a5efced3-d0b5-46da-b849-23abd13d4579 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-986-614/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03773-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. T. ieÅ¡kinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. T. kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės R. K. 5 786,80 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovės reikalavimo užtikrinimo pagrindu praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismas priims sprendimÄ byloje, areÅ¡tuoti atsakovei R. K. priklausančias pinigines lėšas 5 786,80 Eur sumai, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose ir priklausančias atsakovei arba esančias pas kitus trečiuosius asmenis, tačiau priklausančias atsakovei, leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove; piniginių lėšų nesant, ar nesant pakankamai, - areÅ¡tuoti atsakovei R. K. priklausantį kilnojamÄ jį ir/ar nekilnojamÄ jį turtÄ 5 786,80 Eur sumai.

Nurodo, kad egzistuoja grėsmė palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, t. y. kad reikalavimas gali bÅ«ti neįvykdytas laiku nesiėmus bÅ«tinų ir pagrįstų vykdymo užtikrinimo veiksmų dėl to, kad praÅ¡oma priteisti suma skolininkei yra didelė ir ji vengia prievolės vykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir areÅ¡tavo atsakovės R. K. nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 5 786,80 Eur sumos, uždraudžiant atsakovei areÅ¡tuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtÄ valdyti ir juo naudotis.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas.

5. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės nurodytus argumentus bei pridėtus įrodymus dėl piniginio reikalavimo, į tai, kad ginčo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu ar laidavimu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalaujama suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė gali perleisti turtÄ tretiesiems asmenims ar jį apsunkinti ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Todėl, siekdamas užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei atsakovės teisėtų interesų apsaugÄ , praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 6. Atsakovė R. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4940-647/2020 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirajame skunde nurodė: 6.1. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kime grėsmę bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui siejo su nebendradarbiavimu, t. y. vengimu grÄ Å¾inti susidariusiÄ skolÄ , taip pat tuo, jog ieÅ¡kinio suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, neva yra didelė (nors pati pripažino, jog atsakovės turtinė padėtis ieÅ¡kovei nėra žinoma)­, tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. 6.2.

Nurodė, kad teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teikianti Å¡alis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad prieÅ¡inga Å¡alis iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-418-241/2020). 6.3.

IeÅ¡kovė jokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ (ketinimÄ paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar pinigines lėšas), turint tikslÄ eliminuoti bet kokiÄ galimybę ateityje įvykdyti ieÅ¡kovės naudai priimtÄ teismo procesinį sprendimÄ , ne tik, kad nepateikė, bet net ir nenurodė, nors bÅ«tent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Taip pat ir teismas – skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno pagrįsto argumento, kuris bÅ«tų pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

7. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį. Atsiliepime nurodė: 7.1. IeÅ¡kovės nuomone, pirmos instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , laikėsi tiek civilinio proceso įstatymo normų, tiek analogiÅ¡kai suformuotos teismų praktikos reikalavimų. 7.2. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kinio suma jai nėra didelė, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, nors CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo taisyklė galioja ir Å¡iuo atveju. 7.3.

IeÅ¡kovės nuomone, viena iÅ¡ aplinkybių, kuri galimai pagrindžia atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , yra procesinių dokumentų Å¡ioje byloje įteikimo problema. Atsakovei procesinius dokumentus pavyko įteikti tik jos darbovietėje, o pačios atsakovės nurodytu adresu dokumentų nepavyko įteikti, nes ji jų neatsiėmė paÅ¡te. IeÅ¡kovės manymu, tokia aplinkybė, parodo, kad atsakovė galimai bando iÅ¡vengti tam tikrų dokumentų jai įteikimo. 7.4. Nurodė, kad dar 2017 m. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00446-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), kuriame R.

K. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad tarp Å¡alių susiklostė civiliniai santykiai, t. y. UAB „Ajansa“, UAB „Vetinga“ ir R. K. 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė triÅ¡alį susitarimÄ , kurio pagrindu R. K. įsipareigojo atsiskaityti ir netgi dalį įsipareigojimo įvykdė, pervesdama 2000 Eur (Å¡io susitarimo pagrindu atsiradusias kreditoriaus teises dabar ir yra perėmusi ieÅ¡kovė). IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ios aplinkybės taip pat patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimas:

1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas;

2) grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

11. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo, todėl dėl Å¡ios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

12. Sprendžiant dėl apeliantės argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, t. y. dėl atsakovei didelės ieÅ¡kinio sumos, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai nuo 2016 metų plėtoja praktikÄ , kad didelei ieÅ¡kinio sumai nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto areÅ¡to taikymÄ aplinkybės reikÅ¡mė. IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo.

Tokio iÅ¡imtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areÅ¡tas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019, 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-599-464/2019).

13. Aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykÄ ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ negali bÅ«ti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017, 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019). Ne asmens turtinė padėtis, o jo nesÄ Å¾iningumas lemia tokių priemonių, kaip turto areÅ¡tas, pritaikymÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis nėra skolininko turto sukaupimas/suradimas bÅ«simam iÅ¡ieÅ¡kojimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-549-464/2019).

14. Ä®rodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme reikalavimÄ ir kartu praÅ¡o taikyti antrajai ginčo Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti. Todėl bÅ«tent ieÅ¡kovė, kuri yra suinteresuota savo teisių gynimu, ir privalėjo teismui pateikti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ (CPK 12 straipsnis).

15. Apeliacinio teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės, t. y. neįrodė nei fakto, kad atsakovei ieÅ¡kinio suma yra didelė, nei atsakovės nesÄ Å¾iningų veiksmų (t. y. kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ar pan.). Ta aplinkybė, kad atsakovei nepavyko įteikti dokumentų jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, neparodo jos nesÄ Å¾iningumo. Kaip nurodo pati ieÅ¡kovė, dokumentai atsakovei buvo įteikti jos darbovietės adresu.

Be to, atsakovė Å¡ioje byloje yra aktyvi, laiku pateikė prieÅ¡taravimÄ dėl teismo įsakymo, taip pat atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir kitus dokumentus, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė galimai bando iÅ¡vengti tam tikrų dokumentų jai įteikimo. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės nesÄ Å¾iningumo nepatvirtina ir ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl 2017 m. pradėto ir vėliau, konstatavus civilinius santykius, nutraukto ikiteisminio tyrimo, nes kaip jau buvo minėta, aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykÄ ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ negali bÅ«ti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

Taigi, ieÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

16. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ (CPK 144, 145 straipsniai), todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: AtskirÄ jį skundÄ patenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4940-647/2020 panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Teisėja Eglė Surgailienė