2020-01-08 Nr. AB-693-3-61-3-01940-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5609-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02170-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (15/6-8)15PR-93 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo“ ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 7 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą motyvavo tuo, kad jo baudžiamosios bylos, kuri buvo sufabrikuota 2009 m., senaties terminas suėjo 2019 m., tačiau (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos reikalauja jo ekstradicijos, pažeisdamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Taip pat pateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūra jį kaltina nusikalstama veika, padaryta 2019 m. liepos mėnesį, nors tuo metu jo (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pareiškėjas ir anksčiau prašė atsakovo įvertinti šį faktą bei patikrinti sienos kirtimo duomenis, tačiau atsakovas to nepadarė. Tai, pareiškėjo manymu, turi būti vertinama kaip nauja esminė aplinkybė, pagrindžianti prieglobsčio prašymo pagrįstumą dėl pareiškėjui sufabrikuotų baudžiamųjų bylų.

3. Pareiškėjas vertino, kad jam nėra žinoma reali jo persekiojimo priežastis, todėl papildomus duomenis teikia eigoje, išsiaiškindamas naujas aplinkybes, leidžiančias identifikuoti jam fabrikuojamų baudžiamųjų bylų priežastis. Priešingai, nei teigia atsakovas, apklausos metu pareiškėjas aiškiai nurodė, kodėl duomenų apie konfliktą su įtakingo politiko N. F. D. sūnumi neatskleidė anksčiau – nesuprato, kad tai yra jo neteisėto baudžiamojo persekiojimo priežastis. Pateikti dokumentai – laikraščio straipsnis, pareiškimo kopija – patvirtina pareiškėjo ir N. F. D. sūnaus konfliktą dėl (duomenys neskelbtini) turgaus bei pareiškėjo sukeltos žalos A. N. E. reputacijai faktą. Šios aplinkybės priskirtinos naujiems esminiams motyvams, pagrindžiantiems pareiškėjo baimę grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas turėtų nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas tinkamai neįsigilinęs į pareiškėjo nurodytas naujas faktines aplinkybes, priėmė skubotą sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą ir įpareigoti Departamentą prašymą nagrinėti iš naujo.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas net 3 kartus teikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti. Departamentas 2019 m. gegužės 7 d. gavo ketvirtąjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų išnagrinėti ankstesniuose pareiškėjo prašymuose suteikti prieglobstį 2012, 2016 ir 2018 metais. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl sienos kirtimo nėra nauja, ją Departamentas jau buvo išnagrinėjęs anksčiau. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje Nr. el-1-365/2017, kurioje buvo svarstomas pareiškėjo išdavimo baudžiamajam persekiojimui (duomenys neskelbtini) klausimas, nurodytos veikos, kurių padarymu pareiškėjas yra įtariamas. Dauguma jų yra tęstinio pobūdžio, o šių veikų tariamą fabrikavimo faktą Departamentas ištyrė 2012, 2016 ir 2018 m., tirdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymus. Departamento sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. pateiktas vėlesnis prieglobsčio prašymas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, piktnaudžiaujant procedūra.

6. Atsakovas pažymėjo, kad tariamo konflikto 2007 m. pasekmės, t. y. pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas buvo visapusiškai įvertintas, nagrinėjant jo prašymus suteikti prieglobstį 2012, 2016 ir 2018 metais, o iš tiesų priežastinis ryšys tarp baudžiamojo persekiojimo ir 2007 m. konflikto tėra paties pareiškėjo daromos subjektyvios prielaidos, kurios nėra patvirtintos jokiais „naujais“ įrodymais ar įtikinamai pagrįstos 2019 m. gegužės 10 d. vykusios apklausos metu. 2019 m. gegužės 10 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. (duomenys neskelbtini) mieste įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurios bendraakcininkas yra pareiškėjas, aukcione įsigijo (duomenys neskelbtini) turgų. Šį turgų pageidavo turėti įtakingo politiko N. F. D. sūnus A. N. E. (tikslaus vardo pareiškėjas nepamena, o pavardė skiriasi, nes jis ne tėvo paėmė pavardę), todėl N. F. D. siekė, kad minėtas turgaus įsigijimas būtų pripažintas neteisėtu. Pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kodėl iš 4 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų tik jam buvo iškelta baudžiamoji byla, nors N. F. D. veiksmus skundė visi 4 įmonės steigėjai. Apklausos metu pareiškėjas taip pat nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl šių aplinkybių jis nenurodė, kai buvo nagrinėjami jo prašymai suteikti prieglobstį 2012, 2016 ir 2018 metais, nors aplinkybės jam buvo žinomos ir anksčiau. Pareiškėjas konflikto su N. F. D. sūnumi nepatvirtina jokie pateikti dokumentai. Manė, kad pareiškėjo pateikta informacija neturi įtakos esminių prieglobsčio suteikimo elementų vertinimui, ji nelaikytina „nauju esminiu motyvu“, o ketvirtojo prašymo suteikti prieglobstį pateikimas turi būti vertintinas kaip piktnaudžiavimas procedūra, siekiant sutrukdyti įsiteisėjusių sprendimų vykdymą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. E1-32-365/2019 nutarė išduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui baudžiamojoje byloje Nr. 03095140034 už nusikaltimus, numatytus (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje ir 431 straipsnio 2 dalyje ir nurodytus (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros kartu su teisinės pagalbos prašymu, pateiktame 2012 m. liepos 4 d. patvirtintame nutarime suimti.

Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d., Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo nutartį palikus galioti. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad „šioje byloje baudžiamojo persekiojimo senaties terminai V. K. (V. K.) nėra pasibaigę“. Taip pat nurodė, kad „Teismui pateiktoje medžiagoje dėl V. K. išdavimo (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis būtų persekiojamas dėl savo politinių ar kitokių įsitikinimų.

Tokių duomenų nenurodė ir gynėjas skunde, išskyrus tai, kad baudžiamoji byla yra suklastota (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų, kurie siekia su jo ginamuoju susidoroti“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2019 m. gegužės 6 d. pateiktas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo gimtinėje (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo gyvybei. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad baudžiamosios bylos, kurią 2009 m. suklastojo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos, senaties terminas suėjo 2019 m., tačiau (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos reikalauja jo ekstradicijos, pažeisdamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija).

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. elektroniniu paštu pateikė papildomą informaciją dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų: nurodė, kad jis pateikia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūra kaltina jį nusikalstama veika, padaryta 2009 m. liepos mėnesį, nors tuo metu nebuvo (duomenys neskelbtini); neteisėtus (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmus, t. y. kad jam pateikiami baudžiamieji kaltinimai todėl, jog jis turėjo konfliktą su įtakingo politiko N. F.

D. sūnumi, įrodo 2008 m. (duomenys neskelbtini) miesto vietos laikraštyje pasirodęs straipsnis, aprašęs minėtą konfliktą. 2019 m. gegužės 10 d. apklausoje pareiškėjas paaiškino, kad 2006 m. (duomenys neskelbtini) mieste įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurios bendraakcininkas yra pareiškėjas, aukcione įsigijo (duomenys neskelbtini) turgų. Minėtą turgų pageidavo turėti įtakingo politiko N. F. D. sūnus A. N. E. (tikslaus vardo pareiškėjas nepamena, o pavardė skiriasi, nes jis paėmęs ne tėvo pavardę), todėl N. F.

D. siekė, kad turgaus įsigijimas būtų pripažintas neteisėtu. Pasak pareiškėjo, jis savo veiksmais (paviešino daromą N. F. D. spaudimą (duomenys neskelbtini) valdžiai, siekdamas naudos savo sūnui A. N. E.) padarė žalą A. N. E. reputacijai ir jo verslui, todėl pastarasis pažadėjo pareiškėją sunaikinti ir todėl prieš pareiškėją pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateiktą bei asmens bylose surinktą informaciją, 2019 m. gegužės 13 d. išvadoje Nr. (15/6-8)19PR-93RN „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo“ (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų nagrinėti 2012, 2016 ir 2018 metais, todėl pasiūlė nenagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Išvadą grindė aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 10 d. apklausoje nesugebėjo tinkamai paaiškinti, kodėl aplinkybių, susijusių su N. F. D. sūnumi A. N. E. ir baudžiamojo persekiojimo priežastimi, nenurodė, kai buvo nagrinėjami jo prašymai suteikti prieglobstį 2012, 2016, 2018 metais, nors šios aplinkybės jam buvo žinomos ir anksčiau. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kodėl iš 4 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų tik jam buvo iškelta baudžiamoji byla, nors N. F. D. veiksmus skundė visi įmonės steigėjai.

Aplinkybę dėl sienos kirtimo 2009 m. liepos mėnesį ir tai, kad pareiškėjas negalėjo įvykdyti nusikalstamos veikos Minsko mieste 2009 m. liepos mėn., Departamentas jau buvo išnagrinėjęs, todėl nelaikė tai nauju esminiu motyvu. Aplinkybę dėl 10 metų senaties termino vertino kaip neatitinkančią tikrovės ir nelaikė nauju esminiu motyvu, nes pareiškėjo paskutinis nusikaltimas buvo įvykdytas 2009 m. liepos mėnesį.

9. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 181 punktu, 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 136, 138 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 35, 36.4 ir 39 punktais bei, atsižvelgdamas į Išvadą, Sprendimu nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes 2019 m. gegužės 6 d. prašyme pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų buvę išnagrinėti priimant Departamento 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (15/6-14)12PR-78, 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-12)-12PR-128 ir 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-99.

10. Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodė naujas esmines aplinkybes, kurių Departamentas nebuvo išnagrinėjęs anksčiau.

11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. prieglobsčio prašyme, kurį papildė 2019 m. gegužės 8 d., nurodytos aplinkybės dėl senaties termino, baudžiamosios bylos suklastojimo, jau buvo išnagrinėtos, o Departamento sprendimai nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos patvirtinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatavo, kad „šioje byloje baudžiamojo persekiojimo senaties terminai V. K. (V. K.) nėra pasibaigę“ bei nurodė, kad „Teismui pateiktoje medžiagoje dėl V. K. (V. K.) išdavimo (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis būtų persekiojimas dėl savo politinių ar kitokių įsitikinimų“.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą Departamentui pateikė iš karto po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis išduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui baudžiamojoje byloje Nr. 03095140034, todėl vertino, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas išvengti ekstradicijos.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. prieglobsčio prašyme kaip naują aplinkybę nurodė 2007 m. įvykusį konfliktą tarp jo ir įtakingo politiko N. F. D. sūnaus, t. y. šis konfliktas yra tikroji baudžiamojo persekiojimo priežastis ir tai turėtų būti vertinama kaip nauja aplinkybė nagrinėti prieglobsčio prašymą. Pagrįsdamas savo teiginius, pareiškėjas Departamentui pateikė straipsnio kopiją, iš kurios matyti, kad straipsnis publikuotas 2007 m. (duomenys neskelbtini) respublikiniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ apie įvykius (duomenys neskelbtini) mieste ir nepatvirtina konflikto tarp pareiškėjo ir N. F. D. sūnaus fakto, be to, 2019 m. gegužės 10 d. apklausoje nurodė, jog šios priežasties nenurodė 2012, 2016 ir 2018 metais, nes negalvojo, kad tai reikšminga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas aplinkybes, susijusias su minėtu konfliktu, žinojo anksčiau, tačiau, nagrinėjant 2012, 2016 ir 2018 m. prašymus jų nenurodė, todėl šių aplinkybių nepripažino naujomis, sudarančiomis pagrindą nagrinėti pateiktą paskesnį prieglobsčio prašymą. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai pareiškėjas, remdamasis tariamai naujai paaiškėjusiomis baudžiamojo persekiojimo priežastimis, galėtų neribotą laiką teikti prieglobsčio prašymus, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra. Be to, teismas nustatė, kad Departamentas atliko pareiškėjo apklausą bei suteikė galimybę argumentuotai pagrįsti, kodėl, jo nuomone, prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas iš esmės, taip pat apklausoje detaliai aiškinosi naujo prieglobsčio prašymo pateikimo priežastis, todėl teismas vertino kritiškai pareiškėjo argumentą, kad atsakovas Sprendimą priėmė skubotai ir tinkamai neįsigilinęs į pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė šio prašymo nenagrinėti.

III. 14. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –patenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

15. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas priėmė nepagrįstą Išvadą dėl naujai pateiktų įrodymų bei paaiškinimų neatitikties „naujų esminių motyvų“ sąvokai ir tuo pagrindu neteisėtai bei nepagrįstai priėmė Sprendimą atsisakyti nagrinėti jo pakartotinį prieglobsčio prašymą. Kaip nurodė pareiškėjas ir apklausos metu, jo pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje nusikalstama veika, kurios padarymu 2009 m. liepos mėn. pareiškėjas kaltinamas, nors tuo metu jo (duomenys neskelbtini) teritorijoje apskritai nebuvo. Pareiškėjas ir anksčiau prašė atsakovo įvertinti nurodytą faktą bei patikrinti sienos kirtimo duomenis, tačiau tai padaryta nebuvo, kas pareiškėjo vertinimu, tai turi būti vertinama kaip nauja esminė aplinkybė, pagrindžianti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą dėl jam dirbtinai sukurtų baudžiamųjų bylų. Skundžiamame teismo sprendime dėl šio argumento, iš esmės patvirtinančio baudžiamosios bylos jo atžvilgiu suklastojimą, apskritai nepasisakyta, abstrakčiai nurodant, kad „iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo paskesniame prieglobsčio prašyme (2019 m. gegužės 6 d., kurį papildė 2019 m. gegužės 8 d.) nurodytos aplinkybės dėl senaties termino, baudžiamosios bylos fabrikavimo jau buvo išnagrinėtos“. Pareiškėjo vertinimu, esminės reikšmės nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui turėjo būtent teismo sprendime nevertinti šie pareiškėjo argumentai.

16. Pareiškėjas teigia, kad teismas, iš esmės atkartodamas atsakovo motyvus, nepagrįstai sprendė, jog „priešingu atveju, susidarytų situacija, kai pareiškėjas, remdamasis neva naujai paaiškėjusiomis baudžiamojo persekiojimo priežastimis, galėtų neribotą laiką teikti paskesnius prieglobsčio prašymus, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra“. Pareiškėjas paaiškina, kad jam nėra žinoma reali jo persekiojimo priežastis, todėl papildomus duomenis teikia eigoje, išsiaiškindamas naujas aplinkybes, leidžiančias identifikuoti jam klastojamų baudžiamųjų bylų priežastis. Priešingai, nei nurodo atsakovas, apklausos metu pareiškėjas aiškiai nurodė, kodėl duomenų apie konfliktą su įtakingo politiko N. F. D. sūnumi neatskleidė anksčiau – nesuprato, kad tai yra jo neteisėto baudžiamojo persekiojimo priežastis. Pareiškėjo pateikti laikraščio straipsniai, pareiškimo kopija vertinant juos sistemiškai patvirtina pareiškėjo ir N. F. D. sūnaus konfliktą dėl (duomenys neskelbtini) turgaus bei pareiškėjo sukeltos žalos A. N. E. reputacijai faktą, taip pat ir jam klastojamos baudžiamosios bylos motyvus. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra priskirtinos naujiems esminiams motyvams, t. y. naujiems faktams, įrodantiems jo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini) valstybę pagrįstumą, dėl ko turėjo būti priimtas sprendimas nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Pareiškėjas vertina, kad nei atsakovas, nei teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka.

18. Atsakovas teigia, kad Departamentas, palyginęs pareiškėjo 2012 m., 2016 m., 2018 m. ir 2019 m. teiktus prašymus suteikti prieglobstį, įvertinęs tiek Departamento, tiek teismų, sprendimus, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nei įrodymais, nei paaiškinimais nepagrindė priežastinio ryšio tarp jo aprašyto 2007 m. konflikto ir jam iškeltos baudžiamosios bylos, nustatė, kad jokių naujų motyvų, ir esminių įrodymų, kurie nebuvo nagrinėti, pareiškėjas nepateikė. Kadangi pareiškėjo pateikta informacija neturi įtakos esminių prieglobsčio suteikimo elementų vertinimui, ji nelaikoma „nauju esminiu motyvu“, o ketvirto prašymo suteikti prieglobstį pateikimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procedūra siekiant sutrukdyti įsiteisėjusių sprendimų vykdymui. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jo 2019 m. gegužės 6 d. prašyme yra nauji esminiai motyvai, pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.

19. Atsakovas vertina, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (15/6-8)15PR-93 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo“, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentui išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjo pateiktame paskesniame prašyme nėra naujų esminių motyvų, ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė šio prašymo nenagrinėti.

22. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, kad atsakovas priėmė nepagrįstą išvadą dėl naujai pateiktų įrodymų bei paaiškinimų neatitikties „naujų esminių motyvų“ sąvokai ir tuo pagrindu neteisėtai bei nepagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti jo pakartotinį prieglobsčio prašymą.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, įgyvendinantis Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, inter alia – 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, nuostatas (Įstatymo 1 str. 1 ir 2 d.). Šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Ginčo santykius taip pat reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatos (35, 36 ir 39 punktai).

25. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo tariamai dvi naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. nusikalstama veika, kurios padarymu pareiškėjas kaltinamas, padaryta 2009 m. liepos mėn., kai tuo metu jo (duomenys neskelbtini) teritorijoje apskritai nebuvo. Pareiškėjas ir anksčiau prašė Atsakovo įvertinti nurodytą faktą bei patikrinti sienos kirtimo duomenis, tačiau tai padaryta nebuvo, kas pareiškėjo vertinimu, šiomis aplinkybėmis, turi būti vertinama kaip nauja esminė aplinkybė, pagrindžianti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą dėl jam sufabrikuotų baudžiamųjų bylų (1) ir 2007 m. įvykusį konfliktą tarp jo ir įtakingo politiko N. F. D. sūnaus A. N. E. dėl (duomenys neskelbtini) turgaus įsigijimo (2).

26. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje kreipėsi ketvirtą kartą. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2012, 2016 ir 2018 m. prašymai dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje iš esmės buvo grindžiami jo kilmės valstybėje atžvilgiu vykdomu nepagrįstu baudžiamuoju persekiojimu (baudžiamosios bylos sufabrikavimu) pagal atitinkamus (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso straipsnius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu buvo patrauktas kaltinamuoju už nusikalstamas veikas, padarytas ne 2009 m. liepos mėn., o 2005–2009 metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodyta aplinkybė (baudžiamasis kaltinimas sufabrikuotas ir (duomenys neskelbtini) jis 2009 m. liepos mėn. nebuvo) iš esmės atkartoja 2012, 2016 ir 2018 metais pateiktuose prašymuose nurodytas aplinkybes, kurias Departamentas yra išnagrinėjęs, išsamiai įvertinęs ir priėmęs sprendimus, kurie įsiteisėjusiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais pripažinti teisėtais bei pagrįstais. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatavo, jog baudžiamojo persekiojimo terminai V. K. (V. K.) nėra pasibaigę.

27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai konstatavo, kad V. K. 2019 m. gegužės 6 d. prašyme dėl prieglobsčio suteikimo išdėstytas aplinkybes, susijusias su 2007 m. įvykusiu konfliktu tarp jo ir įtakingo politiko N. F. D. sūnaus A. N. E., žinojo anksčiau, tačiau, nagrinėjant 2012, 2016 ir 2018 metais pateiktus prašymus, nenurodė, todėl šios aplinkybės, teismo nuomone, pagrįstai nelaikytinos naujais esminiais motyvais, sudarančiais pagrindą nagrinėti pateiktą paskesnį prieglobsčio prašymą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, t. y. jo atliktam nustatytų duomenų ir aplinkybių vertinimui, todėl jiems pritaria ir plačiau nebepasisako.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė