a5fa3f72-bf4b-4965-b084-2098d46c6fa5 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-239-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01022-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės M. Č. individualios įmonės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties, kuria nepanaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-94-910/2022 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EASTCON AG LT“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

I., A. I. individualiai įmonei, M. Ž., M. Č. individualiai įmonei, V. M. dėl netesybų priteisimo arba žalos atlyginimo bei atsakovės M. Č. individualios įmonės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „EASTCON AG LT“ dėl komercinio atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nesumokėto atlygio už paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. Ž., atsakovės V. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „EASTCON AG LT“ dėl komercinio atstovavimo sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EASTCON AG LT“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti: iÅ¡ A. I. individualios įmonės (toliau ir IÄ®) ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. I. 11 584,80 Eur dydžio baudÄ arba 11 584,80 Eur žalos atlyginimÄ ;

2) iÅ¡ M. Č. individualios įmonės ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės M. Ž. 5 792,40 Eur dydžio baudÄ arba 5 792,40 Eur žalos atlyginimÄ ;

3) iÅ¡ atsakovės V. M. – 58 000 Eur dydžio žalos atlyginimÄ ;

4) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir:

1) uždraudė atsakovams A. I. IÄ® ir M. Č. IÄ® bei jų savininkams ir (ar) vadovams inicijuoti ir (ar) vykdyti Å¡ių juridinių asmenų likvidavimo procedÅ«ras; 2) 11 584,80 Eur sumai areÅ¡tavo atsakovams A. I. IÄ® ir A. I. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises; 3) 5 792,40 Eur sumai areÅ¡tavo atsakovams M. Č. IÄ® ir M. Ž. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams Å¡iuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti; 4) 58 000 Eur sumai areÅ¡tavo atsakovei V.

M. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančiai pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei Å¡iuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.

3. Atsakovė M. Č. IÄ® pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti dalį laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatytas draudimas įmonei ar jos savininkui ar vadovui inicijuoti, vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedÅ«ras. Atsakovė M. Č. IÄ® nurodė, kad atsakovė M. Ž., vykdydama teismo nutartį, sumokėjo į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ 5 800 Eur, t. y. užtikrino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje praÅ¡omos priteisti baudos ar žalos įvykdymÄ . Dėl to pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalis, kuria M.

Č. individualiai įmonei uždrausta inicijuoti įmonės likvidavimÄ , neatitinka taikomų apsaugos priemonių proporcingumo ir Å¡iuo metu yra perteklinės. Atsakovei suvaržyta teisė keisti įmonės pavadinimÄ , sujungus jÄ su analogiÅ¡kos veiklos įmone, uždarÄ ja akcine bendrove, perkelti įmonės veiklÄ Ä¯ užsienį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė atsakovės M. Č. IÄ® praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi, dalies panaikinimo.

5. Teismas paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ M. Č. IÄ® ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės M. Ž. 5 792,40 Eur dydžio netesybas (baudÄ ). Taigi, pagrindinė atsakovė pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį yra M. Č. IÄ® ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimas bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, jo vykdymas į M. Ž. turtÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas tik tuo atveju, jei reikalavimui patenkinti nepakaktų atsakovės M. Č. IÄ® turto. Jeigu atsakovė M. Č. IÄ® bÅ«tų likviduota, neliktų pagrindinės atsakovės.

6. Dėl atsakovės M. Č. IÄ® argumentų, kad galiojančios laikinosios apsaugos priemonės be pagrindo ir itin ilgÄ laikÄ varžo atsakovės galimybes keisti įmonės pavadinimÄ , sujungus jÄ su analogiÅ¡kos veiklos įmone, uždarÄ ja akcine bendrove, perkelti įmonės veiklÄ Ä¯ užsienį, teismas pažymėjo, jog pritaikytomis apsaugos priemonėmis atsakovei uždrausta inicijuoti ir vykdyti tik likvidavimo procedÅ«rÄ , teisė keisti įmonės pavadinimÄ , reorganizuoti įmonę, sujungiant jÄ su kita, pakeičiant veiklos teisinę formÄ ir pan., nebuvo suvaržyta.

7. Teismas pripažino, kad atsakovės praÅ¡yme nurodyta aplinkybė apie M. Ž. atliktÄ 5 800 Eur sumokėjimÄ Ä¯ antstolio depozitinę sÄ skaitÄ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sÄ skaitÄ arba laidavimo, dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad atsakovė praÅ¡yme nepagrįstai teigė, jog nurodytas įnaÅ¡as į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ yra pakankamas ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimas, o jai taikomas draudimas inicijuoti įmonės likvidavimo procedÅ«rÄ , yra perteklinis.

8. Teismo vertinimu, atsakovė praÅ¡yme nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirtų nuostolių, dėl kurių teismas galėtų taikyti CPK 146 straipsnyje numatytÄ ieÅ¡kovės įpareigojimÄ pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

9. Teismas pažymėjo ir tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1273-275/2022 pagal pareiÅ¡kėjos UAB „EASTCON AG LT“ pareiÅ¡kimÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo atsakovei M. Č. individualiai įmonei (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Jeigu bankroto byla bÅ«tų iÅ¡kelta, vien dėl Å¡ios priežasties atsakovės praÅ¡yme nurodomas siekis pradėti atsakovės M. Č. IÄ® likvidavimo ne teismo tvarka procedÅ«rÄ negalėtų bÅ«ti įgyvendintas, net panaikinus Å¡ioje byloje taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovė M. Č. IÄ® atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas neanalizavo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galimai tapo ieÅ¡kovės UAB „EASTCON AG LT“ siekiu neleisti apeliantės buveinės perregistruoti į Jungtinę Karalystę. Ä®monės savininkė nesiruoÅ¡ia jos likviduoti, o siekia perkelti buveinę pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ir taip plėsti individualios įmonės veiklÄ kitoje Å¡alyje, tačiau to padaryti negali dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

IeÅ¡kovė siekia neleisti apeliantei vykdyti veiklos ne Europos SÄ jungos valstybėje. 10.2. Teismas neįvertino, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria nuostolių, negali vykdyti veiklos ne Europos SÄ jungos valstybėje. 10.3. Atsakovė M. Ž., kaip individualios M. Č. įmonės savininkė, į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , užtikrindama ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl baudos, įnešė 5 800 Eur sumÄ . Antstolis užtikrina ieÅ¡kovės pateikto vykdomojo raÅ¡to su teismo nutartimi vykdymÄ , tuo užtikrindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, pateiktus teismui M.

Č. IÄ® atžvilgiu. 10.4. IeÅ¡kovė, siekdama nutraukti apeliantės veiklÄ , kreipėsi į teismÄ dėl nemokumo bylos apeliantei inicijavimo, sÄ moningai į bylos procesÄ apeliantės savininkės neįtraukė, apie esamÄ skolÄ taip pat neinformavo.

11. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Atsakovės teiginys, kad ji dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali perkelti buveinės į Jungtinę Karalystę ir dėl to neva patiria nuostolius, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ , kadangi vien tai, jog laikinosios apsaugos priemonės sukelia atsakovei tam tikrų suvaržymų yra natÅ«ralu ir nėra pagrindas jas panaikinti.

Be to, laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios likviduoti įmonę, niekaip nedraudžia jai vykdyti veiklos užsienyje ir ten įsteigti filialo ir/arba atstovybės atitikmenį pagal atitinkamos valstybės nacionalinius teisės aktus. 11.2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad patirtų kokius nors nuostolius dėl negalėjimo vykdyti veiklos Jungtinėje Karalystėje ir niekaip nepagrindė, kaip toks tariamas negalėjimas iš viso susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, net priešingai – atsakovės M.

Č. IÄ® bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1273-275/2022) įmonės vadovė M. Ž. pateikė atsiliepimÄ , kuriame aiÅ¡kiai pati patvirtino, jog įmonė jau ilgÄ laikÄ nevykdo jokios veiklos ir jos nevykdys mažiausiai iki 2023 m. gruodžio 31 d. 11.3. Nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones yra ir atsakovės teiginys, esÄ ji sumokėjo vykdomÄ jÄ bylÄ vykdančiam antstoliui R. V. į jo depozitinę sÄ skaitÄ 5 800 Eur sumÄ kaip tariamÄ ieÅ¡kovės reikalavimų užtikrinimÄ .

Net, jei ir bÅ«tų nustatyta (tokių įrodymų byloje apie ginčijamos nutarties priėmimo momentu ar Å¡iuo metu esančias deponuotas lėšas nėra), kad atsakovė bÅ«tų įneÅ¡usi į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ deklaruojamas lėšas, tai niekaip neužtikrintų ieÅ¡kovės reikalavimų vykdymo – M. Ž. bet kada iÅ¡ antstolio depozitinės sÄ skaitos lėšas galėtų iÅ¡siimti, kadangi antstolis neturi teisės atsisakyti grÄ Å¾inti lėšų savanoriÅ¡kai jas deponavusiam asmeniui bet kuriuo metu pagal pastarojo pareikalavimÄ .

Be to, jeigu atsakovė M. Ž. ir bÅ«tų įneÅ¡usi lėšų į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , tai niekaip nelemtų ieÅ¡kovės reikalavimo kitai atsakovei – M. Č. IÄ®, kadangi, M. Ž. iÅ¡ieÅ¡kojimo dienÄ gali turėti daug daugiau kreditorių, net tik ieÅ¡kovę, todėl Å¡i tariamai deponuota suma nebÅ«tų pakankama. IeÅ¡kovės nuomone, teismas gali ieÅ¡kinį tenkinti žalÄ priteisdamas tik iÅ¡ M. Č. IÄ®, o ne iÅ¡ M. Ž., o tokiu atveju kitos atsakovės deponuotos lėšos jai bÅ«tų grÄ Å¾intos. 11.4.

Nepagrįsti ir su nagrinėjamu klausimu nesusiję atsakovės teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovė neva neįtraukė į M. Č. IÄ® nemokumo bylÄ Ä¯monės savininkės M. Ž. ar kad tariamai jos asmeniÅ¡kai neinformavo apie visai kitÄ M. Č. IÄ® skolÄ ieÅ¡kovei. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 13. Apeliantė pateikė ieÅ¡kovės 2018 m. spalio 9 d. praÅ¡ymo antstolio R.

V. kontorai dėl vykdomųjų veiksmų atlikimo M. Č. IĮ ir M. Ž. atžvilgiu, 2022 m. sausio 10 d. antstolio R. V. lydraščio ir rašto dėl informacijos pateikimo kopijas.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iÅ¡sprendimui, Å¡ių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, su naujais įrodymais bylos Å¡alys yra susipažinusios (iÅ¡siųsti kartu su atskiruoju skundu), todėl nauji dokumentai kaip raÅ¡ytiniai įrodymai priimami ir vertinami bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Dėl atskirojo skundo 16. Atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas iÅ¡ dalies panaikinti nagrinėjamoje civilinėje byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi.

18. Konkrečioje byloje praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, visų pirma, turi bÅ«ti susijusios su toje byloje pareikÅ¡tais reikalavimais ir skirtos bÅ«tent Å¡iems reikalavimams užtikrinti, kitaip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti bÅ«simo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti byloje, įvykdymÄ , ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas tik galimus ar bÅ«simus reikalavimus, kurie byloje nepareikÅ¡ti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų yra priteisti iÅ¡ M. Č. IÄ® ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės M. Ž. 5 792,40 Eur dydžio baudÄ arba 5 792,40 Eur žalos atlyginimÄ . Taigi, ieÅ¡kinio reikalavimas apeliantei yra turtinio pobÅ«džio, jokie reikalavimai, kurie bÅ«tų susiję su apeliantės vykdoma veikla ar jos, kaip subjekto, statuso iÅ¡saugojimu, nėra pareikÅ¡ti. Kaip jau minėta, teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais ir gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, jei Å¡ie reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ .

Todėl ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimas uždraudžiant M. Č. IÄ® bei jos savininkei ir/ar vadovei inicijuoti ir/ar vykdyti Å¡io juridinio asmens likvidavimo procedÅ«ras nereikalingas ir yra perteklinis. Å iuo atveju svarbu, kad individualios įmonės statusÄ turinčios įmonės turtas yra neatskirtas nuo jos savininko turto ir Å¡is atsako už įmonės prievoles visu savo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl net ir įmonės likvidavimas neturės įtakos galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bus galima nukreipti į atsakovės M.

Ž. turtÄ . 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovių M. Č. IÄ® ir M. Ž. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių areÅ¡tas užtikrina, kad įmonės savininkės turtas bÅ«tų iÅ¡saugotas tam, jog prireikus bÅ«tų galima į jį nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Apeliantė pateikė 2022 m. sausio 10 d. antstolio R. V. informacijÄ , kad vykdant laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės M.

Ž. 2019 m. vasario 25 d. įmokėtos 3 600 Eur ir 2 200 Eur sumos deponuojamos antstolio depozitinėje sÄ skaitoje. Taigi byloje pareikÅ¡to turtinio ieÅ¡kinio reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas adekvačiu bÅ«du – antstolio depozitinėje sÄ skaitoje deponuotomis lėšomis. Ir nors ieÅ¡kovė nurodo, kad M. Ž. bet kada iÅ¡ antstolio depozitinės sÄ skaitos lėšas galėtų iÅ¡siimti, kadangi antstolis neturi teisės atsisakyti grÄ Å¾inti lėšų savanoriÅ¡kai jas deponavusiam asmeniui bet kuriuo metu pagal pastarojo pareikalavimÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ minėto antstolio raÅ¡to, 5 800 Eur suma buvo įneÅ¡ta siekiant vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ir minėtos lėšos gali bÅ«ti grÄ Å¾inamos tik esant iÅ¡nykus jų deponavimo pagrindams (laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to – panaikinimas, ieÅ¡kinio atmetimas).

20. Ta aplinkybė, kad M. Ž. yra subsidiari skolininkė M. Č. IĮ atžvilgiu, nesuponuoja didesnės teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, kadangi, kaip minėta, IĮ ir jos savininko turtas nėra atskirtas, todėl IĮ statuso išsaugojimas byloje pareikšto piniginio reikalavimo patenkinimo galimybės niekaip neužtikrina.

21. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali bÅ«ti taikoma. Tiesiogiai su pareikÅ¡tu reikalavimu ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiÅ¡kumo principÄ , todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų bÅ«ti parenkamos taip, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nebÅ«tų suteiktas nepagrįstas pranaÅ¡umas ir nebÅ«tų varžomos vienos proceso Å¡alies teisės daugiau, negu yra bÅ«tina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , lemia teismo pareigÄ vienodai įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiÅ¡kumo bei teisingumo principai reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ir nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ užtikrinti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).

22. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudus atsakovei M. Č. IÄ® bei jos savininkei ir/ar vadovei inicijuoti ir/ar vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedÅ«ras, nebuvo užtikrinta ieÅ¡kovės ir apeliantės teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyra, neproporcingai apribota apeliantės teisė spręsti klausimus, susijusius su įmonės veikla ir plėtra. Todėl, siekdamas iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 17 straipsnis), nevaržyti kitos Å¡alies interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovei M. Č. IÄ® bei jos savininkei ir/ar vadovei uždrausta inicijuoti ir/ar vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedÅ«ras, naikintinos.

23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti atsakovės M. Č. individualios įmonės praÅ¡ymÄ ir panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimÄ atsakovei M. Č. IÄ® (juridinio asmens kodas 302827375) bei jos savininkei ir/ar vadovei inicijuoti ir/ar vykdyti Å¡io juridinio asmens likvidavimo procedÅ«ras. Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė