a5fbffb8-68a8-4c31-bdc8-0d98a2972fa9 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2504-1060/2019 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00231-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.15; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.1.12.1; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.2;3.2.4.9.7; 3.2.6.1; 3.2.6.; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 23 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, A. P., dalyvaujant ieškovei D. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui O.

R., atsakovei I. J., jos atstovei advokatei D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei I. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kovės reikalavimai, jos ir ieÅ¡kovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai 1. IeÅ¡kovė D. Ž. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti tarp jos, jos sutuoktinio A. Ž. ir atsakovės I. J. 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos dovanojimo sutarties dalį, kuria ieÅ¡kovė perleido atsakovei I.

J. jai priklausančiÄ Â½ dalį buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); panaikinus sudarytÄ dovanojimo sutarties dalį, taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant ieÅ¡kovei D. Ž. ½ dalį buto; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 58 – 63).

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad Å¡alys 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė buto su rÅ«siu dovanojimo sutartį. Atsakovė buvo prižadėjusi savo tėvams ieÅ¡kovei ir A. Ž., kad rÅ«pinsis jais ir prižiÅ«rės iki mirties. IeÅ¡kovės sutuoktinis A. Ž. 2015 m. rugpjūčio 23 d. mirė. Po jo mirties atsakovė ėmė veikti prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir atliko veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu, kurie yra smerktini geros moralės požiÅ«riu. Atsakovė 2015 m. spalio 4 d., susimokiusi su kita ieÅ¡kovės dukra E. Ž., apkaltino ieÅ¡kovę namuose mėtant daiktus pro langÄ .

Atsakovė įtikino E. Ž. iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus ir greitÄ jÄ pagalbÄ dėl aukščiau nurodyto tariamo neadekvataus ieÅ¡kovės elgesio. Atsakovė, veikdama per E. Ž., taip elgėsi siekdama įrodyti, kad ieÅ¡kovė turi psichinių sutrikimų, kad jai bÅ«tų imtas taikyti priverstinis gydymas, tokiu bÅ«du siekdama užvaldyti ieÅ¡kovės turtÄ . TÄ pačiÄ dienÄ E. Ž., veikiama atsakovės, parašė pareiÅ¡kimÄ policijoje dėl to, kad ieÅ¡kovė neva mėtė jos daiktus pro langÄ , tačiau administracinės teisės pažeidimo teisena nebuvo pradėta.

Vėliau E. Ž. atsiprašė ieÅ¡kovės ir paaiÅ¡kino, kad jÄ taip įkalbėjo elgtis atsakovė. IeÅ¡kovė apie tai žinojo, kadangi žodinis konfliktas (duomenys neskelbtini) vyko tarp jos ir abiejų jos dukrų – atsakovės ir E. Ž.. Vėliau atsakovė tęsė savo moralės normoms prieÅ¡taraujantį ir smerktinÄ elgesį savo motinos atžvilgiu. Atsakovė prieÅ¡ ieÅ¡kovę nuolatos naudoja psichologinį smurtÄ , jÄ engia, įžeidinėja ir vadina necenzÅ«riniais žodžiais.

Atsakovė ne kartÄ buvo atvykusi į ieÅ¡kovės darbo vietÄ (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės bendradarbiams apÅ¡meižė jÄ . Atsakovė taip pat nebendrauja ir elgiasi smerktinai su kitais ieÅ¡kovės vaikais, t. y. savo seserimi E. Ž. ir broliais D. Ž. bei A. Ž.. IeÅ¡kovė seniau buvo įdarbinta atsakovės, kuri vykdo individualiÄ veiklÄ . IeÅ¡kovė dirbo atsakovei priklausančioje parduotuvėje, tačiau atsakovė, jau po tėvo A. Ž. mirties, ėmė engti jÄ darbo vietoje, kol galiausiai pareikalavo raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pačios ieÅ¡kovės noru.

IeÅ¡kovė, verčiama atsakovės, parašė praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ir nustojo dirbti pas atsakovę nuo 2015 m. spalio 1 d. Po A. Ž. mirties atsakovė paveldėjo A. Ž. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ : ½ dalį 0,1500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ir atsakovė Å¡iuo metu yra Å¡io turto bendraturtės. IeÅ¡kovė Å¡iuo metu kartu su savo dukra E. Ž. ir sÅ«numi D.

Ž. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame minėtame gyvenamajame name, esančiame adresu P(duomenys neskelbtini). Atsakovė Å¡iame gyvenamajame name negyvena, ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu jiems priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini),. Atsakovė savo gyvenamojo namo dalimi nesirÅ«pina, nemoka mokesčių, nors atsakovės turtinė padėtis gera. Atsakovė dažnai atvyksta į gyvenamÄ jį namÄ ir ragina iÅ¡ jo iÅ¡sikelti jame taip pat gyvenančius savo seserį E. Ž. ir brolį D.

Ž., toliau naudoja prieÅ¡ savo motinÄ psichologinį smurtÄ , kalba, kad nekenčia savo motinos. Kaimynams, bendriems pažįstamiems ir giminaičiams iÅ¡ tėvo A. Ž. pusės atsakovė pasakoja, kokia bloga yra jos motina, kad ji yra kalta dėl tėvo mirties, kad prieÅ¡ jį neva smurtaudavo, vadina ieÅ¡kovę negražiai, necenzÅ«riniais žodžiais. Pažymėtina, kad iki ginčijamos Dovanojimo sutarties atsakovė su savo tėvais elgėsi itin gražiai, žadėjo juos prižiÅ«rėti ir visaip rÅ«pintis, tačiau galimai taip darė tik dėl to, kad jai padovanotų butÄ , taip pat, kad A.

Ž. jai testamentu paliktų visÄ jam priklausiusį turtÄ . Konfliktinius santykius patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovei buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) atsakovės pasiÅ«lymas dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo atsakovė pareiÅ¡kė norÄ atidalinti jai priklausančiÄ nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė nesutaria su savo motina, nebendrauja gražiuoju, o turtÄ siekia atsidalinti siųsdama raÅ¡tus per savo advokatę.

IeÅ¡kovei ir atsakovei sutariant gražiuoju, tokių veiksmų nereikėtų, nes Å¡alys naudotųsi gyvenamuoju namu gražiuoju ir taikiai sutardamos dėl naudojimosi sÄ lygų. Atsakovė taip elgiasi galimai siekdama iÅ¡kraustyti jame gyvenančius savo seserį E. Ž. ir brolį D. Ž..

3. Dublike nurodoma, kad atsakovė neįgijo buto už savo asmenines lėšas. Ginčo butas buvo įsigytas ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio A. Ž. iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių santaupų, kurias ji saugojo namuose. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prieÅ¡ sandorį bÅ«tų iÅ¡ bankomato nusiėmusi grynųjų pinigų sumÄ , lygiÄ buto kainai. IeÅ¡kovė 2014 metais prasitarė atsakovei, kad namuose laiko santaupas. Tai sužinojusi, atsakovė ėmė įtikinėti ieÅ¡kovę Å¡ias santaupas panaudoti ir nupirkti jai butÄ , kur Å¡i galėtų įsirengti ir vystyti savo individualiÄ veiklÄ .

Atsakovė pažadėjo, kad ji nepretenduos į ieÅ¡kovei ir A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl jį ieÅ¡kovė galės palikti kitiems savo vaikams. IeÅ¡kovė pasidavė atsakovės įtikinėjimui, liepė atsakovei pačiai susirasti tinkamÄ butÄ . Atsakovė surado butÄ , kurį vėliau ieÅ¡kovė ir A. Ž. įsigijo ir ginčijama dovanojimo sutartimi perleido atsakovei. IeÅ¡kovė pinigų butui įsigyti atsakovei nedavė tiesiogiai, nes, kaip ir nurodo pati atsakovė, jos santykiai su sutuoktiniu tuo metu buvo paÅ¡liję, todėl jiems nutraukiant santuokÄ , turtas bÅ«tų dalinamas lygiomis dalimis, kai tuo tarpu butÄ perleidus dovanojimo sutartimi, tai tapo asmenine atsakovės nuosavybe.

Butas buvo perkamas iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų. Atsakovė teigia, kad ji neteikia iÅ¡laikymo savo motinai dėl to, kad Å¡i neva jos neiÅ¡laikė vaikystėje, tačiau tai visiÅ¡kai neatitinka tikrovės ir yra iÅ¡galvoti teiginiai. Atsakovė eilinį kartÄ skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovę ir bando jÄ sumenkinti kitų asmenų akyse. IeÅ¡kovė visuomet iÅ¡laikė ir teikė visokeriopÄ paramÄ atsakovei iki pat jos pilnametystės ir netgi vėliau, kÄ ir įrodo buto dovanojimo sutartis.

Taip pat prieš maždaug 13 metų ieškovė ir jos sutuoktinis A. Ž. padovanojo atsakovei automobilį. Ieškovė pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 100 – 104).

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 00.13.08 – 01.07.09) ieÅ¡kinio reikalavimÄ palaikė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad butas kainavo 59 000,00 Lt, jie davė 60 000,00 Lt. Atsakovė jai darė psichologinį spaudimÄ jai dirbant pas jÄ , aiÅ¡kindavo, kad yra netinkama darbuotoja. Po vyro mirties jai buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, nes buvo blogai, o atsakovė nuolat sakydavo marčiai, kad neprižiÅ«rėtų jos.

Vaikystėje atsakovė buvo prižiÅ«rėta, turėjo visokių žaislų, kurių neturėjo kiti vaikai. Po vyro mirties kaltinio jÄ dėl vyrio mirties. Kviesdavosi seserį pas save ir nuteikinėdavo prieÅ¡ jÄ , buvo barniai su ja. SÅ«nų bei marčiÄ taip pat nuteikinėjo, net jos sÅ«naus mergaitę nuteikinėdavo. Sakydavo iÅ¡vežam į psichiatrinę, padarome neveiksnia ir padalinam namÄ visiems. Pas jÄ Ä¯ darbÄ Trakuose ateina giminaitė į soliariumÄ , kuri Å¡meižia jÄ per atsakovę.

Atsakovės vyras ant kiemo veža Å¡iukÅ¡les, visus nereikalingus baldus. Kambarį, kuriame tėvas gyveno, atsakovė atvažiavus iÅ¡ardė ir nieko nedaro, tiek metų stovi. Nepatiko eglutės ant kiemo, atvažiavo jos vyras ir jas iÅ¡pjovė. Atvažiuoja ir daro kÄ nori, nieko neklausę, kaip Å¡eimininkai. Dovanojimo sutartyje neįrašė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sÄ lygos, nes tikėjo ja. Kol turėjo pinigų, ji buvo labai gera jiems. Buvo labai gera, kai jie pardavė trakuose namÄ (2007 m.) iki pirkimo buto, iki 2014 m., o mirus vyrui pradėjo visus nuteikinėti prieÅ¡ jÄ , siuntinėti negražiais žodžiais.

Kai priiminėjo palikimÄ , nenorėjo su tuo sutikti, nes buvo Å¡nekėta, kad jis dviem vaikams paliks savo dalį, o ji kitiems dviem vaikams. Kaip išėjo, kad tėvas parašė testamentÄ atsakovei, nežino. Po vyro mirties, kai buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, lankėsi pas psichiatrÄ , buvo su psichika blogai, sirgo depresija, anksčiau nesigydė pas psichiatrÄ , iÅ¡skyrus tuo metu, kai turėjo tik 2 vaikus ir gydėsi nuo alkoholio priklausomybės, po to karto nesigydė. Trakuose pardavė namÄ už 750 000,00 Lt, čia nupirko namÄ už 200 000,00 Lt, už 200 000,00 Lt suremontavo namÄ , nupirko atsakovei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Pardavę namÄ vaikams davė po 10 000,00 Lt. Už butÄ mokėjo grynais. Pinigus padavė prieÅ¡ pirkimÄ namuose. Tai matė atsakovė ir jos vyras. Atsakovė turi namÄ , verslÄ , butÄ , pusę namo. Jos turtinė padėtis yra gera. IeÅ¡kovė gauna invalidumo paÅ¡alpÄ ir atlyginimÄ , pajamos sudaro apie 500,00 Eur. Atsakovė niekada jai nepadėjo. Atsakovė buvo prisidėjusi pinigais prie kitų vaikų nupirktos kelionės. II. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, argumentai 5.

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti ieÅ¡kinio senatį (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 70 – 77). Nurodoma, kad ieÅ¡kovė D. Ž. ieÅ¡kiniu sÄ moningai siekia sukelti nepatogumų bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita. Butas buvo įsigytas atsakovės iniciatyva bei už jos asmenines lėšas. Nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. iki Å¡iol, atsakovė vykdo individualiÄ veiklÄ , verčiasi prekyba. 2014 m. pradėjo ieÅ¡koti buto, kurį nusipirkusi galėtų pakeisti į prekybos patalpas ir jose įrengti parduotuvę. 2014 m. liepos mėnesį, rado parduodamÄ butÄ , kuris buvo labai geroje vietoje, pagrindinėje (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te, netoli (duomenys neskelbtini) autobusų stoties.

Kadangi tuo metu atsakovės ir sutuoktinio M. J. santykiai buvo labai paÅ¡liję, ginčo buto įsigyti savo vardu nenorėjo, kad skyrybų atveju jis nebÅ«tų dalinamas, kaip santuokinis turtas. Su Å¡eima gyveno vyrui M. J. jo tėvų dovanotame sodo namelyje, esančiame, (duomenys neskelbtini). PaÅ¡lijus santykiams sutuoktinis ne vienÄ kartÄ buvo pasiÅ«lęs iÅ¡sikelti iÅ¡ jo nuosavybės. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, paprašė, kad ginčo butÄ Ä¯sigytų tėvai, o vėliau jį perleistų dovanojimo sutarties pagrindu.

Ginčo butas buvo įsigytas 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje, pardavėjams visÄ buto kainÄ atsakovė sumokėjo grynais pinigais notarų biure, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sandorį. Prie Å¡io buto įsigijimo, nei ieÅ¡kovė, nei tėvas A. Ž. jokiomis savo lėšomis neprisidėjo. Po Å¡io ginčo buto įsigijimo bei įregistravimo VÄ® Registrų centre, savaitės eigoje buvo sudaryta buto dovanojimo sutartis. Tikroji buto pirkimo-pardavimo Å¡alimi buvo atsakovė, o ieÅ¡kovė buvo jos statytinė, nes bÅ«tent atsakovė faktiÅ¡kai derėjosi dėl sutarties sÄ lygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėjais; priėmė sutarties objektÄ ).

Nors tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį, o teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai, atsakovė neketina siekti ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinti apsimestiniu ir perkelti jai pirkėjos teises, nes butas dovanojimo sutartimi tapo jos asmenine nuosavybe. Kadangi ginčo butÄ Ä¯sigijo už savo asmenines lėšas, o ieÅ¡kovė buvo tik statytinė, tėvams nežadėjo jais rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti iki mirties.

Nei dovanojimo sutartyje, nei kitu bÅ«du atsakovė neprisiėmė jokių papildomų sÄ lygų, susijusių su padovanotu turtu. Ginčo butÄ , pakeitusi jo paskirtį, pavertė negyvenama patalpa – prekybos patalpomis. Mirus tėvui A. Ž. santykiai su motina D. Ž. buvo geri, nekonfliktiÅ¡ki, jÄ remdavo finansiÅ¡kai, finansavo jai kelionę į EgiptÄ , buvo suteikusi darbo vietÄ , tačiau ji negebėjo bendrauti su klientais, ženkliai sumažėjus apyvartai, ieÅ¡kovė pati pripažino, kad jai nėra priimtinas pardavėjos darbas, todėl iÅ¡ darbo išėjo savo noru.

Atsakovė niekada neveikė prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir neatliko veiksmų, kurie bÅ«tų smerktini geros moralės požiÅ«riu, niekuomet nekonfliktavo. Su (duomenys neskelbtini) įvykiu, kai E. Ž. apkaltino ieÅ¡kovę namuose mėtant daiktus pro langÄ , neturi nieko bendro. Tuose namuose negyveno, todėl ir įvykio dienÄ juose nebuvo, įvykio nematė, žodiniame konflikte su ieÅ¡kove nedalyvavo. VisiÅ¡kai niekuo nepagrįsti ieÅ¡kovės kaltinimai, kad per E. Ž. siekė įrodyti, kad ieÅ¡kovė turi psichinių sutrikimų, siekiant jai taikyti priverstinį gydymÄ ir tokiu bÅ«du užvaldyti jos turtÄ .

Atsakovė į ieÅ¡kovės turtÄ nepretenduoja ir jai jis nėra reikalingas. IeÅ¡kovė meluoja sÄ moningai klaidindama teismÄ , kad atsakovės elgesys su ja pasikeitė iÅ¡ karto po tėvo mirties. Tarp jų nebuvo jokių konfliktų, mirus A. Ž., tarpusavio santykiai buvo geri iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos, kai pateikė ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å iuo metu dėl Alytaus apylinkės teisme vykstančios kitos civilinės bylos nagrinėjimo, su ieÅ¡kove apskritai tarpusavyje nebendrauja, nepalaiko jokių ryÅ¡ių, todėl ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad jÄ vadina negražiai, o neretai ir necenzÅ«riniais žodžiais, yra visiÅ¡kas prasimanymas. 2014 m. rugpjūčio 1 d. buto dovanojimo sutarties ginčijimÄ , nulėmė noras atidalinti paveldėtÄ turtÄ , kuris nieko bendro neturi su ginčo butu. 2015 m. rugpjūčio 23 d. mirus tėvui A.

Ž., 2015 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pagrindu paveldėjo tėvui priklausančiÄ Â½ dalį turto. Atsakovė šį nekilnojamÄ jį turtÄ apdraudusi, moka žemės mokestį, nors negali jame gyventi, nes to neleidžia padaryti ieÅ¡kovė. Todėl logiÅ¡ka, kad už suvartotÄ vandenį, elektros energijÄ moka pati ieÅ¡kovė. Atsakovė augo ieÅ¡kovės nemylima, iÅ¡ jos patyrė fizinį bei psichologinį smurtÄ , nepriežiÅ«rÄ , visiÅ¡kÄ nusiÅ¡alinimÄ nuo iÅ¡laikymo.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojamÄ po jos sutuoktinio A. Ž. mirties 2015 m. rugpjūčio 23 d., nes, kaip teigia ieÅ¡kovė, ji pradėjo veikti prieÅ¡ jÄ ir atliko veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu, kurie yra smerktini geros moralės požiÅ«riu.

6. Triplike (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 106 – 108) nurodomi atsiliepime pateikti argumentai ir papildomai dėstoma, kad iki bÅ«sto pirkimo visÄ laikÄ dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ Anglijos – Lietuvos įmonėje kontroliere, kur uždirbo pakankamai gerus pinigus, o nuo 2004 metų pradėjo individualiÄ veiklÄ , todėl sukaupė piniginių lėšų asmeniniam turtui įsigyti. Perkant butÄ , trÅ«kstamus 10 000,00 dolerių jai neterminuotai paskolino draugė V. K., kuri gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Susitarimo, kad atsakovė nepretenduos į ieÅ¡kovei ir A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo. IeÅ¡kovė buvo sukrėsta, kai po sutuoktinio mirties sužinojo, jog jis savo turto dalį testamentu paliko savo dukrai I. J., todėl ėmė prieÅ¡ jÄ naudoti psichologinį spaudimÄ , reikalaudama nepriimti palikimo pagal testamentÄ . Priėmus palikimÄ , ieÅ¡kovė iki Å¡iol neleidžia naudotis jai priklausančia turto dalimi, kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek ir sesuo E. Ž., reikalavo, kad sutiktų parduoti visÄ namÄ ir pinigus pasidalintų lygiomis dalimis, taigi visa suma turėjo bÅ«ti padalinta į penkias lygias dalis.

Nesutikus tokiu bÅ«du pasidalinti, atsakovė buvo tiesiog iÅ¡varyta iÅ¡ namų ir savo turtu negali naudotis iki Å¡iol. IeÅ¡kovė yra dirbantis asmuo, kuris gauna darbo užmokestį ir gauna neįgaliojo pensijÄ , todėl jai gaunamų pajamų savęs iÅ¡laikymui pilnai pakanka. Atsakovė padengė visas tėčio A. Ž. laidojimo iÅ¡laidas, kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas, apmokėjo tėčio turėtas banko paskolas, todėl visas indėlis į Å¡eimos gerovę bei visos pastangos ieÅ¡kovės yra vertinamos neadekvačiai.

7. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 1.08.28 – 1.50.58), kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuos metus nieko nepadėjo, nes vyksta teisminiai procesai, su ja niekas nebendrauja. Å ie metai vieninteliai, kuriais iÅ¡ savo pusės nieko nepadėjo, o visada padėdavo. Ji buvo nuo 13 m. savarankiÅ¡ka, visÄ laikÄ buvo įdarbinta, nes Å¡eimos padėtis buvo sunki, vasarom plaudavo indus.

Ne tik sau, bet ir broliui supirkdavo daiktus už uždirbtus pinigus. Sugebėdavo užsidirbti. Ji dirba, stengiasi, negirtuokliauja. Visi panaÅ¡iai gyvena. Brolis Trakuose yra iÅ¡geriantis, dirbantis žmogus, turi Å¡eimÄ , vaikÄ . Buvo daromas spaudimas, kad ji turi iÅ¡laikyti savo brolius ir seserį, ypač E. Ž.. E. Ž. yra pasiėmusi paskolÄ su sugyventiniu butui, todėl buvo reikalauta, kad duotų kur paveldėjo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), dalį, kad duotų sandėliukÄ , kad iÅ¡ sandėliuko ji pasidarytų namus ir turėtų kur gyventi.

E. Ž. yra iÅ¡laikoma sugyventinio. Iki bylų teisme iÅ¡kėlimo prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Vyras pirkdavo malkas namui, anglis pirko. Kai sakė, kad jos vyras veža Å¡iukÅ¡les ant kiemo, tai jis atveždavo medienos atraižų, nes namas didelis, kÅ«renti jį reikia. Atsidalintų namÄ ir ji rÅ«pintųsi savo puse, jie savo. Kaip ieÅ¡kovė sakė, kad kilo konfliktas dėl atidalinimo, jie reikalavo, kad ji sutiktų parduoti namÄ . Prasidėjo konfliktas, kai nesutiko parduoti. MamÄ atleidus iÅ¡ darbo po kelių mėnesių parduotuvė buvo uždaryta.

Pati mama išėjo, jos sveikata yra prasta. Nuo vaikystės prasta psichinė sveikata, vienu tarpu labai gėrė, pastoviai buvo gydoma. Naujoje Vilnioje buvo pora kartų gydyta, tikrai ne dėl patikrinimų ten buvo, o paguldyta gydyti. Su tėvu visÄ gyvenimÄ labai nesutarė dėl iÅ¡gėrinėjimų, mama vyrų turėjo, tokios problemos buvo Å¡eimoje. Ji gėrė stiprius vaistus. Ji iki dabar įskaitoje įraÅ¡yta. VisÄ laikÄ turėjo problemų su alkoholiu, prasidėjo psichologinės problemos, vaidendavosi jai.

Jai bÅ«davo iÅ¡raÅ¡yti antidepresantai, ji sumaiÅ¡ydavo vaistus su alkoholiu ir pradėdavo neadekvačiai elgtis, daužyti automobilio langus, drabužius buvo sukarpius. BÅ«davo rėkia, spiegia, daužo. IeÅ¡kovė su savo mama kalbėdavo, kuri yra numirus. Jokio sÄ mokslo nebuvo prieÅ¡ mamÄ . Ji jokiuose konfliktuose nedalyvavo. Konfliktai vyksta su visais vaikais. Policijoje yra ne vienas pareiÅ¡kimas, kad brolis buvo sumušęs, kad E. buvo susimuÅ¡usi. Yra pasakiusi An., kad kai jis atvažiuoja, amžinai prasideda problemos, nes jis atvažiuodavo, gerdavo ir pridarydavo problemų.

Susipyko su juo, nes pasakė, kad neatvažiuotų. Jai nereikia mamos turto. SiÅ«lė atidalinti gražiai namÄ , įvesti Å¡ildymo sistemÄ , net suteikė laisvai naudotis kambarį broliui, kad gyventų jis su Å¡eima kol bus D. vaikai pilnamečiai. Nevaro iÅ¡ namo jų. Tėtis paliko jai, nes sakė, jog žino, jog ji iÅ¡laikys tÄ turtÄ , neiÅ¡taÅ¡kys. Ji tėčiui buvo maÅ¡inÄ nupirkus, apmokėjo po mirties jo paskolas banke. Jie nieko neprisidėjo. VisÄ padarė, sutvarkė, kas įmanoma. Notarei ir viskÄ sumokėjo.

Visiems vaikam buvo duota 10 000,00 Lt. Kitus pinigus ant buto surinko, 10 000,00 dolerių skolos turėjo. Visada dirbo, visi pinigai buvo taupomi. 59 000,00 Lt buvo buto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta – visa suma. 10 000,00 Lt mamos duoti, 10 000,00 dolerių paskolinti, o visa kita šeimos pinigai, jos asmeninės šeimos. 2015 – 2017 metais santykiai su mama buvo geri, buvo nupirkta kelionė, masažai. Už kelionę susimetė su kitais vaikis, o masažus pati pirko mamai. Turtinė padėtis yra normali.

Turi automobilį, pusę namo (duomenys neskelbtini), ir komercines patalpas. PanaÅ¡i turtinė padėtis buvo ir kai padovanojo butÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmetamas. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 23 d. N. P. ir A. P. su D. Ž. ir A. Ž. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė su sutuoktiniu bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 102 – 107).

IeÅ¡kovė D. Ž. su vyru A. Ž. 2014 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei savo dukrai I. J. dovanojimo sutarties pagrindu dovanojo asmeninės nuosavybės teise butÄ , unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Å iose patalpose atsakovė vykdė individualiÄ veiklÄ â€“ prekybÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 8 – 12, 83). A. Ž. mirė 2015 m. rugpjūčio 23 d. (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 52). Po tėvo mirties atsakovei I. J. ir ieÅ¡kovei D. Ž. priklauso po ½ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė D. Ž. mokėjo komunalinius mokesčius, draudimo mokesčius ir žemės mokestį už nekilnojamÄ turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 14 – 17, 19 – 23). Apie atsakovės I. J. nuosavybės teisę tėvo A. Ž. palikto testamento pagrindu į ½ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ajame registre įregistruota 2016 m. sausio 5 d. (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 40 – 41, 92 – 93).

I. J. draudė bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., bei nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 4 d., mokėjo žemės mokestį (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 80 – 82). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato BirÅ¡tono policijos komisariato medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)pateikta informacija, jog (duomenys neskelbtini)d. gauti du ieÅ¡kovės D. Ž. dukters E. Ž. praneÅ¡imai, jog ieÅ¡kovei D. Ž. sutriko psichika ir ji elgiasi neadekvačiai: meta daiktus pro langÄ , tranko daiktus, atjunginėja elektrÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 42 – 49).

Atsakovė I. J. ieÅ¡kovei D. Ž. 2018 m. balandžio 27 d. pateikė pasiÅ«lymÄ dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių P(duomenys neskelbtini), atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 53 – 54). IeÅ¡kovės sÅ«nus D. Ž. 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vienaÅ¡alio sandorio atsisakyti palikimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, nes sandorio sudarymo metu D.

Ž. galimai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (Liteko duomenys, civilinė byla Nr. e2-615-805/2019). 2019 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovė D. Ž. kreipėsi į teismÄ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, nes apdovanotasis – atsakovė I. J. atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ â€“ ieÅ¡kovę D. Ž. tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Dėl dovanojimo sutarties nutraukimo 9. Pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui arba trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 1 dalis).

Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotojÄ , teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).

10. Ä®statyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimÄ â€“ apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai.

Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ , remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, gali bÅ«ti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje iÅ¡vardytus reikÅ¡mingus kriterijus (dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.

Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikÅ¡mingais gali bÅ«ti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos iÅ¡provokavus, ar Å¡ių veiksmų neigiamų padarinių buvo sÄ moningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

11. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

12. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė ja ir nekilnojamu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesirÅ«pino, su ja elgėsi netinkamai, t. y. veikdama per seserį E. Ž., siekė įrodyti, kad ieÅ¡kovė turi psichinių sutrikimų, kad jai bÅ«tų imtas taikyti priverstinis gydymas, tokiu bÅ«du siekdama užvaldyti turtÄ , yra įrodytos jos pačios paaiÅ¡kinimais, liudytojų ieÅ¡kovės sÅ«naus D. Ž., dukters E. Ž., sÅ«naus A. Ž. parodymais ir byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas sprendžia, jog pagal byloje surinktus įrodymus faktÄ , kad atsakovė elgėsi taip, kad jos veiksmus ar neveikimÄ bÅ«tų galima laikyti neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu ir prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui, nepakanka laikyti nustatytu.

13. Atsakovė I. J. nurodė, kad ji, tiek su savo tėvu A. Ž., tiek su savo motina D. Ž. iki dovanojimo sutarties sudarymo ir po Å¡ios sutarties sudarymo elgėsi pagarbiai, po tėvo A. Ž. mirties padengė tėvo skolas, rÅ«pinosi laidotuvėmis, sutvarkė kapÄ , motinai D. Ž. ir kitiems savo artimiesiems giminaičiams pagal poreikius padėdavo, tėvai bÅ«tÄ pirko už jos pinigus ir jai padovanojo, nes su vyru santykiai buvo blogi ir norėjo turėti savo asmeninį turtÄ , nuo jos vaikystės mamos psichinė sveikata yra prasta, vienu tarpu labai gėrė, pastoviai buvo gydoma, naujoje Vilnioje buvo pora kartų gydyta, mamos psichinė sveikata žymiai pablogėjo po tėvo mirties, Å¡eimoje prasidėjo konfliktai, kai tėvas jai paliko ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypÄ , konfliktai tęsėsi, kai ji pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl turto atidalinimo, o po to, kai D.

Ž. kreipėsi į teismÄ , ji su Å¡eima iÅ¡ viso nebendrauja. Å ias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje apklausti liudytojai L. Ž., M. V., V. K., kurių paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo netikėti ar bent abejoti jų teisingumu, ir taip pat iÅ¡ dalies patvirtino pati ieÅ¡kovė D. Ž., liudytojai D. Ž., E. Ž., A. Ž.. Liudytojų ir Å¡alių nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai.

14. Liudytojas L. Ž. (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 2.10.12 – 2.31.34) parodė, kad yra A. Ž. brolis. Jie buvo artimi ir pasikalbėdavo. I. su vyru blogai sutarė, jeigu skirtųsi, kad neatimtų buto, norėjo, kad jai tėvai padovanotų butÄ . I. su vyru labiausiai mylėjo jo brolį, padėdavo jam. IÅ¡gėręs kalbėdavo nesÄ mones, tai visada D. su E. jam grasindavo policijÄ kviesti. I. dėl mamos daug kÄ buvo padarius ir į darbÄ priėmusi buvo. Kas paskui atsitiko, nežino. Brolio laidotuvėmis pasirÅ«pino I.. A. teta 100,00 Eur davė ant laidotuvių, tai jis pasiėmė sau ir iÅ¡leido, nors turėjo I. paduoti. Labai gražiai I. visÄ kapavietę sutvarkė. Geriausiai gyvena I., ji brolius, seseris žiÅ«rėjo, buvo kaip antra motina, anksti pradėjo dirbti, anksti iÅ¡tekėjo. Kiti broliai, seseris yra tinginiai.

15. Teismo posėdžio metu liudytoja M. V. (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 2.32.27 – 2.52.45) parodė, kad atsakovės su tėvu santykiai buvo labai geri. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai konfliktiÅ¡ki, jie nuo vaikystės niekada nebuvo labai geri, nes I. buvo mamos engiama, skriaudžiama. Å eimoje yra konfliktinė situacija, nes tėtis savo dalį paliko I.. I. daug dirbdama turi finansinį stabilumÄ , o broliai ir seserys turi finansinį nepriteklių. I. kažkiek rÅ«pinosi Å¡eima, malkas pirkdavo į namÄ , kur mama gyvena. Mirus tėvui I. organizavo, tvarkė laidotuves. A. turėjo greitÄ jÄ paskolÄ ir I. jÄ grÄ Å¾ino. Mama dirbo pas I. parduotuvėje, jai duodavo drabužių. Mama I. nesiskųsdavo. Santykiai buvo geri kol jie gyveno Trakuose. Jai skirtoje žinutėje per programÄ â€žFacebook“ atsakovės sesuo E. Ž. kaltina I. tėvų pinigų vagyste, kad ji pavogė 260 000,00 Lt.

16. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė (2019 m. rugpjūčio 7 d. garso įraÅ¡o intervalas 13.53 – 36.02), kad ieÅ¡kovės nepažįsta. Atsakovė jai yra kaip dukra, labai artimi ryÅ¡iai, yra draugė. I. žino labai daug metų, nes pati gyveno BirÅ¡tone nuo 1992 m. Kadangi turėjo savo verslÄ , visur teko dalyvauti ir susitikdavo, duodavo patarimus kartais, I. tada dar mergaitė buvo. Tarp I. ir tėvo buvo geri santykiai, o tarp mamos ir dukros ne.

17. VieÅ¡osios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro pažymėjime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad D. Ž. gydoma psichiatro nuo 1992 metų. Psichikos sveikatos centre (Prienuose) pas psichiatrÄ lankosi nuo 2008 metų su diagnoze (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nuolatos vartoja paskirtus antidepresantus (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 69). Diagnozė (duomenys neskelbtini) pagal Tarptautinį statistinį ligų ir sveikatos problemų klasifikatorių (http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp (paskutinį kartÄ Å¾iÅ«rėta 2019 m. rugpjūčio 23 d.)) priskiriama (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi klasifikatoriuje nurodytos aplinkybės, susijusios tik su ligos kodo detalizavimu, teismo pripažintos visiems žinomomis (CPK 182 straipsnio 1 dalis)).

IeÅ¡kovės psichikos ir elgesio sutrikimus dėl (duomenys neskelbtini) patvirtina 2018 m. lapkričio 16 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime nurodyti duomenys, kad D. Ž. nustatytas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 26 – 27). Å ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės D. Ž. duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu apie tai, kad gydėsi dėl psichikos sutrikimų tik po vyro mirties, stacionare Vasaros g. 5, Vilniuje, buvo siųsta dėl patikrinimo, labai seniai tai buvo, iki vyro mirties, buvo siųsta tikrintis, nes buvo pradėjusi vartoti alkoholį, dėl to važiavo pati, kad mesti gerti, po to karto nebuvo gydyta, tik tikrino jÄ (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 00.13.08 – 01.07.09).

RaÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuotus faktus apie ieÅ¡kovės sveikatÄ patvirtina atsakovės I. J. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad nuo vaikystės prasta psichinė sveikata, vienu tarpu labai gėrė, pastoviai buvo gydoma, Naujoje Vilnioje buvo pora kartų gydyta, tikrai ne dėl patikrinimų ten buvo, o paguldyta gydyti, ji gėrė stiprius vaistus, ji iki dabar įskaitoje įraÅ¡yta (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 1.08.28 – 1.50.58).

18. Šie duomenys leidžia teigti, kad D. Ž. psichinė sveikata sutriko ne iš karto po vyro mirties, tačiau dar 1992 m., t. y. dvylika metų anksčiau nei buvo sudaryta byloje ginčijama dovanojimo sutartis. Ieškovės psichinė sveikatos būklė tik pablogėjo po 2015 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo, kai mirė ieškovės sutuoktinis ir atsakovės tėvas A. Ž..

19. Teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. parodė (2019 m. rugpjūčio 7 d. garso įraÅ¡o intervalas 38.04 – 1.20.29), kad po tėvo mirties mamai buvo blogai, mama nė vaikščioti negalėjo, su broliene rÅ«pinosi ja. Ji buvo labai palūžusi. Ji pati savimi negalėjo pasirÅ«pinti, reikėjo palydėti į tualetÄ , valgyti paduoti, pamaitinti. O sesuo visÄ laikÄ sakydavo, kad nedarytų to, reikalaudavo, kad neprižiÅ«rėtų mamos. Buvo, kad I. sakė kÄ daryti, kad mamÄ uždarytų į beprotnamį.

Buvo atvažiavusi greitoji ir policija, pasikalbėjo su mama ir pasakė, kad mama yra visiÅ¡ki sveika ir nėra pagrindo jÄ iÅ¡vežti. Kvietė policijÄ ji, nes I. liepė. Klausė jos, nes I. žadėjo apraÅ¡yti pusę sandėliuko. Nežino kokiu tikslu I. norėjo padaryti mamÄ neveiksnia. Kvietė policijÄ , nes I. liepė. Tuo momentu mama tiesiog gulėjo lovoje, su mama nebendravo, iÅ¡kvietė be pagrindo, nes I. liepė. Kai atvažiavo policija mama sunerimo, kas vyksta. Buvo mama susipykusi su sugyventiniu, daiktus nebuvo iÅ¡mėčius per langÄ , o buvo iÅ¡neÅ¡usi daiktus, gražiai pastačius maiÅ¡eliuose, nes pasakė, kad nenori, jog jis ten gyventų.

Jie buvo sustatyti maiÅ¡eliuose. Mama daiktus buvo iÅ¡neÅ¡usi. Tada labai pyko ant mamos, paskambino I., o I. liepė kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ . Ji vykdė visus I. nurodymus. Tuo ir pasibaigė konfliktas. Mama iÅ¡važiavo į Trakus, nes pamatė, kad čia negali bÅ«ti, paskambino broliui ir jis atvažiavęs iÅ¡sivežė. Nuo tada mama ten ir bÅ«na. TÄ dienÄ policijÄ kvietė vienÄ kartÄ . Kitas dienas daugiau nekvietė policijos. Engia I. mamÄ , mamos bloga sveikata, I.visiÅ¡kai nesidomi kaip mama.

20. Teismo posėdžio metu liudytojas D. Ž. parodė (2019 m. rugpjūčio 7 d. garso įraÅ¡o intervalas 01:22:50 – 02:06:11), kad yra baigęs 7 ar 8 klases pagal specialius poreikius, nemoka skaityti, nei raÅ¡yti, tada (kai pasirašė atsisakymÄ priimti palikimÄ ) negalėjo suprasti savo veiksmų, gyvena (duomenys neskelbtini), po tėčio mirties mamos sveikata buvo prasta, jo žmona jÄ prižiÅ«rėjo, I. vyras grasindavo, kad neprižiÅ«rėtų mamos, I. sakydavo, kad mamÄ reikia uždaryti, kad vaikų mamai neduoti, nes pagrobs, I. konfliktavo su mama, per laidotuves sakė, kad mamai su psichika blogai, I. buvo prikalbėjusi E., kad jÄ mama nuo laiptų nustums, kad ji vaikÄ praras, kalbėdavo, kad neprižiÅ«rėtų mamos, buvo konfliktas tarp E. ir mamos dėl E. nustÅ«mimo nuo laiptų, tada E. įkalbėta I. kvietė policijÄ , kad jÄ iÅ¡vežtų į psichiatrinę ir visÄ namÄ paimtų, I. toliau neaiÅ¡kino, kaip namas bus apraÅ¡ytas, kai mamÄ uždarys į ligoninę, E. iÅ¡kvietė policijÄ , greitÄ jÄ dėl to, kad I. taip liepė daryti, už tai E. prižadėjo Å«kinį pastatÄ , jam žadėjo padaryti vairuotojo pažymėjimÄ , jį nupirkti per pažįstamus, nes jis pats negali iÅ¡silaikyti dėl lengvo proto atsilikimo, prižadėjo vairuotojo teises 2009 m., ar 2010 m.

Mama per jÄ turėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ savo namų, nes policija ir greitoji važiuodavo, policija vienÄ arba du kartus buvo atvažiavus, antrÄ kartÄ mama buvo atvažiavusi su policijos pareigÅ«nais daiktų pasiimti, neatsimenu, kiek kartų E. buvo iÅ¡kvietusi policijÄ , I. buvo atvažiavusi su pažįstamais pareigÅ«nais, apie konfliktÄ negali papasakoti, nes buvo miÅ¡ke.

21. Byloje esantys Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato BirÅ¡tono policijos komisariato medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog E. Ž. (duomenys neskelbtini) parašė pareiÅ¡kimÄ dėl psichinio mamos priepuolio, kuriame nurodė, kad 13.30 val. iÅ¡girdo mamos balsÄ prie durų kaip pasakė, kad iÅ¡eina iÅ¡mesti mÅ«sų daiktų, po kelių minučių pamačiau kaip realiai pro langÄ mėto mÅ«sų daiktus mama D. Ž.. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 13.40 val., E. Ž. pranešė, jog psichikos ligonei 57 m. sutriko sveikata (mėto daiktus, elgiasi neadekvačiai, grasina sudeginti namus).

Pranešėja ir jos bijo. Nuvykus pareigÅ«nams į įvykio vietÄ pranešėja paaiÅ¡kino, kad D. Ž. grasinusi iÅ¡mesti jos sugyventinio daiktus juos ėmė ir iÅ¡metė per langÄ . 13.55 val. vyresnysis patrulis E. L., eidamas į namus, matė iÅ¡mėtytus drabužius pro langÄ ir kitokius buitinius daiktus, Å¡iuos faktus užfiksavo tarnybiniame praneÅ¡ime. Vėliau buvo gautas kitas praneÅ¡imas, kad D. Ž. elgiasi neadekvačiai, tranko daiktus, atjunginėja elektrÄ . Atvykus pareigÅ«nams 14.55 val. moteris nusiramino.

Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. D. Ž. 2015 m. spalio 6 d. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. spalio 4 d. apie 13.00 val. įvyko konfliktas su dukra E. Ž. dėl to, kad jos sugyventinis jÄ â€žiÅ¡koliojo“. Dukra jai pasakė, kad ji jai užraÅ¡ytų turtÄ , nes jÄ padarys neveiksnia, kreipdamasi pas daktarus. Jokių daiktų per langÄ nemėtė, mano, jog juos iÅ¡mėtė pati dukra, nes po iÅ¡mėtymo dukra pakvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ , norėdama įrodyti, kad jai kažkas negerai su psichika.

Viskas vyksta dėl turtinių dalykų. 2015 m. spalio 12 d. paaiÅ¡kinime E. Ž. nurodė, kad 2015 m. spalio 4 d. apie 13.00 val., namuose motina D. Ž. priėjo prie kambario durų ir pasakė „eikit susirinkit daiktus, nes aÅ¡ viskÄ iÅ¡mesiu“. Po Å¡ių žodžių ji nuėjo ir pradėjo viskÄ kas jai papuolė po ranka mesti per langÄ . Dūžtančių daiktų ar labai brangių daiktų nemetė. Ji buvo agresyvi, todėl iÅ¡sigando ir paskambino 112 norėdama iÅ¡kviesti policijos ir greitosios pagalbÄ .

Jos motina anksčiau yra turėjusi psichinių sutrikimų ir yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Po tėčio mirties ji pradėjo elgtis neadekvačiai, kalbėti nebÅ«tus dalykus, dėl to ji yra neprognozuojama. Atvykus policijai ir greitajai pagalbai ji apsiramino, bet jiems iÅ¡važiavus, ji vėl ėmė elgtis neadekvačiai. PareiÅ¡kimÄ policijoje rašė todėl, nes norėjo, kad bÅ«tų užfiksuotas faktas dėl jos neadekvataus elgesio. Mano, kad jai reikalingas gydymas. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato BirÅ¡tono policijos komisariato tyrėjas 2015 m. spalio 26 d. nutarimu nusprendė administracinės teisės pažeidimo bylos nepradėti, nutraukti E. Ž. pareiÅ¡kimo tyrimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 42 – 49).

22. Kadangi ieÅ¡kovė D. Ž. ir E. Ž. įspėtos už melagingų parodymų teikimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas vadovaujasi Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymus, kuriuose nurodytos įvykio metu arba iÅ¡ karto po įvykio užfiksuotos aplinkybės, ir juos vertina kitų įrodymų, įskaitant medicininių dokumentų, kontekste ir laiko, kad jie prieÅ¡tarauja teismo posėdžio metu duotiems ieÅ¡kovės D. Ž. paaiÅ¡kinimams ir E. Ž. ir D. Ž. parodymams. D. Ž. parodymus teismas laiko nepatikimais, nes jie nenuoseklÅ«s, neiÅ¡samÅ«s, abstraktÅ«s, be to, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-615-805/2019, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, Nr.:

DOK-26604). Nepasitvirtino liudytojų E. Ž. ir D. Ž. nurodytos aplinkybės, kad policija buvo kviečiama tik vienÄ kartÄ , daiktÄ sudėti buvo tvarkingai, jų niekas nemėtė, mama visÄ laikÄ gulėjo lovoje. Å ias aplinkybes paneigia tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame faktus fiksavo bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo vyresnysis patrulis E. L.. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad dėl tokio pobÅ«džio konflikto policija ir greitoji pagalba buvo kviečiama tik 2015 m. spalio 4 d., t. y. tik vienkartiniu atveju, konfliktas kilo dėl turtinių dalykų, dėl E. Ž. sugyventinio, o ne kaip nurodė D.

Ž. – dėl E. nustÅ«mimo nuo laiptų. Administracinio teisės pažeidimo byloje tiek D. Ž., tiek E. Ž. duodamos paaiÅ¡kinimus po įvykio laikėsi vienodos pozicijos ir nenurodė, kad konflikto nebuvo, kad atsakovė I. J. prašė provokuoti konfliktÄ ir kviesti policijÄ .

23. Paklausus liudytojų E. Ž. ir D. Ž., kokiais konkrečiais veiksmais turtas turėjo bÅ«ti užvaldytas, mamÄ pripažinus neveiksnia ir paguldžius į ligoninę, liudytojai nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kurių pagrindu turtas atitektų atsakovės nuosavybėje. IeÅ¡kovės iÅ¡keltÄ versijÄ , kad atsakovė sakydavo iÅ¡vežame į psichiatrinę, padarome neveiksnia ir padaliname namÄ visiems, arba kad norėjo padaryti neveiksnia, kad jai (atsakovei) atitektų visas namas, esantis (duomenys neskelbtini), (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 00.13.08 – 01.07.09), teismas laiko tik kaip nenuosekliÄ iÅ¡galvotÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusius turtinius ginčus po tėvo mirties.

Teismo vertinimu, visiÅ¡kai logiÅ¡kai nesuprantama, kam atsakovei I. J., kuriai priklauso pusė namo, užvaldyti visÄ namÄ ir jį padalinti visiems. Taigi, Å¡ioje byloje įrodymų pagrindu nėra nustatyta, kad atsakovė yra susijusi su (duomenys neskelbtini) įvykiu (duomenys neskelbtini) kurio metu kilo konfliktas tarp ieÅ¡kovės D. Ž. ir E. Ž.. Kitų byloje duomenų apie atsakovės elgesį, kuriuo siekiama įrodyti, kad ieÅ¡kovė turi psichinių sutrikimų, kad jai bÅ«tų imtas taikyti priverstinis gydymas dėl ieÅ¡kovės turto užvaldymo, nėra.

Byloje pasitvirtino, kad ieškovė D. Ž. turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl aukščiau nurodytų organinių sutrikimų, tačiau ne dėl atsakovės veiksmų. Duomenų, kad ieškovė D. Ž., net ir sirgdama tokio pobūdžio sveikatos sutrikimu, būtų buvusi hospitalizuota, nėra.

24. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ , teismas atsižvelgia ir į teismo nustatytÄ aplinkybę, kad tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo sudarymo, ieÅ¡kovės D. Ž. sveikata leido jai savarankiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti, be kitų asmens priežiÅ«ros, ji buvo iÅ¡ dalies darbinga, jai nustatytas 2014 m. balandžio 9 d. 45 procentų darbingumas (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 24 – 25).

D. Ž. nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. buvo I. J., vykdančios individualiÄ veiklÄ , darbuotoja (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l.158). IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymos apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas matyti, jog D. Ž. pajamas nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. sudarė netekto darbingumo pensija 101,58 Eur ir naÅ¡lių pensija (22,46 Eur), taip pat nuo 2017 m. lapkričio 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. spalio 1 d. dirbo pas I.

J. individualioj įmonėje, 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 10 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 28 – 30, 31 – 32, 33 – 35, 36). Atsakovė I. J. taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė pas jÄ buvo keletÄ kartų įdarbinta, vienÄ kartÄ subsidijuota valstybės pusę metų dirbo, o kitÄ kartÄ normaliai įdarbinta, pasibaigus subsidijavimui, tada atleista, paskui atsidarius parduotuvę pasiÅ«lė mamÄ Ä¯darbinti, kai susitvarkė nuosavas patalpas ten mama dirbo (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 1.08.28 – 1.50.58).

Tai, kad ieÅ¡kovė pagal savo finansines galimybes galėjo savarankiÅ¡kai priimti sprendimus, patvirtina D. Ž. su UAB „IPF Digital“ 2016 m. gruodžio 17 d. sudaryta paskolos sutartis dėl 600,00 Eur sumos (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 50 – 51). 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė D. Ž. paaiÅ¡kino (garso įraÅ¡o intervalas 00.13.08 – 01.07.09), kad jos padėtis turtinė yra gera, gauna invalidumo paÅ¡alpÄ ir atlyginimÄ , pajamos sudaro apie 500,00 Eur, niekas daugiau nepadeda, nei vienas iÅ¡ vaikų, vaikams patiems dar reikia padėti.

25. Taigi, raÅ¡ytiniai dokumentai bei kiti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra tik iÅ¡ dalies nedarbinga, o parama jai yra nereikalinga. Aukščiau aptarti duomenys paneigia ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, tiek susijusias su nesirÅ«pinimu motina bendrÄ ja prasme, tiek susijusias su atsakovės I. J. teisine pareiga iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus CK 3.205 straipsnio prasme, kaip patvirtinančias atsakovės geros moralės požiÅ«riu smerktinÄ elgesį po ginčijamo sandorio sudarymo.

26. Faktines aplinkybes, kad atsakovė I. J. pagal savo galimybes rÅ«pinosi ieÅ¡kove D. Ž. ir paveldėtu nekilnojamuoju turtu: ieÅ¡kovė buvo įdarbinta pas atsakovę, atsakovės vyras buvo atvežęs malkas, atsakovė pirko anglis, darė remontÄ patvirtina byloje apklausti liudytojai A. Ž., E. Ž., D. Ž., M. V., raÅ¡ytiniai įrodymai apie mokėtus mokesčius už draudimÄ ir žemę. Liudytoja E. Ž. taip pat patvirtino, kad 2017 m. kelionę už 500,00 Eur ieÅ¡kovei, kuriÄ pirko trise (D., E. ir I.), atsakovė finansavo 150,00 – 200,00 Eur suma.

Taigi, lygia dalimi kaip kiti arba net daugiau. Teismo nuomone, bÅ«tų nepagrįsta perkelti mokesčių naÅ¡tÄ už sunaudotÄ vandenį, elektrÄ gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei, kuri Å¡iuo turtu nesinaudoja. Å iuo metu ieÅ¡kovė D. Ž. su D. Ž. ir E. Ž. Å¡eimomis gyvena visame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to Å¡ių mokesčių naÅ¡ta tenka jiems. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad I. J. atsiskaitė su mirusio tėvo kreditoriais, po tėvo mirties į A.

Ž. sÄ skaitÄ 2015 m. rugsėjo 25 d. pervedė 579,24 Eur (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 109). Byloje pateiktos nuotraukos, patvirtina aplinkybes, susijusias su A. Ž. sutvarkyta kapaviete (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 110).

27. Šie duomenys, teismo vertinimu, paneigia ieškovės D. Ž. ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė atliko veiksmus, kurie vertinti kaip griežtai smerktini moralės atžvilgiu, po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. po tėvo mirties. Lyginant su E. Ž., D. Ž., A. Ž. realiais veiksmais, susijusiais su rūpinimusi motina arba tėvais, atsakovės I. J. veiksmai neišsiskiria neigiama prasme ir negali būti prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui.

Visi, tiek bylos baigtimi suinteresuoti, tiek nesuinteresuoti, asmenys patvirtino, kad atsakovės, lyginant su kitų brolių ir sesers, finansinė padėtis yra geriausia, kad tarp Å¡alių kilo turtinis konfliktas po tėvo A. Ž. mirties, nes visÄ savo turtÄ tėvas paliko atsakovei I. J.. Net ir atsakovės I. J. veiksmas, kuriuo ji 2018 m. balandžio 27 d. teikė ieÅ¡kovei D. Ž. pasiÅ«lymÄ dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atitiko teisingo žmogaus minimalų teisingumo, pareigos, padorumo suvokimo lygį, nes tokiu pasiÅ«lymu suteikta galimybė ieÅ¡kovei D.

Ž. laisva valia pasirinkti kuriÄ ji nori turto dalį (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 53 – 54). Atsakovė ir liudytojai nurodė, kad atsakovės santykiai su ieÅ¡kove buvo geri iki to laiko, kai tapo aiÅ¡ku, kad tėvas testamentu savo turto dalį paliko atsakovei I. J. ir Å¡alys nesusitarė dėl turto pasidalinimo. Taigi, tarp Å¡alių kilęs turtinis ginčas negali bÅ«ti laikomas įrodymu, patvirtinančiu atsakovės nesirÅ«pinimÄ ieÅ¡kove, taip pat kitus atsakovės veiksmus, susijusius su siekiu įrodyti, kad ieÅ¡kovė turi psichinių sutrikimų, kad jai bÅ«tų imtas taikyti priverstinis gydymas, taip užvaldant ieÅ¡kovės turtÄ .

28. IeÅ¡kovė, atsakovė ir visi apklausti liudytojai, iÅ¡skyrus D. Ž., patvirtino, kad atsakovei butas buvo dovanotas verslui vykdyti. Taigi, atsakovė ginčo butÄ Ä¯gijo kaip dovanÄ vykdyti verslÄ , pakeitė Å¡io gyvenamojo bÅ«to paskirtį ir naudojosi Å¡ia dovana tam tikslui, kuriam buvo skirta. Aptartų įrodymų visuma teismui leidžia pripažinti, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė po 2014 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sutarties sudarymo, po tėvo A. Ž. 2015 m. rugpjūčio 23 d. mirties nesirÅ«pino ir elgėsi taip, kad jos veiksmus ar neveikimÄ bÅ«tų galima laikyti neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu ir prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui.

Todėl teismas netenkina ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo panaikinti 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį CK 6.472 straipsnyje nustatytu pagrindu. Dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ex officio 29. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad faktiÅ¡kai ji mokėjo 59 000,00 Lt pagal 2014 m. liepos 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovės atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo ex officio spręsti klausimÄ dėl Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu tariamo arba apsimestinio sandorio pagrindais ir taikyti restitucijÄ .

30. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011kt.).

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡iuo metu ginčo buto tikrÄ jÄ savininke yra atsakovė I. J.. Byloje nėra duomenų, kad po ginčo buto perleidimo N. P. ir A. P. liko de facto Å¡io buto savininkai. Teismas sprendžia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis buvo sandoris, kuriuo buvo siekiama įgyti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes (CK 1.63 straipsnis). N. P. ir A. P. buvo panaikintos civilinės teisės ir pareigos nekilnojamojo daikto atžvilgiu, o D. Ž. ir A. Ž. jas įgijo, todėl teismas neturi pagrindo šį sandorį pripažinti tariamu sandoriu, sudarytu tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnis).

32. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį.

Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti.

Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia.

Sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

33. IÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų ir Å¡alių parodymų nustatyta, kad teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl atsakovės I. J. santuokos nutraukimo, atsakovės ir jos sutuoktinio santykiai buvo blogi, dėl to atsakovė siekė įsigyti butÄ asmeninės nuosavybės teise, atsakovė I. J. (duomenys neskelbtini) yra žinoma verslininkė, jos finansinė padėtis yra gera, 10 000,00 Lt buvo davusi ieÅ¡kovė, 10 000,00 dolerių paskolino liudytoja V. K., atsakovė JAV turi atidarytÄ banko sÄ skaitÄ , kuriÄ finansuoja liudytoja V. K., atsakovė prašė paskolinti pinigų ginčo butui įsigyti ir liudytojos M. V. (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 2.32.27 – 2.52.45 ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 13.53 – 36.02) (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 168 – 177).

34. Teismo vertinimu, 2014 m. atsakovė galėjo disponuoti 59 000,00 Lt, už kuriuos galėjo įsigyti ginčo butÄ verslui vykdyti. Tačiau, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė D. Ž. su savo sutuoktiniu A. Ž. pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ 2007 m., už kurį gavo 750 000,00 Lt (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 159 – 164). Pagal ieÅ¡kovės D. Ž. paaiÅ¡kinimus iÅ¡ Å¡ios sumos iki 2014 m. liko apie 310 000,00 Lt (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o intervalas 00.13.08 – 01.07.09). Taigi, byloje nustatyta, kad pagal savo finansinę padėtį tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė formaliai turėjo galimybę sumokėti pardavėjams N. P. ir A. P. 59 000,00 Lt sumÄ ginčo sandorio sudarymo metu.

35. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, byloje neginčijamai nustatyta, jog ieÅ¡kovė D. Ž. ir A. Ž. nekvestionavo savo su atsakove I. J. suderintos valios perleisti ginčo turtÄ atsakovei iÅ¡ esmės neatlygintinai. Dėl to, teismo vertinimu, Å¡ioje civilinėje byloje spręsti klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto ir nustatinėti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su galimai I. J. įgytomis teisėmis ir pareigomis pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjus kainÄ , ko pasėkoje pripažinti atsakovę I.

J. pirkimo – pardavimo sandorio Å¡alimi ir taikyti restitucijÄ , nėra teisinio pagrindo, nes Å¡alys bus grÄ Å¾intos į tÄ pačiÄ padėtį, kurioje jos yra Å¡iuo metu, kitaip tariant tokių aplinkybių nustatymas nesukurs jokių kitokių teisinių pasekmių. D. Ž. ir A. Ž. su atsakove I. J. suderintos valios veiksmais, t. y. po 7 dienų, dovanojimo sandoriu užtikrino pirkimo – pardavimo sandoriu ir jo pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , t. y. perleido atsakovei I.

J. nuosavybės teise į butÄ , dėl to nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga spręsti klausimÄ dėl Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu. Dėl senaties taikymo 36. Pagal CK 1.124 straipsnį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pateikimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3185-248/2017; 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).

IeÅ¡kinio senaties instituto taikymas yra svarbus tais atvejais, kai yra nustatomas teisės pažeidimas. Tačiau, jeigu iÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatoma, kad ieÅ¡kovo teisė nepažeista, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieÅ¡kinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje 21 p.). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieÅ¡kovės D.

Ž. teisės nebuvo pažeistos, ieÅ¡kinio senaties eiga neprasidėjo, nėra pagrindo nagrinėti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 37. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas. Sprendimas palankus atsakovei, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1667-6155 atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo ir jai suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. (2.16) NTP-7-4417 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 501,51 Eur (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 165).

Kadangi atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, atmetus ieÅ¡kovės reikalavimus, iÅ¡ ieÅ¡kovės D. Ž. valstybei priteisiamos 501,51 Eur iÅ¡laidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

38. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 21,66 Eur dydžio iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės D. Ž. (CPK 92 ir 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 501,51 Eur (penkių Å¡imtų vieno euro ir penkiasdeÅ¡imt vieno cento) iÅ¡laidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sÄ skaitų, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21,66 Eur (dvideÅ¡imt vieno euro ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių centų) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sÄ skaitų, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja Agnė Vyliaudaitė