Legislator Case Law & Legislation
a5ebec59-2456-484e-bb5f-76a5d5aedcee AI generated

a5ebec59-2456-484e-bb5f-76a5d5aedcee · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a5ebec59-2456-484e-bb5f-76a5d5aedcee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas T. R. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei V. A. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi (b. l. 7 - 8) atsisakė priimti ieÅ¡kovo T. R. ieÅ¡kinį atsakovei V. A. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad šį ieÅ¡kinį jis turi pareikÅ¡ti Jungtinės Karalystės kompetentingiems teismams. Nurodė, kad tiek atsakovės V. A., tiek nepilnamečio vaiko K. R. nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

Legislator headnote

AI generated

a5ebec59-2456-484e-bb5f-76a5d5aedcee · Vilniaus apygardos teismas: Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias nurodytas faktines aplinkybes, pripažino, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkričio 27 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, ir Tarybos ReglamentÄ (EB) Nr. 44/2001 2000 m. gruodžio 22 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo, nuostatomis, sprendė, kad Å¡i civilinė byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra teisminga Jungtinės Karalystės teismams.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-999-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02487-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 125.1; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. gegužės 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo T. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, ir             n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas T. R. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei V. A. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi (b. l. 7 - 8) atsisakė priimti ieÅ¡kovo T. R. ieÅ¡kinį atsakovei V. A. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad šį ieÅ¡kinį jis turi pareikÅ¡ti Jungtinės Karalystės kompetentingiems teismams. Nurodė, kad tiek atsakovės V. A., tiek nepilnamečio vaiko K. R. nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

LR Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad V. A. ir K. R. nuo 2010 m. balandžio 26 d. yra iÅ¡vykusios gyventi į Jungtinę Karalystę. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė ir jo nepilnametė dukra Å¡iuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Teismas nurodė, kad sprendžiant ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo taikytinos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, nuostatos (toliau tekste – Reglamentas), o ne nacionalinė teisė.

Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Å¡iame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (Reglamento preambulės 12 punktas, 8 straipsnis). Taigi, remiantis Å¡io Reglamento preambulės 12 punktu, 8 straipsniu, pagrindinis bylų, susijusių su tėvų pareigų įgyvendinimu, teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų bÅ«ti pripažįstama nuolatine gyvenamÄ ja vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas. K. R. Å¡iuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje kartu su motina V. A.. K. R. yra gimusi Jungtinėje Karalystėje. Tai patvirtina pateiktas prie ieÅ¡kinio Gimimo akto įraÅ¡as Nr.

22. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias nurodytas faktines aplinkybes, pripažino, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkričio 27 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, ir Tarybos ReglamentÄ (EB) Nr. 44/2001 2000 m. gruodžio 22 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo, nuostatomis, sprendė, kad Å¡i civilinė byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra teisminga Jungtinės Karalystės teismams.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas T.

R. skundžia Å¡iÄ teismo nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kinį. Nurodo, kad pagal CK 1.11 straipsnio 3 dalį, teismas gali netaikyti užsienio teisės, jeigu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ta teisė aiÅ¡kiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybės teisė. Apelianto nuomone, Å¡is ginčas labiausiai susijęs su Lietuvos Respublikos teise. Atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvoje, turinti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, nors laikinai iÅ¡vykus uždarbiauti į Jungtinę Karalystę, tačiau periodiÅ¡kai grįžta į LietuvÄ , jos ryÅ¡iai su tėvyne nėra nutrÅ«kę.

LR Gyventojų registro tarnybos duomenys neįrodo, kad atsakovė ir jos nepilnametė dukra turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienyje. Nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta.

Taip pat apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos adresÄ užsienio Å¡alyje, o pagal CK 1.32 straipsnio 1 dalį, jeigu nė vienas iÅ¡ vaiko tėvų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, o vaikas ir abu jo tėvai yra tos pačios valstybės piliečiai, taikoma valstybės, kurios piliečiai jie visi yra, teisė. Be to, CK 3.172 straipsnis numato, kad LR piliečiai privalo vykdyti pareigÄ â€“ turi sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, o Å¡ios pareigos nevykdymas prieÅ¡tarauja gerai moralei, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Taip pat apeliantas nurodo, kad pagal CPK 785 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra LR pilietis ar asmuo be pilietybės. Ieškovas, atsakovė bei jų mažametė duktė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Atskirasis skundas atmestinas.    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Byloje nustatyta, kad K. R. gimė nesant jos tėvams santuokoje ir vaiko gyvenamoji vieta nei su vienu iÅ¡ tėvų nebuvo nustatyta. Tačiau nepriklausomai nuo to, jog vaiko tėvai gyveno atskirai, abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, todėl atsakovės veiksmai iÅ¡sivežant sÅ«nų į Jungtinę Karalystę negali bÅ«ti laikomi neteisėtu vaiko iÅ¡vežimu (CK 3.156 str., Hagos Konvencijos 3 str.).

Kadangi mažametės K. R. tėvai gyvena skirtingose E. S. Å¡alyse, todėl spręsdamas teismingumo klausimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismingumÄ tokio pobÅ«džio bylose nustato T. R. (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis reglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – Reglamentas). Å io Reglamento nuostatos yra taikomos visose E. S. valstybėse narėse, tiesiogiai ir yra virÅ¡esnės už nacionalinę teisę, todėl apelianto teiginiai, kad teismas privalėjo vadovautis CPK 785 straipsnio nuostatomis, yra nepagrįsti.

Minėto Reglamento II skirsnio 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcija. Å iame straipsnyje nurodoma, kad Valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.).

Tačiau Europos Bendrijos teisėje vartojama sÄ voka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ nesutampa su nacionalinėje teisėje vartojama sÄ voka ir Å¡io termino prasmė aiÅ¡kinama pagal Reglamento tikslus, siekius ir suprantamas taip, kad vaikui persikėlus iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ , nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujoje valstybėje narėje sutampa su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dabartinė vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe, o jo motina Å¡ioje Å¡alyje turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Įvertinus, jog nuo 2010 m. balandžio 26 d. K. R. gyvena Jungtinėje Karalystėje su savo motina, teigti, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, negalima.Aukščiau paminėto Reglamento 2 skyriaus 9, 10, 12 ir 13 straipsniai nustato išimtis iš bendrosios taisyklės, nustatytos 8 straipsnyje, tačiau nesant Lietuvos Respublikoje priimtų sprendimų dėl tėvų bendravimo teisių su vaiku ar kitų susitarimų bei duomenų, kad šalių dukra iš buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos buvo išvežta neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Reglamento II skirsnio 9 ir 10 straipsnių.

Reglamento 12 straipsnio 3 dalis nustato iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės tuo atveju kai vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui dėl to, kad vienas iÅ¡ tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ arba vaikas yra tos valstybės narės pilietis. Kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta Å¡iuo metu negali bÅ«ti nustatyta ir jurisdikcija negali bÅ«ti nustatyta remiantis 12 straipsniu, darytina iÅ¡vada, kad jurisdikcijÄ turi valstybės narės, kurioje yra vaikas, teismas (Reglamento 13 str.).

Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nepilnametei Å¡alių dukrai gyvenant Jungtinėje Karalystėje, byla yra teisminga Jungtinės Karalystės teismui, todėl naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .        Teisėja                                                     JÅ«ratė Varanauskaitė