a5ec0fe7-cdff-4498-9dcb-8ebc900f2568 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civiline byla Nr                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2-42-633/2014Procesinių sprendimų kategorijos – 44.2.4.2; 44.5.2.5; 44.5.2.17; 99.7      (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014-02-21,Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A.

V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieÅ¡kovui D. J., jo atstovei advokatei K. M., atsakovės atstovės, - Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, atstovui M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal D. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratÅ«ros, Policijos Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, irn u s t a t ė : IeÅ¡kovas D. J. Å¡ioje byloje teismÄ prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl ieÅ¡kovo vertinimu neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų, pasireiÅ¡kusių ieÅ¡kovo laikinu sulaikymu ir kardomuoju kalinimu (suėmimu) ikiteisminiame tyrime baudžiamosios bylos Nr. 66-1-00732-12.

Nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsisakė, nes tokių nepatyręs. IeÅ¡kovas D. J. ieÅ¡kinyje nurodė bei teismo posėdyje pats ir per atstovę paaiÅ¡kino, kad 2012-07-12 apie 17.15 val. iÅ¡ savo namų buvo pristatytas į Kėdainių r. policijos komisariatÄ , čia informuotas apie įtarimÄ jam padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK (toliau, - BK) 180 str. 2 d., pareigÅ«no M. Y. nutarimu, remiantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau, - BPK) 140 str., laikinai sulaikytas, pareigÅ«nui manant, kad jis, D.

J., slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, mėgins paveikti liudytojus bei darys naujus nusikaltimus, - sulaikymo motyvai, ieÅ¡kovo vertinimu, buvo nepagrįsti. 2012-07-13 apklausiamas byloje įtariamuoju, kaltės nepripažino, kaip alibi nurodė savo artimuosius, su kuriais buvęs namuose nusikaltimo įvykio metu ir kurie tai vėliau patvirtinę. 2012-07-13 Kėdainių r. apylinkės teismo teisėja pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ paskyrė jam, ieÅ¡kovui, kardomÄ jÄ priemonę kardomÄ jį kalinimÄ (suėmimÄ ) 15 parų, nors jo dalyvavimÄ procese buvę galima užtikrinti ir Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, teismo motyvai skirti tokiÄ kardomÄ jÄ priemonę taip pat buvę nepagrįsti. 2012-07-26 prokuroro nutarimu jam suėmimas buvo pakeistas į dvi Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, o 2012-10-22 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje jo atžvilgiu buvo nutrauktas, pripažinus, kad jis, D.

J., nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jis su tyrėjo, prokuroro ir teismo procesiniais dokumentais buvo supažindintas, jam buvo įteiktas nuoraÅ¡as nutarties jį suimti, nurodyta Å¡ių procesinių sprendimų apskundimo galimybė ir tvarka, tačiau jis nei tyrėjo nutarimo jį sulaikyti, nei teisėjos nutarties jį suimti neskundė, kodėl, - negalintis paaiÅ¡kinti. IÅ¡viso buvęs sulaikytas (suimtas) 14 parų, apie pusę Å¡io laiko praleidęs policijos areÅ¡tinėje, likusiÄ dalį, - Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

Savo sulaikymÄ ir suėmimÄ laikantis neteisėtu dėl to, kad jis Å¡io nusikaltimo nebuvo padaręs, o tyrėjas, prokuroras ir teismas neįvykdė pareigos savo darbines funkcijas vykdyti tiek rÅ«pestingai ir atidžiai, kad nepadaryti žalos kitiems asmenims, Å¡iuo atveju jam, ieÅ¡kovui, jo manymu, byloje nebuvę pakankamai duomenų nei apie patį nusikaltimo įvykį (kad toks buvo padarytas), nei apie tai, kad jį galėjo įvykdyti bÅ«tent jis, o buvusieji duomenys, tame tarpe ir jo, ieÅ¡kovo nurodyta alibi, pareigÅ«nų ir teismo buvo įvertinti nevisapusiÅ¡kai, nepakankamai.

Tuomet, kai buvo sulaikomas ir suimamas, jis gyveno su sugyventine, turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ jos motinai savivaldybės paskirtame socialiniame bÅ«ste, kurį laikÄ buvo dirbęs. Iki pastarojo įtarimo jis buvo teistas 3 kartus, visais atvejais jam buvo taikytas laikinas sulaikymas ir skirta kardomoji priemonė suėmimas, kuris truko atitinkamai apie 6, 9 ir 3 mėn., visose bylose buvo nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, jas realiai atlikdamas, įkalinimo įstaigose buvo praleidęs atitinkamai apie 2 m., 12 m. 6 mėn. ir 1 m. 4 mėn. Artimesnius socialinius ryÅ¡ius palaikė tik su sugyventine ir jos motina.

Jis patyręs neturtinę žalÄ dėl :

a) bendros sveikatos bÅ«klės pablogėjimo (dažnesnių galvos ir stuburo skausmų) dėl blogų jo laikymo sÄ lygų policijos areÅ¡tinėje ir izoliatoriuje, b) susirÅ«pinimo dėl sugyventinės ir jos motinos sveikatos (kad Å¡i nepablogėtų dėl jo įtarimo nusikaltimu, sulaikymo ir suėmimo, taip pat neapibrėžtumo dėl tolimesnio jų bendro gyvenimo ateities), c) blogos dvasinės, emocinės paties, kaip nekalto asmens, savijautos. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinęs pinigais pagal girdėtÄ teismų praktikÄ tokiose bylose.Atsakovės atstovė LR Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė ir per atstovÄ teisme paaiÅ¡kino, jog su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinkanti ir praÅ¡anti jį atmesti, nes ieÅ¡kovas neįrodė nė vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp jų).

ProkuratÅ«ros vertinimu, atliekant byloje procesinius veiksmus, iÅ¡ kurių kildinamas žalos atlyginimo reikalavimas, byloje buvo duomenys ir jų tokioje pradinėje tyrimo stadijoje pakako, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, ir kurie leido manyti, kad jį padarė bÅ«tent Å¡ios bylos ieÅ¡kovas. Per visÄ ieÅ¡kovo sulaikymo ir suėmimo laikÄ byloje tyrimo veiksmai buvo vykdomi planingai, intensyviai, nebuvo laukta kol baigsis teisėjo nustatytas suėmimo terminas ir kai tik buvo baigti atlikti neatidėliotini pradinio tyrimo veiksmai, griežčiausia kardomoji priemonė ieÅ¡kovui bendrai po 14 dienų buvo pakeista į dvi Å¡velnesnes.

Todėl prokuratÅ«ros vertinimu, teisėsaugos institucijos ir teismas veikė greitai, planingai, rÅ«pestingai ir atidžiai, žalos ieÅ¡kovui nepadarė, jo sulaikymas ir suėmimas buvo teisėti, Å¡ie procesiniai sprendimai nebuvo nei keisti, nei naikinti, ieÅ¡kovas jų ir neskundė. Atsakovės atstovas Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepime į ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinkantis visiÅ¡kai, praÅ¡antis jį atmesti. Departamento nuomone, policijos įstaiga ikiteisminį tyrimÄ byloje pradėjo teisėtai ir pagrįstai, procesinės prievartos priemonės (laikinas sulaikymas ir suėmimas) ieÅ¡kovui taikytos trumpÄ laikÄ , remiantis įstatyme apibrėžtais pagrindais, nustatytomis sÄ lygomis ir pagal proceso įstatymu nustatytas procedÅ«ras, todėl nėra pagrindo Å¡ias priemones vertinti taikytomis neteisėtai ir reikalauti dėl to galimos žalos atlyginimo, pats ieÅ¡kovas pareigÅ«nų, teismo sprendimų taikyti prieÅ¡ jį Å¡ias priemones neskundė, jie nebuvo keičiami, naikinti ir (ar) pripažinti neteisėtais.

Nutarimo nutraukti bylÄ prieÅ¡ asmenį ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiÅ¡kia, kad iki tol byloje buvę atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo neteisėti, o pats ieÅ¡kovas tokių neteisėtumo įrodymų, apart minimo prokuroro nutarimo nutraukti bylÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, byloje nepateikia, todėl žalos atlyginimo reikalaujantis nepagrįstai (b. l. 27-30).Atsakovės atstovė LR Teisingumo ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, kad su juo taip pat nesutinkanti visiÅ¡kai ir praÅ¡anti jį atmesti, remdamasi atsiliepime pažymėtais kasacinio teismo precedentais, nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius atsikirtimo ieÅ¡kiniui argumentus, kaip ir kitos valstybę atstovaujančios institucijos (b. l. 40-41).Teismas, posėdyje iÅ¡klausęs paties ieÅ¡kovo, jo atstovės bei vienos iÅ¡ atsakovę atstovaujančių institucijų (prokuratÅ«ros) atstovo paaiÅ¡kinimus, iÅ¡tyręs aukščiau aptartus kitų dviejų atsakovę (valstybę) atstovaujančių jos institucijų raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei Å¡alių dispozityviai į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus savo reikalavimams (atsikirtimams) pagrįsti, taip pat baudžiamosios bylos Nr. 66-1-00732-12 medžiagÄ , sprendžia nustatęs tokias juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines ginčo bylos aplinkybes :2012-07-12 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. policijos komisariato vyresn. tyrėjas pagal T.

V. tos pačios dienos protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos turo, - žiedo ir laikrodžio, plėšimo įsibrovus į jos butÄ pagal požymius sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d., tÄ pačiÄ dienÄ atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai : a) 13.55-14.45 val. atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, kurios metu paimti rankų pėdsakai nuo puoduko, kurį nukentėjusios pareiÅ¡kimu lietė kaltininkas, taip pat kaltininko čiupinėtas pagalvės užvalkalas, b) 13.30-14.00 val. atliktas asmens (ieÅ¡kovo D.

J.) parodymas atpažinti (gyvai) nukentėjusiajai, kurio metu, dalyvaujant įtariamojo D. J. gynėjui, ji užtikrintai (įsitikinusi) pareiÅ¡kė, kad iÅ¡ plaukų, akių, bendrų veido bruožų atpažįstanti nusikaltimÄ prieÅ¡ jÄ Ä¯vykdžiusi asmeniu bÅ«tent D. J., c) 14.50-15.30 val. atlikta nukentėjusios apklausa, d) 17.45-18.20 val. atlikta krata įtariamojo bei jo sugyventinės motinos bÅ«stuose, e) 17.15 min. pagal tyrėjo tos pačios dienos nutarimÄ , remiantis LR BPK 140 str., laikinai sulaikytas D.

J.. Nutarimas sulaikyti tyrėjo motyvuotas visais trimis LR BPK 122 str. nustatytais pagrindais, kuriais remiantis gali būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas, t.y. dėl pagrįsto manymo, kad įtariamasis D. J. slėpsis, trukdys procesui paveikdamas liudytojus ir darys naujus nusikaltimus. 2012-07-13 byloje atlikti tokie reikšmingi procesiniai veiksmai :

a) D. J. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal LR BK 180 str. 2 d. ir jis apklaustas įtariamuoju, įvykdęs nusikaltimÄ neigė, nurodė, jog tuo metu leido laikÄ su sugyventine, taip pat matęsis su sugyventinės motina ir savo tėvu, b) atlikta papildoma nukentėjusios T. V. apklausa, kurios metu ji dar kartÄ patvirtino, jog be abejonių atpažinusi D. J. kaip jÄ apiplėšusį asmenį, be to, papildomai nurodė, kad atpažinimo pabaigoje Å¡iam prisistatant, ji jį atpažino ir pagal balsÄ bei tartį, c) atlikta D.

J. asmens (kÅ«no) apžiÅ«ra, užfiksuota tatuiruočių buvimo faktas, jų lokalizacija, dydis ir pieÅ¡inys, d) pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ priimta Kėdainių r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis paskirti sulaikytam įtariamajam D. J. kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ 15 dienų, skaičiuojant nuo 2012-07-12, nutartyje nurodyta jos apskundimo terminas ir tvarka. Suėmimas D. J. paskirtas vienu pagrindu, kuris numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p., - dėl pagrįsto manymo, kad jis darys naujus labai sunkius, sunkius ar įstatyme iÅ¡vardintus apysunkius nusikaltimus.

Teismas vertino, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti D. J. padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Teismas sutrumpino suėmimo trukmės terminÄ nuo prokuroro praÅ¡ytų 2 mėn. iki 15 dienų dėl pradinės tyrimo stadijos, kas teismo Å¡ioje byloje vertinama tokia priežastimi, - kad bÅ«tų surinkta dar daugiau papildomų duomenų suėmimo pagrindui pagrįsti (LR BPK 123 str. 5 d.). Skirdamas suėmimÄ teismas vertino ir duomenis apie padaryto nusikaltimo smurtinį pobÅ«dį, jo sunkumÄ , įtariamojo asmenybę (kad jis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimÄ , anksčiau teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , yra lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir bausmės dar nebaigęs atlikti), taip pat motyvuotai sprendė, jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrintai pasiekti LR BPK 119 str. apibrėžtų jų skyrimo tikslų.

Laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2012-07-25 byloje apklausta 7 liudytojai, tame tarpe ir nurodyti įtariamojo D. J. kaip galintys patvirtinti jo nekaltumÄ , atliktos dviejų asmenų kÅ«no apžiÅ«ros, paskirta objektų tyrimo užduotis specialistams, paimti tyrimui lyginamieji pavyzdžiai (viso, - 11 proceso veiksmų per 9 dienas). 2012-07-26 Kėdainių r. apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu įtariamajam D. J. kardomoji priemonė suėmimas pakeista į Å¡velnesnes – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, tÄ pačiÄ dienÄ 16.10 val.

D. J. iÅ¡ suėmimo paleistas. 2012-10-22 Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje prieÅ¡ D. J. nutrauktas dokumente nurodant LR BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. apibrėžtÄ juridinį pagrindÄ - asmeniui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau dokumento motyvuojamojoje dalyje prokuroro daroma bylos duomenis apibendrinanti iÅ¡vadÄ , jog be pirminių nukentėjusios parodymų, byloje atlikus papildomus tyrimo veiksmus, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių D.

J. dalyvavimÄ jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nesurinkta, kas atitinka LR BPK 212 str. 1 d. 2 punkto turinį, o ne to paties straipsnio ir dalies 1-Ä jį punktÄ , kaip yra dokumente. Todėl teismo sprendžiama, jog ikiteisminis tyrimas byloje turėjo bÅ«ti prieÅ¡ D. J. nutraukiamas ir faktiÅ¡kai buvo nutrauktas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta (nepavyko gauti) pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti įtariamuoju buvusio D. J. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, t.y. kad tai bÅ«tent jis apiplėšė nukentėjusiÄ jÄ (LR BPK 212 str. 2 p.).

Teismo iÅ¡vados dėl faktų, ginčui spręsti taikytina teisė ir sprendimo teisniai argumentai. Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 6.272 str. 1 ir 3 d. d. įstatymo leidėjo valia nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto sulaikymo ir (ar) neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Be to, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala.To paties kodekso 6.263 str. 1 ir 2 d. d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo (Å¡iuo atveju valstybė, kaip atsakovė, per savo institucijų pareigÅ«nus ir kitus jų darbuotojus, Å¡iems atliekant valstybės jiems pavestas profesines, tarnybines pareigas) privalo laikytis tokio elgesio taisyklių (Å¡iuo atveju, - BK, BPK ir kituose Å¡alies bei tarptautinės teisės aktuose įtvirtintų materialinės ir procesinės teisės normų ir bendrųjų proceso principų), nustatydama jas atitinkantį pareigÅ«nų procesinės veiklos teisinį reguliavimÄ , jos administravimÄ ir kontrolę, reikalavimus pareigybėms atitinkančios kompetencijos asmenų atrankÄ joms užimti, tvarkÄ ir sÄ lygas pareigÅ«nų, kt. darbuotojų nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui ir kt., kad jos institucijų darbuotojų veiksmais nebÅ«tų padaryta kitam asmeniui, jo turtui žalos, o jeigu jau padaryta, privalo jÄ visiÅ¡kai atlyginti.CK 6.250 str. 2 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais, - Å¡iuo atveju, kaip teismo jau pasisakyta aukščiau, tokia pareiga valstybei numatyta CK 6.272 str. 3 d.

Minėto CK 6.250 str. 1-oje dalyje įstatymo leidėjo nebaigtu sÄ raÅ¡u yra apibrėžta neturtinės žalos samprata, galimas jos turinys, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, čia pasakyta, jog neturtinė žala be kitų atvejų yra ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinta pinigais.CPK 178 straipsnyje (įrodinėjimo pareiga) yra imperatyviai nustatyta kiekvienai ginčo Å¡aliai procesinė pareiga įrodinėti ir įrodyti leistinomis procese įrodinėjimo priemonėmis aplinkybes, kaip faktus, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Pagal tokį teisinį reguliavimÄ pareiga įrodyti tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia ar bent jau nepripažįsta. Tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui, aplinkybėmis, kurių pagal CPK įrodinėti nereikia, Å¡iuo atveju nesiremiama.Kadangi CK 6.272 str. 1 d. nustatytas objektyviosios civilinės atsakomybės atvejis, kai viena iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, - kaltė, yra preziumuojama įstatymu, įrodinėjimo dalykÄ tokio pobÅ«džio byloje sudaro kitų trijų privalomų egzistuoti deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų visuma, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teismo (teisėjo) procesinių veiksmų neteisėtumas, žala ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡is tarp veiksmų ir žalos, kaip pasekmės. Kaip jau minėta aukščiau, aptarto įrodinėjimo byloje naÅ¡ta Å¡iuo atveju tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui.

Pirmiausiai teismas turi nuspręsti, ar ieÅ¡kovas byloje įrodė ar neįrodė tyrėjų, prokuroro ir (ar) teismo (teisėjo) veiksmų neteisėtumÄ , nes tik pripažinus Å¡iÄ objektyviosios deliktinės civilinės atsakomybės privalomÄ jÄ sÄ lygÄ , galima nustatinėti kitas, taip pat ir žalÄ (2007-10-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007). Å alies kasacinis teismas yra galutinai suformavęs teismų praktikÄ , jog iÅ¡teisinamasis nuosprendis (analogiÅ¡kai ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ asmens atžvilgiu) savaime nereiÅ¡kia (nepreziumuoja) viso baudžiamojo proceso ar atskirų konkrečių procesinių veiksmų jame neteisėtumo, net ir iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kaip asmens visiÅ¡ko reabilitavimo aktas, nėra absoliutus pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad tokiame baudžiamajame procese laikinas sulaikymas, kardomoji priemonė ir (ar) kitos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos neteisėtai.

Šiuo atveju yra reikšmingas asmens išteisinimo ar ikiteisminio tyrimo nutraukimo prieš jį faktinis ir teisinis pagrindas sprendžiant, ar tam tikri procesiniai veiksmai byloje laikytini neteisėtais, taip pat svarbu, jog sulaikymu, suėmimu, kt. prievartos priemonėmis nebūtų padaryta savavališkų valstybės institucijų pareigūnų, teismo (teisėjo) veiksmų ir piktnaudžiavimo teise (2006-06-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007-04-20, 2007-10-09 teisėjų kolegijų nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 3K-3-169/2007, 3K-3-388/2007 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Å¡alies kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojama praktika, kad laikino sulaikymo, suėmimo pagrindas yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ , - pradėjus baudžiamÄ jÄ persekiojimÄ , nėra ir objektyviai negali bÅ«ti žinomas bylos galutinis rezultatas. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2 dalyje pasakyta, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikaltimo padarymo vietoje ar tuoj po jo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«no nutarimu jeigu yra trys sÄ lygos : yra BPK 122 str. numatyti pagrindai ir sÄ lygos suėmimui, bÅ«tina suvaržyti asmeniui laisvę dėl BPK 119 str. numatytų tikslų bei nėra galimybės itin skubiai kreiptis į teismÄ dėl suėmimo skyrimo (D.

J. sulaikymo dokumentas suraÅ¡ytas po darbo valandų, - 17.15 val.). Akivaizdu, kad laikino sulaikymo ir suėmimo materialieji pagrindai ir sÄ lygos yra iÅ¡ esmės tie patys, todėl dėl jų teisėtumo spręstina kartu. Byloje kilo ginčas dėl to, ar baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamuoju buvęs D. J. padarė nusikaltimÄ (BPK 121 str. 2 d.). Teismas jau aukščiau detaliai aprašė, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti iki procesinių prievartos priemonių (sulaikymo ir suėmimo) skyrimo ir po jo (iki įtariamojo paleidimo į laisvę), taip pat kokie duomenys Å¡iais veiksmais buvo gauti ir kokiais iÅ¡ jų rėmėsi tyrėjas ir teismas (ikiteisminio tyrimo teisėja) sulaikydami ir suimdami ieÅ¡kovÄ : nukentėjusioji apklausose du kartus, atsižvelgiant į jos amžių, sÄ Å¾iningai ir pakankamai iÅ¡samiai bei nuosekliai apibÅ«dino jÄ apiplėšusį asmenį, nurodydama tiek bendrųjų, tiek ir individualių (tatuiruotės pieÅ¡inio fragmentas ir jos lokalizacija ant kaltininko kÅ«no) požymių, užtikrintai atpažino bÅ«tent Å¡ios bylos ieÅ¡kovÄ nusikaltimÄ padariusiu asmeniu tiek pagal jo iÅ¡vaizdÄ , tiek ir pagal balsÄ bei tartį, ieÅ¡kovo nurodytų kaip jo alibi turėjusių patvirtinti liudytojų, - jo artimųjų, parodymai pagrįstai kėlė ir kelia abejonių dėl jų patikimumo, be to, kas svarbiausia, jog jie nepaneigė objektyvios galimybės, kad ieÅ¡kovas per byloje nustatytÄ labai trumpÄ laikÄ tame pačiame name galėjo įvykdyti nusikaltimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t.y. teismo vertinimu, pagrįstai tiek tyrėjai, tiek prokuroras ir teismas Å¡ių liudytojų parodymus nevertino iÅ¡skirtinai patikimais bei neginčytinai įrodančiais ieÅ¡kovo nekaltumÄ , t.y. kad jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar buvo bylos duomenimis galėjusio bÅ«ti pagrindžiamu pagrindo manyti, kad nebÅ«damas sulaikytas, suimtas ieÅ¡kovas darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p. ir 4 d.). Kaip teismo jau taip pat pasisakyta aukščiau, sulaikant ir suimant ieÅ¡kovÄ , tyrėjas ir teismas (teisėjas) tokį pagrindÄ konstatavo buvus, teismas nutartyje skirti suėmimÄ tokį savo manymÄ grindė nusikaltimo sunkumu, jo pobÅ«džiu ir pavojingumo visuomenei laipsniu (tyčinis sunkus smurtinis nusikaltimas prieÅ¡ nusenusiÄ ir dėl to iÅ¡ esmės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės senutę), teismas savo sprendimÄ taip pat grindė ir aplinkybėmis, susijusiomis su sulaikyto įtariamojo asmenybe ir jos pavojingumu visuomenei, - kad jis yra recidyvistas, tame tarpe ir dėl labai sunkaus nusikaltimo (žmogžudystės), galimai ir vėl sunkiai nusikalto jo lyginio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos laikotarpiu (dar neatlikęs bausmės už pirmesnį labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ ).

Å io teismo vertinimu, ieÅ¡kovo ginčijamų byloje duomenų iÅ¡ tiesų pakako tiek pareikÅ¡tam įtarimui, tiek ir naujų nusikaltimų darymo grėsmei pagrįsti. Kadangi procesinės prievartos priemonės ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo skirtos ir taikytos įstatymo (BPK), Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nustatytu pagrindu, laikantis tam nustatytų procedÅ«rinių normų, valstybės pareigÅ«nams ir teismui veikiant neperžengiant kompetencijos ribų, jų skyrimÄ ir taikymÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu pripažinti neteisėtais nuo jų skyrimo momento nėra pagrindo.

O kadangi aptariamos prievartos priemonės bendroje sumoje truko labai trumpai, - tik 14 parų, o be teismo (teisėjo) sprendimo ieÅ¡kovas buvo sulaikytas netgi nepilnai parÄ , priemonės buvo taikomos pačioje tyrimo pradžioje, tiek iki jų skyrimo, tiek ir jas paskyrus ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo nuolat ir pakankamai intensyviai atliekami, tame tarpe tikrinama ir įtariamuoju buvusio ieÅ¡kovo versija, ieÅ¡kovui taikyta griežčiausia kardomoji priemonė iÅ¡ karto, nelaukus suėmimo termino pasibaigimo, buvo pakeista į dvi Å¡velnesnes kai tik buvo baigtas pagrindinių duomenų apie nusikaltimÄ rinkimas ir ieÅ¡kovo kalinimas tapo nebebÅ«tinu BPK 119 ir 121 str. str. normų požiÅ«riu, Å¡io teismo sprendžiama, kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo laikinÄ sulaikymÄ ir (ar) suėmimÄ neteisėtais ir jų taikymo trukmės požiÅ«riu, teismo vertinimu, pareigÅ«nai ir teismas veikė pakankamai rÅ«pestingai, atidžiai ir profesionaliai, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir CK 6.263 str. 1 dalyje apibrėžtos pareigos pažeidimo.

Å ioje vietoje yra taip pat svarbu atsižvelgti į kasacinio teismo praktikoje suformuotÄ Ä¯rodymų aiÅ¡kinimo ir vertinimo taisyklę, - aukÅ¡tesnio teismo instancine tvarka neperžiÅ«rėta teismo nutartis skirti suėmimÄ (analogiÅ¡kai neskųstas tyrėjo nutarimas laikinai sulaikyti) nuo jos įsiteisėjimo laikoma teisėta (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas Å¡ios teisėtumo prezumpcijos, kaip teismas jau pasisakė aukščiau, įrodinėjimo procese nepaneigė). Kadangi ieÅ¡kovas nepasinaudojo savo teise baudžiamojo proceso tvarka skųsti teismo nutartį dėl suėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teismui (analogiÅ¡kai tyrėjo nutarimÄ dėl sulaikymo, - prokurorui), tai turi bÅ«ti vertinama kaip ne visų gynybos priemonių iÅ¡naudojimas, o tai yra viena iÅ¡ aplinkybių, kuri kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindÄ teismui patvirtinti tyrėjo nutarimo ir teismo (teisėjo) nutarties teisėtumÄ civilinio proceso taisyklių tvarka (2007-10-09 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007).Kaip jau pasisakyta aukščiau, Å¡io teismo yra vertinama, gretinant prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu tarpusavyje motyvuojamÄ jÄ ir rezoliucinę dalis baudžiamosios bylos faktinių duomenų visumos kontekste, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu turėjo bÅ«ti nutraukiamas ir faktiÅ¡kai buvo nutrauktas ne visiÅ¡kai ieÅ¡kovÄ reabilituojančiu pagrindu, - nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų (BPK 212 str. 2 p.), - prokuroro nutarimo tekste nuoroda į BPK 212 str. 1 p. ir 3 str. 1 p. laikytina apsirikimo klaida.

Nei minimas prokuroro nutarimas (savo motyvais), nei joks kitas baudžiamosios bylos dokumentas neginčytinai neįrodo, kad ieÅ¡kovas nusikaltimo padaryti negalėjo ir jo tikrovėje nepadarė, - tiesiog nepavyko gauti pakankamai įrodymų nei įtarimui patvirtinti, nei jam paneigti.Nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčo bylÄ ir nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip CK 6.262 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, teismui nebelieka prasmės nustatinėti kitų dviejų civilinės atsakomybės sÄ lygų – ieÅ¡kovui padarytos žalos ir priežastinio ryÅ¡io (žr.

– ta pati 2007-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-388/2007). Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė ne tik pareigÅ«no, prokuroro, teismo procesinių veiksmų neteisėtumo, bet ir fakto, kad jam Å¡iais veiksmais buvo padaryta konkrečios realios žalos, pagal įstatymÄ galinčios bÅ«ti vertinamos neturtine. Teismas sutinka su atsakovę atstovaujančių institucijų argumentu, kad ieÅ¡kovo teiginiai ieÅ¡kinyje bei paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje yra deklaratyvÅ«s, vien subjektyvaus pobÅ«džio, byloje ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno įrodymo, nors teismas paskirstydamas įrodinėjimo pareigas parengiamajame posėdyje papildomai siÅ«lė tokius teikti, kuris galėjo patvirtinti, kad, kaip teigia ieÅ¡kovas, jam dėl laikymo areÅ¡tinėje ir izoliatoriuje pablogėjo sveikata, kad jis patyrė ženklius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad jam buvo realaus pagrindo baimintis dėl artimųjų sveikatos ir socialinių ryÅ¡ių su jais ateitimi.

Tenka taip pat sutikti su prokuratÅ«ros atstovo argumentu, jog realiai nebuvę pagrindo visiems Å¡iems ieÅ¡kovo tvirtinamiems jo iÅ¡gyvenimams dėl to, kad jis iki sulaikymo ir suėmimo, dėl kurių reikalaujantis žalos atlyginimo, jau buvo tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe nužudymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis, visais trimis atvejais jis buvo sulaikomas ir suimtas, kas bendroje sumoje truko apie 18 mėnesių, taip pat visais trimis atvejais buvo nuteistas realiomis terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, įkalinimo įstaigose bendroje sumoje buvo praleidęs kone 16 metų, - ieÅ¡kovui buvo pažįstama ir įprasta areÅ¡tinės ir izoliatoriaus aplinka bei buvimo juose sÄ lygos, jis jose ir pataisos namuose buvo jau praleidęs daugiau pusę viso savo gyvenimo (jo amžius nagrinėjamų įvykių metu buvo 32 m.).

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė byloje jokių įrodymų dėl galimo jo sveikatos pablogėjimo, nurodė, kad dėl to po paleidimo iÅ¡ areÅ¡tinės niekur nesikreipė, nesiskundė, nesigydė, todėl Å¡is ieÅ¡kovo argumentas ne tik kad nepagrįstas įrodymais (CPK 178 str.), bet ir abejotinas bei nepatikimas jį vertinant pagal gyvenimiÅ¡kÄ logikÄ (CPK 185 str.). Teismas sutinka, kad asmenį sulaikius ir (ar) suėmus faktiÅ¡kai yra apribojama jam judėjimo ir kt. laisvės, bendravimo su artimaisiais galimybės ir pan., tačiau pareigÅ«nams ir teismui veikus teisėtai, tokie ribojimai įtariamam nusikaltimu asmeniui laikomi pateisinamais visuomenės saugumo ir kt. interesais, todėl vien sulaikymo ir suėmimo faktas nesuponuoja pagrindo preziumuoti, kad kiekvienu atveju yra padaryta neturtinės žalos CK 6.272 str. 1 d. požiÅ«riu.Nesant neteisėtų pareigÅ«nų, teismo veiksmų ir žalos, kaip deliktinės civilinės atsakomybės privalomųjų sÄ lygų, negali egzistuoti ir tiesiogiai priežastingas ryÅ¡ys tarp jų.Padarytų iÅ¡vadų visumos pagrindu ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Å alys viena iÅ¡ kitos bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nereikalauja, jų nenurodė ir leistinais įrodymais nepagrindė, todėl teismas tokių nepaskirsto (CPK 93 str. 1 d.).Bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei Å¡ioje byloje sudaro : 43,53 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 300 Lt žyminio mokesčio ir 964,34 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovui iÅ¡laidų, viso, - 1307,87 Lt.

Jeigu byloje pareikÅ¡tasis ieÅ¡kinys atmetamas visiÅ¡kai, tokias iÅ¡laidas valstybei atlyginti tenka pareiga ieÅ¡kovui. Tačiau kadangi Å¡ios bylos ieÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atlyginimo yra atleistas įstatymu, aptariamų iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ jo nepriteistinos, iÅ¡laidos kompensuotinos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 1 ir 4 d. d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270, 301 ir 307 str. str., teismasn u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                   A. V.