a606c873-6a02-404c-ad97-e93b71823be5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-2333-295/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50054-2015-5Procesinio sprendimo kategorija:1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.(S)                            VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2016 m. lapkričio 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,nukentėjusiesiems M.

Č. (M. C.), J. Č. (J. C.), J. P. (J. P.),nukentėjusiųjų atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui,kaltinamųjų gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartÄ 2011-02-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, - laisvės apribojimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmenų sÄ raÅ¡o 2012-12-27, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje), irV.

J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Å alčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, teistas 2014-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmenų sÄ raÅ¡o 2015-05-11, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :Kaltinamieji V.

V. (V. V.) ir V. J. (V. J.), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 18:15 val., vieÅ¡oje vietoje – prie parduotuvės „Aibė“, esančios adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu ir rodydamas aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, t. y. tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų dėl menkavertės dingsties, nukentėjusiajam J. Č. (J. C.), sėdinčiam automobilyje Jeep, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis atstÅ«mė galinį automobilio lango stiklÄ ir atspaudė durų užraktÄ , po to, kaltinamasis V.

J. (V. J.) atidarius vairuotojo duris, kaltinamieji V. V. ir V. J., sugriebę nukentėjusiajam J. C. už plaukų, ištempė nukentėjusįjį J. Č. iš automobilio, pargriovė jį ant kairiojo šono ir kaltinamieji V. V. ir V. J., veikdami kartu, bendrais veiksmais rankomis ir kojomis mažiausiai 30 kartų sudavė nukentėjusiajam J. Č. į galvos, rankų, nugaros sritis, po to, nukentėjusiajam J. Č. pabėgus į parduotuvę „Aibė“ ir grįžusiam su tėvu M. Č. (M. C.), kaltinamasis V.

V., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam J. Č. į galvos sritį, o tuo pačiu metu kaltinamasis V. J. sudavė nukentėjusiajam J. Č. vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, nuo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam J. Č. pargriuvus, kaltinamieji V. V. ir V. J. bei dar vienas nenustatytas asmuo trise sudavė mažiausiai po vienÄ kartÄ nukentėjusiajam J. Č. į įvairias kÅ«no vietas kojomis, o nenustatytas asmuo sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį nukentėjusiajam M.

Č., kuris nuo suduoto smÅ«gio pargriuvo, po to, kaltinamieji V. V. ir V. J. bei nenustatytas asmuo, veikdami kartu, rankomis ir kojomis sudavė bendrais veiksmais mažiausiai 10 kartų nukentėjusiajam M. Č. į galvos sritį, po to, priėjus prie įvykio vietos nukentėjusiajam J. P. (J. P.), kaltinamieji, veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, nukentėjusiajam J. P. sudavė po vienÄ smÅ«gį į veido, rankų, kojų sritis. Tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji V. V. ir V. J. padarė nukentėjusiajam J.

Č. poodines kraujosruvas kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡inės akies vokuose, veido kairėje, deÅ¡inėje ausyje, sprando deÅ¡inėje, krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus kairėje pusėje, kairiojo peties srityje, deÅ¡iniame Å¾Ä ste, kairiojo kelio sÄ nario srityje, virÅ¡utinio 3-io deÅ¡inės pusės danties vainiko nuskėlimÄ , odos nubrozdinimus deÅ¡inės plaÅ¡takos III-ame pirÅ¡te, juosmens kairėje, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kairiojo alkÅ«nės sÄ nario srityje, t. y. padarė nukentėjusiajam J.

Č. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; nukentėjusiajam M. Č. padarė odos nubrozdinimÄ pakauÅ¡io kairėje, poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje, t. y. padarė nukentėjusiajam M. C. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o nukentėjusiajam J. P. padarė odos nubrozdinimÄ kaktos srityje su poodine kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimus deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos I-V pirÅ¡tuose, poodinę kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimus deÅ¡inio kelio srityje, t. y. padarė nukentėjusiajam J.

P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji V. V. ir V. J. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamieji V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.) savo kaltę jiems inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiÅ¡kai ir patvirtino, kad jie, vieÅ¡oje vietoje – prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«dami neblaivÅ«s, tarpusavio konflikto metu, naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiųjų J.

Č., M. Č. ir J. P. atžvilgiu. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas nukentėjusiesiems sudavė kaltinamieji, V. V. ir V. J. paaiškinti negalėjo, teigdami, kad suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jie smūgių neskaičiavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos tiek kaltinamasis V. V., tiek kaltinamasis V. J. gailėjosi ir prašė skirti kuo švelnesnę bausmę.  Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamieji V. V. ir V.

J., kurie yra kaltinami nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusieji ir kaltinamųjų gynėjas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).Be kaltinamojo V. V. ir V. J. prisipažinimo, padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jų kaltė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, įrodoma nukentėjusiųjų J.

Č., M. Č. ir J. P. parodymais, parodymų atpažinti pagal nuotraukÄ protokolais (T. 1., b.l. 74-76, 78-80, 93-95, 97-102, 118-120, 122-124, 140-141, 144-146), vaizdo ir garso įraÅ¡ais bei jų apžiÅ«ros protokolais (T. 1., b.l. 31-34, 37-39), bei teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadomis (T. 1., b.l. 53-54, 86, 109-111), kuriose konstatuoti nukentėjusiesiems J. Č., M. Č. ir J. P. padaryti kÅ«no sužalojimai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų V. V. ir V. J. prisipažinimas dėl jų padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamųjų nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kadangi yra patvirtintos nukentėjusiųjų parodymais ir kitais Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamųjų V.

V. ir V. J. kaltė dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.Dėl nusikalstamos veikos požymiųBK 284 straipsnio saugoma vertybė yra vieÅ¡oji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta Å¡iame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibÅ«dinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad Å¡ios nusikalstamos veikos bÅ«tinasis požymis – veikos padarymo vieta (vieÅ¡oji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti demonstruojama vienu iÅ¡ BK 284 straipsnyje numatytų bÅ«dų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandaliÅ¡kais veiksmais.

Å ie nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dai alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iÅ¡ jų. Kaltinamieji V. V. ir V. J. jiems inkriminuojamus veiksmus padarė parduotuvės automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, t.y. vietoje, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys, ir piko metu, t.y. tuo laiku, kada žmonės po darbo grįždami namo, eina į parduotuvę, norėdami įsigyti prekių, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji V. V. ir V. J. smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko vieÅ¡oje vietoje.

ĮžūlÅ«s veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvÅ«s ir aplinkinius Å¡okiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį, yra įžūlÅ«s veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytÄ pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymÄ , kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas vieÅ¡oje vietoje, sukelia ten esančių žmonių sumaiÅ¡tį ir didelį iÅ¡gÄ stį, todėl teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamųjų V.

V. ir V. J. vieÅ¡oje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiųjų J. Č., M. Č. ir J. P. atžvilgiu, buvo įžūlÅ«s veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir Å¡ie kaltinamųjų veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamieji V. V. ir V. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu, buvo sÄ lygotas asmeninių priežasčių ir iÅ¡ dalies sÄ lygotas nukentėjusiojo J.

Č. veiksmų, statant automobilį parduotuvės automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, bei rodant nepadorius gestus, tačiau padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, kaltininko tyčia gali bÅ«ti ir neapibrėžta, t.y. kaltininkas gali padarinių ir nenorėti, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. Nors kaltinamųjų V. V. ir V. J. veiksmai ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , t.y. jie nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jų veiksmai, tačiau jie, bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje ir panaudodami fizinį smurtÄ kitų asmenų atžvilgiu, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta.

Be to, analizuodamas kaltinamųjų psichinį santykį su jų padaryta nusikalstama veika (nusikaltimo subjektyvusis požymis), teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikÅ¡miÅ¡kumas (netinkamas automobilio statymas stovėjimo aikÅ¡telėje) ir nekonkrečių motyvų (noras parodyti nukentėjusiajam J. Č., ir vėliau į įvykio vietÄ atėjusiems kitiems nukentėjusiesiems, kad jie elgiasi netinkamai) dominavimas kaltinamųjų smurtinėje veikoje, rodo, jog kaltinamieji, vieÅ¡oje vietoje bendrais veiksmais naudodami fizinį smurtÄ kitų asmenų atžvilgiu, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimÄ ir norėjo taip veikti.

Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų V. V. ir V. J. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi jie, vieÅ¡oje vietoje – prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto naudojimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Bausmės skyrimasKaltinamųjų V. V. ir V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė apsvaigę nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems V. V. ir V. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme bei kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, taip pat į tai, kad abu kaltinamieji anksčiau jau buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o kaltinamasis V. J. buvo teistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir vėl padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ir taip pat į tai, kad kaltinamieji niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus abiem kaltinamiesiems BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , o kaltinamieji V. V. ir V. J. prisipažino esÄ kalti, jiems skirtina bausmė turi bÅ«ti sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).Be to, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji V. V. bei V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padarę nusikalstamÄ veikÄ , taip pat į tai, kad abu kaltinamieji yra vedę ir augina bei iÅ¡laiko mažamečius vaikus, gimusius 2016 metais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji V.

V. bei V. J. suprato savo elgesio netinkamumÄ ir konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamiesiems V. V. ir V. J., sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti. Dėl kardomųjų priemoniųIkiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems V. V. ir V. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymÄ .Nors baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamieji V.

V. ar V. J. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamiesiems skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ir nors bausmės vykdymÄ tikslinga atidėti, tačiau kaltinamiesiems V. V. ir V. J. turi bÅ«ti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio Å¡io teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga kaltinamiesiems V. V. ir V. J. paskirtas kardomÄ sias priemones taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.  Dėl civilinių ieÅ¡kiniųNukentėjusysis J.

Č. (J. C.) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o solidariai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamųjų jam padarytÄ 640 € dydžio turtinę žalÄ ir 3000 € dydžio neturtinę žalÄ (T. 2., b.l. 84-86), nukentėjusysis J. P. (J. P.) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o solidariai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamųjų jam padarytÄ 50 € dydžio turtinę žalÄ ir 3000 € dydžio neturtinę žalÄ (T. 2., b.l. 88-90), o nukentėjusysis M. Č. (M. C.) pareiÅ¡kė 2000 € dydžio civilinį ieÅ¡kinį (T. 2., b.l. 92-94, kuriuo praÅ¡o solidariai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamųjų jam padarytÄ neturinę žalÄ .

Taip pat nukentėjusieji J. Č., J. P. ir M. Č. praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamųjų jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 181,50 € kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

 PraÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti turtinę žalÄ , nukentėjusysis J. Č. nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu buvo sulaužyti jam priklausančio automobilio galinio lango apvadai – 20 € vertės, suplėšytos kelnės - 30,00 € vertės ir megztinis - 30 € vertės, sugadinti batai – 60 € vertės, sudaužytas mobilaus ryÅ¡io telefono ekranas, kurio pakeitimas kainavo 200 €, taip pat nuskelto danties vainiko taisymas medicinos įstaigoje jam kainuos 300 €. Nukentėjusysis J. P., praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti 50 € dydžio turtinę žalÄ , nurodo, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadintos nukentėjusiojo kelnės. Nukentėjusiojo J.

P. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas nukentėjusiojo kelnių apžiūros protokolu (T. 1., b.l. 129-131), iš kurio turinio matyti, kad nukentėjusiojo kelnės įvykio metu buvo sugadintos, todėl nukentėjusiojo J. P. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas visiškai. Nukentėjusiojo J. Č. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies. Automobilio „Jeep“ ir mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolais (T. 1., 60-67) patvirtinama, kad įvykio metu buvo sulaužyti automobilio galinio lango apvadai ir sudaužytas mobilaus ryšio telefono ekranas, o iš nukentėjusiojo J.

Č. pateikto kvito matyti, kad telefono ekrano pakeitimas jam kainavo 200 eurų, be to, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. Č. paaiÅ¡kinimu, kad įvykio metu buvo suplėšytos nukentėjusiajam priklausančios kelnės - 30,00 € vertės ir megztinis - 30 € vertės bei sugadinti batai – 60 € vertės, todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir pripažindamas, kad nukentėjusiojo nurodytas turtinės žalos dydis atitinka sugadinto turto vertę, daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ kaltinamųjų V.

V. ir V. J. nukentėjusiojo J. Č. naudai turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota 340 eurų turtinės žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusysis J. Č. prašė iÅ¡ kaltinamųjų iÅ¡ieÅ¡koti ir 300 eurų turtinės žalos atlyginimÄ , susijusį su nuskelto danties vainiko taisymu medicinos įstaigoje. Å ioje dalyje nukentėjusiojo J. Č. praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Pagal įstatymus (BPK 109 straipsnis, CK 6.249 straipsnis) turi bÅ«ti atlyginama tik realiai patirta žala, t.y. turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), kurios atsirado dėl kalto asmens neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusiojo J. Č. teigimu, nuskelto danties vainiko medicinos įstaigoje jis netaisė ir dėl danties taisymo jis jokių iÅ¡laidų neturėjo, o ta aplinkybė, kad pagal nukentėjusiojo pateiktÄ vienos dantų taisymo įstaigos sÄ matÄ , tokia paslauga gali kainuoti 300 eurų, pati savaime neduoda pagrindo iÅ¡vadai padaryti, kad tokio dydžio iÅ¡laidas nukentėjusysis J. Č. turės, jeigu nuspręs ateityje taisyti nuskeltÄ danties vainikÄ . Kadangi Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo J. Č. civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ne realiai turėtomis iÅ¡laidomis, o tikėtinomis iÅ¡laidomis, kurios galbÅ«t atsiras ateityje, Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo J.

Č. ieÅ¡kinys netenkintinas.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamųjų V.

V. ir V. J. nusikalstamos veikos, nukentėjusieji J. Č. (J. C.), J. P. (J. P.) ir M. Č. (M. C.) patyrė pažeminimÄ ir fizinį skausmÄ , be to, nukentėjusieji patyrė didelių moralinių iÅ¡gyvenimų, padaryta žala jų gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamųjų V. V. ir V. Č. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiesiems buvo padaryti įvairÅ«s kÅ«no sužalojimai, kurie neiÅ¡vengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiųjų gyvenime, ir Å¡ie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti visų nukentėjusiųjų tolimesnį gyvenimÄ .

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusieji J. Č. (J. C.), J. P. (J. P.) ir M. Č. (M. C.) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobÅ«dį bei į kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų padarytus konkrečius kÅ«no sužalojimus, o taip pat į kaltinamųjų V.

V. ir V. J. turtinę padėtį, kurie niekur nedirba, tačiau augina ir iÅ¡laiko mažamečius vaikus, bei atsižvelgdamas į tÄ aplinkybę, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo J. Č. ir kaltinamųjų, viena iÅ¡ priežasčių tapo ir nukentėjusiojo J. Č. netinkamas, nustatytas taisykles ingoruojantis, elgesys, susijęs su nepadorių gestų rodymu vieÅ¡oje vietoje, bei atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamųjų V.

V. ir V. J., turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusieji J. Č. (J. C.), J. P. (J. P.) ir M. Č. (M. C.).Kaip minėta, įstatymas (BPK 106 straipsnio 2 dalis) suteikia teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šių išlaidų teismas gali neišieškoti ar jų dydį sumažinti, tik atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį.

Kaltinamieji V. V. ir V. J. niekur nedirba, be to, jie augina ir išlaiko mažamečius vaikus, todėl atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas mano, kad nukentėjusiųjų J. Č., J. P. ir M. Č. turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti, yra mažintinos. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 225,42 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 23-28), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamųjų civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiųjų J.

Č., J. P. ir M. Č. gydymo iÅ¡laidas. Nors civilinio ieÅ¡kovo atstovas į teisiamÄ jį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti ieÅ¡kinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys buvo nagrinėjamas civilinio ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.

Nukentėjusiųjų J. Č., J. P. ir M. Č. gydymo iÅ¡laidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiųjų J. Č., J. P. ir M. Č. gydymo iÅ¡laidos sudarė 225 eurus 42 centus, todėl Å¡i suma ir turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota civilinio ieÅ¡kovo naudai solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V.

V. ir V. J..Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :V. V. (V. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ devyniems mėnesiams.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio reikalavimais, Å¡iuo nuosprendžiu V. V. paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, V. V. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant V. V. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.KardomÄ jÄ priemonę, paskirtÄ V. V. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ .V.

J. (V. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ vieneriems metams.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio reikalavimais, Å¡iuo nuosprendžiu V. J. paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, V.

J. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant V. J. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.KardomÄ jÄ priemonę, paskirtÄ V. J. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ .IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. V. (V. V.) ir V. J. (V.

J.) solidariai nukentėjusiojo J. Č. (J. C.) naudai 340 € (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 500 € (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dalį – 100 € (vienÄ Å¡imtÄ eurų), nukentėjusiojo J. Č. turėtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.) solidariai nukentėjusiojo J. P. (J. P.) naudai 50 € (penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 300 € (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dalį – 100 € (vienÄ Å¡imtÄ eurų), nukentėjusiojo J.

P. turėtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.) solidariai nukentėjusiojo M. Č. (M. C.) naudai 200 € (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dalį – 100 € (vienÄ Å¡imtÄ eurų), nukentėjusiojo M. Č. turėtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat iÅ¡ V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.) solidariai iÅ¡ieÅ¡koti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 225,42 € (du Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 42 centus) nukentėjusiųjų J.

Č. (J. C.), J. P. (J. P.) ir M. Č. (M. C.) gydymo iÅ¡laidų.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                           Valdas Bugelevičius