2025-01-15 Nr. AB-1108-3-61-3-06497-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-126-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06497-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir L. M. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Talmedis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai V. M. ir L. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2024 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. R2-4782 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjų prašymą.

Pareiškėjai skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Tarnybos 2024 m. balandžio 16 d. patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto (registracijos Nr. 76286) parengto žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), taikymą ir pagal šį projektą išduotų leidimų kirsti mišką Nr. 12412809, 12412807, 12412805, 12412804, 12412810, 12412803, 12412605 (toliau – ir Leidimai kirsti mišką) galiojimą iki sprendimo byloje įsigaliojimo.

Pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad toks sprendimas būtinas pareiškėjų nuosavybės teisei apsaugoti. Teismui panaikinus skundžiamą sprendimą, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba bus negalima jo įvykdyti, kadangi miškas pareiškėjų sklype negalės būti atkurtas. Be to, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, susidariusiais ne dėl pareiškėjų kaltės. Pareiškėjai teigė, kad nesustabdžius Leidimų kirsti mišką galiojimo, visa pareiškėjų šeima (pareiškėjai, jų nepilnamečiai vaikai, draugai, bendradarbiai, sodyboje vykstančių meno plenerų dalyviai) negalės naudotis sodybą supančiu mišku, kuris bendra daline nuosavybe priklauso pareiškėjams, jei miškas bus iškirstas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Pareiškėjai paaiškino, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą nagrinėti, tačiau netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, kad iš pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjams apie Projektą ir Leidimus kirsti mišką tapo žinoma 2024 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjai dėl jų panaikinimo į teismą nesikreipė, neinicijavo teisminio proceso dėl administracinių teisės aktų, kurie tiesiogiai turi arba gali turėti įtakos jų subjektinėms teisėms, panaikinimo.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pasirinko kitokį savo galbūt pažeistų subjektinių teisių gynybos būdą, nes 2024 m. lapkričio 5 d. kreipėsi su skundu į atsakovą prašydami, jog jis pats savo sprendimu panaikintų Projektą ir Leidimus kirsti mišką. Atsakovas byloje ginčijamu 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu atsisakė tai daryti. Toks pareiškėjų pasirinktas jų subjektinių teisių gynybos būdas lemia, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, o Projekto ir Leidimų kirsti mišką teisėtumas bei pagrįstumas yra tik išvestinis ir negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad Projektas ir Leidimai kirsti mišką, šios bylos nagrinėjimo kontekste, yra galiojantys bei nenuginčyti. Prašymo pateikimas atsakovui pačiam pasinaikinti Projektą ir Leidimus kirsti mišką ir neigiamo atsakymo gavimas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio taikymo prasme, neatnaujina termino revizuoti teismine tvarka Projektą ir Leidimų kirsti mišką.

Teismas nurodė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas nesukelia pareiškėjams tų neigiamų pasekmių, kurias jie nurodo (galimą miško iškirtimą ir pan.), o Projektas ir Leidimai kirsti mišką, kurių atžvilgiu ir prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra prielaidų ir sąlygų, nustatytų ABTĮ 70 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų. Gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, jog būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog pareiškėjai dėl galimo Projekto ir Leidimų kirsti mišką suklastojimo ir pan. inicijavo ikiteisminį tyrimą, kuriame taip pat gali prašyti taikyti atitinkamas procesinio poveikio priemones Projekto ir Leidimų kirsti mišką atžvilgiu.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, faktiškai ir teisiškai nepagrįsta, todėl naikintina.

Pareiškėjai nurodo, kad apie priimtus Leidimus kirsti mišką sužinojo susipažinę su skundžiamu administraciniu aktu. Leidimai kirsti mišką priimti 2024 m. spalio mėnesį, tačiau pareiškėjai su jais nėra supažindinti ir negali pasinaudoti savo teise ginčyti jų teisėtumą. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti minėtus administracinius sprendimus, tačiau jie iki šiol nėra pateikti.

Pareiškėjai paaiškina, kad dėl Projekto klastojimo kreipėsi į prokuratūrą, vyksta ikiteisminis tyrimas. Pradedant ikiteisminį tyrimą nebūtina žinoti apie nusikalstamos veikos visą faktinę sudėtį. Jeigu nėra žinoma viena ar kita nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė, būtina preliminariai kvalifikuoti veiką kaip nusikalstamą, tačiau neatmestina bent kiek protinga tikimybė, kad tokia faktinė aplinkybė gali egzistuoti (minimalus kiekis), nėra pagrindo konstatuoti, jog aiškiai nėra nusikalstamos veikos sudėties.

Teigia, kad atsakovui atsisakius stabdyti Projekto galiojimą ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjai savo teises gina teisme, prašydami nustatyti reikalavimo užtikrinimo priemones byloje dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Priešingai nei nurodo teismas, pareiškėjai inicijavo teisminį procesą dėl administracinių teisės aktų, kurie tiesiogiai turi arba gali daryti įtaką jų subjektinėms teisėms. Pareiškėjai su skundu pateikė prašymą sustabdyti Projekto taikymą, ir pagal šį Projektą išduotų Leidimų kirsti mišką galiojimą iki galutinio sprendimo byloje įsigaliojimo. Toks sprendimas būtinas pareiškėjų nuosavybės teisei apsaugoti. Teismui panaikinus skundžiamą Sprendimą, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba bus negalima jo įvykdyti, kadangi miškas pareiškėjų sklype negalės būti atkurtas. Be to, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, susidariusiais ne dėl pareiškėjų kaltės.

Pareiškėjai pažymi, kad visa jų šeima (pareiškėjai, jų nepilnamečiai vaikai, draugai, bendradarbiai, sodyboje vykstančių meno plenerų dalyviai) negalės naudotis sodybą supančiu mišku, kuris bendra daline nuosavybe priklauso pareiškėjams, jei miškas bus iškirstas. Pareiškėjų sklype nėra atlikta jokių matavimų, sužymėtos biržės greta sodybos. Pareiškėjai, nesusipažinę su priimtais Leidimais kirsti mišką, iki šiol negali jų ginčyti teisme. Reikalavimo užtikrinimo priemonių prašoma dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą.

Pareiškėjai atskirajame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių (ne)taikymo.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad UAB „Talmedis“ nuosavybės teise nuo 2023 m. lapkričio 29 d. priklauso 1588/2045 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) dalis, o pareiškėjams nuosavybės teise nuo 2023 m. lapkričio 29 d. priklauso 70/409 Žemės sklypo dalis (nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka). Pareiškėjams nuosavybės teise nuo 2023 m. spalio 4 d. priklauso 107/2045 Žemės sklypo dalis (nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka).

Atsakovas paaiškino, kad Tarnyboje 2024 m. balandžio 16 d. patvirtintas Projektas, parengtas Žemės sklypui, ir išduoti 7 Leidimai kirsti mišką UAB „Talmedis“ nuosavybės teise priklausančioje 1588/2045 Žemės sklypo dalyje, kurioje nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.

Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjai dėl Projekto ir Leidimų kirsti mišką panaikinimo į teismą nesikreipė, t. y., neinicijavo teisminio proceso dėl administracinių teisės aktų, kurie tiesiogiai turi arba gali turėti įtakos jų subjektinėms teisėms. Pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Toks pareiškėjų pasirinktas jų subjektinių teisių gynybos būdas lemia, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Tarnybos 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, o Projekto ir Leidimų kirsti mišką teisėtumas bei pagrįstumas yra tik išvestinis ir negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjai dėl galimo Projekto ir Leidimų kirsti mišką suklastojimo ir pan. inicijavo ikiteisminį tyrimą, kuriame taip pat gali prašyti taikyti atitinkamas procesinio poveikio priemones Projekto ir Leidimų kirsti mišką atžvilgiu.

Tarnyba visiškai sutinka su pareiškėjų argumentu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį. Tačiau akivaizdu, kad patys pareiškėjai savo teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį ir jomis gal net piktnaudžiauja, kadangi Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyse yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o Leidimai kirsti mišką išduoti UAB „Talmedis“ nuosavybės teise priklausančioje 1588/2045 Žemės sklypo dalyje ir niekaip nesusiję su pareiškėjų valdomomis Žemės sklypo dalimis.

Atsakovas pažymi, kad Projektas ir Leidimai kirsti mišką, šios bylos nagrinėjimo kontekste, yra galiojantys bei nenuginčyti, taip pat iki šiol nėra duomenų, jog Projektas ir Leidimai kirsti mišką būtų suklastoti ar išduoti neteisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, vertino, kad byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas nesukelia pareiškėjams tų neigiamų pasekmių, kurias jie nurodo (galimą miško iškirtimą ir pan.), o Projektas ir Leidimai kirsti mišką, kurių atžvilgiu ir prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, jie yra nenuginčyti ir galiojantys. Teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra prielaidų ir sąlygų, nustatytų ABTĮ 70 straipsnyje.

Pareiškėjai, nesutikdami su šia nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi su Leidimais kirsti mišką jie nėra susipažinę, todėl negali pasinaudoti savo teise ginčyti jų teisėtumą, o dėl Projekto klastojimo kreipėsi į prokuratūrą, vyksta ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjai prašo sustabdyti Projektą ir pagal jį išduotų Leidimų kirsti mišką galiojimą iki galutinio sprendimo byloje įsigaliojimo. Toks sprendimas būtinas pareiškėjų nuosavybės teisei apsaugoti. Teismui panaikinus skundžiamą Sprendimą, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba bus negalima jo įvykdyti, kadangi miškas pareiškėjų sklype negalės būti atkurtas. Be to, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, susidariusiais ne dėl pareiškėjų kaltės.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Tarnybos Projekto taikymą ir pagal šį Projektą išduotų Leidimų kirsti mišką galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsigaliojimo. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai grindžia tuo, jog teismui panaikinus skundžiamą Sprendimą, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba bus negalima jo įvykdyti, kadangi miškas pareiškėjų sklype negalės būti atkurtas. Be to, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, susidariusiais ne dėl pareiškėjų kaltės. Pareiškėjai teigė, kad nesustabdžius Leidimų kirsti mišką galiojimo, visa pareiškėjų šeima negalės naudotis sodybą supančiu mišku, kuris bendra daline nuosavybe priklauso pareiškėjams, jei miškas bus iškirstas, t. y. bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Tarnybos Raštas, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą pripažinti negaliojančiu Projektą Žemės sklypui, neišduoti leidimų kirsti mišką ir panaikinti Leidimus kirsti mišką. Šioje byloje nėra ginčijami nei Projektas, nei Leidimai kirsti mišką, kurie, be kita ko, yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju nėra prielaidų ir sąlygų tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nustatytų ABTĮ 70 straipsnyje taikymo.

Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, jog prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat siekia, kad būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, kad yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjų teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių). Šiuo atveju pareiškėjai taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y., kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-917-552/2017 ir Nr. eAS-924-552/2017), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog jie patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, jei Projektas ir Leidimai kirsti mišką nebus sustabdyti, kol byla nagrinėjama teisme.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo Tarnyba, Leidimai kirsti mišką yra išduoti UAB „Talmedis“ nuosavybės teise priklausančioje naudojamoje Žemės sklypo dalyje ir niekaip nesusiję su pareiškėjų valdomomis Žemės sklypo dalimis.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodo pareiškėjai ir Tarnyba savo procesiniuose dokumentuose, pareiškėjai dėl galimo Projekto ir Leidimų kirsti mišką suklastojimo inicijavo ikiteisminį tyrimą, todėl, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jie gali prašyti taikyti atitinkamas procesinio poveikio priemones Projekto ir Leidimų kirsti mišką atžvilgiu ikiteisminio tyrimo byloje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjų V. M. ir L. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė