. iki 17 val.

13. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Trojana“ barui, esančiam (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo kontekste būtina įvertinti, kad Alkoholio kontrolės įstatyme visuma numatytų priemonių, kuriomis siekiama šiame įstatyme numatyto tikslo – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui (1 str. 1 d.), sudaro nuoseklią sistemą nuo licencijos išdavimo (ar atsisakymo išduoti licenciją) iki jos galiojimo panaikinimo, ir kiekvienas kompetentingo subjekto sprendimas šioje grandyje gali būti priimtas tik įvertinus įstatyme numatytas sąlygas.

15. Teismas akcentavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme numatytų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Taigi, šioje byloje savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams. Dėl aukščiau aptartų argumentų, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka, remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis, nustatyti viešojo intereso pažeidimą.

16. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, vietos savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas ir numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau ši Įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų.

17. Administracinių aktų priėmimo objektyvumo principas įpareigoja administravimo subjektą, priimant aktą, atsižvelgti į visus su konkrečiu administraciniu aktu susijusius reikšmingus veiksnius ir tinkamai juos įvertinti. Byloje nagrinėjamo ginčo atveju, apribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Trojana“ barui, remiantis Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų subjektų pateiktais duomenimis, turėjo būti įvertinta būtent šios įmonės, prekiaujančios nurodytoje vietoje alkoholiniais gėrimais, įtaka ir poveikis socialinei aplinkai.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Taryba Sprendimo dalį priėmė atsižvelgusi į Komisijos 2017 m. vasario 14 d. posėdžio protokolo Nr. 77 nutarimą, Darželio 2017 m. sausio 24 d. raštą Nr. 217-SR „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prieinamumo reguliavimo“, Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės 2017 m. vasario 14 d. prašymą Nr. AZ-S-1 „Dėl tvarkos (duomenys neskelbtini)“, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2017 m. vasario 1 d. raštą Nr. 50-S-4321(130E) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“.

Tačiau Darželio direktorės rašte nėra jokių duomenų apie UAB „Trojana“ baro prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimus ar būtent šio subjekto prekybos alkoholiniais gėrimais konkretų neigiamą poveikį. Rašte išdėstyti bendro pobūdžio samprotavimai, susiję su tuo, kad netoli ugdymo įstaigų iš viso neturėtų būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės pirmininkės rašte yra minimos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, nuomonė dėl jų taikymo, išdėstyti pastebėjimai apie neindividualizuoto baro lankytojus, sėdinčius lauke, kalbama apie pastato (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo netvarką ir ten besibūriuojantį jaunimą.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus rašte yra paminėti 149 policijos kvietimai dėl įvairių įvykių ir pažeidimų adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos policija siejo su šiuo adresu veikiančių viešojo maitinimo įmonių prekyba alkoholiniais gėrimais, taip pat rašte išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai dėl visų vietų, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, daromos neigiamos įtakos viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Iš Komisijos posėdžio protokolo, kuriuo taip pat vadovavosi Taryba, matyti, kad buvo pagarsintas ir ankstesnis Darželio direktorės Komisijai pateiktas 2016 m. vasario 1 d. raštas Nr. 65-SR, kuriame skundžiamasi tuo, kad netoli ugdymo įstaigos yra trys alaus barai, o alaus baro „Kiemelis“ lankytojai prie lauke pastatytų stalų vartoja necenzūrinius žodžius, vaikai mato netoleruotinus suaugusiųjų veiksmus. Komisijos posėdžio metu buvo pažymėta, kad trims (duomenys neskelbtini) veikiantiems alaus barams ankstesniame Komisijos posėdyje buvo rekomenduota apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau visi alus barai šios rekomendacijos nesilaikė.

Komisija nutarė teikti siūlymą Tarybai apriboti trijų įmonių prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Iš Sprendimo projekto aiškinamojo rašto nustatyta, kad Sprendimo dėl trijų (duomenys neskelbtini) prekiaujančių alkoholiniais gėrimais įmonių prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priėmimas grindžiamas vien tik jau aptartuose raštuose nurodytais teiginiais. Nei Sprendimo preambulėje paminėtuose raštuose, nei skundžiamoje Sprendimo dalyje nėra atlikta jokių faktinių duomenų analizė, kuria remiantis būtų galima spręsti dėl ribojimų būtent pareiškėjo veiklai taikymo, nenurodyti jokie faktiniai duomenys ir motyvai, kurie pagrįstų Sprendimo dalies pareiškėjo atžvilgiu priėmimą.

Nors priimant Sprendimo dalį yra remiamasi policijos rašte pateiktais duomenimis dėl 2016–2017 metais 149 policijos kvietimų į (duomenys neskelbtini), iš kurių 36 kvietimai buvo dėl triukšmo, konfliktų viešoje vietoje, muštynių, alkoholio vartojimo viešoje vietoje, kūno sužalojimų, vagysčių ir turto sugadinimo, tačiau teismui užklausus konkrečių duomenų apie tai, kokie įvykiai buvo siejami su UAB „Trojana“ baro veikla (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešojo policijos skyriaus 2017 m. birželio 9 d. raštu Nr. 50-S-21622(15.56) teismui pateikti konkretūs įvykiai, pagrįsti Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotais duomenimis, iš kurių nustatyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre 2016 m.

– 2017 m. sausio mėn. laikotarpiu iš viso buvo registruota 14 įvykių adresu (duomenys neskelbtini), o iš jų 5 įvyko tuo laiku, kuriuo skundžiama Sprendimo dalimi pareiškėjui buvo apribota prekyba alkoholiniais gėrimais, tačiau nėra duomenų, kad jie susiję su UAB „Trojana“ baro vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais.

19. Priimdama skundžiamą Sprendimo dalį, Taryba neanalizavo, kaip policijos rašte nurodyti pažeidimai ar kituose raštuose minimi prekybos alkoholiniais gėrimais neigiamo poveikio socialinei aplinkai reiškiniai buvo susiję su UAB „Trojana“ baro vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismas pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų institucijų pateikta informacija ir siūlymai bei pareikštos nuomonės dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių dalykų buvo nukreipti į neindividualizuotų trijų barų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, veiklą bei į prekybą alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini) esančiame pastate. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad savivaldybei turėjo būti žinoma, kad toje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), veikia 5 įmonės, kurioms yra išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais.

20. Teismas akcentavo, kad atsakovui vertinant pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą toje vietoje, aplink kurią alkoholiniais gėrimais prekiauja keletas licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčių įmonių, bet neanalizuojant pateiktos informacijos, policijos duomenų, gautų raštų teiginių individualiai, tai yra kiekvieno subjekto atžvilgiu nenustačius nurodytų neigiamų faktų, neištyrus neigiamo poveikio pobūdžio ir priežasčių, to nesiejant su konkretaus subjekto – nagrinėjamu atveju su UAB „Trojana“ baro veikla bei šiame kontekste nesant konkrečios informacijos apie prekiaujant alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 23 val. iki 17 val. šia pareiškėjo veikla pažeidžiamą viešąjį interesą, atsakovas nesivadovavo viešojo administravimo srityje taikomu objektyvumo principu, nevykdė bendrųjų reikalavimų dėl individualaus administracinio akto pagrįstumo ir motyvuotumo. Nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino teismo posėdyje duoti proceso šalių paaiškinimai, liudytojos S. A. parodymai. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Trojana“ baro patalpos yra pastato (duomenys neskelbtini) viduje, jos atitinka teisės aktų reikalavimus, yra įrengtas tualetas, baro lankytojai nebūna lauke, todėl duomenys apie necenzūrinių žodžių vartojimą lauke vartojant alkoholinius gėrimus nėra susiję su pareiškėjo baro veikla. Pareiškėjo atstovė taip pat paaiškino, kad jai nėra žinoma, jog dėl baro veiklos buvo kviesta policija, išskyrus vieną kartą, kai patys baro darbuotojai iškvietė policiją dėl to, kad kilo konfliktas, kai į barą užėjusiam vyrui dėl neblaivumo buvo atisakyta parduoti alaus. Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. A. patvirtino, kad situacija po to, kai buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais UAB „Trojana“ bare laikas, (duomenys neskelbtini) nepasikeitė, nes pastato kieme vis tiek renkasi alkoholį vartojantys asmenys, o kito baro „Kiemelis“ lankytojai alkoholinius gėrimus ir toliau geria lauke, dažnai kviečiama policija dėl šio baro veiklos.

21. Taigi, Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimo dalį, neaptarė faktinės situacijos tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti pareiškėjo UAB „Trojana“ baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko šiai įmonei susiaurinimą būtent Sprendimo dalyje nurodytu laiku. Todėl teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog priimant skundžiamą Sprendimo dalį buvo atliktas pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini) įtakos vertinimas socialinei aplinkai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, neatliko objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, o skundžiama Sprendimo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, tai yra nuostatų, kad aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas) būtų motyvuotas.

22. Pareiškėjas Sprendimo dalies neteisėtumą taip pat grindė argumentais dėl pritaikytos priemonės neproporcingumo bei galimybės lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais nepagrįsto ribojimo. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar Sprendimo dalis atitinka proporcingumo reikalavimus, aplinkybė, jog iš esmės toje pačioje prekybos vietoje panašiomis sąlygomis, ta pačia ūkine–komercine veikla užsiimantiems subjektams sudaromos palankesnės verslo sąlygos ir tai nėra siejama su viešojo intereso pažeidimu, yra pagrindas daryti išvadai, kad pareiškėjo ginčijama Sprendimo dalis neatitinka proporcingumo principo reikalavimų bei kad ja iš dalies buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, laisvė lygiomis sąlygomis konkuruoti toje pačioje rinkoje su kitais dalyviais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011). Nagrinėjamu atveju reikšmingomis laikytinos aplinkybės, kad atsakovas byloje jokiais įrodymais ar argumentais nepagrindė savo Sprendimo dalies konkurencijos ribojimo aspektu, todėl įrodinėjimo požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjo teiginiai liko nepaneigti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovė atsisakė galimybės pateikti papildomus įrodymus. Kai nėra pakankamai pagrįstas atsakovo sprendimas riboti pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką labiau, negu jis nustatomas kitiems tame pačiame pastate alkoholiniais gėrimais prekiaujantiems subjektams, vertintinas kaip neproporcingas, kas taip pat sudaro pagrindą panaikinti Sprendimo dalį.

23. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir pažymėjo, kad visa prašoma priteisti už advokato suteiktas teisines paslaugas 700 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) 8.2 punkte vien už skundo parengimą numatyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo netenkinti pareiškėjo atstovo prašymo. Taip pat pareiškėjas patyrė išlaidų apmokėdama skundą 23 Eur žyminiu mokesčiu. Iš viso pareiškėjas patyrė 723 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Kadangi Taryba yra Panevėžio miesto savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri, nors ir būdama viešojo administravimo subjektas, pagal Juridinių asmenų registrą nėra juridinis asmuo, pareiškėjui išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas priteisiamas iš Panevėžio miesto savivaldybės vykdomosios institucijos – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos.

III. 24. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės taryba (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimo dalį, neaptarė faktinės situacijos tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti pareiškėjo baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko šiai įmonei susiaurinimą būtent Sprendimo dalyje nurodytu laiku. Atsakovas vadovaujasi Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsnio 4, 6, 10, 11 punktais, 18 straipsnio 9 dalimi ir pažymi, kad teisė savivaldybių taryboms riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką numatyta Įstatyme ir vieni iš jo tikslų yra mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Atsakovas pateikė raštus iš Darželio, Darželio tėvelių ir darbuotojų parašus dėl aludžių darbo laiko apribojimo, teismo posėdyje pateikta informacija apie policijoje registruotus 7 iškvietimus į UAB „Trojana“. Visų šių duomenų teismas nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė. Byloje taip pat pateiktas Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės raštas dėl tvarkos (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma uždrausti barų veiklą. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo komisija 2017 m. vasario 14 d. svarstė minėtus raštus ir posėdžio protokole konstatavo, jog padėtis per metus nepasikeitė ir toliau barų lankytojai triukšmauja, vartoja necenzūrinius žodžius. Prekybos alkoholiais gėrimais laikas buvo apribotas atsižvelgiant ir į Darželio darbo laiką (iki 18 h.), bet šios aplinkybės teismas taip pat neįvertino. Visi aptarti duomenys sudarė pagrindą apriboti pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

24.2. Priimant Sprendimą, buvo siekiama išimtinai pozityvių tikslų ir konstitucinių vertybių – visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos – apsaugos. Teismas ignoravo byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir argumentus dėl Tarybos deklaruotų tikslų siekiant užtikrinti bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą, kultūringą aplinką šalia esančio Darželio darbuotojams bei šalia esančių namų gyventojams.

24.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesivadovavo viešojo administravimo srityje taikomu objektyvumo principu, nevykdė bendrųjų reikalavimų dėl individualaus administracinio akto pagrįstumo ir motyvuotumo. Sprendime įvardinti gauti Darželio, Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės, policijos komisariato raštai, Komisijos posėdžio protokolas. Šie duomenys, kuriais ir grindžiamas priimtas Sprendimas, patvirtina viešojo intereso pažeidimą. Be Individualiu administraciniu aktu laikytinas ne tik Sprendimas, bet ir jo aiškinamasis raštas bei Tarybos posėdžio protokolo išrašas, kurie yra sudėtinė Sprendimo dalis. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra argumentuotas ir motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

24.4. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos nuostatas. Alkoholio kontrolės įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityse, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų. Sprendimo dalies panaikinimas ne tik paneigia Tarybos kompetenciją, bet ir prieštarauja vietos bendruomenės, gyventojų, taip pat Darželio darbuotojų, auklėtinių bei jų tėvų valiai. Atsakovas pažymi, kad prekyba alkoholiu pareiškėjo barui apribota tik nuo 23 h. iki 17 h. ryto, tačiau likusiu laiku prekyba alkoholiu yra galima.

24.5. Teismas nepagrįstai priteisė iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Anot atsakovo, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nei įstatymo, nei bylos duomenimis jokiu pagrindu nėra pavesta atstovauti Tarybos interesams nagrinėjamoje byloje. Byloje atsakovas yra Taryba, taigi išlaidos turėjo būti priteistos būtent iš jos.

25. Pareiškėjas UAB „Trojana“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

26. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju apribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Trojana“ barui, remiantis Įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, turėjo būti įvertinta būtent šios įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais įtaka ir poveikis socialinei aplinkai. Nei Sprendimo preambulėje paminėtuose raštuose, nei skundžiamoje Sprendimo dalyje nėra atlikta jokių faktinių duomenų analizė, kuria remiantis būtų galima spręsti dėl ribojimų būtent pareiškėjo veiklai taikymo, nenurodyti jokie faktiniai duomenys ir motyvai, kurie pagrįstų Sprendimo dalies pareiškėjo atžvilgiu priėmimą. Byloje nustatyta ir apeliantas nepateikia tai paneigiančių faktinių duomenų, kad pareiškėjo baro lankytojai lauke nesėdi, o laiką leidžia ir alkoholį vartoja tik baro viduje, kur yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris visiems baro lankytojams yra laisvai prieinamas ir jie juo naudojasi. Pareiškėjas akcentuoja, kad po pareiškėjo baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo faktinė padėtis dėl kiemelyje sėdinčio jaunimo ar kitų asmenų susibūrimo ir jų alkoholio vartojimo nepasikeitė, situacija (net pareiškėjui neprekiaujant alkoholiu) išlieka tokia pati. Pareiškėjas pažymi, kad nors Sprendime yra remiamasi duomenimis dėl 149 policijos iškvietimų 2016–2017 metais, užklausus konkrečių duomenų apie tai, kokie įvykiai buvo siejami su pareiškėjo baro veikla, buvo nurodyta, jog registruota tik 14 įvykių, o 5 iš jų įvyko tuo laiku, kai pareiškėjo baras nedirbo ir alkoholiu neprekiavo.

27. Pareiškėjo manymu, atsakovas, vertindamas pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą toje vietoje, aplink kurią alkoholiniais gėrimais prekiauja keletas licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčių įmonių, bet neanalizuodamas jam pateiktos informacijos ir gautų raštų teiginių individualiai, nesivadovavo objektyvumo principu ir nevykdė bendrųjų reikalavimų dėl individualaus administracinio akto pagrįstumo ir motyvuotumo. Pareiškėjas Sprendimo dalies neteisėtumą grindė ir tuo, kad pritaikyta sankcija neproporcinga ir nepagrįstai apriboja galimybę lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo pastate veikia dar trys įmonės, kurioms prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nebuvo apribotas.

28. Pareiškėjas mano, jog teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, nes Taryba nėra juridinis asmuo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. I-64 dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Trojana“ barui, esančiam (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Byloje nustatyta, kad Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo komisija 2016 m. kovo 10 d. svarstė Darželio direktorės raštą „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prieinamumo reguliavimo“, kuriame buvo informuojama, jog 10–15 metrų nuo Darželio atstumu „Iki“ prekybos centro pastate veikia trys alaus barai, ir pasiūlė UAB „Trojana“ barui, MB „Audota“ alaus barui ir K. K. įmonės barui, esantiems (duomenys neskelbtini) pastate, nepardavinėti alkoholinių gėrimų nuo 12 val. iki 17 val. 30 min. Minėto siūlymo nebuvo laikomasi.

31. Komisija, 2017 m. vasario 14 d. posėdyje apsvarsčiusi Darželio direktorės 2017 m. sausio 24 d. raštą Nr. 217-SR ir Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės pirmininkės 2017 m. vasario 14 d. prašymą Nr. AZ-S-1, nutarė siūlyti Tarybai apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Trojana“ barui (duomenys neskelbtini), K. K. įmonės barui (duomenys neskelbtini) – nuo 23 val. iki 17 val., o MB „Audota“ alaus barui (duomenys neskelbtini) – nuo 21 val. iki 17 val.

32. Komisija inicijavo sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priėmimą. Tarybai svarstyti buvo pateiktas 2017 m. kovo 30 d. sprendimo projektas Nr. 1-64 ir aiškinamasis raštas. Taryba 2017 m. kovo 30 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. 1-64 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Trojana“ barui, MB „Audota“ alaus barui“, kuriuo UAB „Trojana“ barui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo nuo 23 val. iki 17 val., o MB „Audota“ alaus barui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo nuo 21 val. iki 17 val. Pažymėtina, kad pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikia 5 įmonės, kurioms yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais.

33. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino skundžiamą Sprendimo dalį, kuria buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Trojana“ barui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 17 val. Priteisė iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui 723 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Teismas vertino, kad skundžiama Sprendimo dalis neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, tai yra nuostatų, kad aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas) būtų motyvuotas. Teismas taip pat vertino, kad Sprendimo dalis neatitinka proporcingumo reikalavimų, nes atsakovas byloje jokiais įrodymais ar argumentais nepagrindė savo Sprendimo dalies konkurencijos ribojimo aspektu.

34. Sprendžiant dėl kilusio ginčo, visų pirma, pažymėtina tai, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

35. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1826 redakcija) (skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindas) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

36. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016, 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016).

37. Remiantis teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).

38. Skundžiamas atsakovo Sprendimas grindžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi ir priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017 m. vasario 14 d. posėdžio protokolą Nr. 77, Darželio 2017 m. sausio 24 d. raštą Nr. 217-SR „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prieinamumo reguliavimo“, Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės 2017 m. vasario 14 d. prašymą Nr. AZ-S-1 „Dėl tvarkos (duomenys neskelbtini)“, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2017 m. vasario 1 d. raštą Nr. 50-S-4321(130E) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“. Tačiau Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimo dalį, neanalizavo, kaip minėtuose raštuose nurodyti neigiami prekybos alkoholiniais gėrimais padariniai susiję būtent su UAB „Trojana“ baro vykdoma prekybos alkoholiniais gėrimais veikla: Darželio direktorės rašte nėra jokių duomenų apie UAB „Trojana“ baro prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimus, Aukštaičių–Žemaičių bendruomenės pirmininkės rašte yra minimos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, nuomonė dėl jų taikymo, išdėstyti pastebėjimai apie neindividualizuoto baro lankytojus, sėdinčius lauke; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus rašte yra paminėti 149 policijos kvietimai dėl įvairių įvykių ir pažeidimų adresu (duomenys neskelbtini) (visame pastate); Darželio direktorės Komisijai pateiktame 2016 m. vasario 1 d. rašte Nr. 65-SR skundžiamasi tuo, kad netoli ugdymo įstaigos yra trys alaus barai, o alaus baro „Kiemelis“ lankytojai prie lauke pastatytų stalų vartoja necenzūrinius žodžius, vaikai mato netoleruotinus suaugusiųjų veiksmus. Įvertinusi aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumą ir nekartodama šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų, su kuriais iš esmės sutinka, teisėjų kolegija pritaria teismo išsakytai pozicijai, kad Sprendimo dalies priėmimas grindžiamas vien tik minėtuose raštuose nurodytais neindividualizuotais teiginiais dėl trijų barų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).

39. Minėtas išvadas teisėjų kolegija patvirtina tai, kad pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikia 5 įmonės, kurioms yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, visi nusiskundimai, kurie buvo išdėstyti atsakovo nurodytuose raštuose, buvo susiję su trimis įmonėmis, tačiau atsakovas, priimdamas Sprendimą, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo tik dviem tam pačiam pastate veikiantiems subjektams: UAB „Trojana“ barui ir MB „Audota“ alaus barui, apie K. K. įmonės barą „Kiemelis“ nieko nepasisakant, nors būtent jis buvo konkrečiai paminėtas atsakovo nurodytuose raštuose, kaip darantis neigiamą įtaką. Taigi šiuo atveju atsakovas nenurodė jokios individualizuotos informacijos apie pareiškėjo prekiaujant alkoholiniais gėrimais nuo 23 val. iki 17 val. šia veikla pažeidžiamą viešąjį interesą, t. y. nenurodė motyvų, kurie pagrįstų Sprendimo dalies pareiškėjo atžvilgiu priėmimo pagrįstumą.

40. Atsižvelgiant į tai, kad Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimo dalį, nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų nesusiejo su pagrindu apriboti būtent pareiškėjo UAB „Trojana“ baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nes neatliko objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, o skundžiama Sprendimo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, tai yra nuostatų, kad aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas) būtų motyvuotas.

41. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui UAB „Trojana“ iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 723 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Atsižvelgiant į ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovas yra Panevėžio miesto savivaldybės taryba, todėl tenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Tarybos priimto Sprendimo dalį, pareiškėjas įgijo teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priteisiant pareiškėjui UAB „Trojana“ 723 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos.

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tačiau neteisingai išsprendė procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo keičiama.

43. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Minėtas išlaidas pareiškėjas pagrindžia 2017 m. spalio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 113 ir 2017 m. spalio 3 d. pinigų priėmimo kvitu.

44. Šioje byloje atsakovo apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl pareiškėjas turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma neviršija Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio ir yra už jį mažesnė, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistina pareiškėjui UAB „Trojana“ iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pakeisti, nurodant, jog 723 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos, atlyginimas priteisiamas pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Trojana“ iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos.

Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Trojana“ iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė