a5ff8a62-45b9-49ff-89f4-ddd8d21efcfb · Vilniaus apygardos teismas

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-730/2010Teiseja Ceslava Malinovska                                                            Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.4.3.; 2.4.6.1.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,teiseju Virginijos Pakalnytes - Tamošiunaites, Stasio Punio, sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei, gynejai adv.

Irenai Slavinskaitei,nukentejusiajai – civilinei ieškovei A. J. ,nukentejusiosios – civilines ieškoves atstovei adv. Elenai Žilenienei,vertejai Jekaterinai Chochlanovai,             viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. P. (G. P. ) ir nukentejusiosios A. J. apeliacinius skundus del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 1 metu 1 menesio laisves atemimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Iš G.

P. nukentejusiajai A. J. priteista 10000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e: G. P. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent:             jis 2009-01-26, apie 16.50 val., kelio Lentvaris-Grigiškes antrajame kilometre, vairuodamas automobili „BMW 320“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti D. A. , nepasirinko saugaus greicio ir, lenkdamas kita automobili, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, kur susidure su automobiliu „NISSAN MICRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu „AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 9 p. ir 125 p., reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu automobilio „AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, „NISSAN MICRA“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. L. , padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir keleivei J. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendi ir perduoti baudžiamaja byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, nuosprendyje išdestytos teismo išvados neteisingos, neatitinka bylos aplinkybiu, nes teismas neišsiaiškino ivykio aplinkybiu ir ivykio esmes, neišsamiai ir šališkai išnagrinejo byla.

Teismo išvados grindžiamos prielaidomis, irodymai ivertinti neobjektyviai ir nemotyvuotai. Teismas pažeide BPK 305 str. reikalavimus ir apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje apsiribojo kaltinamojo akto atkartojimu. Apelianto teigimu, bylos nagrinejimo teismo posedyje metu nepasitvirtino duomenys, kad jis nepasirinko saugaus greicio ir, lenkdamas kita automobili, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta. Teismas neivertino vienintelio byloje esancio liudytojo A. J. , kuris važiavo iš Grigiškiu i Lentvari ir vairavo automobili Audi-80, ir nukentejusiojo E. L. , kuris vairavo automobili Nissan Micra, parodymuose esanciu prieštaravimu.

Esant prieštaringiems E. L. ir A. J. parodymams, apelianto isitikinimu, nenustatyta aplinkybe, kad jis nesilaike KET reikalavimu. Atvirkšciai, automobilis Nissan Micra nevažiavo arciau dešines kelio puses (KET 125 punktas). Jeigu jis normaliai prasilenke su prieš Nissan Micra važiuojanciu automobiliu ir, pasak liudytojo A. J. , jis važiavo tik savo puse, tai vadinasi KET taisykles pažeide E. L. . Juolab, kad teismo posedyje apklaustas specialistas V. M. parode, kad nera duomenu, jog kuris nors iš triju automobiliu (BMW, Nissan Micra, Audi-80), dalyvave autoivykyje, butu viršije leistina greiti.Teismas neišsiaiškino aplinkybes, kodel kelyje eme suktis E. L. vairuojamas automobilis.

Gal automobilio padangos nusidevejusios ir jis pradejo suktis nuo slidžios kelio dangos. Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad kelio danga buvo šlapia, o automobilio Nissan Micra vairuotojas tvirtina, kad buvo sausa. Be to, iš byloje esancio automobilio Nissan Micra technines apžiuros talono Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Nissan Micra technine apžiura buvo atlikta 2007-01-18 ir baigesi 2009-01-18. Ivykio diena (2009-01-26) šis automobilis technines apžiuros nebuvo praejes, todel neaišku, ar jo technine bukle neturejo itakos jo sukimuisi ir autoivykio atsiradimui.

Teismas to visai netyre ir nepasisake. Kadangi eismo ivykyje dalyvavo keli eismo dalyviai, tai teismas, apelianto isitikinimu, turejo ivertinti ir išsiaiškinti aplinkybes, del kurio iš vairuotoju padaryto KET pažeidimo ivyko eismo ivykis ir koks priežastinis ryšys tarp kilusiu padariniu.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas šališkai. Automobilio Nissan Micra vairuotojas dirbo ir dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate tyreju, o ivykio apžiura, apklausas vykde ir ikiteismini tyrima atliko taip pat (duomenys neskelbtini) komisariato tyrejas A.

Z. ir tyreja J. M. . Versija, jog apeliantas lygtai lenke automobili ir del to išvažiavo i priešinga puse, atsirado tik bylos eigos pabaigoje. Byloje yra suklastotas liudytojo A. J. apklausos protokolas, kuriame parašyta, kad jis moka lietuviu kalba, taciau teismo posedyje jis pasake, kad nemoka lietuviu kalbos ir jam buvo pakviesta verteja. Apklausos protokole nera liudytojo A. J. parašu - kad jis ispetas del atsakomybes bei kad jis susipažino su liudytojo apklausos protokolu. Apklausos tekste parašyta priešingai nei A. J. aiškino teisme.

Teismas šios aplinkybes taip pat nesiaiškino ir nekreipe i tai demesio.Kad E. L. yra kaltas del autoivykio, apelianto teigimu, matyti ir iš to, kad jis 2009-02-02 jau atsieme automobili iš UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikšteles ir teisme paaiškino, kad automobili jis pridave i metalo lauža. Vadinasi, jis taip padare, kad autotechnines ekspertizes metu nebutu galima išsiaiškinti autoivykio aplinkybiu ir priežasties.Apelianto teigimu, Traku rajono apylinkes teismo teiseja, nagrinedama byla, taip pat buvo šališka ir nesilaike baudžiamojo proceso kodekso reikalavimu.

Teismo posedžio metu iš pat pradžiu teismas pasirode šališkas ir liko nepatenkintas, kad jis neprisipažista kaltu, teismas parode išankstini nusistatyma prieš ji. Teismas pažeide rungtyniškumo principa ir iš karto atmete jo bei jo gynejos prašyma prijungti prie bylos irodymus, kad autoivykio metu jis turejo galvos smegenu sutrenkima ir del to visiškai neatsimena ivykio. Posedyje jo atžvilgiu buvo replikuojama iš nukentejusiosios advokates J. Bagdonienes ir E. L. žmonos nukentejusiosios J. L. puses.

J. L. pasake, kad: „Gal kaltinamasis buvo apsvaiges, todel ir nieko neatsimena”. J. Bagdoniene pasake, kad: „Dokumentus apie kaltinamojo sužalojimus ir kvitus neprijungti, nes jis pats yra atsakingas už savo sužalota sveikata”. Teismas joms jokiu pastabu del tokiu repliku nepareiške, nors byloje yra dokumentas, kad jis ivykio metu buvo blaivus. Be to, teismas užsipuole ji del blaivumo ir iškviete i teismo posedi du policininkus jo blaivumui nustatyti. I jo gynejos pareiškima, kad byloje pažeidžiamos jo, kaip asmens teises, kad posedyje pažeidžiami rungtyniškumo ir lygybes principai, teismas nereagavo.

Nors alkotesteris parode 0,00 promiliu, jis liko pažemintas ir buvo labai prislegtas. Kita vertus, bylos medžiagoje yra tyrejo A. Z. 2009-01-26 tarnybinis pranešimas (duomenys neskelbtini) PK viršininkui apie tai, kad jis iš Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos ligonines buvo atvežtas i policijos komisariata su diagnoze, kad jam buvo sumušta galva, todel apklausti jo nebuvo galimybes, kad jis nesiorientavo aplinkoje, apie eismo ivyki nieko paaiškinti negalejo, todel buvo perduotas tevams ir tevai ji išsiveže i Elektrenu ligonine.Tuo pagrindu, kad jis nieko neprisimena apie ivyki, jis ir jo gyneja raštu teismui pateike prašyma, kad byloje butu paskirta teismo autotechnine ekspertize ir pateike klausimus, i kuriuos reiketu atsakyti.

Nors teismas prijunge prašyma prie bylos, taciau prašyma skirti autotechnine ekspertize atmete ir nutare pakviesti Lietuvos teises ekspertizes centro eksperta V. M. , apklausti ji kaip specialista del autotechnines ekspertizes atlikimo reikalingumo byloje. Specialistas V. M. , atvykes i teismo posedi 2010-04-08, nepateike jokiu dokumentu, ar iš tikruju jis yra specialistas. Jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Tokiu budu teismas pažeide BPK 284 str. 4 d., nes apklausdamas specialista kaip liudytoja nesilaike liudytojo apklausos taisykliu.

I dauguma jo bei jo gynejos pateiktu raštu klausimu V. M. neatsake, paaiškines, kad nera duomenu ir jis negali atsakyti. Specialistas V. M. visiškai nebuvo susipažines su teismo posedyje apklaustu dalyviu parodymais bei teismo posedžio protokolu ir vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kaltinamuoju aktu. Apklauses specialista, teismas net neapsvarste ir nepasisake, kodel buvo atmestas jo bei jo gynejos prašymas paskirti autotechnine ekspertize. Taigi, teismas pažeide BPK 238 str. l d. nuostatas, kur nurodyta, jog jeigu prašymai yra atmetami, del to priimama motyvuota nutartis.

Teiseja jam iš viso neleido užduoti specialistui V. M. klausimu ir su juo išsiaiškinti autoivykio aplinkybes. Del jo noro pateikti klausimus V. M. , teismas jam pareiške pastaba del posedžio tvarkos nesilaikymo. Tai, apelianto isitikinimu, dar karta irodo teismo šališkuma jo atžvilgiu, jo teisiu pažeidima.Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad jo gyneja praše teismo padaryti pertrauka, nes nespejo pasirengti baigiamajai kalbai, kadangi tuoj po V. M. apklausos buvo prieita prie baigiamuju kalbu. Gyneja nespejo užsirašyti specialisto V.

M. atsakymu ir papraše, kad butu perskaitytas posedžio protokolas. Jo gynejos prašymas buvo atmestas. Taigi, del šiu priežasciu jo gynejos baigiamosios kalbos nebuvo, ir tuo buvo pažeistos jo teises i gynyba.Spresdamas civilini ieškini, teismas visiškai nenurode, kokiais konkreciais duomenimis remiasi ir kuo motyvuoja 10 000 litu neturtines žalos iš jo priteisima A. J. . Teismas visiškai nemotyvavo, kodel butent ši žalos atlyginimo suma teismo manymu yra „adekvati ir protinga atsižvelgiant i nukentejusiajai padarytu sužalojimu laipsni bei moralinius išgyvenimus”.

Nukentejusioji sirgo 131 diena. Ji buvo paguldyta ivykio vakara, 2009-01-26, 18.01 val., (duomenys neskelbtini) traumatologijos skyriuje, diagnozuotas rankos kairiojo stipinkaulio apatinio trecdalio lužis su poslinkiu. Ligonineje jai buvo atlikta operacija - laidineje nejautroje atlikta osteosinteze plokštele ir sraigtais. Pooperacine eiga buvo sklandi ir buklei pagerejus po triju dienu jau 2009-01-30 buvo išrašyta i namus. Tai parašyta M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ji ligonineje išbuvo tik tris dienas. Ambulatoriškai ji gydesi Šeškines poliklinikoje iki 2009-03-19. Byloje yra duomenys, kad A. J. gydydamasi ambulatoriškai gavo didesne nedarbingumo išmoka negu jos vidutinis darbo užmokestis (b.l. 81), Be to, ji gavo iš BTA draudimo neturtinei žalai atlyginti 2620 litu. Byloje nukentejusioji ir civiline ieškove A. J. nepateike jokiu irodymu, kad ji iki šiol yra nedarbinga, kaip rašo ieškinyje, kad negali vilketi rubu trumpomis rankovemis, nes liko randas. Ji pareiške tik prielaidas, kad gal but jai reikes operacijos.

Todel teismas, apelianto isitikinimu, nepagristai priteise jai tokia didele suma iš jo. Jis jokio nekilnojamojo turto neturi, santaupu taip pat neturi, turi išlaikyti nepilnameti vaika, ilga laika buvo bedarbis, o dabar isidarbino sezoniniu darbininku (pastoliu surinkimo meistras) ir jo uždarbis yra sezoninis. Teismas neteisingai nurode, kad visi automobiliai atiduoti savininkams. Iš byloje esancio transporto priemones paemimo protokolo matyti, kad BMW automobilio D. A. neatsieme ir jis yra saugojimo aikšteleje.Nukentejusioji apeliaciniu skundu prašo pakeisti Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendi dalyje del civilinio ieškinio ir priteisti iš G.

P. 26 547 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantes nuomone, teismas, neteisingai nustatydamas atlygintinos neturtines žalos dydi, neteisingai išsprende civilinio ieškinio klausima. Teismas, apeliantes isitikinimu, be pagrindo sumažino priteistinos neturtines žalos dydi nuo jos prašytos 26 547 Lt iki 10 000 Lt. Nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurode, kad nustatydamas priteistinos žalos dydi atsižvelge i nusikalstamos veikos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, kitas aplinkybes, bei sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, taciau nepasisake, kokie konkretus kriterijai nuleme, kad taip ženkliai reikejo sumažinti priteistina suma.Pirmosios instancijos teismas neivertino, jog del G.

P. veiksmu ji turejo iškenteti labai daug fizinio skausmo ir fiziniu nepatogumu, iškenteti operacija, kurios metu rankoje buvo itvirtinta metaline plokštele sutvirtinta varžtais. Ateityje neišvengiama kitos operacijos butinybe, tikslu pašalinti minetas kaulo sutvirtinimo priemones, bet tai imanoma tik sugijus kaului. Po eismo ivykio praejo daugiau nei metai laiko, taciau jos ranka nesugijo, kitos operacijos daryti negalima. Ranka nuolat skauda, ja sunku valdyti. Sužalojimo gydymo eigoje liko didelis randas, del kurio ranka atrodo neestetiškai, sukelia jai dideliu nepatogumu del rando slepimo ypac vasaros metu.

Del sužalojimo ji 6 menesius buvo nedarbinga, del ko buvo atleista iš darbo, kur dirbo finansininke. Tokios aplinkybes, apeliantes nuomone, rodo, kad ivykio pasekmes yra ilgalaikes ir jai labai skaudžios. Nors jos specialisto ivertintos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, akivaizdu, kad jai sukelia ilgalaiki fizini skausma ir nepatogumus.Apeliante skunde nurodo ir tai, kad byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad nuteistojo turtine padetis butu labai sunki. Jis yra dirbantis, sveikas, jauno amžiaus vyras, todel užuot dares žala ir Keliu eismo taisykliu pažeidimus, galetu pasirupinti žalos atlyginimu.

Apeliantes nuomone, nebuvo jokiu priežasciu mažinti priteistina suma, atsižvelgiant i nuteistojo turtine padeti.Kalbant apie protingumo ir teisingumo kriterijus, apeliantes isitikinimu, teismas turejo atsižvelgti ne tik i nuteistojo galimybes, jo kaltes forma, bet ir i pastarojo elgesi po ivykio. G. P. nepasidomejo jos sveikata, neatsipraše, o teismo posedžio metu elgesi ižuliai ir akiplešiškai, tarsi ji pati butu kalta, kad jo vairuojamas automobilis išvažiavo i priešingos krypties eismo juosta ir kaktomuša atsitrenke i ju automobili.

Teismo posedžiu metu ji buvo žeminama, kaltinama, kas buvo matyti ir iš kai kuriu G. P. išsireiškimu bei jo elgesio proceso metu. Šiuo atveju kaltininko žeminantis požiuris i ja kaip nukentejusiaja ir kitus nukentejusiuosius taip pat turi buti atitinkamai ivertintas. Teismo posedžio metu nuteistojo gyneja praše nuteistojo skunda tenkinti, nukentejusiosios skunda atmesti, nukentejusioji ir jos atstove praše nukentejusiosios skunda tenkinti, nuteistojo skunda atmesti, prokurore praše nuteistojo skunda atmesti, nukentejusiosios skunda tenkinti iš dalies.Nuteistojo ir nukentejusiosios skundai atmestini.Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2009-09-03 kaltinamuoju aktu G.

P. buvo perduotas teismui del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kaltinant ji tuo, kad 2009-01-26, apie 16.50 val., kelio Lentvaris-Grigiškes 2 km, vairuodamas automobili „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti D. A. , nepasirinko saugaus greicio ir nesuvaldes automobilio, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, kur susidure su automobiliu „NISSAN MICRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu „AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 9 p. ir 125 p., reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu automobilio „AUDI-80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, „NISSAN MICRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. L. , padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir keleivei J. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.t. 1, b.l. 166-168).Traku rajono apylinkes teismo 2009-10-23 nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrineti teisiamajame posedyje (b.t. 1, b.l. 172). Atkreiptinas demesys i tai, kad minetoje nutartyje nera aprašyta veika, kurios padarymu G. P. kaltinamas. Tokiu budu teismas nesilaike LR BPK 233 str. 3 d. itvirtintu reikalavimu, jog teisejas, perduodamas byla nagrineti teisiamajame posedyje, nutartyje ne tik suformuluoja sprendima byla perduoti nagrineti teisiamajame posedyje, nurodo kaltinamojo varda ir pavarde, nusikalstama veika numatanti baudžiamaji istatyma, bylos nagrinejimo laika ir vieta, nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti i teisiamaji posedi kaip kaltinamaji, jo atstova pagal istatyma, nukentejusiji, civilini ieškova, civilini atsakova ir ju atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus, bet ir aprašo veika, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas.

Byla teisme nagrinejama tik del tu kaltinamuju ir tik del tu nusikalstamu veiku, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje (LR BPK 255 str. 1 d.). Tuo paciu atkreiptinas demesys ir i tai, kad nei byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacines instancijos teisme prokuratura nepateike prašymo del kaltinimo pakeitimo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustate, jog G. P. , vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent:             jis 2009-01-26, apie 16.50 val., kelio Lentvaris-Grigiškes antrajame kilometre, vairuodamas automobili „BMW 320“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti D. A. , nepasirinko saugaus greicio ir, lenkdamas kita automobili, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, kur susidure su automobiliu „NISSAN MICRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu „AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 9 p. ir 125 p., reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu automobilio „AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, „NISSAN MICRA“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. L. , padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir keleivei J. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmes skirtingomis nuo kaltinamajame akte išdestytuju (<...>nesuvaldes automobilio, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, <...>.; <...> lenkdamas kita automobili, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, <...>.), išejo už kaltinimo ribu ir pažeide LR BPK 254 str. 2 d. nuostatas.

Baudžiamojo proceso istatymo draudžiama teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdestytas faktines aplinkybes iš esmes skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdestytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, taciau su salyga, kad tos aplinkybes nebutu pakeistos iš esmes skirtingomis (kasacine byla Nr. 2K-357/2005). Tuo paciu pažymetina tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nustate, kad G. P. 2009-01-26, apie 16.50 val., kelio Lentvaris-Grigiškes antrajame kilometre, vairuodamas automobili „BMW 320“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti D. A. , nepasirinko saugaus greicio ir, lenkdamas kita automobili, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, kur susidure su automobiliu „NISSAN MICRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu „AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) <...>, taciau nurode, jog tuo G. P. pažeide Keliu eismo taisykliu 9 ir 125 punktu reikalavimus. Gi Keliu eismo taisykliu (LR Vyriausybes 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti privalo imtis visu butinu priemoniu, išskyrus tuos atvejus, kai del to kiltu pavojus ju paciu, kitu žmoniu gyvybei ar sveikatai arba tokios priemones padarytu dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios butu galima išvengti, o 125 punkte nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arciau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.Pažymetina, jog Keliu eismo taisykliu XIV skyriaus, reglamentuojancio transporto priemoniu išsidestyma kelyje, 125 punkte itvirtinta teises norma apibrežia vairuotojo, važiuojancio savo važiavimo kryptimi, nekeiciant jos ir neatliekant jokiu manevru (tarp ju ir lenkimo), pareiga laikytis arciau dešinio kelio krašto.

Tuo tarpu nagrinejamos bylos duomenys, leidžia pagristai teigti, kad eismo ivykis galejo ivykti del toje kelio atkarpoje neleistino G. P. atlikto lenkimo manevro, taciau G. P. kaltinimas del automobilio lenkimo tam neleistinoje vietoje kartu su atitinkamais Keliu eismo taisykliu punktu pažeidimais nebuvo pateiktas, kaip ir nebuvo ištirtos ir išdestytos aplinkybes, susijusios su galimai neleistinu lenkimu, kas esmingai skiriasi nuo jam pateikto kaltinimo ir neatitinka faktinems ivykio aplinkybems. Šias apeliacines instancijos teismo išvadas patvirtina byloje surinkti ir ištirti irodymai.             Iš G.

P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posedžio metu duotu parodymu seka, jog ivykio diena jis automobiliu „BMW 320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanciu D. A. , iš mociutes, gyvenancios (duomenys neskelbtini), grižinejo i Elektrenus. Važiavo keliu Lentvaris – Grigiškes, privažiavo stotele prie parduotuves „Maxima” ir atsipeikejo tik ligonineje. Paties ivykio aplinkybiu jis neprisimena (b.t. 1, b.l. 133-134; b.t. 2, b.l. 32-33).             Nukentejusioji – civiline ieškove A.

J. teisiamojo posedžio metu nurode, jog ji važiavo automobiliu „Audi 80”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo jos vyras A. J. . Ji sedejo ant galines automobilio sedynes. Nukentejusioji parode, jog paties susidurimo momento ji nemate, ji pakele galva ir iš karto prieš save pamate raudonos spalvos automobili, po ko buvo stiprus smugis (b.t. 2, b.l. 33-34).             Nukentejusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog 2009-01-26 apie 16.50 val. jis savo juodos spalvos automobiliu „NISSAN MICRA“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Grigiškes – Lentvaris. Automobilio priekineje keleivio sedyneje sedejo jo žmona J. L. , o gale mažametis sunus. Jis važiavo apie 40-50 km/h greiciu. Prieš ji ir už jo važiavo automobiliai. Staiga jis pamate, kad iš posukio, lenkdamas kita automobili priešais save, i priešpriešine eismo juosta išvažiavo raudonos spalvos automobilis BMW. Nukentejusysis, siekdamas išvengti smugio, bande sukti i dešine, taciau BMW automobilis trenkesi i jo automobilio kairi šona (b.t. 1, b.l. 102-103).             Teisiamojo posedžio metu nukentejusysis E. L. parode, jog 2009-01-26 jis kartu su žmona ir mažameciu sunumi automobiliu „NISSAN MICRA“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Grigiškiu i Lentvari. Žmona sedejo priekineje keleivio sedyneje, o vaikas galineje sedyneje. Prieš ji važiavo kitas automobilis. Jam važiuojant tiesiai i kalna apie 40 km/h greiciu, pamate, kad iš priešingos puses iššoko vyšnines spalvos automobilis BMW, kuris lenke prieš save kita automobili. Priešais ji važiaves automobilis prasilenke su BMW automobiliu, o BMW automobilis metesi i nukentejusiojo puse, jis suko i dešine, kad išvengti susidurimo, bet BMW automobilis jam trenkesi tiesiai i kairi šona.

Nukentejusysis kategoriškai patvirtino, jog mate kaip automobilis BMW lenke automobili ir nurode, jog jeigu jis butu sustojes, tai BMW automobilis butu atsitrenkes tiesiai i ji (b.t. 2, b.l. 34).             Nukentejusioji J. L. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog 2009-01-26 apie 16.50 val. ji su savo vyru E. L. ir mažameciu sunumi važiavo iš Grigiškiu i Lentvari. Automobili vairavo vyras, ji sedejo šalia, o sunus gale. Važiuojant i kalna, ji pamate, kad priešais važiuojantis automobilis BMW, lenkdamas kita automobili, išvažiavo tiesiai i juos ir trenkesi i ju automobili.

Po smugio ju automobilis apsisuko ir jie nuvažiavo i griovi. Išlipus iš automobilio, ji pamate, kad BMW automobilis susidures su dar vienu automobiliu (b.t. 1, b.l. 90-91).             Teisiamojo posedžio metu nukentejusioji J. L. parode, jog ji ivykio diena važiavo su vyru ir 3 metu vaiku iš Grigiškiu i Lentvari. Ji sedejo šalia vairuotojo, vaikas gale, vyras E. L. vairavo automobili Nissan Micra. Jie važiavo apie 40-50 km/h greiciu. Iš posukio priešpriešiais išvažiavo automobilis BMW raudonos spalvos, kuris lenke kita automobili.

Priekyje ju važiaves automobilis spejo išvengti susidurimo. Jos vyras staigiai pasuko dešinen, kad išvengti susidurimo, bet nepavyko jo išvengti, ju automobilis apsisuko ir nuvažiavo i griovi. Nukentejusioji, atsakydama i gynejos užduota klausima, dar karta kategoriškai patvirtino, jog ji mate kaip G. P. automobilis lenke kita automobili (b.t. 2, b.l. 35).             Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog jis 2009-01-26 apie 16 val. savo pilkos spalvos automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Grigiškiu i Lentvari.

Kartu su juo važiavo jo žmona A. J. , kuri sedejo ant galines sedynes dešineje puseje. Važiuojant i kalniuka jis važiavo apie 40-50 km/h greiciu, priekyje jo važiavo mažas melynos spalvos automobilis. Staiga jis pamate, kad automobilis BMW, kuris važiavo Grigiškiu link, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, kliude priekyje jo važiavusi automobili, o po to atsitrenke i jo automobili (b.t. 1, b.l. 117-118).             Teisiamojo posedžio metu liudytojas A. J. parode, jog ivykio diena jis su žmona automobiliu Audi 80 važiavo iš Grigiškiu i Lentvari.

Priekyje ju važiavo automobilis Nissan Micra, jis važiavo nedideliu greiciu, nes ten greitis ribojamas. Kai baigesi pakilimas, iš priešingos puses pamate žibintus ir raudonos spalvos automobili. Susidurimas ivyko ju važiuojamoje juostoje (b.t. 2, b.l. 35). Iš 2009-01-26 keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo, eismo ivykio schemos bei nuotrauku matyti, kad kelio Lentvaris-Grigiškes 2 km dešineje kelio puseje yra posukis i miška, šalikeleje stovi ženklas zona 40, kelio plotis - 6,10 m, važiuojamoji dalis paženklinta siaura ištisine linija, skiriancia priešingu krypciu transporto srautus.

Lentvario kryptimi, kaireje kelio puseje, priekine dalimi ant važiuojamosios kelio dalies, judejimo kryptimi stovi automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo šio automobilio 5,20 m atstumu yra stiklo šukiu. Nuo šio automobilio priekines ašies 1,80 m atstumu šalikeleje priekiu i Grigiškiu puse stovi automobilis „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra apgadintas iš visu pusiu, nuo šio automobilio galines ašies 16,60 m atstumu griovyje priekiu i Grigiškiu puse stovi apgadintas automobilis „Nissan Micra“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ant asfalto matyti šio automobilio stabdymo slydimo žymes (b.t. 1, b.l. 3-12).Teisiamojo posedžio metu apklaustas specialistas V. M. , parode, jog jis yra susipažines su baudžiamosios bylos medžiaga. Iš eismo ivykio schemos matyti, kad visi trys automobiliai, žiurint pagal BMW automobilio važiavimo krypti, yra kaireje kelio puseje, del ko nekyla abejones, kad eismo ivykis ivyko G. P. automobiliu BMW išvažiavus i priešpriešine eismo juosta. Automobilio Nissan Micra apgadintas kairys šonas, o automobilio Audi sugadinta priekine dalis.

Tarp automobiliu Nissan Micra ir BMW buvo slystamas kontaktas, todel darytina išvada, kad net jeigu automobiliai Nissan Micra ir Audi butu sustabdyti, vis tiek ivyktu susidurimas. Iš to seka, kad automobiliai Nissan Micra ir Audi neturejo technines galimybes, negalejo išvengti susidurimo net stabdant. Tai, kad automobilis BMW išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, specialistas sprendžia iš to, kad po eismo ivykio visi automobiliai ir šukes užfiksuotos kaireje puseje, atstumai tarp susidurusiu automobiliu nedideli.

Negalima tiksliai nustatyti visu automobiliu važiavimo greicio, bet sprendžiant iš susidurusiu automobiliu išsidestymo, atstumai tarp šiu automobiliu nedideli, pagrindo teigti, jog buvo važiuojama greiciau nei 90 km/h, nera. Automobiliu susidurimas ivyko kaireje kelio puseje, žiurint pagal BMW automobilio važiavimo krypti. Požymiu, kad eismo ivykis ivyko del viršyto leistino greicio, nera. Eismo ivykis kilo del to, kad G. P. vairuojamas automobilis BMW, lenkdamas kita automobili, išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta, del to atsitrenke ir i automobili Nissan Micra (b.t. 2, b.l. 37-38).Taigi, aukšciau išdestyti parodymai, kita rašytine bylos medžiaga apeliacines instancijos teismui leidžia daryti pagrista išvada, kad G.

P. , nesilaikydamas Keliu eismo taisykliu reikalavimu, galejo neleistinoje vietoje atlikti lenkimo manevra, del ko ir kilo nustatyti padariniai, o ne buvo pažeisti Keliu eismo taisykliu 9 ir 125 punktu reikalavimai, iš kuriu vienas nustato bendro pobudžio pareiga eismo dalyviams laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti privalo imtis visu butinu priemoniu, išskyrus tuos atvejus, kai del to kiltu pavojus ju paciu, kitu žmoniu gyvybei ar sveikatai arba tokios priemones padarytu dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios butu galima išvengti, kitas - vairuotojo pareiga laikytis kelio dešinio krašto taisykles.

Svarbu pažymeti ir tai, kad konstituciniai teisines valstybes, teises i tinkama procesa principai suponuoja teismo pareiga išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir byla išspresti iš esmes. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinedamas byla, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis faktinemis aplinkybemis ir privalo imtis visu BPK nurodytu priemoniu, kad butu nustatytos tikrosios. Taciau, nagrinejimo teisme metu nustates kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti.

Iš esmes skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali buti pakeistos tik prokuroro ar nukentejusiojo iniciatyva, laikantis LR BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse numatytu reikalavimu.Keiciant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, veika gali buti kvalifikuojama pagal ta pati BK specialiosios dalies straipsni (jo dali, punkta), taciau inkriminuojamas, esant blanketinei dispozicijai, kitas to paties ar kito pažeisto teises akto straipsnis (jo dalis, punktas ir pan.). Tais atvejais, kai butent pakeistos faktines aplinkybes lemia toki veikos kvalifikavima, jos taip pat pripažistamos iš esmes skirtingomis nuo kaltinime nurodytuju.

Tais atvejais, kai, aprašant nusikalstama veika, kaltinamajame akte nenurodomos veikos faktines aplinkybes, sudarancios pagrinda inkriminuoti viena ar kita nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymi, ir nera prokuroro ar nukentejusiojo (jo atstovo) prašymo, pateikto BPK 256 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. 3 punkto reikalavimus, ir ar nera pagrindo byla perduoti prokurorui (Baudžiamojo proceso kodekso normu, nustatanciu bylos nagrinejimo teisme ribas, taikymo teismu praktikoje apžvalgos išvadu 4.4 punktas;

„Teismu praktika“, Nr. 31, p. 348-377). Teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, daro išvada, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla. Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitu duomenu, butina nurodyti nusikalstamos veikos aprašyma: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laika, buda, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktines aplinkybes, pažymincios baudžiamajame istatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, budas, padariniai ir kt.), ir del to suvaržoma kaltinamojo teise i gynyba, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimu (baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2010). Teiseju kolegija pažymi, kad apeliacines instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gali teismo nuosprendi panaikinti ir byla perduoti prokurorui, kai kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytu šio procesinio dokumento turinio reikalavimu ir kaltinamojo akto trukumai tokie, kad ju negalima pašalinti nagrinejant byla teisme ir jie trukdo teismui nagrineti byla.Nagrinejamu atveju, pakeitus KET pažeidimo punktus, pasikeicia ir nusikalstamos veikos padarymo budas.

Tuo tarpu teismu praktikoje išaiškinta, kad faktines aplinkybes iš esmes skiriasi nuo kaltinamajame akte išdestytuju ir tuo atveju, kai iš esmes pasikeicia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, budas ir panašiai, jeigu tai turi itakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teise i gynyba (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 32 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nustatancias teisminio nagrinejimo ribas“ 7 punkto 2 dalis).Apeliacines instancijos teismas nagrinejamu atveju neturi procesines galimybes G.

P. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmes skirtingomis (pakeisti kaltinime nurodytus KET vienu punktu reikalavimu pažeidimus kitais punktais bei atitinkamai naujai išdestyti nusikalstamos veikos padarymo buda), kadangi nera tokio prokuroro ar nukentejusiuju (ju atstovu) prašymo, pateikto BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka. Teismui nuosprendyje suformulavus nauja kaltinima, G. P. nebutu suteikta galimybe gintis nuo tokio iš esmes pakeisto kaltinimo, gincyti naujai nustatytus KET pažeidimus, Keliu eismo taisykliu pažeidimo padarymo buda, todel tokiu atveju kaltinimo pakeitimas turetu esmines itakos nuteistosios teises i gynyba realizavimui.

Kaltinamojo teises i gynyba igyvendinimas neimanomas atemus jo teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teise pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).Taigi, nustacius aukšciau aptartus kaltinamojo akto neatitikimus LR BPK 219 str. 3 p. reikalavimams, kurie trukdo nagrineti byla ir kuriu negalima ištaisyti teisme, Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla perduotina prokurorui. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tuo paciu nera galimybes pasisakyti ir del apeliaciniuose skunduose išdestytu argumentu.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., 332 str. 9 d.,                           n u t a r i a:                    nuteistojo G. P. (G. P. ) bei nukentejusiosios A. J. apeliacinius skundus atmesti.           Panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendi ir baudžiamaja byla perduoti prokurorui.Baudžiamaja byla Nr. 1A-730/10 (ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-0047-09) siusti Traku rajono apylinkes prokuraturai.

Teisejai                                                  Daiva Pranyte – Zalieckiene                                                             Virginija Pakalnyte - Tamošiunaite                                                               Stasys Punys