a5f32af0-df31-4d84-982c-014cdf642b3f · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Nijolė Bagdonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-174/2017 Teisminio proceso Nr. 1-42-3-00008-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. ; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.14.10.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.14.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; 2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLietuvos respublikos vardu 2017 m. gruodžio 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant nuteistiesiems I.

S., A. S. ir jų bei nuteistojo T. S. gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai L. L. ir jos atstovui advokatui Aliui Galminui,nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo E. L. atstovui advokatui Raimundui Jurkai,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto bei nukentėjusiųjų E. L. ir L. L. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:I.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, 7 dalimi, I. S. įpareigota per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalÄ .I.

S. iÅ¡teisinta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė nevirÅ¡ija 5 MGL.A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, 7 dalimi, A. S. įpareigotas per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalÄ .A.

S. iÅ¡teisintas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė nevirÅ¡ija 5 MGL.T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, 7 dalimi, T. S. įpareigotas per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalÄ .Nuosprendžiu priteista nukentėjusiesiems E. L. ir L.

L. iÅ¡ I. S. ir A. S. solidariai 10 Eur turtinės žalos atlyginimui; iÅ¡ I. S., A. S. ir T. S. solidariai – po 23,83 Eur turtinės ir po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui; iÅ¡ I. S., A. S. ir T. S. po 200 Eur iÅ¡ kiekvieno proceso iÅ¡laidų nukentėjusiajam E. L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. S., A. S. ir T. S. nuteisti už tai, kad muÅ¡dami nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatÄ , o bÅ«tent: 2015 m. liepos 2 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), I. S. metaline lazda sudavė nukentėjusiajam E. L. 5–7 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas: deÅ¡inės pusės Å¡onÄ , deÅ¡inės rankos dilbį, nugarÄ , galvÄ .

Po to A. S. ėmė stumdyti E. L. abiem rankomis į krÅ«tinę, sugriebęs už baltinių ėmė juos tampyti, plėšyti ir sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu 3 smÅ«gius į krÅ«tinę ir vienÄ smÅ«gį į veidÄ . E. L. grįžus į namus, pasiėmus dujų balionėlį ir grįžus į laukÄ sutvarkyti sulaužytų kuolelių, I. S. ir A. S. ėmė muÅ¡ti pagaliais nukentėjusįjį E. L.. E. L. papurÅ¡kus dujų balionėliu A. S. į veidÄ , I. ir A. S. iÅ¡važiavo.

E. L. atsineÅ¡us kirvį ir nuėjus sutvarkyti elektrinio piemens kuoliukų, automobiliu atvažiavo T. S. ir su pagaliu ketino suduoti nukentėjusiajam, tačiau Å¡is smÅ«gių iÅ¡vengė. T. S. ėmė įžeidinėti E. L. necenzÅ«riniais žodžiais, vėl atvykę I. ir A. S., rankose laikydami pagalius, įžeidinėjo E. L. necenzÅ«riniais žodžiais. Tuomet atvažiavo nukentėjusioji L. L., kuriÄ T. S. įžeidė necenzÅ«riniais žodžiais, ir su pagaliu sudavė L. L. du kartus per rankas.

Å iais veiksmais I. S. ir A. S. padarė E. L. poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame dilbyje, o T. S. nukentėjusiajai L. L. padarė poodines kraujosruvas abiejose rankose, deÅ¡inio dilbio odos įdrėskimus, tuo padarydami abiem nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus.I. S. ir A. S. dėl kaltinamų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2015 m. liepos 2 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), sulaužė 10 medinių ir 10 plastmasinių nukentėjusiesiems E. L. ir L.

L. priklausančių elektrinio piemens stulpelių, kurių bendra vertė 20 Eur, tuo padarė nukentėjusiesiems 20 Eur žalÄ , iÅ¡teisinti, nes sugadinto turto vertė nevirÅ¡ija 5 MGL.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. L. praÅ¡o pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį: priteisti iÅ¡ T. S. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 600 Eur advokato iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme; priteisti solidariai iÅ¡ I.

S., A. S. ir T. S. 1 000 Eur patirtų advokato iÅ¡laidų.Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ dalies nesutinka dėl toliau nurodomų aplinkybių.Nukentėjusiosios L. L. teigimu, Å ilutės rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, visiÅ¡kai pagrįstai pripažino I. S., A. S. ir T. S. kaltais ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad kaltinamųjų nusikalstama veika yra įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, specialistų iÅ¡vadomis bei kita byloje esančia medžiaga.Å ilutės rajono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, kad 2015 m. liepos 2 d., apie 22.20 val., E. L. su savo žmona L.

L. grįžo iÅ¡ Klaipėdos miesto į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad iÅ¡ jų aptvertos teritorijos yra paleisti gyvuliai, iÅ¡ardyti ir nulaužyti elektrinio piemens mediniai ir plastmasiniai kuoliukai, kurie kartu su viela numesti ant žemės. E. L. atėjęs į savo teritorijÄ â€“ pievÄ â€“ su kirviu sukalė elektrinio piemenio kuoliukus ir kartu su žmona L. L. suvarė gyvulius. Po gyvulių suvarymo L. L. su automobiliu iÅ¡važiavo į Kvėdarnos miestelį, Å ilalės r., o E. L. pasiliko namuose.

Po 20 minučių, bÅ«damas namuose, E. L. iÅ¡girdo, kad kieme loja Å¡unys ir išėjęs į laukÄ pastebėjo, kad prie jo sodo stovi automobilis. Priėjęs E. L. prie stovėjusio automobilio pamatė, kaip kaimynai I. S. ir A. S. laužo elektrinio piemens kuoliukus. Priėjęs E. L. prie kaimynų I. S. ir A. S. paprašė, kad nebelaužytų kuoliukų ir nebepaleidinėtų gyvulių. I. ir A. S. pradėjo Å¡aukti ant E. L. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais ir toliau laužė elektrinio piemens kuoliukus ir vėl paleido gyvulius.

Tuomet E. L. puolė tvarkyti elektrinio piemenio kuolelius, kad gyvuliai nepabėgtų iÅ¡ aptvertos teritorijos, o I. S. priėjusi su rankose laikoma metaline lazda trenkė E. L. į įvairias kÅ«no vietas apie 5–7 smÅ«gius, pataikydama į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ , deÅ¡inės rankos dilbį, nugarÄ , galvÄ . IÅ¡ karto prie E. L. priėjo A. S. ir pradėjo stumdyti abiem rankomis į E. L. bei ėmė stumdyti E. L. abiem rankomis sugriebęs už baltinių pradėjo juos tampyti, plėšyti ir sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu apie 3 smÅ«gius į krÅ«tinę bei vienÄ smÅ«gį į veidÄ .

Vengdamas gauti daugiau smÅ«gių iÅ¡ A. ir I. S., E. L. iÅ¡sprÅ«do ir nubėgo į Å¡alia esančius savo namus, paėmė telefonÄ ir paskambino savo žmonai L. L., kad ji iÅ¡kviestų policijÄ bei atvažiuotų į namus. Tuomet E. L. pasiėmė iÅ¡ namų dujų balionėlį ir išėjo į laukÄ . Priėjęs E. L. prie pievos ėmė tvarkyti sulaužytus kuoliukus. Toje vietoje stovėję I. ir A. S. vėl puolė su pagaliais E. L. muÅ¡ti. E. L. dujų balionėliu papurÅ¡kė A.

S. į veidÄ , gindamasis nuo jų. Tuomet A. ir I. S. atsitraukė ir automobiliu iÅ¡važiavo. Jiems iÅ¡važiavus E. L. pasiėmė kirvį ir nuėjo į pievÄ tvarkyti elektrinio piemens kuoliukus, kuriuos iÅ¡laužė I. ir A. S.. E. L. besidarbuojant pievoje, pamatė, kaip su automobiliu į pievÄ atvažiavo S. sÅ«nus T. S.. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir laikydamas rankose pagalį priėjo prie E. L. ir norėjo suduoti pagaliu smÅ«gius E. L., tačiau Å¡is atsitraukė ir smÅ«gių iÅ¡vengė.

Suduotas smÅ«gis buvo labai stiprus, kad trenkdamas pagaliu pataikė į elektrinio piemens metalinę vielÄ , kuri nutrÅ«ko nuo smÅ«gio. T. S. pradėjo Å¡aukti necenzÅ«riniais žodžiais ant E. L., pradėjo jį įžeidinėti. E. L. pastebėjo, kad su automobiliu vėl atvažiavo I. ir A. S. bei priėję prie E. L. rankose turėdami po pagalį pradėjo Å¡aukti necenzÅ«riniais žodžiais ant jo. Tuo metu automobiliu atvažiavo L. L. ir priėjo prie E. L.. Ten stovėjęs T. S. pradėjo necenzÅ«riniais žodžiais Å¡aukti ant jos, L.

L., sakydamas: „Ta kurva parvažiavo“, ir pagaliu du kartus trenkė jai per rankas, o Å¡alia stovėjusi I. S. pradėjo jai grasinti, jog „pasamdys berniukus, kad jÄ pasprogdintų“. Å io konflikto metu atvažiavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato policijos pareigÅ«nai T. R. ir D. V., jie matė, kad kaltinamieji turėjo pagalius, geležinį vamzdį ir buvo nusiteikę agresyviai, buvo neblaivÅ«s. Taip pat matė, kad E. L. ir L. L. buvo padaryti sužalojimai, sulaužyti ir iÅ¡mėtyti elektrinio piemenio kuoleliai.Nukentėjusioji L.

L. pažymi, kad S. net tris kartus buvo atvažiavę automobiliais į jų sodybÄ , siekdami sukelti, iÅ¡provokuoti konfliktÄ . Jeigu jie bÅ«tų norėję taikiai iÅ¡spręsti konfliktÄ , tai bÅ«tų patys iÅ¡kvietę policijÄ arba kitÄ dienÄ iÅ¡sikvietę žemėtvarkos specialistus, kurie bÅ«tų atvykę ir padėję iÅ¡spręsti konfliktÄ dėl žemės sklypo ribų.Anot apeliantės L. L., pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡io įvykio aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, įvertino bylos įrodymus (nukentėjusiųjų parodymus, specialistų iÅ¡vadas) ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu pagrįstai pripažino S. kaltais padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė jiems bausmes.Tačiau, nukentėjusiosios L.

L. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nepagrįstai nepriteisė jos turėtų advokato pagalbos iÅ¡laidų.Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla (BPK 109 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjamas. Jis pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkrečioje byloje kriterijų visumÄ nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis).

Materialios kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias sÄ lygas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).Nukentėjusioji L. L. pažymi, kad dėl T. S. įvykdytos nusikalstamos veikos jai buvo sutrikdyta sveikata. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (medicininės pažymos) pagrindžia jos patirtus sužalojimus bei ilgÄ Å¡ių sužalojimų gydymÄ .

Dėl patirtų sužalojimų ji tapo nedarbinga, negalėjo dirbti įprastų Å«kio darbų, kuriuos iki įvykio dirbo, todėl buvo priversta samdyti žmogų, kuris ir Å¡iuo metu atlieka visus Å«kio darbus už jÄ . Dėl patirto fizinio smurto ji iki Å¡iol tęsia rankų valdymo atkÅ«rimo reabilitacines procedÅ«ras, be to, paÅ¡lijo nervai, kadangi ji nuolatos jaučia baimę, nesaugumo jausmÄ . S. ir iki Å¡iol siekia jÄ , L. L., įbauginti, kadangi nuolatos persekioja, filmuoja, rodo grasinančius gestus jos adresu.

Be to, jie ir anksčiau, dar iki Å¡io įvykio nuolatos jÄ provokavo, užkabinėjo, užgauliojo įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, puolė smurtauti prieÅ¡ jÄ jai nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje – sode – ir tik sutuoktinio E. L. bei vaikų dėka jai pavyko Å¡io fizinio smurto iÅ¡vengti, kadangi buvo siÅ«loma – praÅ¡oma Å¡iuos ginčus spręsti per Å ilalės rajono žemėtvarkos skyrių. Nukentėjusiosios L. L. nuomone, Å ilutės rajono apylinkės teismas nepagrįstai sumažino jos civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltinamojo T.

S., kadangi po prieÅ¡ jÄ pavartoto fizinio ir psichologinio smurto jos sveikata buvo sutrikdyta gan ilgÄ laikÄ , ji iki Å¡iol gydosi, atlieka reabilitacines procedÅ«ras. L. L. nuomone, jos civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ T. S. jos naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Be to, nukentėjusiosios L. L. teigimu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nepriteisė visų jos patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad nukentėjusiesiems L.

L. ir E. L. atstovauja tas pats advokatas A. G.. Nukentėjusieji už skundo suraÅ¡ymÄ dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo bei atstovavimÄ teisme sumokėjo advokatui 1 000 Eur. Å i suma buvo sumokėta advokatui už abiejų nukentėjusiųjų atstovavimÄ teismo posėdžiuose bei procesinių dokumentų parengimÄ . Teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai nurodė, kad Å¡ias iÅ¡laidas patyrė tik E. L., todėl jas be pagrindo sumažino ir priteisė tik 600 Eur. Nukentėjusioji L.

L. nurodo, kad advokatui reikiama sumokėti suma – 1 000 eurų – yra Å¡eimos turtas (pajamos) ir Å¡i suma yra sumokėta iÅ¡ abiejų sutuoktinių santaupų. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sumažino jų patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi advokatas atstovavo abiem nukentėjusiesiems, ruošė procesinius dokumentus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismo procesas truko net keletÄ metų, teismo posėdžių buvo ne vienas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo sumažinti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl paminėtų aplinkybių iÅ¡ I. S., A. S. bei T. S. solidariai turi bÅ«ti priteista 1 000 Eur advokato iÅ¡laidų.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. L. praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti: visiÅ¡kai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo; iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinti aplinkybę, kad nuteistųjų baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvina aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiųjų provokuojamas elgesys; pripažinti nuteistųjų I.

S. ir A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio.Nukentėjusiojo E. L. nuomone, Å ilutės rajono apylinkės teismas pagrįstai I., A. ir T. S. pripažino kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jiems 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo juos per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 24 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus, jei tai susiję su darbu, ir per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalÄ , bei jam, E. L., ir jo sutuoktinei L.

L. priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau be pagrindo sumažino praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apelianto nuomone, Å ilutės rajono apylinkės teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, neatsižvelgė į visas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, pavirÅ¡utiniÅ¡kai aptarė L. Å¡eimos patirtÄ fizinį skausmÄ , nusikalstamos veikos padarinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taigi visiÅ¡kai nemotyvavo, kokie byloje turimi duomenys nesuteikia pagrindo priteisti 2 000 Eur (E. L. praÅ¡oma priteisti neturtinė žala) ir 5 000 Eur (L.

L. praÅ¡oma priteisti neturtinė žala) pinigines sumas, t. y. visiÅ¡kai tenkinti civilinius ieÅ¡kinius.Atitinkamai buvo nesivadovauta BPK 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios įpareigoja teisėjus (teismo posėdžio pirmininkÄ ) įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Be to, apelianto E. L. nuomone, pripažindamas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos, formaliai ir lakoniÅ¡kai argumentavo dėl nukentėjusiųjų provokuojamo elgesio, kai Å¡i aplinkybė akivaizdžiai galėjo turėti įtakos neturtinės žalos dydžio teisingam bei protingam apskaičiavimui.Dėl neturtinės žalos dydžioBPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io Kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje taip pat pažymima, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.LAT praktikoje yra aiÅ¡kinta, kad: ,,Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. <...> Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016 kt.);

„Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-299-648/2015, 2K-272-648/2015, 2K-179-699/2016).Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad:

„CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .

Svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ .“ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-3-490/2010, 3K-7-255/2005); „Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi bÅ«ti įvertinta kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali bÅ«ti nustatytas mažesnis.“ (LAT 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).Apelianto E. L. nuomone, vertindamas kilusio konflikto aplinkybes, Å ilutės rajono apylinkės teismas nevisiÅ¡kai atsižvelgė į svarbius nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį apibÅ«dinančius kriterijus, tokius kaip įstatymų saugomos vertybės svarba, kėsinimosi dalyko vertingumas, žalingi padariniai, kaltės forma, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai (LAT 2014-11-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2014).

Dėl Å¡ios priežasties, nukentėjusiojo E. L. teigimu, buvo netinkamai taikytos CK 6. 250 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos ir priteistas jam per mažas neturtinės žalos atlyginimas – 400 Eur. Tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti sÄ Å¾iningo, protingo ir teisingo žalos kompensavimo kriterijai, rodo toliau dėstoma faktinė situacijos analizė.Visų pirma, remiantis bylos duomenimis, matyti, kad konfliktas tarp nukentėjusiųjų L. ir nuteistųjų S. Å¡eimų įvyko 2015-07-02, apie 22.30 val.

Å io konflikto metu S. pavartojo fizinį smurtÄ ir buvo pasikėsinta į vienÄ labiausiai saugomų gėrių – asmens sveikatÄ .LAT praktikoje nurodyta, jog: „Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.“ (LAT 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). „Asmens teisės į gyvybę ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieÅ¡kovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikÅ¡mingumas turėjo bÅ«ti vienas iÅ¡ lemiamų kriterijų.

Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultÅ«rines vertybes, kuria savo gerovę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.“ (LAT 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Vadinasi, neturtinės žalos dydis Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti itin kruopščiai ir pagrįstai motyvuotas. Teismas turėjo atsižvelgti ne vien tik į smurto pavartojimo ir padarinių atsiradimo faktÄ , bet ir į minėtinos vertybės padidintÄ apsaugÄ , tačiau to, deja, nepadarė.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prieÅ¡ jį – E. L. – buvo pavartotas fizinis smurtas. Kita vertus, buvo visiÅ¡kai neįvertintos aplinkybės, kaip Å¡is fizinis poveikis pasireiÅ¡kė, t. y. jo pavojingumas bei intensyvumas.

Teisminio nagrinėjimo metu jis, E. L., ir L. L. davė nuoseklius parodymus, jog S. rovė, laužė ir mėtė elektrinio piemens kuoliukus. Šių aplinkybių neneigė ir patys S.. Taigi jam, E. L., teko ginti savo nuosavybę, todėl jis išėjo aiškintis su kaimynais, tačiau A. S. buvo nusiteikęs agresyviai – sugriebė jį už baltinių ir smogė ranka. Deja, bet nuteistųjų nusikalstami veiksmai nepasibaigė, nes prie jo pribėgo I. S. ir, kaip matyti iš jos teisme duotų parodymų, sudavė 5–7 smūgius.Tuo pačiu metu A.

S. vėl sudavė jam tris kartus į įvairiais kÅ«no vietas, vienas smÅ«gis kliuvo į veidÄ . Vėliau atvyko T. S. ir, tikėtina, kerÅ¡ydamas už jo, E. L., atsakÄ jo tėvams, pradėjo įžeidinėti bei aktyviai smurtauti ne tik prieÅ¡ jį, bet ir prieÅ¡ jo sutuoktinę L. L..Nukentėjusioji L. L. Å¡iuo aspektu teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad I. S. rėkavo ir spjaudėsi, o T. S., prieÅ¡ atlikdamas smurtinius veiksmus, jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, pasakė: „Ta kurva parvažiavo“.

IÅ¡ dalies Å¡iuos parodymus patvirtino ir pats T. S., 2015-08-25 liudytojo apklausos metu nurodydamas: „Neneigsiu, kad ir aÅ¡ jį koliavau ir jam žodžiais daviau atkirtį“.Dar daugiau, S., įgyvendindami savo nusikalstamÄ sumanymÄ , panaudojo tam tikrus nusikaltimo įrankius. I. S. savo parodymuose buvo paminėjusi, jog keletÄ smÅ«gių ji sudavė mediniu pagaliu. T. S. taip pat nurodė, jog iÅ¡važiuodamas iÅ¡ namų jis pasigriebė pagalį ir „besigindamas“ galėjo suduoti E. L..

Tai, jog Å¡ie įrankiai iÅ¡ tiesų buvo panaudoti, be kita ko, atskleidžia atlikti specialieji tyrimai.Pateiktose specialisto iÅ¡vadose Nr. G 1154/15(03), Nr. G 1153/15(03) nustatyta, kad: „E. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, deÅ¡inio dilbio srityje; Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smÅ«gių veikių pasėkoje kietais bukais, turinčiais pailgÄ , salimai iÅ¡gaubtÄ pavirÅ¡ių daiktais ar įrankiais <...>“; „L.

L. konstatuota: poodinės kraujosruvos abiejose rankose, padarytos kietu buku, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių daiktu poveikyje. Taip pat konstatuotos odos įdrėskimai deÅ¡inio dilbio, kurie padaryti kietų bukabriaunių daiktų dinaminio poveikių pasėkoje.“Toliau E. L. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nuo pat konflikto pradžios nuteistieji elgėsi įžūliai, vandaliÅ¡kai, sutrikdydami jo ir jo žmonos ramybę, nepaisė elementarių moralės normų. Tokius argumentus patvirtina tai, jog S. neteisėti veiksmai prasidėjo apie 22.30 val., t. y. tamsiuoju paros metu.

Jie suvokė, kad sugadindami ir iÅ¡mėtydami piemens kuoliukus jie ne tik daro tiesioginę žalÄ jo, E. L., turtui, bet ir rodo nepagarbÄ aplinkiniams asmenims.Galiausiai negalima atsiriboti ir nuo subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių vertinimo, t. y. kaltės turinio, nusikaltimo padarymo motyvų bei tikslų.Kaip matyti iÅ¡ I. S. teisme duotų parodymų, nesutarimai dėl žemės ribų tarp abiejų Å¡eimų plėtojosi jau ilgai – 10 ar 15 metų. Ä® Nacionalinę žemės tarnybÄ (žemėtvarkos skyrių) S. niekada nesikreipė, nes, matyt, nematė tame prasmės. Vadinasi, ginti savo tariamai pažeistus interesus teisėtais bÅ«dais jie nenorėjo.

Kita vertus, nuteistieji žinojo, jog konfliktas gali bÅ«ti labai lengvai iÅ¡provokuotas. Tačiau to nepaisydami jie pasirinko tokį santykių sprendimo variantÄ , kuris akivaizdžiai neparodo asmenų teisėtų bei sÄ Å¾iningų ketinimų. Kaip buvo minėta, anksčiau pateikti duomenys duoda suprasti, kad S. elgėsi chuliganiÅ¡kai, kadangi nusikalstamus veiksmus buvo nutarta įgyvendinti vėlyvu paros metu, kai žmonės jau miega arba ruoÅ¡iasi poilsiui. Toliau jie ėmė gadinti jam, E. L., priklausantį turtÄ ir tai darė jau ne pirmÄ kartÄ .Atitinkamai nuteistieji tokiais savo veiksmais prisidėjo prie bauginančios smurtinės atmosferos sukÅ«rimo.

Be to, kai įsiplieskė konfliktas, S. nebandė kreiptis į policijÄ , o prieÅ¡ingai, buvo intensyviai smurtaujama, panaudoti nusikaltimo padarymo įrankiai, todėl jam, E. L., teko kreiptis į teisėsaugÄ . Be to, smurtas buvo nukreiptas ne į vien į jį – E. L., bet ir jo sutuoktinę L. L.. Nors byloje nėra jokių duomenų, jog E. L. bÅ«tų atlikusi kokius nors smurtinius veiksmus, tačiau nepaisant to, remiantis specialisto iÅ¡vadomis, jai irgi buvo sutrikdyta sveikata. Tokia aplinkybių visuma neabejotinai duoda pagrindÄ manyti, kad visi trys nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, o bÅ«tent, suvokė, jog grupės asmenų suduoti daugybiniai smÅ«giai rankomis arba mediniais pagaliais yra pavojingi asmens sveikatai, numatė, kad dėl Å¡ių smurtinių veiksmų jam, E. L., ir jo sutuoktinei L.

L. bus sukeltas stiprus fizinis skausmas ir gali kilti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, tačiau, nors ir buvo galimybė, S. savo nusikalstamo elgesio nenutraukė, t. y. norėjo taip veikti.Smurto iÅ¡puolis prieÅ¡ jį, E. L., ir jo sutuoktinę buvo nepriimtinas bei Å¡okiruojantis poelgis. Nors jam ir buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pavojingas kėsinimasis atitinka nesunkaus nusikaltimo kategorijÄ , vis dėlto atliktų veiksmų pavojingumo pobÅ«dis bei laipsnis atskleidžia, kad nusikaltimo padarymo metu jis jautė didelį iÅ¡gÄ stį ir fizinį skausmÄ .Be to, po įvykio jis jautėsi blogai, susilpnėjo sveikata, pakilo spaudimas, todėl buvo sudėtinga atlikti Å«kinius darbus, kurie yra jo vienintelis pragyvenimo Å¡altinis.

Tuo labiau, kad iki 2015-07-02 įvykių žmona viena iÅ¡laikė 30 galvijų, taigi įsipareigojimų dydis tik padidėjo, kadangi L. L. sveikata irgi stipriai pablogėjo.Taip pat dėl nuteistųjų veiksmų jis, E. L., patyrė ir stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Situacija, kai prieÅ¡ jį ir jo Å¡eimos narį vartojamas smurtas, be abejo, sukrečia ir verčia nuogÄ stauti. Dar daugiau, po įvykio prasidėjęs baudžiamasis procesas irgi vertė nerimauti, žmona buvo apimta nuolatinės depresijos, teko jÄ guosti.

Viso to galima buvo iÅ¡vengti, jeigu tik S. bÅ«tų nusprendę santykius aiÅ¡kintis taikiai.Be to, apeliantas E. L. atkreipia dėmesį į tai, kad kilęs konfliktas iÅ¡ esmės liko neiÅ¡spręstas. S. po nusikalstamos veikos nesiekė su juo susitaikyti, nebandė padėti atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , o prieÅ¡ingai – jie užėmė savanaudiÅ¡kÄ pozicijÄ , jog su jais nukentėjusieji turėtų patys taikytis. Kaip minėta, bendravimas su kaimynais visada buvo konfliktiÅ¡kas, nes buvo nesutariama dėl žemės teritorijos.

Gyvenimas šalia šių asmenų toliau išlieka sudėtingas (probleminis) – smurtinė situacija lengvai gali pasikartoti. Taigi, nukentėjusiojo E. L. teigimu, jis nuolatos baiminasi dėl savo turto, sveikatos bei gyvybės.Dėl B K 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymoApeliantas E. L. nesutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo išvada, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiųjų provokuojamas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas nurodė, kad konfliktas ir netinkamas jo sprendimas kilo iš abiejų, tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų pusės, tačiau, pasak nukentėjusiojo E. L., tokie teismo teiginiai nebuvo pakankamai motyvuoti.

Be to, Å¡ios nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas lėmė ir neturtinės žalos dydžio sumažinimÄ .LAT praktikoje nurodyta, jog: „BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012); „Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-162- 697/2016).Be to, pastebėtina, jog:

„Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius, jų asmenybės bruožus, nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ ir anksčiau. Å i lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebÅ«na nei savanaudiÅ¡kų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerÅ¡tas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.“ (LAT 2012-03-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012).Apelianto E. L. nuomone, prieÅ¡ tai pateikta faktinės situacijos analizė aiÅ¡kiai parodo, jog Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymas nesiderina su vyraujančia teismų praktika.

BÅ«tent nuteistieji buvo kilusios konfliktinės situacijos iniciatoriai. Jie, žinodami apie įtemptus nedraugiÅ¡kus santykius su kaimynais, pirmieji pradėjo laužyti ir mėtyti jo, E. L., su žmona turtÄ , t. y. patys elgėsi rizikingai arba provokuojamai. Pasirinkdami netinkamÄ paros metÄ , priėjo prie jų namų, pradėjo juos įžeidinėti. Tuo tarpu jo, E. L., veiksmai, prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo tik kaip atsakomoji reakcija į neteisėtus nuteistųjų veiksmus.

Nepaisant to, S. ir toliau vartojo prieÅ¡ juos, L., intensyvų smurtÄ , daužydami juos rankomis bei pagaliais. S. turėjo visas galimybes Å¡io konflikto nepradėti, o jam kilus – užbaigti, tačiau to nedarė, nesikreipė į policijÄ , o prieÅ¡ingai, paskambino T. S., kuris atvažiavęs toliau tęsė smurtÄ . Taigi visų nuteistųjų priimami sprendimai atitinka ne kÄ kitÄ , kaip kerÅ¡to ir pykčio veiksmus.Dėl nuteistiesiems atsakomybę sunkinančios aplinkybės inkriminavimoNukentėjusiojo E. L. nuomone, teismas iÅ¡samiai neįvertino, ar I.

S. ir A. S. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivÅ«s, t. y. į galimÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.Remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, inkriminuotina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Apelianto E. L. teigimu, I. S. bei A. S. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivÅ«s. Nors Å¡i aplinkybė nėra patvirtinta jokiais blaivumo tikrinimo rezultatais (protokolu arba medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vada), tačiau LAT praktikoje nurodyta, kad:

„Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatoma pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, t. y. įvertinus ne tik alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymus bei kitus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 237/2009, 2K-297/2010, 2K-613/2011, 2K-40/2012).E. L. pažymi, jog nagrinėjamoje byloje policijos pareigÅ«nai dėl neaiÅ¡kių priežasčių nutarė netikrinti konflikto dalyvių blaivumo, nors Å¡iÄ aplinkybę buvo bandyta įrodinėti nuo baudžiamojo proceso pradžios.

Antai liudytojas T. R. parodė, jog nukentėjusioji prašė patikrinti S. blaivumÄ . Tokius pat parodymus davė ir jis, E. L., o L. L. nurodė dar ir konkrečius asmenis – kad iÅ¡ visų trijų smurtaujančių asmenų bÅ«tent I. ir A. buvo neblaivÅ«s.Apeliaciniu skundu nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjas advokatas R. JakÅ¡tas praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendį pakeisti ir I., A. ir T. S. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika.Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK4-204/2017 I.

S., A. S. ir T. S. buvo pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jiems paskirtos 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, iÅ¡teisinant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, padarymo. Taip pat nukentėjusiesiems L. priteista atitinkamai 10 Eur ir solidariai po 23,83 Eur turtinės ir po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ nuteistųjų bei iÅ¡ kiekvieno po 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kalto asmens teisingas nubaudimas, besiremiantis iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, yra viena svarbiausių teisinių priemonių, užtikrinančių visuomenės saugumÄ (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Nuteistųjų gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimo procesui, dėl to nesilaikė pareigos procesiniame sprendime pateikti motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais įrodymais nesiremia. Å ie pažeidimai turėjo įtakos neiÅ¡samaus ir neÅ¡aliÅ¡ko nuosprendžio priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo 2017-05-26 nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas dėl toliau nurodytų argumentų.Dėl esminių įvykio aplinkybiųKiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Ä®tvirtintas aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis faktinėmis veikos aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, leidžiančios spręsti klausimÄ apie baudžiamojo proceso galimumÄ ar negalimumÄ . Å i byla, kurioje to paties įvykio metu kaltinamieji tampa ir nukentėjusiaisiais skirtingose bylose, iÅ¡kreipia pačios baudžiamosios teisės prasmę ir paskirtį – ginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sÄ lygas.S. ir L.

Å¡eimos jau daugelį metų konfliktuoja ir itin tarpusavyje nesutaria. Apie deÅ¡imtmetį besitęsiantis konfliktas yra dėl kelių metrų žemės. 2015-07-02 tarp Å¡eimų įsiplieskęs konfliktas parodo antipatijų vienų kitiems dydį bei kryptingumÄ , kai L. Å¡eima ėmėsi fizinio smurto prieÅ¡ S. Å¡eimÄ . IÅ¡ prie bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-30-635/2016 matyti, kad dėl to paties 2015-07-02 įvykusio konflikto A. S. buvo sužalotas E. L., buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas viešųjų darbų bausme.Ginčo byloje teismas visiÅ¡kai nevertino ankstesnėje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių dėl to paties įvykio, dar daugiau – nurodė, kad teismas nevertina liudytojų T.

R., D. V., V. D. ir V. K. parodymų, nes jie neparodė esminių aplinkybių, susijusių su Å¡ia byla. Ä® įvykio vietÄ iÅ¡kviesti ir atvykę policijos pareigÅ«nai T. R. ir D. V. yra vieninteliai asmenys, kurie įvykio aplinkybes galėjo pateikti objektyviai, be paÅ¡alinio subjektyvaus suinteresuotumo. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai nevertino E. L. parodymų turinio baudžiamojoje byloje Nr.1-30- 635/2016 ir konkrečioje byloje, nes daugelis E. L. nurodytų aplinkybių Å¡ioje byloje skiriasi nuo nurodytų aplinkybių ankstesnėje baudžiamojoje byloje.Nuosprendyje apraÅ¡omi apklaustų asmenų parodymai, tačiau jie neanalizuoti, nesiaiÅ¡kintos įvykusio konflikto aplinkybės, kurios laikytinos esminėmis sprendžiant klausimÄ dėl apeliantų veiksmų BK 140 straipsnio 1 dalies prasme.

Tendencingai vertindamas nukentėjusiųjų parodymus teismas ignoravo tai, kad fizinis smurtas iÅ¡provokuotas nukentėjusiuoju pripažinto E. L. veiksmų, panaudojant dujų balionėlį ir sukeliant grumtynes bei susistumdymÄ . Be to, teismas nevertino ir nepasisakė, kad nukentėjusiuoju pripažintas E. L. dėl savo veiksmų to paties įvykio metu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Dėl BK 140 straipsnio 1 daliesBK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį žmogaus kÅ«nui siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ar tokių padarinių nesiekiant. Taigi gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kÅ«nui: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvÅ«nus ar gyvius, pavyzdžiui, užsiundant Å¡unį, užleidžiant bites ir pan.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmÄ , kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sÄ moningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Jeigu veika susijusi su kankinimu, jai bÅ«dinga tiesioginė tyčia. Dažniausiai tiesiogine tyčia sukeliamas ir fizinis skausmas, kadangi kaltininkas arba to siekia (nori), arba Å¡is veikos padarinys yra neiÅ¡vengiamas.Ä®siteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-635/2016 konstatuota, kad E. L. kaltė dėl A.

S. padaryto nežymaus kÅ«no sužalojimo įrodyta neabejotinai. Nukentėjusiųjų A. S. ir I. S. parodymus dėl E. L. pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ A. S. patvirtina specialisto iÅ¡vada, dėl sužalojimų bei dėl panaudotų dujų neneigė ir pats E. L., patvirtino į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai liudytojai D. V. bei T. R.. Nors kaltinamasis nurodo, kad dujas naudojo gindamasis, iÅ¡ jo paties parodymų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, nustatytų įvykio aplinkybių – nukentėjusiesiems raunant aptvaro kuoliukus, naudotos dujos bei suduoti smÅ«giai A.

S., negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinais ir neiÅ¡vengiamais, siekiant apginti savo neginčijamÄ su nukentėjusiaisiais teisę dėl žemės ribų. Kaltinamasis E. L. teigė, kad dujas purÅ¡kė į orÄ ir netyčia pataikė nukentėjusiajam, tačiau vertinant tai, kad dujos buvo purÅ¡kiamos tiesiai į asmenį iÅ¡ nedidelio atstumo, rodo, kad kaltinamasis veikė tyčia. E. L. veiksmai dėl A. S. padaryto sužalojimo ir fizinio skausmo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.Nustatyta, kad fizinį smurtÄ pirmasis pavartojo nukentėjusiuoju pripažintas E. L.

– S. raunant aptvaro kuoliukus užpuolė pastaruosius ir panaudojo aÅ¡arines dujas bei smÅ«giavo jiems į įvairias kÅ«no vietas. Å ias aplinkybes pagrindžia nuoseklÅ«s apeliantų A. S. ir I. S. parodymai tiek Å¡ios, tiek baudžiamosios bylos Nr. 1-30-635/2016 nagrinėjimo metu. Nuo anksčiau nurodytų E. L. veiksmų prasidėjo grumtynės, nes S. mėgino pasitraukti nuo įsisiautėjusio E. L., dėl to galbÅ«t ir buvo E. L. padaryti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-07-03 iÅ¡vadoje Nr. G 1154/15(03) nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame dilbyje, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Taigi, nuteistųjų gynėjo teigimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina tai, kad A. ir I. S. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes trÅ«ksta esminio elemento – tiesioginės tyčios, kuri pasireiÅ¡kia siekiant sukelti fizinį skausmÄ , kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sÄ moningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Konflikto metu A. S. tebuvo galimybė gintis. Vertinant konkretaus konflikto aplinkybes nėra jokio pagrindo konstatuoti S. tyčiÄ sukelti fizinį skausmÄ E. L., Å¡ių aplinkybių nekonstatavo ir skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas.

Taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimÄ reikia protingai nustatyti Å¡ios veikos baudžiamumo ribas. Asmens padarytos veikos pripažinimas nusikaltimu neturi bÅ«ti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobÅ«džio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas jÄ laikyti nusikaltimu. Nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kaltinamojo kaltė negali bÅ«ti grindžiama spėjimais ir prielaidomis, todėl A. ir I. S. pripažinimas kaltais padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , gynėjo nuomone, turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu.Dėl T. S. pripažinimo padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ esminę reikÅ¡mę turi tai, kad yra prieÅ¡taringi E. L. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-635/2016, nes joje E. L. parodė, kad: „Ten stovėjęs T. S. pradėjo necenzÅ«riniais žodžiais Å¡aukti ant L.

L., sakydamas „Ta kurva parvažiavo “ ir T. S. su pagaliu L. L. du kartus trenkė per rankas, o Å¡alia stovėjusi I. S. pradėjo grasinti L. L., kad „pasamdys berniukus, kad jÄ pasprogdintų“. Å io konflikto metu atvažiavo Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato policijos pareigÅ«nai T. R. ir D. V., kurie matė, kad „S. turėjo pagalius, geležinį vamzdį ir buvo nusiteikę agresyviai.“ Tuo tarpu Å¡ioje byloje E. L. nurodė, kad:

„Pamatė atvažiuojantį baltÄ automobilį, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo T. S. ir tiesiai pribėgo prie jo. Jis turėjo pagalį ir nukirto vielÄ . Atvyko policija, atėjo žmona. Kai atvyko jo žmona, tada T. puolė prie žmonos. Ar T. sudavė, negali pasakyti.“ Pasak L. L., jai T. S. trenkė policijos pareigÅ«nų akivaizdoje, nors anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje laikėsi pozicijos, kad jÄ sužalojo I. S.. Å ie akivaizdÅ«s ir itin reikÅ¡mingi prieÅ¡taravimai byloje teismo nebuvo paÅ¡alinti, nes teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nors pridėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-30-635/2016 prie Å¡ios bylos, ankstesnėje byloje nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių nevertino, jas ignoravo, nors Å¡ios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir Å¡ioje byloje privalomai preziumuojamos.TeisiÅ¡kai nepagrįstas ir, Å¡velniai tariant, Å¡aliÅ¡kai keistas teismo sprendimas nesivadovauti ir nevertinti liudytojų policijos pareigÅ«nų T.

R. ir D. V. parodymų, nes jie itin svarbÅ«s dėl T. S. veiksmų įvertinimo. Abu policijos pareigÅ«nai parodė, kad jiems atvykus niekas nesimušė, tik I. S. rovė kuoliukus, o L. juos vėl kiÅ¡o į žemę. Abu pareigÅ«nai netgi tvirtino, kad, tikėtina, jog L. L. į konflikto vietÄ atėjo tik jiems atvažiavus. T. S. bendravo su abiem pusėmis. Todėl akivaizdu, kad T. S. pripažintas kaltu neteisėtai, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių.LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2009-10-20 nutartyje Nr. 2K-P-218/2009 nurodė:

„Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai); teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis); taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Šias įstatymo nuostatas pirmosios instancijos teismas ignoravo. Šioje byloje teismas itin lakoniškas, nuosprendis išvis be motyvų, abstrakčiai pasisakant, kad „teismas kritiškai vertina kaltinamųjų paaiškinimus ir jais nesivadovauja, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.“ Šiuo atveju visiškai neaišku, kokiems įrodymams kaltinamųjų parodymai prieštarauja ir kokia apimtimi, kodėl analogiški jų parodymai ankstesnėje baudžiamojoje byloje pripažinti teisingais ir teisėtais ir neabejotinai turi būti preziumuojami šioje byloje.Dėl civilinio ieškinioGinčijamu nuosprendžiu L. iš kaltinamųjų priteista 10 eurų turtinės žalos atlyginimui už sulaužytus plastikinius kuoliukus.

Å ioje byloje kuoliukai nebuvo pateikti, neapžiÅ«rėti, neaiÅ¡ku, kiek jie kainuoja ir ar juos iÅ¡vis buvo įsigiję L.. Nepaneigta I. S. versija, kad plastikiniai kuoliukai yra nelūžtantys, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis tenkinta nepagrįstai. Dėl 47,64 eurų turtinės žalos atlyginimo: suma nepagrįsta, nes E. L. gal ir buvo sužalotas, tačiau tai įvyko gynimosi momentu, I. S. nurodė, kad gal jam ir sudavė Å¡aka, gindama savo vyrÄ , tačiau E. L. dėl Å¡io epizodo jau yra nuteistas, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo bÅ«tinosios ginties virÅ¡ijimas ar pan., dėl I. ir A.

S. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties. L. L. policijos pareigÅ«nams dėl sužalojimo nesiskundė, apie jį nesakė, o ir negalėjo bÅ«ti sužalota, nes konflikte pasirodė tik atvykus pareigÅ«nams. Todėl jos sužalojimų kilme yra pagrindas abejoti, juo labiau, kad teisme ji nurodė, jog patyrė didelius sužalojimus, negali dirbti Å«kio darbų ir pan., nors objektyviai nustatyta, kad dalis jos patirtų sužalojimų yra jos amžiaus ligos, be to, ji melagingai liudijo ir apie savo negaliÄ dirbti.

Todėl yra objektyvus pagrindas jos parodymais netikėti ir pripažinti, kad ieÅ¡kinys dėl turtinės 23,83 Eur žalos yra nepagrįstas.Dėl neturtinės žalos: baudžiamojoje teisėje laikomasi nuomonės, kad nusikalstamos veikos, tiriamos ikiteisminio tyrimo metu, yra pavojingesnės visuomenei ir daro didesnę žalÄ nei privataus kaltinimo bylos. Dėl Å¡io konflikto iÅ¡ E. L. ankstesnėje byloje yra priteista 300 eurų žala A. S. naudai. Kadangi neturtinė žala yra vertinamasis kriterijus, faktai preziumuojami, teismas, net ir pripažindamas S. kaltais, laikydamasis bendrų teisės principų, tegalėjo L. priteisti tik mažesnę neturtinę žalÄ nei priteista ankstesnėje baudžiamojoje byloje.

Tačiau teismas vėlgi be jokių motyvų nurodė, kad priteistina 400 eurų suma, tačiau neaiÅ¡ku, kodėl tokio dydžio, kokiu pagrindu ir t. t. Su tokiais argumentais buvo galima priteisti ir didesnę neturtinę žalÄ nei prašė nukentėjusieji.Atsikirtimais į nukentėjusiųjų L. ir E. L. apeliacinius skundus nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjas advokatas R. JakÅ¡tas praÅ¡o nukentėjusiųjų L. ir E. L. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti I., A. ir T. S. patirtas iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .Teismo posėdyje nuteistieji I.

S. ir A. S., jų ir nuteistojo T. S. gynėjas advokatas R. JakÅ¡tas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. L. ir jos atstovas advokatas A. G. bei nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo E. L. atstovas advokatas R. Jurka prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistųjų S. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Dėl nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjo apeliacinio skundoDėl I.

S., A. S. ir T. S. kaltėsIÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo I. S., A. S. ir T. S. nuteisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, yra pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į jų visumÄ , tarpusavio sÄ sajÄ , BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė ir padarė teisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ I.

S., A. S. ir T. S. kaltės klausimu. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013,2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

Å iuo atveju byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistųjų kaltę ir dėl jų kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ abejonių nekelia.Nors nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde keliamas liudytojų parodymų nuoseklumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bÅ«tent nuteistųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Å iame kontekste pažymėtina tai, jog abi konfliktuojančios pusės turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas taip, kad jos atitiktų jų palaikomÄ Ä¯vykių versijÄ , todėl ypatingas dėmesys kreipiamas į įvykio detales, kurių asmenys galėjo neaptarti, laikydami jas neesminėmis, tačiau jos buvo pakankamai svarbios, kad bÅ«tų įsimenamos.Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodama parodymus I.

S. parodė, kad vakare gyvuliai buvo jiems priklausančioje pievoje, jų ir L. žemės sklypai yra Å¡alia vienas kito. Yra kilęs ginčas dėl žemės ribų, Å¡is ginčas vyksta jau 10 ar 15 metų ir dar nėra iÅ¡spręstas. Ä®vykio dienÄ , apie 21 val., ji su vyru A. S. atkėlė kuoliukus į L. pusę. Apie 21.30 val. nuvykus pamatė, kad L. vėl atstatė kuoliukus į jų pusę, tada ji su vyru vėl juos atkėlė į L. pusę. Tada atbėgo E. L. ir papurÅ¡kė vyrui dujų balionėliu.

Buvo apie pusę deÅ¡imtos vakaro. Ji kuoliukų nelaužė, norėjo tik atkelti. E. L. papurÅ¡kė vyrui į akis, mušė su pagaliu. Ji buvo pasiėmusi medžio Å¡akÄ apsigynimui, gal E. L. ir kliuvo su Å¡aka, jis puldamas jai purÅ¡kė. Teigia, kad ji tik gynėsi. Metalinio laido nebuvo, nebuvo ir metalinių kuoliukų. E. L. ji 5 ar 7 smÅ«gius su Å¡aka, saugodama save, gal ir sudavė, tikslaus skaičiaus nežino. L. pasibaigė dujos, tai jis nuėjo kirvio atsineÅ¡ti. PrieÅ¡ papurÅ¡kiant aÅ¡arinėmis dujomis, muÅ¡tynių nebuvo.

Tada ji su vyru iÅ¡važiavo į namus. Kuoliukų, kurie buvo L., nesulaužė, kuoliukai 1 metro aukščio, mediniai – iÅ¡ alksnio, jų nesulaužė, o tik iÅ¡rovė ir numetė 2 ar 3 kuoliukus. Ä®vykio vakarÄ ji policijos nekvietė, policijÄ iÅ¡kvietė L. L.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas parodymus A. S. parodė, kad įvykio dienÄ grįžo iÅ¡ darbo, pamatė, kad jų žemė užtverta, tada atkėlė kuoliukus ir nuvažiavo namo. Vėliau vėl atvyko ir pamatė, kad L. vėl buvo atkėlę kuoliukus.

Jis rovė kuoliukus, atsisuko, pamatė E. L., Å¡is keikėsi ir purÅ¡kė dujų balionėliu, jam su kuoliuku sudavė per rankas. Toliau jis nebematė, nes buvo papurkÅ¡ta į akis. Už baltinių E. L. netampė, jam nesudavė, nes nematė. PrieÅ¡ tai muÅ¡tynių nebuvo. Pagaliais nemušė, nes akimis nematė. Tada žmona jį parvežė į namus, o pati grįžo atgal. Prasiplovęs akis pamatė, kad atvyko policija, tai ir jis nuėjo į įvykio vietÄ . Jis gal 1 ar 2 kuoliukus iÅ¡traukė, bet jų nelaužė.

Kuoliukai buvo mediniai. KÄ Ä¯vykio metu E. L. turėjo rankoje, negali pasakyti. Ar kirvį turėjo, jis nežino, kas jo baltinius suplėšė – nežino. Su E. L. jokio fizinio kontakto nebuvo. Kas L. sužalojo, nežino. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas parodymus T. S. parodė, kad liepos 2 dienÄ paskambino mama ir pasakė, kad E. L. juos užpuolė ir papurÅ¡kė dujų balionėliu. Ä® automobilį įsimetęs medinį pagalį, dėl viso pikto, jis atvažiavo į įvykio vietÄ .

E. L. jį puolė su kirviu, sakė „nukirsiu“, ir jis pagaliu sudavė į E. L. kirvį. E. L. vėl ėmė ginčytis. Atvyko mama, policija. L. L. jį vadino snargliumi. L. L. jis nesudavė, ji policijai rodė mėlynes ant rankų, mėlynės buvo didelės, lyg karvė būtų jai įspyrusi. Mama buvo netoli, tėvas atėjo vėliau. Tėvo akys buvo raudonos, apsiašarojusios. Kai atvyko, E. L. nematė, policijos nebuvo, bet ji greitai atvažiavo, tuo pačiu metu pasirodė ir L. L.. Jis jai nesudavė, E. L. marškiniai nebuvo suplėšyti.

SistemiÅ¡kai lyginant kaltinamųjų parodymus matyti, jog skiriasi jų parodymai dėl E. L. turėto kirvio ir jo panaudojimo. A. S. nurodė, jog jam nežinoma ar E. L. turėjo kirvį, nors I. S. įvykio metu neva gynusi savo vyrÄ nurodė, kad E. L. pasibaigus dujoms išėjo į namus atsineÅ¡ti kirvio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡ioje byloje apklausta I. S. nenurodė, jog juos kirviu bÅ«tų užpuolęs E. L., nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-635/2016, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, apklausta nukentėjusiÄ ja nurodė, kad jai parvedus vyrÄ Ä¯ maÅ¡inÄ , ant jų E. L. puolė su kirviu ir ji vos spėjo iÅ¡važiuoti, kai L. jau buvo prie pat maÅ¡inos.

Tuo tarpu T. S. nurodė, kad paskambinus tėvams jis atvyko į įvykio vieta, ir būtent jis buvo užpultas L. su kirviu, tačiau jam nuo jo pavyko apsiginti atsivežta lazda. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. S. nurodo, jog jokio fizinio kontakto su E. L. nebuvo, tačiau jis pats nurodė, kad jam buvo suduota mediniu kuolu, taigi tarp šių asmenų fizinis kontaktas buvo. Be to, nors A. S. nurodo, kad nežino kas sužalojo L., tačiau iš I. S. parodymų matyti, kad ji pripažįsta sudavusi E. L. 5 ar 7 smūgius su šaka šalia esant vyrui, todėl A.

S. be jokios abejonės turėjo matyti ir matė bei suprato, kad prie L. sužalojimo prisidėjo ir jo sutuoktinė. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamos baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-635/2016 priimtame įsiteisėjusiame 2016-03-16 nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minimame nuosprendyje konstatuota, kad kai kurios I. S. ir A. S. nurodytos įvykio aplinkybės teismo posėdyje šiek tiek skiriasi nuo jų nurodytų pareiškime, jo patikslinime. Pavyzdžiui, teismas pažymėjo, kad:

„<...> I. S. pareiÅ¡kime nurodyta, kad prieÅ¡ juos smurto nenaudojo, tame pačiame pareiÅ¡kime nurodyta, kad buvo subraižytos vyro rankos. <...> A. S. paaiÅ¡kinime <...> nurodyta, kad E. L. mosikavo mediniu kuoliuku, kuriuo jam sudavė per rankas, įdrėskė veidÄ ir nenurodė, kad bÅ«tų suduota per galvÄ , o teismo posėdyje nurodė, kad nematė kuo jam buvo suduota bei parodė, kad buvo suduota per galvÄ , nuo ko jam svaigo galva.“ (t. 1, b. l. 88). Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek I. S., tiek ir T.

S. neginčija, jog medinėmis lazdomis smÅ«giavo E. L., ir nors jie nurodo, kad tai padarė gindamiesi nuo neteisėtų E. L. veiksmų, matyti, jog jie buvo atlikti abiem pusėms konfliktuojant dėl jų žemės ribų. Aplinkybę, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo vien gynybinio pobÅ«džio, patvirtina ir tai, jog nors I. S. ir A. S. iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos automobiliu, I. S. paprašė atvykti T. S., jis prieÅ¡ važiuodamas į konflikto vietÄ , ten jau nesant asmenų, kuriuos reikėtų ginti, pasiėmė medinę lazdÄ ir atvažiavęs su ja puolė E. L. ir L.

L..Teisėjų kolegija pažymi, jog analizuojant nukentėjusiųjų E. L. ir L. L. parodymus dėl nuteistųjų veiksmų, matyti, jog jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra iš esmės analogiški, atitinka vieni kitus, taip pat byloje surinktus objektyvius duomenis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2015-07-02 prie namų rado paleistus gyvulius, buvo išlaužyti elektrinio piemens kuoliukai. Buvo išlaužyta apie 20 kuoliukų. Kuoliukus susitvarkė.

Kuoliukai buvo ant kelio, S. pievoje. Jis žiÅ«rėjo televizorių, žmonos nebuvo. Pamatė prie sodo stovintį mėlynÄ automobilį ir kad S. rauna, laužo ir mėto kuoliukus. Atėjęs norėjo kuoliukus susitvarkyti, bet A. S. griebė jį už baltinių ir smogė ranka. I. S. atbėgo su metaliniu pagaliu ir pradėjo jį talžyti per rankas. Jis paskambino žmonai ir pasakė iÅ¡kviesti policijÄ . I. S. jam sudavė 5 ar 7 kartus. A. S. sudavė jam tris kartus į įvairias kÅ«no vietas, vienas smÅ«gis kliuvo į veidÄ , gal ir daugiau buvo suduota smÅ«gių, suplėšė baltinius.

Tada jis nubėgo į namus, pasiėmė dujų balionėlį. Atėjęs papurÅ¡kė į orÄ , nes S. puolė, kai norėjo tvarkytis kuoliukus. Buvo agresyvus užpuolimas. S. buvo girti, jautėsi alkoholio kvapas. Jie atsitraukė, kai jis papurÅ¡kė. Pamatė atvažiuojantį baltÄ automobilį, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo T. S. ir tiesiai pribėgo prie jo. Jis turėjo pagalį ir nukirto vielÄ . Atvyko policija, atėjo žmona. Kai atvyko jo žmona, tada T. S. puolė prie žmonos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L.

L. parodė, kad įvykio dienÄ grįžo namo ir pamatė iÅ¡leistus gyvulius, buvo sulaužyti kuoliukai, sudraskyta viela. Ji buvo pas draugę, kai paskambino jos vyras ir prašė kviesti policijÄ . IÅ¡kvietė policijÄ ir pati nuėjo. T. S. jai sakė necenzÅ«rinius žodžius. Ji sukryžiavo rankas, kad jis jai nesuduotų į veidÄ . I. S. spjaudėsi, rėkavo. T. S. pripuolė prie jos, ji atsitraukė, jis sudavė jai per rankas. Ant rankų buvo mėlynės iÅ¡ vienos ir kitos pusės. Å ie parodymai atskleidžia, jog abiejų nukentėjusiųjų parodymai dėl nuteistųjų veiksmų apimties iÅ¡ esmės sutampa, ir patvirtina jų privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas be pagrindo nevertino policijos pareigÅ«nų parodymų, nes jie itin svarbÅ«s dėl T.

S. veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ policijos pareigÅ«nų T. R. ir D. V. parodymų matyti, kad Å¡iems policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , joje buvo visi konfliktuojantys asmenys, jų akivaizdoje smurtas vartojamas nebuvo, abi pusės policijos pareigÅ«nams sakė, kad jos buvo muÅ¡amos. Akivaizdu, jog policijos pareigÅ«nams į įvykio vietÄ atvykus jau po to, kai buvo atlikti L. privataus kaltinimo skunde nurodyti smurtiniai nuteistųjų veiksmai, ir jiems tiesiogiai nestebėjus muÅ¡tynių, jie gali nurodyti tik tai, kÄ jiems pasakė konflikte dalyvavę ir jį matę asmenys, o kaip matyti iÅ¡ T.

R. parodymų, abi Å¡alys nurodė, kad buvo muÅ¡amos, dėl to akivaizdu, jog Å¡ie policijos pareigÅ«nų parodymai, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, esminės reikÅ¡mės nustatant įvykio metu nuteistųjų atliktų veiksmų apimtį, neturi.Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog tarp Å¡alių kilęs konfliktas yra įsisenėjęs, įvykio dienÄ konfliktinė situacija peraugo į muÅ¡tynes, kurių metu abi pusės pavartojo smurtÄ viena kitos atžvilgiu, įvykiai klostėsi chaotiÅ¡kai, dalyvavo 5 asmenys, buvo atvykstama ir iÅ¡vykstama iÅ¡ įvykio vietos, o Å¡ios aplinkybės iÅ¡ dalies pateisina tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymuose esančius neatitikimus.

Kita vertus, aplinkybę, jog dėl konflikto kilusių muÅ¡tynių metu buvo sužaloti E. L. ir L. L., patvirtina objektyvÅ«s byloje esantys duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-07-03 iÅ¡vada Nr. G 1154/15(03) nustatyta, kad E. L. padarytos poodines kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame dilbyje, kad sužalojimai padaryti dėl ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smÅ«gių poveikio kietais bukais, turinčiais pailgÄ , galbÅ«t ir iÅ¡gaubtÄ pavirÅ¡ių daiktais ar įrankiais paros bėgyje iki apžiÅ«ros, galbÅ«t nukentėjusiojo deklaruotu laiku, ir kad Å¡ie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l.15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-07-03 iÅ¡vada Nr. G 1153/15(03) nustatyta, kad L. L. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose, deÅ¡inio dilbio odos įdrėskimai, kad kraujosruvos padarytos dėl kietų, bukų, turinčių ribotÄ pavirÅ¡ių daiktų poveikio, kad odos įdrėskimai padaryti dėl kietų bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių, kad sužalojimai padaryti paros bėgyje iki apžiÅ«ros, galbÅ«t nukentėjusiosios deklaruotu laiku, ir kad Å¡ie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 16).

Šiomis specialistų išvadomis neginčytinai ir objektyviai nustatyti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai sutampa su jų parodymuose nurodytomis smurto prieš juos pavartojimo aplinkybėmis ir neginčytinai patvirtina, jog nuteistųjų S. veiksmuose egzistavo būtinieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai.Nors nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistųjų veiksmuose nebuvo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu teiginiu sutikti.

Visų pirma pastebėtina, jog Å¡i veika padaroma tik esant konkrečiai kaltininko kaltės formai – tyčiai (tiek tiesioginei, tiek netiesioginei). Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iÅ¡ jo paties parodymų, bet ir iÅ¡ jo atliktų veiksmų. Nustatant kaltės formÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas kitas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikÅ¡mingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-287-697/2017). Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos tokios faktinės aplinkybės, jog I. S., A. S. ir T. S. atliko smurtinius veiksmus: I. S. lazda sudavė nukentėjusiajam E. L. 5–7 smūgius į įvairias kūno vietas, vėliau I. S. ir A. S. vėl mušė pagaliais nukentėjusįjį E. L., vėliau T.

S. pavartojo L. L. adresu necenzÅ«rinius žodžius ir su pagaliu sudavė jai per rankas.Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik iÅ¡samus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio iÅ¡tyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veikÄ .

Atribojant Å¡ias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi bÅ«ti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis įvykio situacijÄ , kaltininko veiksmus, panaudotÄ Ä¯rankį, elgesį prieÅ¡ ir po nusikaltimo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr.2K–224/2009, 2K-7-54-677/2015, 2K-287-697/2017). Ä®vertinus nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, konflikto priežastį ir eigÄ bei nuteistųjų atliktus veiksmus, panaudotas priemones (pagalius), teisėjų kolegijai nekyla abejonės, jog atlikdami minėtus fizinius veiksmus, kurių metu buvo kontaktuojama su nukentėjusiaisiais, I.

S., A. S. ir T. S. tyčia smogdami pagaliais nukentėjusiesiems, suvokė pavojingÄ tokios veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl tokio jų veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, taigi jie buvo atlikti I. S., A. S. ir T. S. veikiant tiesiogine tyčia.Dėl turtinės ir neturtinės žalosNuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiesiems iÅ¡ nuteistųjų priteistomis turtinės ir neturtinės žalos sumomis.Skundžiamu nuosprendžiu priteista nukentėjusiesiems E. L. ir L.

L. iš I. S. ir A. S. solidariai 10 Eur turtinės žalos atlyginimui, iš I. S., A. S. ir T. S. solidariai – po 23,83 Eur turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl 10 eurų turtinės žalos atlyginimo už sulaužytus plastikinius kuoliukus. Nors plastikiniai kuoliukai byloje neapžiūrėti, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog konfliktas ir kilo būtent dėl medinių ir plastikinių kuoliukų ištraukimo ir sulaužymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nepriteisė žalos atlyginimo už medinius kuoliukus, nurodydamas, kad iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-30-635/2016 2016-03-16 (t. 1, b. l. 171) matyti, kad E. L. gynėjas advokatas A.

G. prašė pridėti prie bylos įrodymus tik 10 plastikinių sulaužytų kuoliukų, daugiau jokių įrodymų dėl kitų 10 medinių kuoliukų sulaužymo nėra, todėl apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistieji sulaužė 10 plastikinių kuoliukų, kurių vertė 10 Eur, ir iš S. solidariai priteisė10 Eur materialinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems. Nors skunde akcentuojama, jog šioje byloje kuoliukai neapžiūrėti, tačiau jie buvo apžiūrėti ir jų sulūžimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl to nėra pagrindo kvestionuoti šios nustatytos aplinkybės. Teismo nustatyta 10 Eur suma už sugadintus kuoliukus yra pagrįsta, reali ir objektyvi, nėra pernelyg didelė, atitinka protingumo ir teisingumo principus.

Taip pat pagrįstas ir teisingas apylinkės teismo priteistas turtinės atlyginimas iÅ¡ I. S., A. S. ir T. S. solidariai po 23,83 Eur, Å¡ias iÅ¡laidas nukentėjusieji patyrė dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, akivaizdu, jog Å¡ių veiksmų neatlikus, minėtos iÅ¡laidos nebÅ«tų patirtos, nes nebÅ«tų reikėję nustatyti nukentėjusiųjų sužalojimo lygį Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, už kurios paslaugas sumokėta suma ir sudaro Å¡iÄ nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dalį (t. 1, b. l. 7 ,8, 10).Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su tuo, jog iÅ¡ I.

S., A. S. ir T. S. priteista solidariai –400 Eur neturtinės žalos atlyginimui E. L. ir L. L.. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.

Priteisiant Neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ Neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ asmeniui, Neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas Neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu Neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenaikina apkaltinamojo nuosprendžio I. S., A. S. ir T. S. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra pagrindo atmesti E. L. ir L. L. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, nurodė, jog vertina nukentėjusiųjų patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , sumuÅ¡imų pasekmes.

Atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos ligos nėra tiesiogiai susijusios su padarytais nežymiais sveikatos sutrikdymais, be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojantis, kad konfliktas ir netinkamas jo sprendimas kilo iÅ¡ abiejų, tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų pusės, bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ I. S., A. S. ir T.

S. priteisė solidariai po 400 Eur kiekvieno iÅ¡ nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi (kasacinio teismo nutartis Nr.2K-452/2014 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – nuteistieji padarė tyčinį nusikaltimÄ , t. y. sudavė nukentėjusiesiems smÅ«gius lazdomis, dėl ko nuketėjusiajam E. L. padarytos poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inio dilbio srityje, o nukentėjusiajai L.

L. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose, padaryti deÅ¡inio dilbio odos įdrėskimais, ir tuo abiem nukentėjusiesiems padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai. Kita vertus, nuteistųjų padarytas sužalojimas nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų nukentėjusiesiems, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusieji dėl prieÅ¡ juos pavartoto smurto patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, neabejotinai po tokio įvykio, jie jaučia didesnį stresÄ , patiria nesaugumo jausmÄ .

Å ios aplinkybės neiÅ¡vengiamai lėmė emocinį sukrėtimÄ . Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir geriausiai atitinka nukentėjusiųjų bei nuteistųjų interesų pusiausvyrÄ .Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jų kaltė dėl Å¡io nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistųjų kaltės klausimu, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir I. S., A. S. ir T. S. kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Aptarti įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, neva nuteistieji nusikalstamos veikos nepadarė, ir įrodo I. S., A.

S. ir T. S. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį, ir jį pagrįstai priteisė iÅ¡ nuteistųjų. Taigi naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Dėl nukentėjusiųjų E. L. ir L. laukienės apeliacinių skundųNukentėjusieji E. ir L. L. praÅ¡o skundžiamÄ Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nuosprendį pakeisti: nukentėjusioji L.

L. praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo T. S. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur advokato iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme ir iÅ¡ nuteistųjų I., A. ir T. S. solidariai priteisti 1 000 Eur patirtų advokato iÅ¡laidų; nukentėjusysis E. L. praÅ¡o visiÅ¡kai tenkinti jo 2 000 Eur sumos civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nuteistųjų S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys bei pripažinti nuteistųjų I. ir A.

S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio.Nukentėjusiųjų teigimu, apylinkės teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas jų civilinį ieÅ¡kinį, neatsižvelgė į visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, pavirÅ¡utiniÅ¡kai aptarė L. Å¡eimos patirtÄ fizinį skausmÄ , nusikalstamos veikos pasekmes, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nemotyvavo, kodėl L. L. praÅ¡oma priteisti 5 000 Eur suma ir E. L. praÅ¡oma priteisti 2 000 Eurų suma neturtinės žalos atlyginimui yra per didelė ir praÅ¡o visiÅ¡kai tenkinti jų civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Su Å¡iais nukentėjusiųjų apeliacinių skundų teiginiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Kaip jau minėta, apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ priteisti nukentėjusiesiems E. ir L. L. iÅ¡ nuteistųjų S. solidariai po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, įvertino nukentėjusiųjų patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , sumuÅ¡imų pasekmes, taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos ligos nėra tiesiogiai susijusios su jiems padarytais nežymiais sveikatos sutrikdymais, be to, teismas atsižvelgė ir į tai kad nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojantis, kad konfliktas ir netinkamas jo sprendimas kilo iÅ¡ tiek nukentėjusiųjų, tiek iÅ¡ kaltinamųjų pusės. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos, prieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, motyvavo ir nurodė, kodėl jų praÅ¡oma priteisti neturtinė žala mažintina.Atsižvelgiant į teismo medicinos eksperto nukentėjusiesiems konstatuotus sužalojimus (kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-07-03 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1154/15(03) konstatuoti Å¡ie E. L. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame dilbyje;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-07-03 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1153/15(03) konstatuoti Å¡ie E. L. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejose rankose, deÅ¡inio dilbio odos įdrėskimai), akivaizdu, kad jie, prieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, negalėjo sukelti ilgalaikių neigiamų pasekmių jų sveikatai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus.

Teismas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlygintinÄ dydį nustatė pagal Å¡ioje konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai apie neteisingai iÅ¡spręstÄ atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ tokios iÅ¡vados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas ir negali bÅ«ti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalÄ dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai skirtinga, t. y. priteisiama nuo 150 Eur iki 1 448 Eur (LAT nutartys 2K-540/2014; 2K-452/2014; Nr. 2K-134/2014; 2K-120/2014; 2K-522/2013; 2K-473/2013; 2K- 680/2012; 2K-517/2011), taigi daug mažesnės pinigų sumos nei praÅ¡o nukentėjusieji.

Vertinant nukentėjusiesiems teismo medicinos eksperto konstatuotus sužalojimus ir jų pobÅ«dį, kartu atsižvelgiant į tai, kad ir pačių nukentėjusiųjų veiksmai konflikto metu turėjo įtakos neteisėtam S. elgesiui, akivaizdu, kad nukentėjusiųjų praÅ¡omos priteisti sumos yra nepagrįstos.Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ ir pobÅ«dį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismų praktikos tendencijas tokio pobÅ«džio bylose, todėl nukentėjusiųjų L. apeliacinių skundų reikalavimai priteisti atitinkamai 2 000 Eur ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui netenkintinas, pripažįstant, kad Å¡is klausimas pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡spręstas tinkamai, nenukrypstant nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertinus visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustačius nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Įstatymo taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio suma nustatyta, remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos panašiose bylose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Dėl provokuojančio nukentėjusiųjų elgesioBK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jam artimÄ asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas, kėsinimasis pavartoti smurtÄ arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-386/2012, 2K-166/2013ir kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu apylinkės teismas pagrįstai kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys, atsižvelgdamas į tai, kad jie visi tarpusavyje konfliktavo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad abi Å¡alys jau daug metų konfliktuoja dėl žemės sklypų ribų. Kaip liudytojas byloje apklaustas policijos pareigÅ«nas T. R. parodė, kad jam ne kartÄ yra tekę vykti malÅ¡inti konfliktų tarp S. ir L.. Nepaisant to, kad Å ilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės dalį, nukentėjusieji apsitvėrė jÄ elektriniu piemeniu ir jame paleido gyvulius, savo ruožtu S. perkėlė L. elektrinį piemenį, dėl to tarp Å¡alių kilo konfliktas, peraugęs į muÅ¡tynes, kurių metu buvo sužalotos abi konflikto pusės. Nepaisant įsiplieskusio konflikto, L.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiųjų provokuojantis elgesys turėjo įtakos veikos padarymui.Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte Nors E. L. apeliaciniame skunde teigia, kad I. S. ir A. S. konflikto metu buvo neblaivÅ«s ir Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti pripažinta jų atsakomybę sukinančia aplinkybe, tačiau pažymėtina, kad dėl to nukentėjusysis daro tik prielaidÄ , nes jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus jo paties ir nukentėjusiosios L.

L. subjektyviÄ nuomonę, byloje nėra. Pažymėtina, jog kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas T. R. parodė, kad nė vienas iÅ¡ įvykio dalyvių nesukėlė įtarimų dėl neblaivumo, todėl nebuvo pagrindo tikrinti blaivumÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti nuteistųjų I. ir A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųNukentėjusiosios L.

L. teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė visų raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstų iÅ¡laidų – 1 000 Eur – advokato pagalbai apmokėti. L. L. nurodo, kad advokatas atstovavo abiem nukentėjusiesiems, ruošė procesinius dokumentus, teismo procesas truko net keletÄ metų, teismo posėdžių buvo ne vienas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo sumažinti jos Å¡eimos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir atstovo sugaiÅ¡tÄ laikÄ procese, apylinkės teismo sprendimas sumažinti praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumÄ iki 600 Eur, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių, yra teisingas, atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Išlaidos priteistos E. L., nes, kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito (t. 1, b. l. 140), būtent jis sumokėjo advokatui A. Galminui už teisines paslaugas.Proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundi atmetami, nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų I. S., A. S. ir T. S. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto bei nukentėjusiųjų E. L. ir L.

L. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Teisėjos                                                                                                                                  Dalia Kursevičienė                                                                                                                                                Edita Lapinskienė