AS-143-21-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-21/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01374-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 79.2; 65 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. gegužės 17 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-506 1 punktu patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių 14 punkto 14.8 papunkčio nuostata, kad komisija „gali nutarti nerengti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, jei nustato, kad asmuo, pateikęs skundą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, patalpas pastate, kuriame prekiaujama alkoholiniais gėrimais, įsigijo tuo metu, kai įmonės viešai skelbiamu prekybos laiku prekyba alkoholiniais gėrimais jau buvo vykdoma“, atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatą ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkte numatytą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principą; 2) pripažinus, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-506 1 punktu patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių 14 punkto 14.8 papunkčio nuostata, kad komisija „gali nutarti nerengti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, jei nustato, kad asmuo, pateikęs skundą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, patalpas pastate, kuriame prekiaujama alkoholiniais gėrimais, įsigijo tuo metu, kai įmonės viešai skelbiamu prekybos laiku prekyba alkoholiniais gėrimais jau buvo vykdoma“, neatitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkte numatyto žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principo, ją panaikinti.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-506 1 punktu patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių 14 punkto 14.8 papunktį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 12 d. pateiktam patikslintam skundui suteikti administracinės bylos Nr. I-4295/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02351-2012-9) ir perduoti spręsti skundo priėmimo klausimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslinto prašymo turinį, padarė išvadą, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje pateiktas patikslintas prašymas, kuriame keliamas reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-506 1 punktu patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių 14 punkto 14.8 papunktį, yra naujas prašymas, nes pareiškėjas jame iškėlė naują reikalavimą. Teismas konstatavo, kad patikslintame prašyme keliami reikalavimai sudaro kitos administracinės bylos nagrinėjimo dalyką ir prašymo patikslinimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnyje nustatyto patikslinto skundo instituto esmės. Pagal pareiškėjo suformuluotą prašymo dalyką (panaikinti teisės aktą ta tvarka, kuri nustatyta ne norminių teisės aktų, o neteisėtų veiksmų (neveikimo) individualių aktų ginčijimui) šioje byloje patikslintas prašymas negali būti priimtas ir nagrinėjamas kartu su pateiktu 2012 m. gegužės 17 d. prašymu. Atsižvelgdamas į nurodytas priežastis, pareiškėjo patikslintam prašymui teismas suteikė naują numerį Nr. I-4295/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02351-2012-9), o jo priėmimo klausimą perdavė spręsti ABTĮ 37 straipsnio nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir patikslinto prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad nesiekė pradėti kitos administracinės bylos, tik rinkosi kitą teisminės gynybos formą. Teismas užkerta kelią jam pasinaudoti tinkama teismine gynyba, nes pagal ABTĮ 102 straipsnio 3 dalį, jei byla galbūt būtų nutraukta pasirinkus ne tą teisminės gynybos būdą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra neleidžiama. Šiuo atveju tiek ginčo šalys, tiek dalykas, tiek ir pagrindas nekeičiami. Teismas, neskundžiama nutartimi nesudarydamas jam galimybės tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą pasirinktu būdu bei tinkamai suformuluoti reikalavimus teismui, tuo pačiu užkirto galimybę ir tolesnei bylos eigai.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (ABTĮ 149 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, pažymėjo, jog apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Nutartys, kuriomis išsprendžiamas reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą, suteikiant naują bylos numerį bei perduodant skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, klausimas, yra neskundžiamos apeliacinės instancijos teismui, t. y. tokio pobūdžio nutartims, kaip neužkertančioms galimybės tolimesnei bylos eigai, netaikytina ABTĮ 149 straipsnyje numatyta atskirųjų skundų padavimo tvarka, nes bylos nagrinėjimas tęsiamas toliau. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundžiama teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir ji negali būti skundžiama atskiruoju skundu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. gegužės 17 d. prašyme, kuris teismo yra priimtas nagrinėti (administracinė byla Nr. I-3267-244/2012), pareiškėjas jau yra suformulavęs reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-506 1 punkto 14.8 papunkčio panaikinimo.

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad atskirajame skunde dėl 2012 m. rugsėjo 13 d. teismo nutarties pažymėjo, jog ji užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, kadangi teismas nepriėmė patikslinto prašymo, kuriame tikslino savo reikalavimą teismui, kartu pasirinkdamas kitą teisminės gynybos būdą. Tačiau teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą ir panaikinti ginčijamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. rugsėjo 21 d. teismo nutartis ir 2012 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartis užkirto jam kelią tolimesnei bylos eigai, nes tapo neaišku, kokia administracine teisena teismas nagrinės pradėtą administracinę bylą bei kokiu gynybos būdu jis galės tęsti bylą, siekdamas ginti vieną svarbiausių viešojo intereso aspektų – savivaldybės priimamų teisės aktų teisėtumą. Pabrėžia, kad teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, todėl ginčijama nutartis turi būti panaikintina, nes užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo nepatenkinti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neturėjo teisės ir teisinio pagrindo atskiruoju skundu skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, nes ji yra neskundžiama, kadangi neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 12 d. pateiktam patikslintam prašymui suteikti administracinės bylos Nr. I-4295/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02351-2012-9) ir perduoti spręsti prašymo priėmimo klausimą.

Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.

Bylos (reikalavimų) išskyrimą reglamentuojantis ABTĮ 69 straipsnis nenumato, kad dėl teismo nutarties išskirti bylą gali būti paduodamas atskirasis skundas. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes bylos (reikalavimo) nagrinėjimas yra tęsiamas.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos išskyrimo atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą pirminiu prašymu kreipėsi ABTĮ 110 straipsnio nustatyta tvarka inicijuodamas norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, o patikslintu prašymu – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka (ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties atsisakė priimti pagrįstai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė