a5fbc426-4808-430d-97ef-e2fe7e88936a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1274-527/2011;pirmosios instancijos teismo teisėja Janina NarkevičiÅ«tė;procesinių sprendimų kategorijos: 128.17; 121.14; 122.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 13 d. Kaunas             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininkės UAB „Saulės studija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8223-285/2011 pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijan u s t a t ė:Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-03-30 nutartimi (b. l. 25-26), vadovaudamasi CK 4.219 str. 4 d., CPK 559 str., areÅ¡tavo įkaito davėjai (skolininkei) nuosavybės teise priklausantį kreditoriui įkeistÄ turtÄ â€“ įrengimus pagal 2008-01-08 įkeičiamos įrangos sÄ raÅ¡Ä nuo 1 iki 14, esančius Vilniuje, Žemynos g. 2;

įrengimus pagal 2007-12-11 įkeičiamos įrangos sÄ raÅ¡Ä nuo 1 iki 16, esančius Vilniuje, Ukmergės g. 282, Panevėžyje, Basanavičiaus g. 2-1b, Klaipėdoje Å ilutės pl. 40a ir Taikos pr. 139; įrengimus pagal 2007-12-11 įkeičiamos įrangos sÄ raÅ¡Ä nuo 1 iki 14, esančius Marijampolėje, Bažnyčios g. 38, Panevėžyje, SavitiÅ¡kio g. 6 ir Å iauliuose, Vilniaus g. 225, ir perdavė kreditoriui; įpareigojo kreditorių perduotÄ jo žinion įkeistÄ turtÄ realizuoti pagal CK 4.219 str. 5 d. reikalavimus.Teismas nustatė, kad 2008-05-30 įkeitimo lakÅ¡tu, identifikavimo kodas 02220080008780, skolininkė, užtikrindama 130.329 Eur paskolos, suteiktos jai pagal 2007-12-11 kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-176, grÄ Å¾inimÄ kreditoriui, įkeitė skolininkei nuosavybės teise priklausantį aukščiau nurodytÄ 1.003.077,73 Lt vertė turtÄ .

Skolininkė tinkamai neįvykdė įsipareigojimų pagal 2007-12-11 kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-176 kreditoriui, todėl 2011-01-22 buvo įspėta, kad negrÄ Å¾inus skolos per 20 dienų bus pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto vertės. 2011-03-23 teisme gautas kreditorės pareiÅ¡kimas (b. l. 4-5), kuriame nurodoma, kad skolininkė kreditoriui negrÄ Å¾ino 117.992,08 Eur sumos, iÅ¡ jų: 110.481 Eur kredito, 7.138,19 Eur palÅ«kanų, 372,89 Eur delspinigių. Kreditorius prašė areÅ¡tuoti ir perduoti jam skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ įrengimus pagal 2008-01-08 įkeičiamos įrangos sÄ raÅ¡Ä nuo 1 iki 14, esančius Vilniuje, Žemynos g. 2, ir įrengimus pagal 2007-12-11 įkeičiamos įrangos sÄ raÅ¡Ä nuo 1 iki 16, esančius Vilniuje, Ukmergės g. 282, Panevėžyje, Basanavičiaus g. 2-1b, Klaipėdoje, Å ilutės pl. 40a ir Taikos pr. 139;

įrengimus pagal 2007-12-11 įkeičiamos įrangos sÄ raÅ¡Ä nuo 1 iki 14, esančius Marijampolėje, Bažnyčios g. 38, Panevėžyje, SavitiÅ¡kio g. 61 ir Å iauliuose, Vilniaus g. 225. Skolininkė per įkeitimo lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdė įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir 2011-01-22 gavusi kreditorės įspėjimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditorės reikalavimu neperdavė įkeisto turto, todėl teismas įkaito davėjui (skolininkei) nuosavybės teise priklausantį turtÄ skundžiama nutartimi nutarė areÅ¡tuoti ir perduoti kreditoriui, kuris perduotÄ jo žinion įkeistÄ turtÄ privalo realizuoti pagal CK 4.219 str. 5 d. reikalavimus, pateikti hipotekos skyriui turto pardavimo aktÄ ir gautas lėšas pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini).Skolininkė atskiruoju skundu (b. l. 34-36) praÅ¡o panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-30 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti ir procesÄ nutraukti.Skolininkė nurodo, kad skundžiama nutartimi turtas kreditoriui perduotas nepagrįstai, pažeidžiant bendruosius teisės pricipus, todėl nutartis naikintina (CPK 338 str., 339 str. 1 d.).

Skolininkė verčiasi soliariumų verslu, todėl nutartimi perdavus kreditoriui turtÄ , bÅ«tinÄ Å«kinės komercinės veiklos vykdymui, skolininkei bus atimtos visos galimybės atsiskaityti tiek su kreditoriumi, tiek su kitais skolininkės kreditoriais, tarp jų ir darbuotojais, todėl kyla grėsmė įmonės bankrotui. Skolininkės įmonėje dirba 11 darbuotojų, verslas pamažu atsigauna. Turto, kaip darbo priemonių atėmimas, sÄ lygoja įmonės bankrotÄ , ko pasekoje darbuotojai bus atleidžiami iÅ¡ darbo, nors Å¡iuo metu ir taip Lietuvoje sunkmetis, bedarbystė auga, todėl toks ginčo sprendimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei universaliam principui.

Tik palikus turtÄ skolininkei, dėl ko ji toliau galės vystyti verslÄ , ji bus pajėgi atsiskaityti su banku ir nebus pažeisti teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principai. Be to, įkeisto turto 1.003.077,73 Lt vertė žymiai (daugiau kaip du kartus) virÅ¡ija skolininkės 117.992,08 Lt skolÄ kreditoriui. Kreditorius pats nesiekė bendradarbiauti, tokiu bÅ«du pats pažeidė kreditavimo sutarčių nuostatas bei CK 6.200 str. 2 d., kurioje numatyta, kad Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, todėl nepagrįstai reikalauja pradėti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto (LAT 2004-06-29 nutartis Nr. 3K-P346/2004).

Pagal CK 6.206 str. viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iš viso netekti teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos proporcingai veiksmų įtakai prievolės nevykdymui. Skolininkės nuomone, kreditorius pats prisidėjo prie prievolės neįvykdymo, todėl priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto laikytinas neteisėtu.

Kreditorius nepagrįstai pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nes egzistuoja pagrindas atleisti skolininkę nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad 2007-12-11 tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta kreditavimo sutartis su vėlesniais pakeitimais pradžioje buvo vykdoma tinkamai ir laiku. Vėliau, pasikeitus aplinkybėms, skolininkei tapo sudėtinga laiku mokėti kredito įmokas, nes soliariumų veiklos vykdymas tapo sudėtingas dėl nuo skolininkės nepriklausančių aplinkybių, kurių Å¡alys negalėjo numatyti ir kontroliuoti.

Skolininkė stengėsi laiku mokėti įmokas, tačiau likusios skolos dalies skolininkė neturi galimybės sumokėti dėl ekonomikos nuosmukio, kurio negalėjo numatyti ir valdyti. CK 6.212 str. 1 d. numatyta, kas Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymÄ , jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio Å¡ių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Pagal LR Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintas „Atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“ taisykles Å¡alis nėra finansiÅ¡kai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymÄ , jeigu ji sugeba įrodyti, kad nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliÅ«ties, negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tÄ kliÅ«tį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; ji negalėjo iÅ¡vengti ar nugalėti kliÅ«ties ar bent jos poveikio.

Pažymėtina, kad Å¡ios Taisyklės nenurodo baigtinio sÄ raÅ¡o įvykių, kurie gali sÄ lygoti nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimÄ (Taisyklių 3.1 punktas). Pagal Taisyklių 7 punktÄ Ä¯sipareigojimų nevykdanti Å¡alis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (iÅ¡skyrus prievolę mokėti palÅ«kanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės. Skolininkė mano, kad pagal analogijÄ priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui Å¡i nuostata taip pat taikoma.

LR Vyriausybė 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“ konstatavo, jog valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjęs precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, tęsiasi iki Å¡iol. Taigi ypatingos ekonominės situacijos aplinkybė yra konstatuota aukščiausiu valstybiniu lygiu ir vertintina kaip force majeure aplinkybė. BendrÄ jÄ ekonominę Å¡alies situacijÄ geriausiai apibÅ«dina Bendrasis vidaus produktas (BVP) - galutinė prekių ir paslaugų, sukurtų Å¡alyje, rinkos vertė per tam tikrÄ laiko tarpÄ .

Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2008 I, II ir net III ketvirčius BVP augo nuo ~ 24,46 mlrd. Lt iki -29,85 mlrd. Lt. Tačiau po nedidelio kritimo 2008 IV ketvirtį, įstatymo leidėjams staigiai pakeitus politikos kryptį, mokestinę bazę ir sugriežtėjus kreditavimo sÄ lygoms, per pirmÄ jį 2009 I ketvirtį BVP smuko iki ~20,98 mlrd. Lt ir beveik pasiekė 2007 I ketvirčio lygį. LR Statistikos departamento duomenimis, 2009 II ketvirčio BVP kritimas, lyginant su 2008 m. metine reikÅ¡me, yra 20,2%.

Sutarties sudarymo ir vykdymo metu vertinant makroekonomines ateities prognozes, skolininkė rėmėsi valdžios atstovų ir verslo leidinių, įskaitant bankų analitikų skelbiama informacija. Akivaizdu, jog ženklus ir staigus ekonomikos nuosmukis Lietuvoje prasidėjo po 2008-06-01. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007-01-29. Akivaizdu, jog skolininkė negalėjo numatyti drastiÅ¡kų pasikeitusios valdžios sprendinių, verslo finansavimo sÄ lygų griežtėjimo bei kitų veiksnių, sÄ lygojusių minėtų force majeure bei esminių sutarčių suvaržymo aplinkybių atsiradimÄ .

Kreditavimo sutarčių sudarymo metu 2007 metais, esant ekonomikos pakilimui, skolininkė negalėjo prognozuoti ir numatyti ženklaus ir staigaus ekonomikos smukimo, o tuo labiau - jo valdyti. Kreditorius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 82-84) (kuriam paduoti praleistas terminas, tačiau esant pateiktam praÅ¡ymui terminÄ atnaujinti (b. l. 80-81), vadovaujantis CPK 78 str., bei praÅ¡yme nurodytoms aplinkybėms, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (per klaidÄ kreditorius pateikė atsiliepimÄ tik į vienÄ skolininkės atskirÄ jį skundÄ , nors jam buvo siųsti keli), praleistÄ terminÄ kolegija atnaujina) praÅ¡o skolininkės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-03-30 nutartį nepakeistÄ .

Ä®statymai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto nustato specialiÄ procedÅ«rÄ - iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK XXXVI skyrius) yra nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. praÅ¡ymų nagrinėjimÄ pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiÅ¡kėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 559 str. pagrindu, ir hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta, sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, skolų dydžio, jų grÄ Å¾inimo atidėjimo ir/ar sutarčių nutraukimo pagrįstumo.

CK 4.219 str. 1 dalyje nustatyta, kad kai skolininkas neįvykdo įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iÅ¡ įkeisto daikto vertės, jei ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius privalo raÅ¡tu įspėti skolininkÄ ir įkaito davėjÄ (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas), kad, neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės per 20 dienų terminÄ , bus pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Jeigu įkeitimas įregistruotas hipotekos registre, raÅ¡ytinis įspėjimas skolininkui įteikiamas per hipotekos įstaigÄ .

Ä®kaito davėjas, gavęs įspėjimÄ dėl daikto iÅ¡ieÅ¡kojimo, neturi teisės jo parduoti, iÅ¡nuomoti ar kitaip suvaržyti teisės į jį. Ä®keistas daiktas turi bÅ«ti perduotas kreditoriui. Jeigu įkaito davėjas neperduoda kreditoriui įkeisto daikto, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėjÄ su praÅ¡ymu areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ ir perduoti jam (CK 4.219 str. 3 d., 4 d.). Gavęs pareiÅ¡kimÄ , hipotekos teisėjas priima nutartį dėl jame iÅ¡dėstytų reikalavimų tenkinimo, pažymi apie tai hipotekos registre ir praneÅ¡a visiems hipotekos registre įraÅ¡ytiems kreditoriams, kuriems įkeistas turtas, dėl kurio priimta hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto savininkui ir skolininkui.

Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo turtinio, skolininkė neginčija fakto, kad yra skolinga bankui, t. y. nevykdė įsipareigojimų pagal 2007-12-11 kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-176. Kadangi skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, bankas 2011-01-22 įspėjo skolininkę, kad, negrÄ Å¾inus bankui skolos per 20 dienų, bus pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Po įspėjimo įteikimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, skolininkė skolos negrÄ Å¾ino, įkeisto kilnojamojo turto bankui neperdavė, todėl hipotekos teisėjas pagrįstai priėmė skundžiamÄ nutartį.

Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo motyvų, bankas bÅ«tų laikomas besilaikančiu bendradarbiavimo, kooperacijos principų tik tuo atveju, jei jis bÅ«tų apskritai nereikalavęs iÅ¡ skolininkės įvykdyti prievoles bankui ar netgi pačiam bankui nenaudingomis sÄ lygomis sutikęs su jos reikalavimais. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkės interesus ir/ar bendradarbiavimo pareigÄ , nėra pagrindo. Skolininkė nepagrįstai remiasi nenugalima jėga kaip pagrindu jÄ atleisti nuo prievolių vykdymo ir atsakomybės, nes:

1) pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kad jo nemokumÄ ar prisiimtų įsipareigojimų neproporcingumÄ realiam mokumui nulėmė tariamai sunki ekonominė padėtis, o ne nuo jo paties priklausančios aplinkybės. Dėl sunkios ekonominės padėties Å¡alyje nėra neįmanoma vykdyti prisiimtų įsipareigojimų;

2) su atleidimu nuo prievolių vykdymo susiję argumentai yra nenagrinėtini Å¡ios teisenos bylose pagal CPK 559 str. PareiÅ¡kėjas, remdamasis LR Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295, vadovaudamasis CK 6.212 str., atskirajame skunde nurodė, kad turėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo atsakomybės už kreditavimo sutarties nevykdymÄ dėl nenugalimos jėgos, t. y. ekonominės krizės. LR Vyriausybės 2009-10-14 d. nutarimas Nr. 1295 ekonominės krizės neįvardija kaip nenugalimos jėgos ir yra skirtas reglamentuoti socialinių iÅ¡mokų mažinimÄ , priemones finansų stabilumui užtikrinti, o ne įsipareigojimus pagal sutartis tarp privačių asmenų.

CK 6.212 str. 1 d., reglamentuojanti nenugalimÄ jėgÄ , nurodo, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių. Taip pat pažymėtina, kad CPK 559 str. aiÅ¡kiai nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ . Taigi, priimant CPK 559 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir jokios reikÅ¡mės areÅ¡to teisėtumui neturi bei nenustatinėjamos areÅ¡tuotino įkeisto turto dalys.

AreÅ¡tuoto ir iÅ¡ varžytynių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 str. nustatyta tvarka, o skolininkė, nesutinkanti su įkainojimu, turi teisę reikÅ¡ti pretenzijas dėl turto įkainojimo taip pat tik vykdymo procese (CPK 681-682 str.). Tuo atveju, jeigu įkeistas turtas parduotas už didesnę sumÄ nei kreditoriaus reikalavimas, nuo iÅ¡mokėjimo kreditoriui likusi suma grÄ Å¾inama parduoto turto savininkui. Todėl Å¡iuo argumentu, kad areÅ¡tuoto įkeisto turto vertė virÅ¡ija kreditoriaus reikalavimo dydį, nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį.Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta. Hipoteka yra daiktinė teisė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, neperduodant įkeisto daikto kreditoriui. Hipoteka yra užtikrinamas prievolės – esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-12-11 Å¡alys sudarė Kredito sutartį Nr. K-2504-2007-176 (toliau - Kreditavimo sutartis) (b. l. 8-16), kurios tinkamam įvykdymui užtikrinti skolininkė hipotekos lakÅ¡tu (identifikavimo kodo Nr. 02/2/20080008780) įkeitė kreditoriui jai nuosavybės teise priklausančius 1.003.077,73 vertės (Å¡alių sutarimu) įrengimus (kilnojamÄ jį turtÄ ).

PaimtÄ 130.329 Eur kreditÄ skolininkė bankui turėjo grÄ Å¾inti iki 2013-11-30. Skolininkei nevykdant Kreditavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų, kreditorius 2010-12-21 raÅ¡tu Nr. 30.58.37/2510 pranešė skolininkei, kad jai neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per 10 d. nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos (kurį skolininkė gavo 2010-12-27) bankas nutrauks Kreditavimo sutartį ir pradės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. Skolininkei negrÄ Å¾inus bankui skolos, kreditorius, vadovaudamasis CK 6.218 str. 1 d. bei Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 38 p., vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė minėtÄ kreditavimo sutartį. 2011-01-10 įspėjimu Nr. 30.56.17/205, teisme gautu 2011-01-17, kreditorius įspėjo skolininkę, kad negrÄ Å¾inus bankui likusios 115.966,62 Eur skolos (kartu su palÅ«kanomis ir delspinigiai) per 20 d. bus pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas (įspėjimÄ skolininkė gavo 2011-01-22) (CK 4.219 str.).

Praėjus nustatytam 20 d. terminui, skolininkei neįvykdžius kreditoriau reikalavimų pagal Kreditavimo sutartį, 2011-03-09 raÅ¡tu Nr. 30.56.17/1603 dėl turto areÅ¡to ir perdavimo kreditoriui (b. l. 4-5) bankas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priimti nutartį iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto skolÄ (palÅ«kanas, delspinigius, žyminį mokestį) bei įpareigoti skolininkę perduoti kreditoriui įkeistÄ turtÄ . CPK 559 str. 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įkeitimo objektas yra kilnojamasis daiktas ir skolininkas per įkeitimo lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir, gavęs kreditoriaus įspėjimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo, kreditoriaus reikalavimu įkeisto daikto jam neperduoda, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėjÄ su pareiÅ¡kimu areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ ir perduoti jam (kreditoriui).

Pagal Å¡iÄ normÄ teisėjas atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat, ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai, ir atlieka praÅ¡omÄ veiksmÄ , jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų – atsisako atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ . Tai reiÅ¡kia, kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su įkeisto turto areÅ¡to ir perdavimo kreditoriui procedÅ«ra ir nesprendžia tarp Å¡alių kilusių ginčų (CPK 442 str., 443 str.).

Kaip matyti iÅ¡ nurodytų duomenų, skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, todėl kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį ir įspėjo skolininkę, kad, negrÄ Å¾inus jam skolos per 20 dienų, bus pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Po įspėjimo įteikimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo skolininkė skolos negrÄ Å¾ino, įkeisto kilnojamojo turto bankui neperdavė (dėl ko byloje ginčo nekilo), todėl hipotekos teisėja pagrįstai priėmė skundžiamÄ nutartį, kuria kilnojamasis turtas areÅ¡tuotas ir perduotas kreditoriui.Skolininkės atskirojo skundo argumentai dėl teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principų pažeidimo, dėl bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigos nevykdymo bei dėl egzistuojančių aplinkybių (force majeure) atleisti skolininkę nuo atsakomybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį.

Skundžiama nutartimi ypatingosios teisenos tvarka buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl priverstinio skolos, užtikrintos kilnojamųjų daiktų įkeitimu, iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 542 str. 1 d., 559 str.), kuriam pradėti buvo visos sÄ lygos. Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, jog tokiose bylose hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos/įkeitimo procedÅ«ra, ir nesprendžia tarp hipotekos/įkeitimo sutarties Å¡alių kilusių ginčų, o tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl priverstinio hipoteka/įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo vykdymo.

Kolegija sutinka su kreditoriaus argumentais, jog bankas bÅ«tų laikomas nesilaikančiu bendradarbiavimo, kooperacijos principų tik tuo atveju, jei jis bÅ«tų apskritai nereikalavęs iÅ¡ skolininkės įvykdyti prievoles bankui, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, bankas ragino skolininkę įvykdyti prievolę (kreditorius 2010-12-21 raÅ¡tas Nr. 30.58.37/2510, 2011-01-10 įspėjimas Nr. 30.56.17/205). Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkės interesus ir/ar bendradarbiavimo pareigÄ , nėra pagrindo.

Taip pats skolininkė nagrinėjamu atveju, nežiÅ«rint to, kad, jau kaip ir minėta, hipotekos teisėjas nesprendžia tarp Å¡alių kilusių ginčų, nepagrįstai remiasi nenugalima jėga kaip pagrindu jÄ atleisti nuo prievolių vykdymo ir atsakomybės, nes CK 6.212 str. 1 d., reglamentuojanti nenugalimÄ jėgÄ , nurodo, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių.Atskirajame skunde skolininkė nurodo, kad įkeisto turto vertė du kartus virÅ¡ija skolÄ , todėl viso turto perdavimas kreditoriui pažeidžia proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo bei ekonomiÅ¡kumo principus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo areÅ¡tuoti ir perduoti tik dalį įkeisto turto. Ä®keistų daiktų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ numato CK 4.219 str., o atsiskaitymus realizavus įkeistÄ daiktÄ â€“ CK 4.222 str., todėl tokiu atveju, jei realizavus įkeistÄ daiktÄ gauta suma virÅ¡ytų kreditoriaus reikalavimÄ , skirtumas privalo bÅ«ti iÅ¡mokėtas įkaito davėjui. Be to, įkeisti įrengimai įkainoti 2007 metais, todėl aplinkybė, ar iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ įkeistų įrengimų bus pilnai patenkintas kreditoriaus reikalavimas, bus aiÅ¡ki tik juos realizavus.

Atkreiptinas skolininkės dėmesys, kad areÅ¡tuoto ir iÅ¡ varžytynių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 str. nustatyta tvarka, o skolininkė, nesutinkanti su įkainojimu, turi teisę reikÅ¡ti pretenzijas dėl turto įkainojimo taip pat tik vykdymo procese (CPK 681-682 str.). Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino įkeitimo teisnius santykius reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 335 str. - 339 str., n u t a r ė : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-03-30 nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                        Jolita Cirulienė teisėjai                                                    Birutė Bobrel                                                                 Gintautas Koriaginas