2013-11-28 Nr. AB-9260-3-61-3-02892-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-2054/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02892-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Lietuvos policijos mokyklai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. L. skundu (b. l. 8–10, 137-141) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos policijos mokyklos (toliau – ir Mokykla) viršininko 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 144-V1-67 „Dėl R11-1 mokymo grupės kursantės R. L. išbraukimo iš kursantų sąrašų“.

Pareiškėjos nuomone, ji nepagrįstai buvo išbraukta iš Mokyklos kursantų sąrašų dėl to, kad turėjo Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso bei Taikomosios savigynos mokymo dalykų skolas. Pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 7 d. Taikomosios savigynos pamokos metu ji patyrė dešinio kelio sąnario traumą, jai plyšo raiščiai, ir tai nulėmė jos tolesnį mokymosi procesą, t. y. dėl nelaimingo atsitikimo metu sutrikdytos sveikatos turėjo gydytis, atlikti reabilitaciją, buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, todėl objektyviai neturėjo galimybės atskirais laikotarpiais mokytis, tačiau atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Pareiškėjos teigimu, ji objektyviai negalėjo perlaikyti Taikomosios savigynos mokymo dalyko egzamino, kadangi 2012 m. rugpjūčio 17 d. medicinine pažyma buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų iki 2012 m. rugsėjo 21 dienos. Pareiškėja pripažino, kad turėjo Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso egzamino skolą, tačiau pažymėjo, kad laikant šį dalyką dėstytoja V. P. ją diskriminavo, išskyrė iš kitų laikančių šį egzaminą kursantų, dirbtinai sudarė psichologinę įtampą, įrašydama į diktofoną pareiškėjos atsakymus į pateiktus klausimus.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas tokiu būdu neužtikrino tinkamos psichologinės aplinkos bei nesudarė sąlygų tinkamai išlaikyti šį mokamąjį dalyką, be to, visiškai nebuvo vertintas sirgimo laikotarpis, kuris objektyviai sutrukdė tinkamai ir laiku pasiruošti šiam egzaminui. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad jos pažymių vidurkis nebuvo pats žemiausias lyginant su kitų kursantų, todėl atsižvelgus į tai, kad šį vidurkį žymia dalimi lėmė ir patirtas nelaimingas atsitikimas, tai, pareiškėjos manymu, nesudarė teisinio pagrindo atsakovui priimti skundžiamą įsakymą.

Pareiškėja pabrėžė, kad neįvertinus visų aplinkybių nepagrįstai ir neteisingai skundžiamame įsakyme nustatyta ir Lietuvos policijos mokyklos išlaidų, susijusių su pareiškėjos mokymu, suma. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl atsakovo kaltės dėl sužalojimų patirtų mokymosi metu jai nebuvo atliktas sveikatos sutrikdymo masto nustatymas ir ji tik formaliai buvo įvertinta kaip tinkanti vidaus tarnybai. Anot pareiškėjos, atsakovas neužtikrino jai tinkamų ir saugių profesinio mokymo sąlygų. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas taip pat nesilaikė Lietuvos policijos mokyklos profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo 41 punkto reikalavimų, kai kursantui pasibaigus pusmečiui turint vieną ar kelis nepatenkinamus įvertinimus, nustatomas papildomas terminas, bet ne ilgesnis kaip iki sekančio pusmečio pabaigos, kadangi jai buvo nustatytas gerokai trumpesnis terminas.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad dėl nelaimingo atsitikimo ji neturėjo objektyvių galimybių laiku kartu su kitais kursantais atlikti ir gamybinės praktikos, todėl šią praktiką jai buvo nurodyta atlikinėti laisvu laiku po užsiėmimų. Pasak pareiškėjos, tokiu būdu jai nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pailsėti bei pasiruošti dėstomiesiems dalykams, atlikti namų darbų užduotis, ruoštis kontroliniams darbams.

Atsakovas Lietuvos policijos mokykla atsiliepimu į skundą (b. l. 60–66) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, Mokykla viso pareiškėjos mokymosi metu atsižvelgė į jos sveikatos būklę ir visomis priemonėmis ir būdais stengėsi sudaryti jai tinkamas profesinio mokymo sąlygas: jai buvo sudarytas individualus mokomosios praktikos grafikas, sudarytas administracinės teisės ir teisenos individualus mokymosi planas, pateikta dalijamoji medžiaga, teikiamos konsultacijos. Be to, nepaisant akademinių skolų skaičiaus (pasibaigus pirmajam pusmečiui pareiškėja turėjo penkias akademines skolas), pareiškėjai buvo nustatytas papildomas terminas akademinėms skoloms likviduoti, nors tokiais atvejais kursantas laikomas nepažangiu ir šalinamas iš Mokyklos už nepažangumą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos patirta trauma buvo kvalifikuota kaip pateisinama priežastis nustatant papildomą terminą akademinėms skoloms likviduoti. Mokyklos teigimu, pasibaigus papildomam terminui skoloms likviduoti, pareiškėja vis dar turėjo vieną akademinę skolą (Administracinė teisė ir teisena) ir, remiantis Lietuvos policijos mokyklos profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 144-V-83 (toliau – ir Aprašas) 43.2 punktu, tokiais atvejais kursantai yra šalinami iš mokyklos už nepažangumą, tačiau pareiškėjai atsiskaitymo terminas buvo pratęstas išimties tvarka.

Pasak atsakovo, antrojo pusmečio pabaigoje pareiškėjos pažangumas nepasikeitė – ji turėjo tris akademines skolas, iš kurių tik vienos negalėjo objektyviai išlaikyti, nes buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų. Remiantis Aprašo 42.1 punktu, pareiškėjai buvo dar kartą nustatytas papildomas terminas akademinėms skoloms likviduoti, todėl, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjai buvo sudaromos palankios mokymosi sąlygos bei užtikrinamas mokymosi nepertraukiamumas. Mokykla nesutiko, kad pareiškėja buvo diskriminuojama per baudžiamosios teisės egzaminą, ir paaiškino, kad pareiškėja egzaminą laikė du kartus: dalyko egzamino metu kartu su kitais grupės studentais ir perlaikymo metu.

Dalyko egzamino metu pareiškėja egzaminą laikė bendra tvarka su kitais grupės studentais, t. y. visiems studentams buvo sudarytos identiškos egzamino laikymo sąlygos, tačiau pareiškėja egzamino neišlaikė, todėl jai buvo nustatytas papildomas skolų likvidavimo terminas iki 2012 m. rugsėjo 12 dienos. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Aprašo 42.2 punktą akademinių skolų turintys kursantai privalo lankyti mokymo dalyko, iš kurio turi akademinę skolą, konsultacijas, tačiau pareiškėja atvyko tik į vieną Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso konsultaciją, o egzaminą atvyko perlaikyti priešpaskutinę skolų likvidavimo termino dieną bei gavo įvertinimą 2 (du).

Atsakovo manymu, tokiu būdu pareiškėja pažeidė stojimo į vidaus tarnybą sutartyje numatytą prievolę sistemingai ir stropiai mokytis, kadangi, atsižvelgiant į prievolės esmę, ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovo nuomone, egzamino įrašymas, turint pareiškėjos sutikimą, negali būti vertinamas kaip diskriminacinė priemonė, ir paaiškino, kad egzaminą žodžiu nuspręsta įrašyti dėl to, jog egzamino rezultatas turėjo reikšmės pareiškėjos mokymosi tęstinumui, be to, pareiškėja abejojo dėstytojos nešališkumu ir objektyvumu, nelankė privalomų dalyko konsultacijų, administracinės teisės ir teisenos egzaminą išlaikė tik iš trečio karto, be to, R.

L. yra konfliktiška, ūmaus būdo bei vienintelė kursantė savo grupėje, neišlaikiusi Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso egzamino. Atsakovas pabrėžė, kad Taikomosios savigynos akademinės skolos laikymo terminas pareiškėjai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, buvo pratęstas du kartus: iki 2012 m. gegužės 31 d. bei terminą apibrėžiant iki Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) išvados gavimo. CMEK išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėja yra tinkama vidaus tarnybai, išduota 2012 m. rugpjūčio 6 d., o medicininė pažyma, atleidžianti pareiškėją nuo fizinio lavinimo pamokų, galiojo iki 2012 m. birželio 30 d., todėl pareiškėja laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. turėjo galimybę ir privalėjo likviduoti Taikomosios savigynos akademinę skolą, tačiau skolos nepanaikino.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad CMEK nenustatė jokių sveikatos sutrikimų, susijusių su kelio sąnario keletos struktūrų trauma, nurodyta VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro išduotoje medicininėje pažymoje. Mokyklos teigimu, nors pareiškėja vėliau pateikė VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2012 m. rugpjūčio 17 d. išduotą medicininę pažymą, kurioje nurodomas nepatikslinto šalutinio raiščio patempimas, terminas likviduoti Taikomosios savigynos akademinį įsiskolinimą buvo praėjęs. Atsakovo nuomone, 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir 2011 m. gruodžio 15 d.

VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro medicininėse pažymose nurodyti sužalojimai nesutampa, todėl negali būti vertinami kaip vienas tęstinis susirgimas, kadangi CMEK išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėja yra sveika ir tinkama tarnybai. Atsakovas pažymėjo, kad pasibaigus įsiskolinimų likvidavimo terminams, du akademiniai įsiskolinimai nebuvo panaikinti, kas yra pakankamas teisinis pagrindas laikyti pareiškėją nepažangia bei ją pašalinti iš Mokyklos. Atsakovas pabrėžė, kad mokomųjų dalykų pažymių vidurkis priimant sprendimą dėl kursanto nepažangumo ir pašalinimo iš Mokyklos nėra vertinamas ir negali būti teisiniu pagrindu kursantą pripažįstant nepažangiu.

Dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pareiškėjos pirminiu profesiniu mokymu, apskaičiavimo Mokykla paaiškino, kad pastarosios buvo apskaičiuotos vadovaujantis policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintomis taisyklėmis, kuriose nurodyta, jog mokymo išlaidas sudaro: mokymo kaina, išmokėta stipendija ir tarnybinės uniformos kaina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu į skundą (b. l. 29–34) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į skundą grindė iš esmės analogiškai motyvais kaip ir atsakovas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, pažymėjo, kad atitinkamos nuostatos buvo įtvirtintos ir pareiškėjos pasirašytos Stojimo sutarties 5.2–5.4 punktuose, kurią pasirašydama pareiškėja taip pat įsipareigojo laikytis Vidaus tarnybos statuto jai nustatytų reikalavimų, Mokyklos nuostatų, Mokyklos vidaus tvarkos taisyklių bei kitų teisės aktų ir vykdyti jai pavestas pareigas.

Teismas rėmėsi Mokyklos nuostatų 16.4 punktu, Aprašo 43 punktu, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo pašalinta iš Mokyklos būtent dėl to, kad pasibaigus akademinėms skoloms likviduoti nustatytam terminui turėjo dvi akademines skolas – Taikomosios savigynos ir Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso, bei darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėja gali būti laikoma nepažangia kursante.

Teismas rėmėsi Aprašo 42.1 punktu (iki 2012 m. kovo 8 d. galiojusio aprašo 41 p.) ir darė išvadą, kad pareiškėjai buvo suteiktas tinkamas laiko tarpas savigynos akademinei skolai pašalinti, tačiau R. L. be pateisinamų priežasčių šio egzamino neišlaikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad terminas, iki kurio pareiškėja buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, baigėsi 2012 m. birželio 30 d., ir laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja dėl savo sveikatos būklės niekur nesikreipė, todėl darė išvadą, jog pareiškėja turėjo galimybes laikyti Taikomosios savigynos egzaminą. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja vėliau Mokyklai pateikė 2012 m. rugpjūčio 17 d. medicininę pažymą, kuria ji buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų iki 2012 m. rugsėjo 21 d., nesudaro pagrindo pateisinti pareiškėjos neatsiskaitymo už minėto egzamino skolą laikotarpiu, kai ji nebuvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, tuo labiau, kai CMEK 2012 m. rugpjūčio 6 d. pažyma patvirtina pareiškėjos tinkamumą mokytis Mokykloje, o 2012 m. rugpjūčio 17 d. medicininė pažyma išduota dėl vėlesnės traumos. Teismas atkreipė dėmesį, kad CMEK atliekamas patirtų sužalojimų masto nustatymas yra atliekamas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytų kompensacijų išmokėjimo atveju. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju 2011 m. gruodžio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėja sveikatos sutrikdymą patyrė profesinio mokymo metu, kuris nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika kursantės gyvybei ar sveikatai, todėl kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį pareiškėjai nebuvo paskirta. Kadangi padidėjęs pavojus nebuvo nustatytas, nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad atsakovas nuslėpė pareiškėjos patirtą traumą, ir darė išvadą, kad pareiškėja Taikomosios savigynos egzamino neišlaikė nesant jokių pateisinamų priežasčių.

Teismas kritiškai vertino pareiškėjos nurodomas Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso mokomojo dalyko egzamino neišlaikymo priežastis ir pažymėjo, kad egzamino žodžiu įrašinėjimas negali būti laikomas pareiškėjos diskriminavimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, įrašinėdamas pareiškėjos egzaminą žodžiu, ėmėsi pagrįstų priemonių, kadangi šio egzamino išlaikymo rezultatas buvo lemiamas pareiškėjos tolesniam mokymuisi Mokykloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja teismo posėdyje pažymėjo, jog baudžiamosios teisės egzamino neišlaikė dėl žinių ir laiko stokos.

Teismas pažymėjo, kad Aprašo 41.1 punktas (iki 2012 m. kovo 8 d. galiojusio aprašo 41 p.) neįpareigoja atsakovo visais atvejais nustatyti maksimalų terminą akademinėms skoloms likviduoti. Teismo vertinimu, pareiškėjos 2011 m. lapkričio mėn. patirta kojos trauma niekaip negalėjo sutrukdyti jai tinkamai pasiruošti egzamino perlaikymui iki 2012 m. rugsėjo 12 d., nes, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir apklausta liudytoja, pareiškėja taip pat ir nuotoliniu būdu, t. y. interneto pagalba, galėjo gauti visą reikiamą medžiagą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso egzamino neišlaikė nesant jokių pateisinamų priežasčių.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos mokymosi rezultatai jau ir anksčiau sudarė pagrindą ją pašalinti iš Mokyklos, tačiau akademinių skolų likvidavimo terminai jai buvo pratęsiami išimties tvarka, todėl pareiškėja turėjo protingai naudotis jai suteiktomis sąlygomis ir nepiktnaudžiauti jai suteikiamais terminais egzaminams perlaikyti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja egzaminą bandė laikyti tik vieną kartą, dėstytojos konsultacijoje dalyvavo taip pat tik vieną kartą, todėl darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepakankamai apdairiai bei rūpestingai naudojosi jai suteikta galimybe likviduoti Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso akademinę skolą.

Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Stojimo sutarties 5.4 punktu, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo pašalinta iš Mokyklos dėl nepažangumo, CMEK išvada patvirtina, kad pareiškėja tinkama vidaus tarnybai ir jokių kitų nepašalinamų priežasčių, dėl kurių pareiškėja negalėtų mokytis Mokykloje, ji nenurodo, todėl, teismo vertinimu, skundžiamame įsakyme pagrįstai nustatyta Mokyklos išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su pareiškėjos pirminiu profesiniu mokymu, suma.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintos Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklės nenumato sumų mažinimo tais atvejais, kai kursantas nedalyvauja paskaitose, be to, kaip nurodė atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjai buvo taikomos ir individualios mokymo priemonės, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad išlaidų, susijusių su pareiškėjos mokymu, suma apskaičiuota neteisingai.

III. Pareiškėja R. L. apeliaciniu skundu (b. l. 168-173) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 144-VI-67 „Dėl R11-1 mokymo grupės kursantės R. L. išbraukimo iš kursantų sąrašų“.

Pareiškėja paaiškina, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nedalyvavo mokymo procese nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. sausio 27 d., o nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. birželio 30 d. buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, todėl visą šį laikotarpį dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai pasiruošti Taikomosios savigynos normatyvų išlaikymui, nebuvo fiziškai sustiprėjusi ir pasirengusi. Pareiškėja pažymi, kad teismo nurodytu laikotarpiu (2012 m. liepos 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 17 d.) visi dėstytojai atostogavo ir mokykla nedirbo, todėl ji stengėsi pasirengti pati, tačiau patirtos traumos pasekmės atsinaujino ir pareiškėja nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. vėl buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų.

Pareiškėja remiasi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalimi ir atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė jokio poįstatyminio akto prieidamas išvadą, kad pareiškėja sveikatos sutrikdymą patyrė profesinio mokymo metu, kuris nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai. Pareiškėja pabrėžia, kad nelaimingas atsitikimas įvyko profesinio mokymo metu, ji atsakovo siuntimu atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę buvo siunčiama išimtinai tik dėl nurodyto nelaimingo atsitikimo, todėl atsakovas, pareiškėjos manymu, privalėjo tinkamai suformuluoti ekspertizės tikslus ir pagrindus, pateikti nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą, vadovautis Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 4.5, 11.2, 14 punktais.

Pareiškėjos teigimu, teismas turėjo prieiti išvadą, kad dėl atsakovo kaltės CMEK neatliko pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, neanalizavo likusių sveikatos pakitimų, formaliai pareiškėją vertino kaip tinkančią vidaus tarnybai. Pareiškėja pabrėžia, kad dėstytoja V. P. ją diskriminavo, nes įrašinėjo į diktofoną pareiškėjos atsakymus į pateiktus egzamino klausimus, nors iki tol nei vieno kursanto atsakinėjimas nebuvo įrašinėjamas. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovo įsakymo priėmimo dieną (2012 m. rugsėjo 18 d.) pareiškėjai dėl diagnozės S 83.40 buvo išduota 2012 m. rugpjūčio 17 d. medicininė pažyma Nr. 384, kurioje neatvykimo į ugdymo įstaigą laikotarpis nurodytas nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d., atleidimas nuo fizinio lavinimo pamokų – iki 2012 m. rugsėjo 21 d., kas, pareiškėjos manymu, objektyviai turėjo nulemti atsakovo veiksmus ginčo įsakymo priėmimo metu bei pareiškėją pasiųsti į CMEK dėl jos tinkamumo mokymuisi bei vidaus tarnybai nustatymo bei jos tolesnio stojimo sutarties sąlygų vykdymo galimumo dėl sveikatos būklės. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad mokymosi išlaidos pagrįstai pilnai priskaičiuotos ir tais laikotarpiais, kai pareiškėja dėl kelio traumos, įvykusios mokymosi metu, negalėjo lankyti paskaitų Mokykloje, buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 178-181) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja nebuvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, jos sveikata buvo tinkama Taikomosios savigynos akademiniam įsiskolinimui panaikinti, paaiškina, kad akademinės skolos vasaros atostogų laikotarpiu yra laikomos bendra tvarka per Mokyklos dėstytojų budėjimo valandas, ir daro išvadą, kad pareiškėja akademinių skolų likvidavimo laikotarpiu turėjo galimybę išlaikyti Taikomosios savigynos dalyko skolą. Departamentas, pritardamas teismo pozicijai dėl pareiškėjos siuntimo į CMEK, vadovaujasi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418, 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138. Departamentas pažymi, kad prieš darant egzamino garso įrašą, dėstytoja pasiteiravo, ar kursantė neprieštarauja, be to, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad egzamino neišlaikė dėl žinių stokos, kadangi nebuvo tinkamai pasirengusi. Departamentas pabrėžia, kad garso įrašas buvo būtinas, kadangi egzamino rezultatas turėjo reikšmės pareiškėjos mokymosi tęstinumui, R. L. abejoja dėstytojos nešališkumu, ji nelankė privalomų dalyko konsultacijų, Administracinės teisės ir teisenos egzaminą išlaikė iš trečio karto, yra konfliktiška, ūmaus būdo, yra didelė tikimybė, kad egzamino rezultatas bus apskųstas, yra vienintelė kursantė neišlaikiusi Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso egzamino. Departamentas, pritardamas teismo pozicijai dėl pareiškėjai nustatytos atlygintinų išlaidų sumos, remiasi Pirminio profesinio mokymo sutarties 5.3 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintų taisyklių 3, 7, 8 punktais ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, jog Mokyklos darbuotojai jai siūlė dėl patirtos traumos pasinaudoti akademinių atostogų galimybe ir grįžti į mokymo procesą po 1 metų jau pasveikus, tačiau pareiškėja nusprendė tęsti mokymąsi bendra tvarka, tuo patvirtindama, kad yra pajėgi sugrįžti į mokymosi procesą.

Atsakovas Lietuvos policijos mokykla atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 183-186) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Atsakovo manymu, pareiškėjos patirta trauma negalėjo turėti tokios įtakos jos bendram fiziniam pasirengimui, kad ji nebūtų pajėgi per pakankamai trumpą laiką fiziškai sustiprėti, pasiruošti ir išlaikyti Taikomosios savigynos dalyko skolą, tačiau pareiškėja pati beveik nerodė jokios iniciatyvos fiziškai sustiprėti ir todėl netinkamai vykdė savo prievolę sistemingai ir stropiai mokytis. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad vasaros laikotarpiu visi dėstytojai atostogavo, mokykla nedirbo ir atkreipia dėmesį, kad R. L. pati nurodė vasaros metu atvykusi į mokyklą atlikti fizinių pratimų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai ignoruoja Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl profesinio ar įvadinio mokymo sąsajų su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika kursanto gyvybei ar sveikatai. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos teiginiu, kad CMEK neatliko jos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, neanalizavo likusių sveikatos pakitimų bei formaliai pareiškėją vertino kaip tinkančią vidaus tarnybai, vadovaujasi vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintu aprašu bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog CMEK suteikė visą informaciją apie patirtą traumą. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad egzamino garso įrašo darymas negali būti laikomas pareiškėjos diskriminavimu, ir atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, jog egzamino neišlaikė ne dėl psichologinio diskomforto, bet dėl žinių ir laiko stokos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl policijos mokymo įstaigos vadovo sprendimo, kuriuo asmuo buvo išbrauktas iš policijos mokyklos kursantų sąrašų ir kartu nutraukta Stojimo į vidaus tarnybą sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes kaip sudariusias pagrindą nutraukti Stojimo sutartį ir pašalinti pareiškėją iš policijos mokyklos kursantų sąrašų.

Apeliacinis pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad apeliantė nesutinka su teismo padarytu faktinių aplinkybių vertinimu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, Lietuvos policijos mokyklos veiklą nustatantys teisės aktai bei ginčo šalių pasirašyta Stojimo į vidaus tarnybą sutartis. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad kursanto nepažangumas yra pakankama priežastis pašalinti jį iš mokyklos ir nutraukti Stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Nepažangaus kursanto sąvoką apibrėžia Lietuvos policijos mokyklos profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo 43 punktas, kuris numato, kad nepažangiu laikomas toks kursantas, kuris pasibaigus pusmečiui turi tris ar daugiau akademinių skolų arba pasibaigus akademinėms skoloms likviduoti nustatytam terminui turi akademinių skolų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja, pasirašydama Stojimo sutartį įsipareigojo laikytis tiek Vidaus tarnybos statuto, tiek Lietuvos policijos mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, stropiai ir sistemingai mokytis. Šių pareigų pareiškėja tinkamai nevykdė - pasibaigus akademinėms skoloms likviduoti nustatytam terminui ( kuris jai asmeniškai buvo dar papildomai pratęstas) turėjo dvi akademines skolas, todėl pagrįstai laikyta nepažangia kursante. Jei Taikomosios savigynos akademinės skolos išlaikymui galėjo sutrukdyti anksčiau turėta trauma ir jos pasekmės, tai Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso akademinės skolos panaikinimui netrukdė jokios objektyvios priežastys. Net ir ši viena akademinė skola pasibaigus akademinėms skoloms likviduoti nustatytam terminui jau būtų buvusi pakankamu pagrindu pašalinti pareiškėją iš Lietuvos policijos mokyklos kaip nepažangų kursantą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Tai – bendroji diskriminaciją draudžianti nuostata, kuri plėtojama ir įgyvendinama kituose teisės aktuose. Nors apeliantė teigia, kad buvo diskriminuojama Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso metu (darant jos atsakinėjimo žodžiu garso įrašą), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju kokios nors diskriminacijos nenustatyta. Pripažintina, kad darant garso įrašą pareiškėja buvo išskirta iš kitų kursantų, tačiau išskirtinis egzamino garso įrašo darymas buvo pagrįstas siekiu užfiksuoti realų pareiškėjos žinių lygį ir išvengti galimų subjektyvių egzamino vertinimų bei ginčų apeliacijoje. Objektyvių duomenų, kad dėstytoja egzamino metu darė neleistiną psichologinį poveikį pareiškėjai ar ją diskriminavo aukščiau minėtais pagrindais, byloje nėra pateikta.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja dėl gautos traumos nedalyvavo mokymo procese tik iki 2012 m. sausio 27 d., todėl likęs aštuonių mėnesių laikotarpis pasirengimui išlaikyti Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso egzaminą turėjo būti pakankamas, jei kursantė pakankamai apdairiai ir rūpestingai būtų pasiruošusi egzaminui.

Atsižvelgiant į pareiškėjos turėtas ankstesnes akademines skolas bei terminų jų išlaikymui pratęsimus, kitų dalykų mokymosi rezultatus, pareiškėjos elgesį mokymosi proceso metu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nesilaikė Stojimo sutarties sąlygų ir tai sudarė pagrindą atsakovui spręsti jos išbraukimo iš kursantų sąrašų klausimą, pripažintina pagrįsta.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo pareiga siųsti pareiškėją į CMEK bei nustatyti patirtos traumos liekamuosius reiškinius nėra pagrįsti, nes pati pareiškėja tokio noro raštu neišreiškė, 2012 m. balandžio 17 d. siuntime atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę ekspertizės pagrindu buvo nurodytas atvejis, kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų nebegali mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje. CMEK išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėja yra tinkama vidaus tarnybai ir tinkama mokytis Lietuvos policijos mokykloje, buvo išduota 2012 m. rugpjūčio 6 d. yra galiojanti ir nenuginčyta. Be to, pareiškėjos kreipimasis į teismą bei siekis grįžti į Lietuvos policijos mokyklą rodo, kad ir jos subjektyviu suvokimu pagal savo sveikatos būklę ji yra tinkama vidaus tarnybai bei mokymuisi Lietuvos policijos mokykloje, tik mano, kad jai turėjo būti suteikta daugiau laiko akademinėms skoloms likviduoti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei Stojimo sutarties 5.4 ir 7 punktus, Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisykles, spręsdamas klausimą dėl skundžiamo atsakovo įsakymo 2 punkto pagrįstumo. Minėti teisės aktai nenumato galimybės, apskaičiuojant mokymosi išlaidas, atsižvelgti į kursanto dalyvavimą paskaitose, jei jis išbraukiamas iš sąrašų dėl nepažangumo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkami įvertino įrodymus, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė