2018-10-03 Nr. AB-17286-3-62-3-00337-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2272-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00337-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovas), 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. būnant Pravieniškių PN 2-ame sektoriuje bendrabučio tipo patalpose jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos gyvenimo sąlygos, jos buvo kankinančios. Pareigūnai nesilaikė nustatytos tvarkos dėl naujai atvykusių asmenų supažindinimo pasirašytinai su vidaus tvarka. Gyvenamojo ploto trūkumas sudarė daugiau kaip 1 kv. m, nes plotą mažino tai, kad nebuvo poilsio kambario, asmeniniai drabužiai buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje, nebuvo patalpos maisto produktams susidėti, buvo per maža virtuvėlės patalpa, papildomai atsirado daiktų (televizorių, radijo imtuvų ir kt.), plotą užėmė gultai, pertekliniai daiktai. Poilsio kambario nebuvimas lėmė didesnę trintį tarp nuteistųjų (susibūrimai persikeldavo į miegamąsias patalpas, o tai sąlygojo pašalinius garsus, triukšmą, nepakankamą vėdinimą, privatumo stoką). Pareiškėjas beveik niekada nesinaudodavo būrio virtuve, nes nepakakdavo kantrybės laukti eilėse, vykdavo nuolatiniai ginčai tarp nuteistųjų, kurie peraugdavo į agresiją. Jo skaičiavimais, skalbimo ir džiovinimo paslauga vienas nuteistasis gali pasinaudoti vieną kartą per septynis mėnesius. Suteikta teisė tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu neatitiko teisės aktuose nustatyto reglamentavimo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių 19.4 punktas nustato, jog atitinkamų vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti. Dėl teisės apsilankyti duše dažniau nei vieną kartą per savaitę nuteistiesiems suteikimo yra pasisakęs ir Seimo kontrolierius 2017 m. sausio 12 d. pažymoje. Taip pat buvo per mažas kiekis dušo sietelių.

4. Pareiškėjo teigimu, gyvenamuosiuose pastatuose šiferiniuose stogo lakštuose yra uždraustos medžiagos – asbesto. Pažeidus produktą turintį asbesto, jo plaušeliai pasklistų, patektų į organizmą, sukeltų mirtinus vėžinius susirgimus. Nurodė, kad atsakovas suteikė netinkamą gulimą inventorių – lovą, nes ji yra daugiavietė ir pasibaigęs jos eksploatavimo laikas, o teisės aktuose nustatyta, kad vienam asmeniui turi būti skiriama viena metalinė lova. Drabužių džiovinimas toje pačioje patalpoje didino kameros drėgmės lygį, šaltuoju paros metu drabužiai nedžiūdavo, pelijo, vėdinimas per langus buvo nepakankamas, ypač, kai lauke šalta arba karšta. Gyvenamajai vietai tvarkyti pirko valymo priemones iš asmeninių lėšų, naudojo savo asmeninius drabužius, kaip valymo skudurus, nes atsakovas valymo priemonių nesuteikdavo.

5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų, netiekė asmeninei higienai šilto vandens, netinkamai įrengė vietas rūkymui, nėra įrengtų evakuacinių išėjimų, nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu. Nepatogus sėdėjimas sukėlė nepatogumus valgant, rašant laiškus, skaitant, skaitymas antrame lovos aukšte buvo nekokybiškas ir blogino regėjimą, nes buvo per tamsu. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė nuovargį ir išsekimą, sąnarių gėlimą, stuburo, nugaros, kaklo skausmus, nuolatinę antisanitarinę aplinką, orumo pažeminimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimas su kitais, pasidarė uždaresnis, sutriko sveikata, kilo pavojus susirgti infekcinėmis ligomis, buvo veikiamas psichologiškai, miegas buvo neramus, neišsimiegodavo, pasidarė apatiškas aplinkai, prarado ir tinkamai nebeįvertina gyvenimo vertybių, prarado savisaugos jausmą, buvo nuolatinėje baimėje ateityje susirgti nepagydoma liga. Visas nurodytas aplinkybes priskiria kankinimui ir nežmoniškam elgesiui su juo.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsiliepime nurodė, kad M. A. Pravieniškių PN bausmę atliko laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. Įstaigoje buvo paskirtas gyventi į 2-ą sektorių, gyveno 3-io būrio 1-oje brigadoje ir 2-o būrio 2-oje brigadoje. Pagal galiojančius teisės aktus, nuteistiesiems skirtas gyvenamas plotas skaičiuojamas nepriklausomai nuo inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Atsakovo teigimu, vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkėje numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio patalpose, lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Pagal galiojančius teisės aktus virtuvėlė (kiekvienam būriui) įrengiama esant techninėms galimybėms. Įstaiga neturi galimybės įrengti nuteistiesiems ir poilsio kambarių, ir virtuvėlių, todėl nuteistųjų pageidavimu visuose būriuose įrengtos virtuvėlės, o poilsio kambarių 3-iame ir 2-ame būriuose nėra. Įstaigoje suteikta galimybė išsiskalbti ir ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti švarią patalynę. Savo nuosavus drabužius nuteistieji gali skalbti patys 2-o sektoriaus skalbykloje būrio maudymosi laiku. Patalpos ventiliuojamos per langus ir ventiliacines angas. Kiekvienam pataisos namuose laikomam nuteistajam, įskaitant ir pareiškėją, buvo išduodama: skalbiamasis muilas – 200 g –vieną kartą per mėnesį, tualetinis muilas – 100 g – vieną kartą per mėnesį, tualetinis popierius – 1 rulonas – vieną kartą per mėnesį, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Toks kiekis ir periodiškumas atitinka Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas materialinio buitinio aprūpinimo normas.

8. Nurodė, kad įstaigoje patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka, yra sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Teisės aktai nereglamentuoja, kokios lovos turi būti įrengtos nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos, jų užimamo ploto apskaita nevedama. Pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, pagal patvirtintą konkretų, kiekvieno būrio nuteistųjų maudymosi duše laiką. Po sporto nuteistasis galėjo pasinaudoti būryje įrengta dušine (karšto vandens šildytuvai ir dušo purkštukai įrengti visuose būriuose). Pastato, kuriame įrengti 1-4 būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodytos ligos nėra gyvybiškai pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl gyvenamojo ploto trūkumo ar higienos normų reikalavimų nesilaikymo, nėra. Į Psichologinę tarnybą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė, todėl aplinkybės, jog jis jautė pažeminimą ar dvasinę skriaudą yra nepagrįstos. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

9. Atsakovas taip pat pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir pripažino, kad pareiškėjo M. A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde prašo priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., į teismą su skundu kreipėsi 2017 m. kovo 7 d., t. y. nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, todėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, netenkino.

12. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN direktoriaus įsakymais pareiškėjas buvo paskirtas ir atitinkamais laikotarpiais gyveno 2-o sektoriaus bendrabučio tipo 3-io būrio 1-oje brigadoje ir 2-o būrio 2-oje brigadoje. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, žalą kildina iš kalinimo sąlygų bendrabučio tipo patalpose. Kadangi duomenų apie kartu su pareiškėju tam tikroje patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš toje patalpoje esančio miegamųjų vietų skaičiaus.

Remdamasis atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad 3-io būrio 1-oje brigadoje yra 21 miegamoji vieta, gyvenamosios patalpos plotas 65,46 kv. m. ploto, 2-o būrio 2-oje brigadoje yra 21 miegamoji vieta, gyvenamosios patalpos plotas 66,07 kv. m. Taigi vienam asmeniui teko atitinkamai 3,12 kv. m. ir 3,15 kv. m. ploto. Pareiškėjas su minėtomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad miegamųjų vietų skaičius 3-io būrio 1-oje brigadoje buvo 20, o 2-o būrio 2-oje brigadoje buvo 22. Tokiu atveju pareiškėjui 3-io būrio 1-oje brigadoje teko 3,27 kv. m. ploto, o 2-o būrio 2-oje brigadoje teko 3,00 kv. m. ploto.

Teismas nurodė, kad tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktais duomenimis 3-io būrio 1-oje brigadoje gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Ginčas kyla dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto 2-o būrio 2-oje brigadoje. Pareiškėjas teismui pateikė 2012 metų pažymas, patvirtinančias miegamųjų vietų skaičių, o atsakovas pateikė 2016 m. rugpjūčio 5 d. duomenis dėl miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, sprendė, kad gyvenamų vietų skaičius 2-o būrio 2-oje brigadoje atitinkamais laikotarpiais kito, tačiau nei pareiškėjo, nei atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai nepatvirtina, kiek konkrečiai gyvenamųjų vietų 2-o būrio 2-oje brigadoje buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d.

Teismas pažymėjo, kad atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ginčui aktualiu laikotarpiu 2-o būrio 2-oje brigadoje buvusių 22 gyvenamųjų vietų nepaneigus, vertino, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., pareiškėją apgyvendinus 2-o būrio 2-oje brigadoje, teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko 0,1 kv. m. ploto). Nors Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą (3,1 kv. m.) neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

Todėl teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamojoje patalpoje esantys baldai, nuteistųjų reikmenys, asmeniniai daiktai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl drabužių džiovinimo gyvenamosiose patalpose, poilsio kambario nebuvimo, patalpos maisto produktams laikyti, per mažos virtuvėlės patalpos ir per mažo kiekio dušo sietelių, nurodė, kad atsakovas pripažino, jog 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, todėl šį pažeidimą pripažino nustatytu. Pareiškėjas pripažino, kad kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti, todėl minėtos teisės aktų nuostatos šiuo klausimu nebuvo pažeistos. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau - ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, tačiau nei šis, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja sanitarinių ar virtuvėlių patalpų plotų. Todėl pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl per mažų virtuvėlių, teismas vertino kaip nepagrįstas. Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl virtuvėlių plotų trūkumo, dušo sietelių per mažo kiekio, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.

14. Teismas nustatė, kad 2-ojo sektoriaus nuteistieji maudosi pagal Pravieniškių PN direktoriaus patvirtintą grafiką, t. y. vieną kartą per savaitę. Teismas vertino, kad teisė vieną kartą per savaitę maudytis duše, negali būti laikoma Higienos normos 68 punkto pažeidimu, nes ši teisė nėra suteikiama rečiau nei nurodoma minėtoje teisės normoje. Pareiškėjo paminėtoje Seimo Kontrolieriaus 2017 m. sausio 12 d. pažymoje rekomendacija dėl galimybės sudarymo nuteistiesiems apsilankyti duše dažniau nei vieną kartą per savaitę nėra privalomo pobūdžio, yra adresuota ne Pravieniškių PN administracijai, priimta ne ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl nagrinėjamam atvejui neturi teisinės reikšmės ir plačiau neanalizuotina. Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į EŽTT praktiką, teismas vertino, kad pareiškėjui suteikiant vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, nacionaliniai teisės aktai pažeisti nebuvo ir nėra pagrindo spręsti, kad jo teisė palaikyti asmeninę higieną galėjo būti pabloginta taip, kad būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

15. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, jog jam nebuvo išduodamas inventorius patalpoms valyti, buvo suteikta netinkama lova, nurodė, kad atsakovas atsiliepime nurodo, jog higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos, pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. Teismas nustatė, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui). Byloje nėra ginčo dėl lovos pareiškėjui nesuteikimo, todėl minėto teisės akto nuostatos pažeistos nebuvo. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog aplinkybės dėl inventoriaus patalpoms valyti neišdavimo, netinkama lova pažeidė jo teises, tačiau aplinkybės, kad pats pirko valymo priemones, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, nenurodė, kad dėl minėtų aplinkybių buvo pareiškęs raštu pretenzijas atsakovui ir tokių duomenų nepateikė, todėl pareiškėjo argumentus dėl neišduodamo inventoriaus ir netinkamos lovos atmetė kaip deklaratyvius, neindividualizuotus ir nepagrįstus.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl pastatų konstrukcijose esančio asbesto ir dėl to kilusio pavojaus sveikatai, nurodė, kad atsakovas atsiliepime pripažino, jog gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferiu, kuriame yra asbesto, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pravieniškių PN 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte, atsakydamas dėl pareiškėjo M. A. kalinimo sąlygų, nurodė, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. 36-1248(7) konstatuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose (2 būrys, 2 brigada) ir bendro naudojimo patalpose remonto darbai nevykdomi, nėra išardyta jokių paviršių, kurių sudėtyje galėtų būti asbesto, aplinkoje nėra šiferio nuolaužų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje negalėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, todėl pareiškėjo skundo teiginius dėl to atmetė.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tuo, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nėra evakuacinių išėjimų, teismas nurodė, jog pareiškėjo į bylą pateiktame Pravieniškių PN 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte atsakovas nurodė, kad pataisos namai vadovaujasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimo“. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Byloje nėra duomenų, jog minėtas raštas būtų ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas sprendė, kad priešgaisrinių taisyklių įstaigoje yra laikomasi, o pareiškėjo argumentus šiuo klausimu atmetė kaip nepagrįstus.

18. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus, tačiau tai, jo nuomone, nėra tinkamas vėdinimas žiemą, kai šalta, arba vasarą, kai karšta. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. S-18462, kuriame nurodyta, kad gyvenamosios patalpos, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ventiliuojamos per langus ir ventiliacines angas, sprendė, jog gyvenamųjų patalpų vėdinimas atitiko Higienos normos reikalavimus, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nekonstatavo.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis, kaip naujai atvykęs asmuo, nebuvo supažindintas pasirašytinai su vidaus tvarka, paneigia atsakovo pateikta Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė, kurioje yra pareiškėjo parašas, patvirtinantis, jog su nuteistojo atmintine bei su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis jis supažindintas. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai teigė, jog atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų, nesuteikė tinkamai asmeninei higienai šilto vandens, netinkamai įrengė vietas rūkymui, nesirūpino elektros instaliacijos tvarkingumu, per retai suteikė teisę naudotis skalbimo ir džiovinimo paslauga, kad nepatogus sėdėjimas sukėlė nepatogumus valgant, rašant laiškus, skaitant, skaitymas antrame lovos aukšte buvo nekokybiškas ir blogino regėjimą, tačiau minėtų aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl nurodytų aplinkybių atsiradusių pasekmių ir žalos fakto, nepateikė įrodymų patvirtinančių nusilpusį regėjimą, atsakovo pateikti Sveikatos priežiūros tarnybos duomenys aplinkybių dėl regos sutrikimų nepatvirtina. Teismas nesutiko su pareiškėjo atliktais preliminariais skaičiavimais ir aplinkybe, kad kiekvieną savaitę kiekvienas nuteistasis turi po 10 kg sausų skalbinių, kurie skalbiami pagal Skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-112, nes pareiškėjas tvirtina, kad nuteistieji turi galimybę drabužius skalbtis patys, be to, minėtoje sutartyje yra numatyta sausų skalbinių orientacinė apimtis, tai reiškia, jog ji gali kisti. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

20. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes dėl kalinimo sąlygų įtakos jo sveikatos būklei. Atsakovo į bylą pateiktame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad Asmens sveikatos istorijoje pareiškėjo kreipimąsi dėl gyvenamojo ploto neužtikrinimo ar higienos normų reikalavimų nesilaikymo, jog dėl to sutriktų sveikata, patvirtinančių duomenų nėra. Įvertinęs medicininiame pažymėjime nurodytas diagnozes, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos būklės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo nurodytus sutrikimus galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos. Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos 2017 m. balandžio 21 d. pažymoje nurodyta, kad M. A. į psichologus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė, todėl teismas sprendė, kad kalinimo sąlygos negalėjo tiesiogiai daryti įtaką pareiškėjo sveikatos sutrikimams, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog kalinimo sąlygos Pravieniškių PN galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

21. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl asmenų kalinimo sąlygų, teismas sprendė, kad nors pareiškėjas nepilnus trylika mėnesių buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis (nežymiai pažeidžiant vienam asmeniui turėjusią tekti gyvenamojo ploto normą (trūko tik 0,1 kv. m.) ir Taisyklių 5.8 p.), tačiau nustatytus pažeidimus iš dalies kompensavo tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, turėjo judėjimo laisvę viso lokalinio sektoriaus teritorijose, galėjo sportuoti, lankyti koplyčią, sveikatos priežiūros tarnybą, užsiimti kita leistina veikla, buvimas gyvenamojoje patalpoje jam buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku, nesant įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 22. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą, nepagrįstai vadovavosi dokumentais, kurie gerina atsakovo padėtį ir yra netikslūs, neatėmė baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Teismas turėjo vadovautis dokumentais, kurie aktualūs ginčo laikotarpiu. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, susijusią su asbesto buvimu, taip pat vadovavosi ne naujausia EŽTT praktika vertindamas dušo įrengimą ir karšto vandens tiekimą. Teismas taip pat netinkamai vertino argumentus dėl netinkamos miegamosios vietos ir lovos suteikimo pareiškėjui. Be to, teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, pažeidžia higienos reikalavimus, taip pat teisės aktuose nustatytas normas. Pažymi, kad dėl didelio asmenų kiekio, nepakanka laiko pasinaudoti dušu, asmens higiena. Pareiškėjas teigia, kad šešias dienas per savaitę, kuomet jam nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti po dušu, jis patyrė orumo pažeminimą, nepatogumą, nes buvo priverstas būti antisanitarinėje ir nehigieniškoje aplinkoje. Dėl nuolat naudojamo šalto vandens, jis jautė sąnarių gėlimą ir stuburo skausmus.

24. Nesutinka su teismo argumentais, kad Seimo kontrolierių išvada Pravieniškių PN netaikoma, kadangi tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Pravieniškių PN vienodai nustatyta teisė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę.

25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, kadangi dėl gyvenimo sąlygų, nustatytų teisės aktuose neužtikrinimo, jis jautė nepatogumus, patyrė nežmoniškas ir kankinančias, nesaugias ir orumą žeminančias sąlygas.

26. Teismas neišreikalavo iš atsakovo įrodymų dėl asbesto buvimo ore, nepasisakė dėl to, kad asbestas ir jo gaminiai yra uždrausti visoje Lietuvoje. Teismas neatliko išsamios pareiškėjo nurodytų faktų analizės, nevertino nurodytų aplinkybių.

27. Kadangi atsakovas nesuteikė pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, jis buvo kalinamas jo sveikatą žalojančioje aplinkoje, jam buvo sudarytos kankinančios ir orumą žeminančios, antisanitarinės kalinimo sąlygos, dėl to padaryta neturtinė žala, kuri turi būti priteista iš atsakovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, nesuteikiant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, <...> apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

32. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų ir aplinkybių vertinimu, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai pripažino, kad pareiškėjo pretenzijos ginčo laikotarpiu dėl teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio ploto Pravieniškių PN bei laisvalaikio kambario neįrengimo yra pagrįstos, kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus, susijusius su higienos normų reikalavimais, pripažino nepagrįstais.

34. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas dar labiau sumažėjo, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į baldų užimamą plotą atsižvelgiama tuo atveju, kai nustatoma, kad ploto pažeidimas buvo Konvencijos 3 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, tačiau konstatuodamas gyvenamojo ploto normos pareiškėjo atžvilgiu pažeidimą, įvertino ir tai, kad dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į baldais ir kitu inventoriumi užimtą plotą, yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad teismas neteisingai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, vadovavosi netiksliais ir atsakovo padėtį gerinančiais dokumentais.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme turėjo teisę ginčyti atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus duomenis, teikdamas detalius paaiškinimus, rašytinius įrodymus, prašydamas apklausti liudytojus. Tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikytas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, objektyvumu. Be to, nesant duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienam asmeniui tenkantį plotą skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalydamas iš miegamųjų vietų skaičiaus.

36. Dėl asbesto buvimo Pravieniškių PN pastato konstrukcijose teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Tačiau pareiškėjas nenurodė, kad konstrukcijos, kuriose buvo asbesto, būtų laužomos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad sudarant nesaugią aplinką kalėti buvo keliamas pavojus pareiškėjo sveikatai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl asbesto laikymo atmestini.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau, kaip minėta, proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomi. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina teismo atliktas įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai ar atsakovo naudai, juolab, kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

38. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

39. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN sąlygas (gyvenamosios patalpos ploto ir laisvalaikio kambario nebuvimo), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius