a5f3d821-a366-4e5b-9ef4-85406d6e3ee8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-21371-909/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16583-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2; (S) 3.2.3.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa RaciÅ«tė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: M. J., P. J., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas G. J. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas G. J. po motinos O. G. J., kuri mirė 2017 m. gegužės 15 d., mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas po motinos O. G. J. mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimÄ nepadavė, nes visuomet laikė, jog nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresais:

1) butas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2) žemės sklypas - (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3) žemės sklypo 210/1884 dalis – (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo faktiÅ¡kai valdydamas šį turtÄ , t. y. juo rÅ«pindamasis, mokėdamas mokesčius už paslaugas, suteikiamas butui. PareiÅ¡kėjo motina mirė 2017 m. gegužės 15 d., po jos mirties jos kitas sÅ«nus (pareiÅ¡kėjo brolis) M.

J. bei jos sutuoktinis P. J. pareiÅ¡kimu nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikėjos paveldėjimo bylos užvedimo, laikydami, kad butas priklauso asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui ir jis faktiÅ¡kai valdydamas jį įgijo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tarp suinteresuotų asmenų (pareiÅ¡kėjo vaikų, sutuoktinio) ir pareiÅ¡kėjo, ginčo, jog bÅ«stas nėra jo nuosavybė, nėra. Anot pareiÅ¡kėjo, suinteresuoti asmenys pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«stu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo jį, vienasmeniÅ¡kai iÅ¡laiko.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad valstybės įmonė „Turto bankas“ nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ O. G. J. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo tenkinimui.

Prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuoti asmenys M. J. ir P. J. atsiliepimų nepateikė. PareiÅ¡kėjas prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas faktines aplinkybes detaliai iÅ¡dėstė pareiÅ¡kime. Taigi, teismas atsižvelgdamas į nurodytÄ , vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principais, 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka laikÄ ir vietÄ , bylÄ nagrinėsiančio teismo sudėtį praneÅ¡ta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Byloje dalyvaujantys asmenys per teismo nustatytÄ terminÄ , t. y. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., nepateikė teismui papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų. PraÅ¡ymų civilinę bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme negauta. Byla iÅ¡nagrinėta teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. J. priėmė motinos O. G. J. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas palikimÄ valdyti. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad G. J. motina mirė 2017 m. gegužės 15 d. (VÅ¡Ä® „ Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos“ medicininis mirties iÅ¡raÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek pareiÅ¡kėjo brolis M. J. bei palikėjos sutuoktinis (pareiÅ¡kėjo tėvas) P. J. po jos mirties į notarų biurÄ nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, palikimo priėmimo faktų neįregistruota (Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as).

Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas - (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas - (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 210/1884 dalis – (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti O. G. J. vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindai: buto – 1995 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo - 1994 m. sausio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 210/1884 žemės sklypo dalies – 1999 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 30 d.

Apskrities įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugpjūčio 7 d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 9 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. balandžio 29 d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad po motinos O. G. J. mirties toliau gyvena bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), Vilnius, butu disponuoja kaip savu, rÅ«pinasi, moka mokesčius. Å ioms aplinkybėms pagrįsti pareiÅ¡kėjas pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos, patvirtinantį, kad už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpiu 2017 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo mokami komunaliniai mokesčiai.

Taip pat pateiktas sodininkų bendrijos „Avalynininkas“ valdybos pirmininkės praneÅ¡imas, kad po palikėjos mirties sodo sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi, jį prižiÅ«rėjo G. J. iÅ¡kart po motinos mirties. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiÅ¡kėjo motinos O. G. J. mirties faktiÅ¡kai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau liko gyventi pareiÅ¡kėjas, kuris butu rÅ«pinasi, moka mokesčius, disponuoja juo kaip savo nuosavybe, taip pat rÅ«pinasi motinai priklausiusiais žemės sklypais. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais. M. J. į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po O. G. J. mirties jos palikimo dalį bÅ«tų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimÄ sudarantį turtÄ kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iÅ¡ teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po O. G. J. mirties pareiÅ¡kėjas butÄ prižiÅ«rėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, be to, Å¡iame bute pareiÅ¡kėjas yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) G. J. faktiÅ¡kai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, todėl laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad jis po motinos O. G. J. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, todėl Å¡is faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos O. G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2017 m. gegužės 15 d., palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai palikimÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Justa Raciūtė