Legislator Case Law & Legislation
a5ee8d2e-fe6e-4a8a-95d4-d5683a763669 AI generated

a5ee8d2e-fe6e-4a8a-95d4-d5683a763669 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number a5ee8d2e-fe6e-4a8a-95d4-d5683a763669
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

             Nr. 1S-98-317/2014             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.12.4., 2.1.16.2.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. kovo 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos G. L. S atstovo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundÄ dėl 2016-01-27 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria patenkintas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymas ir leista padaryti kratÄ G.

Legislator headnote

AI generated

a5ee8d2e-fe6e-4a8a-95d4-d5683a763669 · Panevėžio apygardos teismas: Pažymi, kad vertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 str. nustatytų teisių apribojimo bÅ«tinumÄ demokratinėje visuomenėje reikia nustatyti, ar apribojimas atitinka primygtinį socialinį poreikį ir ar jis proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Susitariančiosios Valstybės turi tam tikrÄ vertinimo laisvę dėl apribojimo bÅ«tinumo vertinimo, tačiau Teismas nuosekliai pabrėžia, kad Konvencijos 8 str. 2 d. nustatytos iÅ¡imtys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos griežtai, ir jų poreikis konkrečioje byloje nustatomas įtikinamai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Nr. 1S-98-317/2014             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.12.4., 2.1.16.2.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. kovo 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos G. L. S atstovo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundÄ dėl 2016-01-27 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria patenkintas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymas ir leista padaryti kratÄ G.

L. S gyvenamojoje vietoje, n u s t a t ė : Skundžiama 2016-01-27 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi, siekiant surasti ir paimti daiktus, reikÅ¡mingus bylai tirti ir nagrinėti teisme – 1300 eurų, auksinius papuoÅ¡alus (du vestuvinius žiedus, grandinėlę, auskarÄ ), diktofonÄ Olympus WS-831-E1-SLV, leista padaryti kratÄ G. L. – Stočkės gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame Vilniaus m., J. K. g. 3-12. G. L. S atstovas advokatas mano, kad dėl Å¡ios nutarties priėmimo buvo pažeistos jo atstovaujamosios G.

L.S teisės, todėl skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ 2016-01-27 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti prokurorÄ grÄ Å¾inti kratos metu iÅ¡ G. L.S paimtus 1300 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 str. 1, 2, 3 d. nurodo, kad krata, kaip procesinės prievartos priemone, turi bÅ«ti siekiama surasti ne bet kokius daiktus ar vertybes, tačiau nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu bÅ«du gautus ar įgytus daiktus bei vertybes, taip pat daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti.

IÅ¡ to seka, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje atlikti kratÄ privalo nurodyti, kokius konkrečius nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu bÅ«du gautus ar įgytus daiktus bei vertybes, taip pat daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, reikia surasti bei paimti iÅ¡ atitinkamo asmens. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2016-01-27 priimdama skundžiamÄ nutartį kratai daryti, be visų kitų iÅ¡vardintų daiktų taip pat nurodė surasti ir paimti iÅ¡ G.

L. S. 1300 Eur, tačiau visiÅ¡kai nenurodė, kokie yra Å¡ių 1300 Eur individualÅ«s identifikaciniai požymiai, leidžiantys juos pripažinti nusikalstamu bÅ«du gautomis vertybėmis. Dėl to, vykdydami ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, policijos pareigÅ«nai, atvykę atlikti kratos G. L.S. gyvenamojoje vietoje, paprasčiausiai iÅ¡ jos turimų grynųjų pinigų atskaičiavo 1300 Eur ir paėmė, nepaisant to, kad Å¡ie pinigai, kaip nurodo apeliantas, jokio ryÅ¡io su byla. Skunde nurodoma, kad pastarÄ jÄ aplinkybę grindžia prie skundo pridėti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad G.

L.S. vien laikotarpiu nuo 2015-12-03 iki 2016-02-19 yra iÅ¡gryninusi didesnę nei 2500 Eur pinigų sumÄ . Atsižvelgiant į tai, pasak atstovo advokato, akivaizdu, jog 2016-02-19 kratos metu pas G. L.S paimti pinigai yra jos asmeninė nuosavybė, todėl jų nepagrįstas paėmimas be pagrindo suvaržo G. L. S. nuosavybės teises.Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo (toliau – LAT) 2007-07-29 apibendrinimu (Publikuotu: "Teismų praktika" Nr. 31, 2009 m.) ir nurodoma, jog Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama tinkamos kratos ar poėmio ribų apibrėžties svarba (BPK 145 straipsnio 3 dalis, 147 straipsnio 1 dalis), o Å¡ios praktikos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendime dėl kratos ar poėmio ieÅ¡komi ir paimtini objektai turėtų bÅ«ti nurodomi kiek įmanoma konkretizuojant.

Pažymi, kad vertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 str. nustatytų teisių apribojimo bÅ«tinumÄ demokratinėje visuomenėje reikia nustatyti, ar apribojimas atitinka primygtinį socialinį poreikį ir ar jis proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Susitariančiosios Valstybės turi tam tikrÄ vertinimo laisvę dėl apribojimo bÅ«tinumo vertinimo, tačiau Teismas nuosekliai pabrėžia, kad Konvencijos 8 str. 2 d. nustatytos iÅ¡imtys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos griežtai, ir jų poreikis konkrečioje byloje nustatomas įtikinamai.

Bendriausia prasme Teismo praktikoje nekvestionuojama bÅ«tinybė tam tikromis aplinkybėmis taikyti tokias prievartos priemones, kaip krata patalpose ir (ar) tam tikrų objektų paėmimas siekiant gauti tam tikrų nusikalstamų veikų įrodymų. Tačiau Å¡ios priemonės turi bÅ«ti pateisinamos reikÅ¡mingais ir pakankamais motyvais, be to, turi bÅ«ti laikomasi proporcingumo principo. Skundu teismo praÅ¡oma atkreipti dėmesį ir į tai, jog G. L.S. gyvena ne viena, o turi du nepilnamečius vaikus, todėl iÅ¡ jos paimti pinigai yra bÅ«tini ne tik jos pačios, tačiau ir nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui - maitinimui, aprengimui, vežimui į ugdymo įstaigas, komunalinių paslaugų apmokėjimui, todėl Å¡ių pinigų paėmimas yra neproporcingas jos nuosavybės teisių apribojimas, galintis turėti sunkias socialines pasekmes.Atsiliepimų į skundÄ negauta.Skundas atmestinas.             IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad 2016-01-27 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o krata atlikta nepažeidžiant procesinių teisės normų.BPK 145 str. 1 d. numato, jog, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratÄ .

Pagal BPK 145 str. 3 d. nuostatas, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais krata gali bÅ«ti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu, tačiau Å¡iuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi bÅ«ti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Taigi, krata gali bÅ«ti atliekama esant BPK 145 str. 1 d. numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.Krata G. L. S gyvenamojoje vietoje buvo atlikta ikiteisminio tyrimo teisėjai priėmus motyvuotÄ nutartį.

Joje teismas nurodė ieÅ¡kotinus objektus bei pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog atitinkami objektai - pavogtieji 1300 eurų, auksiniai papuoÅ¡alai (du vestuviniai žiedai, grandinėlė, auskaras), diktofonas Olympus WS-831-E1-SLV gali bÅ«ti pas nutartyje nurodytÄ asmenį, t.y. G. L. S. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prieÅ¡ atliekant kratÄ byloje buvo tam tikrų duomenų apie pareiÅ¡kėjo galimas sÄ sajas su tiriama vagyste. Tuo metu buvusioje situacijoje Å¡ie duomenys ikiteisminio tyrimo teisėjo pagrįstai įvertinti kaip pakankami kratai G.

L. S.gyvenamoje vietoje sankcionuoti. Skundu apeliuojama į tai, jog ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje daryti kratÄ nenurodė specialių požymių, kurie leistų identifikuoti ieÅ¡komus pinigus. Teismas pažymi, jog vienintelis bÅ«das, leidžiantis tiksliai identifikuoti turimus pinigus - tai ant kiekvieno popierinės valiutos banknoto esantis serijinis numeris. Tačiau tokiais individualiais požymiais pagrįsti ieÅ¡komų daiktų – pinigų – priklausomybę ir juos identifikuoti yra praktiÅ¡kai neįmanoma.

Tai padaryti, tai yra nustatyti, ar pinigai iÅ¡ tiesų buvo pagrobti, kas tai padarė ir ar rastieji pinigai yra kaip nors susiję su nusikalstama veika galima tik tiriant nusikalstamos veikos aplinkybes ir atliekant kitus proceso veiksmus – apklausiant nukentėjusiuosius, liudytojus, galimus įtariamuosius, ieÅ¡kant bei tiriant galimai ant atitinkamų objektų, Å¡iuo atveju pinigų, paliktus pėdsakus (kvapus, pirÅ¡tų atspaudus ir kita) bei jų priklausomybę. PrieÅ¡ingu atveju, tai yra konstatavus, jog nutartyje daryti kratÄ yra privaloma visais atvejais nurodyti individualius ieÅ¡komų daiktų požymius, susidurtume su situacija, kuomet kratos metu ieÅ¡koti bei rasti tam tikrų daiktų bÅ«tų neįmanoma.

Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad skundu akcentuojamų individualių požymių, galinčių bÅ«ti pagrindu nustatant ieÅ¡komų bei paimtų pinigų priklausomybę, nebuvo nurodyta ne tik skundžiamoje nutartyje, tačiau jų nėra bei negali bÅ«ti ir nustatant, ar kratos metu paimtos pinigų kupiÅ«ros yra tos pačios, kurios buvo paimtos iÅ¡ bankomato prie skundo pridėtų pinigų išėmimo iÅ¡ banko iÅ¡raÅ¡uose nurodomų išėmimo operacijų metu. Vertinant kratos, kurios metu buvo paimtos nurodomos pinigų kupiÅ«ros, pagrįstumÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pinigai yra universali mainų bei kaupimo priemonė ir kratos metu paimti pinigai gali bÅ«ti ne tik nusikaltimo dalyku, tačiau tyrimo eigoje, priklausomai nuo jo rezultatų, gali tapti ir jau pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimo priemone.

Nepagrįsti ir apelianto teiginiai apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, reglamentuojančių asmeninio gyvenimo apsaugÄ , nuosavybės neliečiamybę, pažeidimÄ . Ä®statyme numatytais pagrindais ir tvarka paskirtos kratos atlikimas savaime dar nereiÅ¡kia aukščiau minėtų principų pažeidimo. Tiriant nusikalstamas veikas galimas įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių taikymas, tačiau Å¡ios priemonės turi atitikti proporcingumo principÄ .

SkundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir atliekant kratÄ pareiÅ¡kėjai priklausančiose patalpose procesinių prievartos priemonių proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir jÄ naikinti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., n u t a r i a : Atmesti G.

L. S. atstovo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundÄ Â ir palikti galioti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016-01-27 nutartį.Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Evaldas Vanagas