a5f3784e-6f1c-4844-88a2-080f4e8b2c47 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1227-881/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00559-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria tenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Grupus“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ praÅ¡ymas netvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo uždarosios akcinės bendrovės „Grupus“ nemokumo byloje.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Grupus“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

2. Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Grupus“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valeksa“, pateikė teismui praÅ¡ymÄ netvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) reikalavimo UAB „Grupus“ bankroto byloje.

3. PraÅ¡yme nurodė, kad Savivaldybės administracija bankroto administratorei pateikė 10 485 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ , kildinamÄ iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytų paramos sutarčių, kuriomis UAB „Grupus“ įsipareigojo Savivaldybės administracijai suteikti 10 485 Eur paramÄ . Paramos sutartims aiÅ¡kinti turi bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.476 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios aukos (paramos ir labdaros) civilinių teisinių santykių institutÄ .

Paramos teikėjai BUAB „Grupus“ nesuteikus paramos Savivaldybės administracijai, paramos gavėja neturi teisės reikalauti prievolės įvykdymo natÅ«ra, t. y. reikalauti įpareigoti paramos teikėjÄ suteikti paramÄ . Pažadas perduoti turtÄ ateityje galėtų bÅ«ti vertinamas tik kaip ikisutartiniai santykiai. Savivaldybės administracija galėtų reikÅ¡ti tik reikalavimus dėl nuostolių dėl nesuteiktos paramos atlyginimo, jei tokie buvo patirti, tačiau tokių reikalavimų (bei įrodymų apie patirtus nuostolius) Savivaldybės administracija nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi BUAB „Grupus“ nemokumo administratorės UAB „Valeksa“ praÅ¡ymÄ tenkino ir Savivaldybės administracijos 10 485 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Grupus“ bankroto byloje nepatvirtino.

5. Teismas konstatavo, kad paramos sutarčių 2.1 punkte, nustatančiame sutarčių objektÄ , numatyta, jog sutarčių objektas yra parama pinigais, kuri suteikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo (toliau – Tarybos sprendimas) nuostatas. Tarybos sprendimo 2.5 punkte nustatyta, kad parama miesto socialinės infrastruktÅ«ros plėtrai teikiama savanoriÅ¡kai ir atsisakymas pasiraÅ¡yti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia.

Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, parama yra paramos teikėjų savanoriÅ¡kas ir neatlygintinas, iÅ¡skyrus pagal Å¡io įstatymo 8 straipsnio leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas Å¡iame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams Å¡io įstatymo nustatytais tikslais ir bÅ«dais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykas perduodamas anonimiÅ¡kai ar kitu bÅ«du, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. Taigi, BUAB „Grupus“ pareiga teikti paramÄ nėra nustatyta ir teisės aktais.

Todėl teismas nusprendė, kad vien sudarytų paramos sutarčių fakto Savivaldybės administracijos pareikšto finansinio reikalavimo pagrindimui nepakanka.

6. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad paramos gavėjas yra Savivaldybės administracija, kurios veikla yra susijusi su viešuoju interesu, savaime nereiškia, jog ir byloje su privačiu juridiniu asmeniu egzistuoja viešasis interesas, nes toks interesas yra tose civilinėse bylose, kurios susijusios su visuomenės arba bent didelės jos dalies interesais.

7. Be to, teismas nesutiko su Savivaldybės administracijos teiginiais dėl poreikio vadovautis nurodytomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas atmetė kaip nepagrįstus Savivaldybės administracijos argumentus, jog nagrinėjamu atveju teismas, pagal horizontalųjį precedentÄ , privalo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2779-567/2017, bei 2018 m. birželio 19 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2670-345/2018.

Å iuo atveju teismas, spręsdamas nagrinėjamÄ ginÄÄ , rėmėsi aukÅ¡tesnės instancijos – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio vienodÄ teismų praktikÄ , bei Lietuvos apeliacinio teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais panaÅ¡iose bylose. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. PareiÅ¡kėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos 10 485 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ BUAB „Grupus“ bankroto byloje.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentai: 8.1. Teismas neįsigilino ir nevertino Savivaldybės administracijos pateiktų sutarčių turinio, specifikos, aktualaus teisinio reguliavimo ir aktualios teisminės praktikos. Sutartys buvo sudarytos atsižvelgiant į Tarybos 2016 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 1-291 „Dėl paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai dydžių ir teikimo“ patvirtinto Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas.

Tarybos sprendimas nustato, kad parama miesto socialinės ir inžinerinės infrastruktÅ«ros plėtrai teikiama savanoriÅ¡kai ir atsisakymas pasiraÅ¡yti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia. Å iuo atveju sutartys yra sudarytos. Paramos lėšos turi patekti į savivaldybės biudžetÄ ir bÅ«ti skirtos infrastruktÅ«ros plėtrai bendruomenės interesais. PasiraÅ¡ydama sutartis bendrovė prisiėmė labai konkrečius įsipareigojimus, kurie galiojant sutartims turi bÅ«ti vykdomi. 8.2. BUAB „Grupus“ bankroto procedÅ«ra, remiantis sutarties nuostatomis, pato savaime nėra pagrindas sutartyse nustatytoms pareigoms pasibaigti.

Paramos sutarčių 10 punkte nustatyta, kad, jei šalys reorganizuojamos ar likviduojamos, visos šiomis sutartimis nustatytos teisės ir pareigos pereina jų teisių ir pareigų perėmėjui. Nepakeitus ar nenutraukus sutarčių negali būtų tiesiog anuliuojamos sutartimis prisiimtos pareigos, atitinkamai, Savivaldybės administracijos pareikšti finansiniai reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti bei privalo būti tvirtinami. 8.3. Nesuprantama, kodėl teismas nesiremia savo paties net ne vienoje analogiškoje byloje neseniai suformuluota praktika.

AnalogiÅ¡koje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2779-567/2017, patvirtino Savivaldybės administracijos finansinį reikalavimÄ dėl 14 089,66 Eur, nepaisydamas, kad savivaldybės reikalavimai taip pat buvo grindžiami paramos socialinės infrastruktÅ«ros plėtrai sutartimi. Kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-2670-345/2018, Vilniaus apygardos teismas priėmė 2018 m. birželio 19 d. nutartį, kuria tenkino Savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtino 24 917 Eur finansinį reikalavimÄ , nors reikalavimas buvo grindžiamas paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktÅ«ros plėtrai sutartimi. 8.4.

Reikalavimo suma (10 485 Eur) yra pakankamai didelė ir reikÅ¡minga tiek savivaldybės biudžetui, tiek vieÅ¡iesiems interesams. Å iame kontekste yra svarbÅ«s Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, jog bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.

9. Atsakovė BUAB „Grupus“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutarti palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Savivaldybės administracija, praÅ¡ydama patvirtinti finansinį reikalavimÄ paramos sutarčių pagrindu, iÅ¡ esmės praÅ¡o priverstinio paramos vykdymo iÅ¡ bankrutuojančios įmonės, kas, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra leidžiama. 9.2.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2011, iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ginÄÄ ir konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai į bankrutuojančios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä neįtraukė Savivaldybės administracijos reikalavimo pagal paramos socialinės infrastruktÅ«ros plėtrai sutartį. Nėra jokio pagrindo Å¡ioje byloje nesivadovauti minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais bei priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ . 9.3.

Savivaldybės administracija neįrodė, kad šioje byloje prioritetas turi būti teikiamas Savivaldybės administracijos interesams. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Grupus“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Å¡alių sudarytų paramos sutarčių teisinio kvalifikavimo tinkamumu ir Å¡ių sutarčių sukeliamų teisinių padarinių įvertinimo pagrįstumu. Apeliantės teigimu, teismas neįsigilino ir nevertino Savivaldybės administracijos pateiktų sutarčių turinio, specifikos, aktualaus teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos. Jos nuomone, paramos lėšos turi patekti į savivaldybės biudžetÄ ir bÅ«ti skirtos infrastruktÅ«ros plėtrai bendruomenių interesais. Su apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

12. Auka (parama ar labdara) pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalies nuostatas laikoma turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Tai iÅ¡ esmės yra dovanojimo sutarties, pagal kuriÄ viena Å¡alis neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę kitai Å¡aliai, rÅ«Å¡is, dviÅ¡alis sandoris, kuriam, visų pirma, turi bÅ«ti taikomos CK 6.476 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais – bendrosios dovanojimo instituto nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados atitinka kasacinio teismo praktikoje iÅ¡analizuotÄ CK 6.476 straipsnyje įtvirtintÄ aukos (paramos ar labdaros) teisinį institutÄ .

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dovanojimo sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo, t. y. Å¡ios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudarytos ginčo paramos sutartys savo esme yra BUAB „Grupus“ pažadas teikti paramÄ ateityje. Pažadas padovanoti turtÄ ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnis), pažadas padovanoti arba susitarimas perduoti ateityje turtÄ vertintinas kaip ikisutartiniai Å¡alių santykiai (CK 6.163 straipsnis).

Tokiu atveju atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose gali kilti tik dėl nesÄ Å¾iningo Å¡alies elgesio nuostolių atlyginimo forma. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo pažadėta kÄ nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovanÄ , atlyginimÄ , jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Todėl atsižvelgiant į paramos sutarčių prasmę bei tikslÄ ir Å¡ios rÅ«Å¡ies sutarčių reguliavimÄ , CK 6.476 straipsnio reglamentuotos sutarties neįvykdymo atveju, suinteresuoto asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«das pagal įstatymÄ yra patirtų nuostolių atlyginimas, ko apeliantė Å¡ioje byloje neįrodinėjo ir nereikalavo.

Todėl Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pritartina skundžiamos nutarties iÅ¡vadai, kad apeliantė, praÅ¡ydama patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ paramos sutarčių pagrindu, iÅ¡ esmės praÅ¡o priverstinio paramos vykdymo iÅ¡ bankrutuojančios įmonės, ko paramos sutartims taikytinas teisinis reglamentavimas nenumato.

14. Paramos sutarčių 1 punkte, nustatančiame sutarčių objektÄ , numatyta, kad sutarčių objektas yra parama pinigais, kuri suteikiama vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu ir atsižvelgus į Tarybos sprendimo nuostatas. Tarybos sprendimo 2.5 punkte nurodyta, kad parama miesto socialinės infrastruktÅ«ros plėtrai teikiama savanoriÅ¡kai ir atsisakymas pasiraÅ¡yti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia. ApraÅ¡o 5 punkte įtvirtinta, kad parama teikiama vadovaujantis savanoriÅ¡kumo principu, neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitÄ turtÄ (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas.

15. Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį parama yra paramos teikėjų savanoriÅ¡kas ir neatlygintinas, iÅ¡skyrus pagal Å¡io įstatymo 8 straipsnio leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalyko teikimas Å¡iame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams Å¡io įstatymo nustatytais tikslais ir bÅ«dais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykas perduodamas anonimiÅ¡kai ar kitu bÅ«du, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. Taigi, atsakovei BUAB „Grupus“ pareiga teikti paramÄ nėra nustatyta ir teisės aktais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vien sudarytų paramos sutarčių fakto apeliantės pareikÅ¡to finansinio reikalavimo pagrindimui nepakanka.

16. Apeliantė akcentuoja, kad tokios situacijos, kai statytojai, pasinaudodami bankroto procedÅ«romis, siekia iÅ¡vengti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, negali bÅ«ti toleruojamos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju priežastis tokiai galimybei (piktnaudžiavimo) atsirasti yra teisinių santykių įforminimas paramos sutartimis. Aplinkybė, kad Å¡iuo atveju paramos gavėjos statusas, t. y. ji yra Savivaldybės administracija, ir gautinÄ paramÄ numatė savo biudžete, nesudaro pagrindo kitaip aiÅ¡kinti ir paneigti paramos sutarties esmę bei aiÅ¡kinimÄ . Prievolė teikti paramÄ tiesiog negali kilti, nes parama yra paramos teikėjų savanoriÅ¡kas ir neatlygintinas paramos dalyko suteikimas.

17. Apeliantei taip pat nėra suprantamos priežastys, kodėl pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jos nurodytomis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2779-567/2017 ir 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2670-345/2018. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo išvados sutampa su aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-734/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1921/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-608-241/2018).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės nurodomomis pavienėmis, žemesnės instancijos teismo nutartimis.

18. Be kita ko, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje neegzistuoja vieÅ¡asis interesas. Apeliantė tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog sutarčių tikslas – sudaryti sÄ lygas apeliantei tinkamai užtikrinti Vilniaus miesto socialinės infrastruktÅ«ros plėtrÄ bendruomenės interesais ir panaÅ¡iai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliantės argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų iÅ¡vadų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tai, jog paramos gavėja (apeliantė) yra savivaldybė, kurios veikla yra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, savaime nereiÅ¡kia, kad ir Å¡ioje byloje su privačiu juridiniu asmeniu egzistuoja vieÅ¡asis interesas, lemiantis praÅ¡ymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Grupus“ bankroto byloje tenkinimÄ .

19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, teisingai aiÅ¡kino tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias paramos teisinius santykius, nenukrypo nuo aukÅ¡tesniųjų teismų formuojamos praktikos. Dėl Å¡ios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Apeliantės atskirÄ jį skundÄ atmetus, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė BUAB ,,Grupus“ pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 700 Eur už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.16 punktas), atsakovei BUAB ,,Grupus“ iÅ¡ apeliantės priteisiamos 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias atsakovė patyrė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Grupus“, juridinio asmens kodas 303293636, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Romualda Janovičienė Vilija Mikuckienė Tomas Venckus