2019-10-24 Nr. AB-20529-3-65-3-00020-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1980-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00020-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. J. Z. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr.231D-118-(14.23.104) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių suformuoti pareiškėjai žemės sklypą (maždaug 4 m pločio ir 0,34 ha keliuką), kad pareiškėja galėtų jai priklausantį žemės sklypą bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), naudoti pagal paskirtį.

2. Pareiškėja nurodė kad 2017 m. gruodžio 1 d. ji su pareiškimu kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydama suformuoti žemės sklypą, jog galėtų jai priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Statiniai), esančius (duomenys neskelbtini), naudoti pagal paskirtį, t. y. privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančios žemės ir pastatų.

3. Pareiškėjos nuomone, atsakovas Sprendimą priėmė neįsigilinęs į pareiškėjos prašymą, todėl pateikė neišsamų, paviršutinišką, prašymo neatitinkantį atsakymą. Pareiškėja paaiškino, kad prie savo Žemės sklypo ir Statinių galėjo privažiuoti tik keliuku, kurio dabar nėra, jo neliko atlikus gretimo žemės sklypo, priklausančio J. L.-S. ir G. S. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gretimas žemės sklypas), paženklinimą vietovėje. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjos teigimu, iš šių nuostatų matyti, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais.

4. Atsakovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prašo suformuoti žemės sklypą, tačiau Žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjai priklausantys Statiniai, jau seniai suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (nuo 2007 m. kovo 8 d.) bei pažymėtas kadastro žemėlapyje pagal geodezininkės V. T. 2006 m. lapkričio 16 d. atliktus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypas 2007 m. balandžio 17 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas ankstesniųjų pastatų savininkų, kurie nuosavybės teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2007 m. gegužės 4 d. Pareiškėja šį Žemės sklypą ir jame esančius Statinius įsigijo 2007 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, ji pati įregistravo Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teisę į Žemės sklypą bei Statinius, žinojo Žemės sklypo plotą ir ribas. V. T. parengtame Žemės sklypo plane yra aiškiai nurodytas Žemės sklypo plotas bei parodytas privažiavimas prie pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo. Pareiškėja nesinaudoja pažymėtu plane įvažiavimu į savo žemės sklypą, tačiau iki 2016 metų savavališkai naudojosi privažiavimu per Gretimą žemės sklypą, kuris anksčiau buvo valstybinė žemė, o dabar priklauso privatiems asmenims.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjos P. J. Z. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 1 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydama suformuoti žemės sklypą, kad galėtų jai priklausantį Žemės sklypą ir Statinius naudoti pagal paskirtį, t. y. privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų. NŽT Panevėžio skyrius Sprendimu pareiškėjai atsakė, jog Žemės sklypas yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal 2006 m. lapkričio 16 d. atliktus kadastrinius matavimus, 2007 m. balandžio 17 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas nuosavybėn ankstesniųjų pastatų savininkų, o pareiškėjos nuosavybėn Žemės sklypas ir Statiniai įsigyti 2007 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, nurodė, kad dėl Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ji turėtų kreiptis į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Panevėžio filialą.

8. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjos prašymas NŽT nėra aiškiai suformuluotas, iš prašymo turinio spręstina, jog pareiškėja juo prašė suformuoti žemės sklypą, remdamasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nustatančiais, jog valstybinės žemės sklypai išnuomojami ir (ar) parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas pažymėjo, kad šiose teisės normose nustatyta teisė buvo įgyvendinta buvusių Statinių savininkų A. L. bei V. L., t. y. 1 500 kv. m kitos paskirties Žemės sklypas buvo suformuotas, atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, pažymėtos jo ribos bei parengtas Žemės sklypo planas, ir šis Žemės sklypas be aukciono 2007 m. balandžio 17 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas A. L. ir V. L. Pareiškėja 2007 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2016 m. sausio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuosavybės teise įsigijo jau suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Žemės sklypą, todėl iš naujo formuoti Žemės sklypą, siekiant įgyvendinti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nėra pagrindo. Šios aplinkybės iš esmės yra konstatuotos ir skundžiamame Sprendime, todėl teismas konstatavo, kad naikinti Sprendimą nėra pagrindo.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 5 dalį, tuo atveju, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka. Projektų rengimo taisyklių 43 punktas nustato reikalavimą numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti keliu) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlomi servitutai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės sklypas suformuotas prie kelio Dragonys–Gailiūnai, Žemės sklypo plane nuo šio kelio pažymėtas įvažiavimas į žemės sklypą, t. y. nurodytų teisės normų nuostatos įgyvendintos ir pareiškėjai užtikrinta galimybė patekti į Žemės sklypą. Teismo vertinimu, jeigu pareiškėjai patekti į Žemės sklypą nuo kelio Dragonys–Gailiūnai trukdo kurių nors fizinių ar juridinių asmenų veiksmai, ji savo pažeistas teises turėtų ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

10. Teismas iš teismo posėdyje pateiktų pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatė, kad pareiškėja pageidauja, jog privažiavimo prie Žemės sklypo kelias turėtų būti formuojamas per Gretimą žemės sklypą. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir Žemės sklypo planu, nustatė, kad Gretimas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, nuosavybės teisėmis priklausantis J. L.-S. ir G. S., visą žemės plotą sudaro ariama žemė, kelių šiame sklype nėra. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT formuoti žemės sklypus privačiame žemės sklype pagal trečiųjų asmenų (ginčo atveju – pareiškėjos) pageidavimus.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, (servitutas) gali būti nustatoma tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatytais pagrindais, ir ginčai, kilę dėl servituto nustatymo, sprendžiami CPK nustatyta tvarka.

III. 12. Pareiškėja P. J. Z. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.

13. Pareiškėja nurodo, kad žemę ir pastatus įsigijo 2007 m. spalio 29 d., nuo sodybos įsigijimo momento aplink visą sklypą buvo iškastas griovys, pripildytas vandeniu. Prie pastatų ji galėjo privažiuoti tik per tiltelį.

14. Pareiškėja paaiškina, kad ji, kaip Žemės sklypo savininkė, buvo informuota apie vykstantį Gretimo žemės sklypo paženklinimą vietovėje ir buvo pakviesta dalyvauti ženklinant minėtą žemės sklypą. Pareiškėja pažymi, kad Gretimo žemės sklypo paženklinimo metu ji neteko tiltelio, t. y. prarado vienintelį būdą privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio turto. Pareiškėja akcentuoja, kad paženklinimo metu nurodė matininkams, jog jie matuoja neteisingai. Pareiškėjos nuomone, neteisingai atmatuotas Gretimas žemės sklypas.

15. Pareiškėja nesutinka su NŽT išvada, kad pagal V. T. parengtą Žemės sklypo planą yra aiškiai nurodytas Žemės sklypo plotas bei parodytas privažiavimas prie pareiškėjai priklausančio sklypo. Pareiškėja pripažįsta, kad naudojosi privažiavimu per valstybinę žemę, nes neturėjo kitų galimybių patekti į privatų sklypą.

16. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos prašymas NŽT nėra aiškiai suformuluotas. Pareiškėja prašo sudaryti sąlygas patekti į nuosavybės teise jai priklausantį turtą, nes šiuo metu pareiškėja negali juo naudotis.

17. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis (9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.) ir jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, nurodo, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti asmeniui priklausančiais statiniais. Pareiškėja pažymi, jog tam, kad ji galėtų naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, būtina suformuoti žemės sklypą – keliuką.

18. Atsakovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjos P. J. Z. skundo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr.231D-118-(14.23.104) ir įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių suformuoti pareiškėjai žemės sklypą (maždaug 4 m pločio ir 0,34 ha keliuką), kad pareiškėja galėtų jai priklausantį Žemės sklypą bei Statinius, esančius (duomenys neskelbtini), naudoti pagal paskirtį, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise įsigijo jau suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Žemės sklypą, todėl iš naujo formuoti Žemės sklypą, siekiant įgyvendinti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nėra pagrindo. Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo suformuoti žemės sklypą, teismas, nustatė, kad pareiškėja pageidauja, jog privažiavimo prie Žemės sklypo kelias turėtų būti formuojamas per Gretimą žemės sklypą. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT formuoti žemės sklypus privačiame žemės sklype pagal trečiųjų asmenų (nagrinėjamu atveju – ؘpareiškėjos) pageidavimus.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad neteisingai atmatuotas Gretimas žemės sklypas. Taip pat pareiškėja nesutinka su NŽT išvada, kad pagal V. T. parengtą Žemės sklypo planą yra aiškiai nurodytas Žemės sklypo plotas bei parodytas privažiavimas prie pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Žemės įstatymo nuostatomis (9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.) ir tenkinti skundą.

22. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.

23. Pasisakydama dėl prašymo suformuoti žemės sklypą, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėja vadovaujasi Žemės įstatymo nuostatomis (9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.). Vertindama nurodyto reglamentavo aktualumą nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad šios normos reguliuoja teisinius santykius, kurie yra susiję su valstybinės žemės panaudojimu (perleidimu ar nuoma). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo suformuoti žemės sklypą ne valstybei priklausančioje žemėje, o privatiems asmenims (J. L.-S. ir G. S.) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (šią aplinkybę patikslino pareiškėjos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje). Visą minėto žemės sklypo plotą sudaro ariama žemė, kelių šiame sklype nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos nurodomos Žemės įstatymo nuostatos nėra aktualios nagrinėjamoje byloje, kadangi pareiškėja prašo suformuoti žemės sklypą privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skundą pateikė NŽT. NŽT kompetencija nurodyta Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. Aiškinant minėtą nuostatą nagrinėjamos bylos kontekste, negalima teigti, kad NŽT pagal kompetenciją priklauso formuoti žemės sklypus privačiame žemės sklype pagal trečiųjų asmenų pageidavimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą V. T. parengtą Žemės sklypo planą (b. l. 18), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog reikalavimas numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti keliu) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, įtvirtintas Projektų rengimo taisyklių 43 punkte, yra įgyvendintas ir pareiškėjai yra numatyta galimybė įvažiuoti į Žemės sklypą nuo kelio (duomenys neskelbtini).

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nepažeidė proceso teisės normų.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos P. J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė