a5f7d5f1-59bb-4895-bcd2-a4df2f6922c7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                     Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9486-957/2015                                                                    Proceso Nr. 4-68-3-08810-2015-6                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS 2015 m. liepos 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : V. B., 2015 m. gegužės 20 d., apie 19.35 val., Vilniuje, P. VileiÅ¡io g., vairuodamas automobilį „Chrysler Grand Voyager“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Be to, V. B. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Chrysler Grand Voyager“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs stovintį automobilį „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs vietos, taip pažeidęs KET 219.1, 219.2 punktų reikalavimus. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad užkabino tik „BMW 530“ veidrodėlį, bet korpuso nesulaužė, veidrodėlio nesudaužė.

IÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, nepranešęs, bet nukentėjusysis sėdėjo maÅ¡inoje ir nieko nesakė. Viskas vyko taip, 2015 m. gegužės 20 d. vakarop jį iÅ¡kvietė į darbÄ , jam reikėjo važiuoti, tačiau žmogus priparkavo savo „BMW“ P. VileiÅ¡io gatvėje ir sėdėjo maÅ¡inoje užblokavęs keliÄ . Jis po truputį važiavo, užvažiavo ant bordiÅ«ro, bandė pravažiuoti ir kliudė BMW veidrodėlį, žmogus matė, kad nepravažiuoja, o vis tiek stovėjo.

Jo greitis buvo kažkur 1 km/h, kliudęs apžiÅ«rėjo veidrodėlius ir nematė jokių apgadinimų, mano, kad įvyko nesusipratimas. Tik paskui tas vaikinas sakė, kad pas jį veidrodyje viduje kažkoks mechanizmas sulaužytas. Jis turi draudimÄ , nebuvo girtas, bÅ«tų pasirašę ir tiek, bet policininkas pasakė, kad per vėlu jau raÅ¡ytis. Tas vaikinas žino, kad jis ten pastoviai važinėja, nesuprato, kodėl jis kvietė policijÄ . Jie net neÅ¡nekėjo įvykio metu, pasižiÅ«rėjo vienas į kitÄ ir tiek.

Jis pats atgal į vietÄ atvažiavo gal 23 val., buvo ir policininkas tuo metu, sako, tai draudimÄ pasiraÅ¡ys, bet policininkas sakė, per vėlu.Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). V. B. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimÄ , patvirtina byloje esantys įrodymai.

IÅ¡ byloje esančio V. B. suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos Å¡io administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teisme V. B. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. gegužės 20 d. vakarop jį iÅ¡kvietė į darbÄ , jam reikėjo važiuoti, tačiau žmogus priparkavo savo „BMW“ P. VileiÅ¡io gatvėje ir sėdėjo maÅ¡inoje užblokavęs keliÄ . Jis po truputį važiavo, užvažiavo ant bordiÅ«ro, bandė pravažiuoti ir kliudė BMW veidrodėlį, žmogus matė, kad nepravažiuoja, o vis tiek stovėjo.

Jo greitis buvo kažkur 1 km/h, kliudęs apžiÅ«rėjo veidrodėlius ir nematė jokių apgadinimų, mano, kad įvyko nesusipratimas. Tik paskui tas vaikinas sakė, kad pas jį veidrodyje viduje kažkoks mechanizmas sulaužytas. Jis turi draudimÄ , nebuvo girtas, bÅ«tų pasirašę ir tiek, bet policininkas pasakė, kad per vėlu jau raÅ¡ytis. AnalogiÅ¡ki jo paaiÅ¡kinimai užfiksuoti ir byloje esančiame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, kuriame V. B. nurodė, jog 2015 m. gegužės 21 d. važiuodamas VileiÅ¡io g. 30, kliudė važiuojamojoje dalyje stovėjusio automobilio veidrodėlį.

Pravažiuodamas Vileišio gatve turėjo užvažiuoti ant bardiūro, kad galėtų apvažiuoti stovėjusį automobilį, bet vis tiek kliudė veidrodėliu stovėjusio automobilio veidrodėlį. Kadangi pas V. B. niekas nebuvo apgadinta, nuvažiavo toliau (b. l. 11, 12). Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų ir jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl jam ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: 2015 m. gegužės 20 d.

A. E. S. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, iÅ¡ kurio matyti, kad tÄ dien, apie 19.30 val. buvo sustabdęs automobilį „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, priklausantį jam. Kelių eismo įvykis įvyko P. VileiÅ¡io g. Å¡alia 29 namo. Buvo užgesinęs automobilio variklį, kadangi tuo metu laukė iÅ¡einančio iÅ¡ laiptinės žmogaus. PrieÅ¡ais pamatė iÅ¡ stovėjimo vietos važiuojantį automobilį „Chrysler“, pilkos spalvos, už vairo buvo vyras maždaug 50 metų.

Automobilis važiavo nedideliu greičiu, pravažiuodamas pro jo automobilį kliudė kairės pusės veidrodėlį, jį apgadindamas: palikdamas apie 5 cm įbrėžimÄ ir smÅ«gio pasėkoje kairės pusės veidrodis neveikia pilnavertiÅ¡kai – neužsilenkia ir pradėjo klibėti. Važiuodamas tokia gatve (kieme tarp namų) buvo pakankamai vietos prasilenkti automobiliams ir iÅ¡vengti eismo įvykiui. „Chrysler“ vairuotojas buvo aiÅ¡kiai pastebėjęs ir pajautęs smÅ«gį, pradėjo mojuoti ranka neiÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio nuvažiavo (b. l. 10); policijos pareigÅ«no A.

B. tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 5); policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡as (b. l. 6, 7); eismo įvykio vietos schema (b. l. 8); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 9). Byloje esanti vairuotojo pažymėjimo kopija patvirtina, jog V. B. pažeidimų padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 15). Pirmiau iÅ¡dėstyti įrodymai visiÅ¡kai patvirtina jog V. B., vairuodamas automobilį, važiuodamas nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadino. Å i V.

B. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Be to, V. B. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Chrysler Grand Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikęs tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudęs stovintį automobilį „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs vietos, taip pažeidęs KET 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino, t. y. veikÄ padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Kaip matyti iÅ¡ V. B. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, taip pat ir byloje esančio jo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo 2015 m. gegužės 20 d. vakarop jį iÅ¡kvietė į darbÄ , jam reikėjo važiuoti, tačiau žmogus priparkavo savo „BMW“ P. VileiÅ¡io gatvėje ir sėdėjo maÅ¡inoje užblokavęs keliÄ .

Jis po truputį važiavo, užvažiavo ant bordiÅ«ro, bandė pravažiuoti ir kliudė BMW veidrodėlį, žmogus matė, kad nepravažiuoja, o vis tiek stovėjo. Jo greitis buvo kažkur 1 km/h, kliudęs apžiÅ«rėjo veidrodėlius ir nematė jokių apgadinimų, mano, kad įvyko nesusipratimas. Tik paskui tas vaikinas sakė, kad pas jį veidrodyje viduje kažkoks mechanizmas sulaužytas. IÅ¡ A. E. S. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimo taip pat matyti, kad įvykio metu automobilis „Chrysler“, pilkos spalvos važiuodamas nedideliu greičiu, pravažiuodamas pro jo automobilį kliudė kairės pusės veidrodėlį, jį apgadindamas, t. y. palikdamas apie 5 cm įbrėžimÄ ir dėl smÅ«gio kairės pusės veidrodis neveikia pilnavertiÅ¡kai – neužsilenkia ir pradėjo klibėti.

Taigi iÅ¡ esmės A. E. S. paaiÅ¡kinimas atitinka V. B. parodymus, kad apgadinimai iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tuo, kad veidrodis neveikia, neužsilenkia, tuo tarpu iÅ¡oriÅ¡kai buvo itin menkas. Esant tokiai situacijai V. B. galėjo ir nesuvokti kitam automobiliui padaręs žalÄ , kadangi automobilio Å¡oninių veidrodžių konstrukcija ir yra tokia, kad jie kontakto metu turi užsilenkti. Pažymėtina ir tai, kad V. B. pajuto susilietimÄ automobilių veidrodėliais, stabtelėjo, veidrodžius apžiÅ«rėjo, matė automobilyje nukentėjusįjį, taigi jis suvokė, kad nukentėjusysis jį matė, matė ir jo automobilio valstybinį numerį, todėl prieÅ¡tarautų elementariai logikai jos elgesys sÄ moningai pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Byloje jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad V. B. įvykio metu buvo neblaivus, nėra. Pažymėtina ir tai, kad jo automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio kopijÄ V. B. teismui pateikė. Taigi, pirmiau aptarti įrodymai bei aplinkybės patvirtina, jog V. B. kliudęs kitÄ automobilį nuvažiavo neturėdamas tiesioginės tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, o tik dėl to, kad klaidingai suvokė susiklosčiusiÄ situacijÄ . Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nenustačius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bÅ«tinojo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, prieÅ¡ jį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį nutrauktina, nesant Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas, skirdamas V. B. nuobaudÄ pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį (eismo įvykio metu nestipriai apgadintas kitas automobilis), į administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį apibÅ«dinančius duomenis – administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimÄ ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad per metus pakartotinai padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda – metų bėgyje kartÄ baustas už KET pažeidimÄ (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rÅ«Å¡iai ir dydžiui parinkti reikÅ¡mingas aplinkybes, V. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 301, 302, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, n u t a r i a:

V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam keturiasdeÅ¡imties eurų (40 Eur) dydžio baudÄ .V. B. pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                 Marijus Kursevičius