Legislator Case Law & Legislation
a5eb7cca-2eec-4f1b-89ff-43c65754b0d6 AI generated

a5eb7cca-2eec-4f1b-89ff-43c65754b0d6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a5eb7cca-2eec-4f1b-89ff-43c65754b0d6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K., P. K., S. I. R., A. Ž. ir atsakovų G. S., R. S. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. K., S. I. R., A. Ž., P. K. ieškinį atsakovams G. S., R. S., O. M. dėl servituto panaikinimo, nelegalaus statinio nugriovimo, dėl naudojimosi servitutu nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.              Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I.

Legislator headnote

AI generated

a5eb7cca-2eec-4f1b-89ff-43c65754b0d6 · Vilniaus apygardos teismas: Tačiau įstatymas nenumato, kad nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas už tam tikrÄ laikotarpį, kai nėra sudaryta sutartis ar priimtas teismo sprendimas ar administracinis aktas. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nuostolių priteisimo momentas – nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos. IeÅ¡kovai reikalauja 1764 Lt vienkartinės kompensacijos už 3 metus, skaičiuojant, kad atsakovai už 1 kv.m servitutu naudojamos žemės sklypo mokėtų po 0,7 lito. Toks kompensavimo bÅ«das numatytas įstatymu (CK 4.129 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr.2A-1980-467/2012Teisminio proceso Nr.2-51-3-01212-2010-0                               Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1., 121.15., 121.18., 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

A. K., P. K., S. I. R., A. Ž. ir atsakovų G. S., R. S. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. K., S. I. R., A. Ž., P. K. ieškinį atsakovams G. S., R. S., O. M. dėl servituto panaikinimo, nelegalaus statinio nugriovimo, dėl naudojimosi servitutu nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.              Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I.

Ginčo esmė              IeÅ¡kovai V. A. K., S. I. R., A. Ž., P. K. 2010-11-15 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį vėliau patikslinę, prašė panaikinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-18 sprendimus Nr.38 dalyje dėl statinių ir kelio servitutų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini); įpareigoti statytojÄ savavaliÅ¡kÄ , nelegalų statinį (sandėliukÄ ), esantį ieÅ¡kovų žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovų, servituto naudotojų, servituto nuostolius - 1764 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems yra atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat ieÅ¡kovai yra įgiję nuosavybės teises ir į gyvenamÄ jį namÄ tuo pačiu adresu. IeÅ¡kovų žemės sklype yra statinių ir kelio servitutas, nustatytas Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005-03-18 sprendimais, tačiau ieÅ¡kovai sutikimo dėl Å¡ių servitutų nėra davę, nes nėra nurodytas tikrasis servituto turėtojas, konkreti vieta, ribos, plotas, naudojimosi teisė ir sÄ lygos.

Dėl to nustatyti servitutai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisyklių 8 ir 16.2 punktams. Pradėję gyventi savo tėvų name, ieÅ¡kovai pastebėjo, jog tikroji nelegalaus statinio (sandėliuko) savininkė O. M. sandėliuku nesinaudoja, taip pat nesinaudoja kelio servitutu, bet sandėliukÄ ji iÅ¡nuomojo atsakovams G. ir R. S.. IeÅ¡kovų teisės nuolat pažeidžiamos, nes jų kieme po namo langais statomi automobiliai, kurie priklauso atsakovui G.

S., keliamas triukÅ¡mas, terÅ¡iama aplinka. IeÅ¡kovė I. R. bandė geruoju susitarti su atsakovu, tačiau atsakovas atsisakė tartis ir elgėsi nepagarbiai. Servitutas naikintinas dar ir dėl to, kad sandėliukas yra savavaliÅ¡ka ir nelegali statyba – pastatytas be nustatyto statybos leidimo, be projekto, fiziÅ¡kai susidėvėjęs, neapdraustas, užstoja Å¡viesÄ , iÅ¡darko bendrÄ Å¾emės vietovaizdį, neturi techninės dokumentacijos. Be to dėl servituto naudojimo ieÅ¡kovams turi bÅ«ti atlyginti nuostoliai - 1764 Lt.

Nustačius servitutÄ yra užimta dalis ieÅ¡kovų žemės sklypo, jie negali Å¡ia dalimi naudotis, įveisti vaismedžius, daržus, sudaromi nepatogumai ir suvaržomos galimybes naudotis namų valda. Nuostolių dydis įvertinamas po 0,7 Lt už 1 kv.m, mokant kas mėnesį. Atsakovai G. S., R. S. ir O. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį ir kelio servitutas nustatyti Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005-03-18 sprendimais.

Servitutų naudojimo bÅ«tinumas neiÅ¡nyko, nėra pagrindo panaikinti servitutus. Panaikinus kelio servitutÄ atsakovai negalėtų patekti prie naudojamo statinio. Servitutas nustatytas administraciniu aktu. Atsakovės S. tėvas yra V. P., miręs 1998-11-19, o O. M. sutuoktinis P. M. mirė 2010 m. Dviejų garažų boksai statyti 1977 m. Po minėtų asmenų mirties garažais naudojasi atsakovai. Statinys nėra savavaliÅ¡ka statyba, nes yra statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė V.

A. K., S. I. R. solidariai iÅ¡ G. S., R. S. 691 Lt dėl servituto nuostolių atlyginimo, ieÅ¡kinį dalyje dėl servitutų panaikinimo atmetė, bylÄ dalyje dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo – statinio nugriovimo, kai toks paduotas ieÅ¡kovų reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nutraukė, bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl savavaliÅ¡kos statybos teismas nurodė, jog teisė spręsti, ar statinių statyba savavaliÅ¡ka ar ne, priklauso Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o Å¡ios institucijos veiksmai ar priimti sprendimai skundžiami administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Todėl teismas bylÄ dalyje ieÅ¡kovų reikalavimo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Dėl servituto panaikinimo teismas nurodė, jog, iki priimant Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-18 įsakymus, Varėnos rajono valdyba jau ir 1994 m. buvo nustačiusi naudojimo žemės sklypo dalies faktÄ , kaip tai buvo patvirtina ieÅ¡kovų žemės sklypo ribų nustatymo abrise ir plane 2004 m., fiksuojant kelio servitutÄ ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype, todėl tai nebuvo naujas kelio servitutas, o tik administraciniu aktu įtvirtintas jau egzistuojančio, naudojamo kelio ir statinio naudojamo žemės sklypo dalies faktas.

Duomenys, kad jis buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, teismui nepateikti. Tačiau ieÅ¡kovams nuosavybės teisės atkurtos tik 2005-03-18, kartu registruojant iÅ¡ servituto kylančias teises. Servituto pasibaigimo pagrindai, numatyti CK 4.130 straipsnyje, nenustatyti. Ä® vieÅ¡Ä registrÄ dėl servituto pabaigos ieÅ¡kovai nesikreipė. IeÅ¡kovų motyvai, kad nustatyti kelio ir statinio servitutai jiems trukdo dėl keliamo triukÅ¡mo, nepatogumų, ekologijos sÄ lygų, nėra pagrindas baigtis servitutui CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Teismui patenkinus ieÅ¡kovų reikalavimus, atsakovai prarastų galimybę patekti prie jų naudojamų statinių ir jais naudotis. Tokia atsakovų teisė iÅ¡ dalies galėtų bÅ«ti patenkinta, jeigu bÅ«tų įrengtas kitas kelias, bet servitutas apie naudojamus statinius turėtų iÅ¡likti, iki nėra pripažinta, kad tie statiniai yra savavaliÅ¡ka statyba ir turi bÅ«ti nugriauti. Byloje nėra jokių įrodymų ir projektų apie kito tinkamo įvažiuoti kelio įrengimÄ . Dėl servituto nuostolių atlyginimo teismas nurodė, jog įstatymuose numatyta galimybė tarnaujančio daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu.

Tačiau įstatymas nenumato, kad nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas už tam tikrÄ laikotarpį, kai nėra sudaryta sutartis ar priimtas teismo sprendimas ar administracinis aktas. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nuostolių priteisimo momentas – nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos. IeÅ¡kovai reikalauja 1764 Lt vienkartinės kompensacijos už 3 metus, skaičiuojant, kad atsakovai už 1 kv.m servitutu naudojamos žemės sklypo mokėtų po 0,7 lito. Toks kompensavimo bÅ«das numatytas įstatymu (CK 4.129 str.).

Atsakovai nepripažįsta tokių nuostolių, nors pripažįsta servituto teise naudojamÄ Å¾emės sklypo ploto dalį. Teismas sprendė, jog tokiu atveju atsakovams kyla pareiga ieÅ¡kovams atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Å alims pripažinus, jog atsakovė O. M. kelio ir statinių servitutu nesinaudoja, nuostoliai priteistini tik iÅ¡ kitų atsakovų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai IeÅ¡kovai V. A. K., P. K., S. I. R. ir A. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, jog teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, neteisingai aiÅ¡kino įstatymus (CK 4.257 str.), neteisingai vertino raÅ¡ytinius įrodymus, o kai kurių svarbių raÅ¡ytinių įrodymų visai nevertino, pavyzdžiui, 2011-08-01 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Teismas neteisingai sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovams nuosavybės teisės į žemę nėra įregistruotos, nes prie ieÅ¡kinio pridėta VÄ® Registrų centro pažyma patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, be to Alytaus apskrities administracijos sprendimai taip pat visiÅ¡kai įrodo ieÅ¡kovų nuosavybės teisę į namų valdÄ ir žemę.

Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl individualaus akto - Alytaus virÅ¡ininko administracijos sprendimo, dalinio pakeitimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. Servitutinis kelias į nelegalius pastatus (2 garažus ir virtuvę), esančius (duomenys neskelbtini), naudojamas paÅ¡alinių asmenų G.

S. ir R. S., kurie nėra Å¡io nelegalaus pastato įregistravę Nekilnojamojo turto registre, todėl Å¡is servitutinis kelias neturi konkretaus Å¡eimininko, kaip ir garažas yra be Å¡eimininko. Dėl Å¡ių priežasčių pagal CK 4.135 straipsnį servitutas baigėsi, nes iÅ¡nyko jo bÅ«tinumas. Taip pat teismas neteisingai aiÅ¡kina, jog garažas yra legali statyba, jog yra planas ir leidimas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, pateikti žemėtvarkos skyriaus, įrodo, jog registracijos knygoje yra kažkokių asmenų paraÅ¡as dėl 44 kv.m garažo statybos, tačiau nei vietos, nei plano nenurodyta, nepaisant to, teismas šį įrodymÄ vertina, kaip tikrÄ , kai tuo tarpu pati registracijos knyga yra užvesta 1976 metais, o įraÅ¡as padarytas 1974 metais.

Taigi aiškiai matosi, kad šis įrašas suklastotas, be to jis nėra konkretus. Todėl darytina išvada, jog apeliantų žemės sklype du garažai ir virtuvė pastatyti be leidimo, be suderinto ir patvirtinto projekto, statinys susidėvėjęs, neapdraustas, neturi techninės projektinės dokumentacijos, juo naudojasi pašaliniai asmenys, suvažiuoja dešimtys automobilių. Po ieškovų langais remontuojama, alyvomis teršiama žemė, triukšmaujama. Teismas sprendime nepasisakė dėl svarbaus rašytinio įrodymo – 2011-08-01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.63, kuris įrodo, jog ieškovų sklype yra neteisėtas statinys 16,50 kv.m viralinė ir 49 kv.m sublokuoti du garažai.

IeÅ¡kovų manymu, byla iÅ¡nagrinėta nepilnai. Atsakovai G. S. ir R. S. apeliaciniu skundu nesutinka su sprendimu dalyje, kurioje buvo patenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl servituto nuostolių atlyginimo, ir praÅ¡o Å¡ioje dalyje sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodo, jog laikotarpiu, už kurį praleisti nuostoliai, galiojo ir dabar galioja Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu nustatyti servitutai, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti prie pastatų, juos prižiÅ«rėti bei remontuoti.

Å iuo laikotarpiu joks įstatymas, sutartis ar administracinis aktas nenustatė prievolės mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovams. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymuose nenurodyta nuostolių dėl servitutų atlyginimo sÄ lygų, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai turi teisę į nuostolių atlyginimÄ . Alytaus apskrities virÅ¡ininkas, 2005-03-18 įsakymais nustatydamas servitutus, visiÅ¡kai neatskleidė kelio ir statinių servituto turinio, t.y. servituto suteikiamų teisių apimties, todėl pagal egzistuojantį įsakymÄ , sprendimÄ ir žemės sklypo planÄ negalima nustatyti, kas ir kokio dydžio kompensacijÄ turėtų mokėti už naudojimÄ si svetimu daiktu (CK 4.129 str.).

Teismas sprendė, kad kelio ir statinių servitutai užima 70 kv.m ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, priteisė po 0,70 Lt/mėn. nuostolių už kiekvienÄ kvadratinį žemės metrÄ . Tačiau neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu nustatytas ir apskaičiuotas servitutų užimamas žemės plotas, nes geodeziniai matavimai nei ieÅ¡kovams, nei atsakovams priklausančiuose namų valdos žemės sklypuose neatlikti. Servitutinis kelias praeina atsakovų ir ieÅ¡kovų namų valdų riba, todėl, neatlikus geodezinių matavimų, nėra aiÅ¡ku, kieno žeme eina Å¡is kelias.

Ginčo žemės sklype administraciniu aktu nustatyti ir įregistruoti du servitutai: statinių ir kelio. Atsakovai (apeliantai) nėra statinių ir kelio servituto CK 4.117-4.122 straipsnių prasme turėtojai, todėl kompensacijos ar nuostolių, atsiradusių dėl tokių servitutų nustatymo, priteisimas iš jų yra negalimas (CK 4.129 str.). Daiktinės teisės į statinius neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Žemės servitutas nėra nustatytas nei administraciniu aktu, nei sandoriu, nei teismo sprendimu ir neįregistruotas.

Teismas, pasisakydamas servituto atlygintinumo klausiniu, neatsižvelgė į teisinį pagrindÄ , suponuojantį tarnaujančiojo daikto savininkui teisę reikalauti kompensacijos ar nuostolių atlyginimo, ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko pareigÄ mokėti nuostolių atlyginimÄ . Kadangi apeliantai nėra vieÅ¡pataujančio daikto savininkai, teismas nepagrįstai iÅ¡ R. S. ir G. S. priteisė atlyginti dėl servitutų nustatymo atsiradusius nuostolius. Iki dabar ieÅ¡kovai sutiko su administraciniu aktu nustatytais neatlygintinais servitutais, juos pripažino ir jų sÄ lygų laikėsi.

Å iuo metu neatsirado jokių naujų aplinkybių, susijusių su nustatytais servitutais. IeÅ¡kovai neįrodė, kad dėl servituto nustatymo patyrė konkrečių nuostolių, o pirmos instancijos teismas to nesiaiÅ¡kino ir netyrė. Dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.Atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodo, jog su ieÅ¡kovų reikalavimu panaikinti sprendimÄ dalyje, kurioje atsisakyta panaikinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-18 sprendimais nustatytus servitutus, nesutinka.

Nurodo, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko P. K. turėtÄ Å¾emę proceso metu ieÅ¡kovams buvo žinoma, kad Å¡alia jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių yra pastatytas dviejų boksų garažas, kurį pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančius duomenis valdė V. P. ir P. M.. Atsižvelgiant į tai, projektuojamam namų valdos žemės sklypui buvo nustatyti statinių ir kelio servitutai. Å ių servitutų nustatymas buvo suderintas su ieÅ¡kovais, kÄ patvirtina ir jų paraÅ¡ai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, sklypo ribų nustatymo abrise, žemės sklypo plane ir sprendimų projektuose.

Be to nuosavybės teisių atkÅ«rimo į namų valdos žemės sklypÄ metu, fiksuojant kelio servitutÄ , ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype nebuvo nustatytas naujas kelio servitutas, o tik administraciniu aktu įtvirtintas jau egzistuojančio kelio ir statinio naudojamo žemės sklypo dalies naudojimo faktas. IeÅ¡kovai neįrodė nė vieno iÅ¡ CK 4.130 straipsnyje nustatytų servituto pasibaigimo pagrindų. IeÅ¡kovų motyvai, kad nustatyti kelio servitutai jiems trukdo dėl keliamo triukÅ¡mo, nepatogumų, ekologijos sÄ lygų, nėra pagrindas baigtis servitutui CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Minėtų servitutų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo objektyviai būtinas ir tai buvo padaryta, laikantis galiojusių teisės normų reikalavimų, o ieškovų argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti. Aplinkybės, dėl kurių minėti servitutai buvo nustatyti, nėra pasikeitusios iš esmės - statinys (garažas) tebestovi ieškovų žemės sklype, o privažiuoti prie jo kito kelio nėra, dėl to ieškovų reikalavimas šioje dalyje laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama abiejų Å¡alių apeliacinių skundų ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ir bylai perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.              Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovai V.

A. K., S. I. R., A. Ž. ir P. K. pareiÅ¡kė tris ieÅ¡kinio reikalavimus: pirma, dalinai panaikinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-18 sprendimus Nr.38 dalyje dėl statinių ir kelio servitutų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ymo; antra, įpareigoti statytojÄ savavaliÅ¡kÄ , nelegalų statinį (sandėliukÄ ), esantį ieÅ¡kovų žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; trečia, priteisti iÅ¡ atsakovų, servituto naudotojų, servituto nuostolius - 1764 Lt.

Pirmosios instancijos teismas pirmÄ jį ieÅ¡kovų reikalavimÄ atmetė; bylÄ dalyje dėl antrojo reikalavimo nutraukė, konstatavęs, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.); trečiÄ jį reikalavimÄ patenkino. Tokiu sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .              Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti statytojÄ savavaliÅ¡kÄ , nelegalų statinį (sandėliukÄ ), esantį ieÅ¡kovų žemės sklype, nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, konstatavo, jog kompetencija spręsti, ar ieÅ¡kovų sklype esančių statinių statyba yra savavaliÅ¡ka ar ne, priklauso ne ieÅ¡kovams, o Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurios veiksmai ar priimti sprendimai skundžiami administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla dalyje dėl Å¡io ieÅ¡kovų reikalavimo nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio turinio, jie savo reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos paÅ¡alinimo grindė CK 4.103 straipsniu (redakcija Nr.X-858, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4403), reglamentavusiu neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes. Å io straipsnio antrojoje dalyje buvo reglamentuota, jog asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismÄ .

Taigi ieÅ¡kovai, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek ieÅ¡kinio pateikimo metu, tiek ir Å¡iuo metu pagal galiojantį CK turi teisę patys kreiptis į teismÄ , reikalaujant įpareigoti fizinius ar juridinius asmenis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, kadangi galimai neteisėta statyba turi tiesioginės įtakos (pažeidžia) jų nuosavybės teises, o kadangi toks reikalavimas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais (nuosavybės teise), ginčas kilęs tarp fizinių asmenų, jis neabejotinai nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010, asmenys neturi pareigos kontroliuoti už statybos priežiÅ«rÄ atsakingų valstybės institucijų veiklos ir ginčyti jų priimamų aktų, siekdami apginti savo pažeistas teises, nes jie savo pažeistas teises turi galimybę apginti ir kitomis priemonėmis.              Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiÅ¡kiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010).

Taigi ieÅ¡kovai, nagrinėjamu atveju turėdami įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, savo reikalavimo pagrindu nurodytÄ aplinkybę, kad jų žemės sklype esantis statinys yra nelegali statyba, grindė tuo, kad statinys pastatytas be statybos leidimo, be suderinto ir patvirtinto projekto, statinys neapdraustas, neturi techninės dokumentacijos. Atsakovai, gindamiesi nuo ieÅ¡kinio, teismui teikė paaiÅ¡kinimus bei įrodymus. Tačiau nei Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, nei jų pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo ir nevertino, kadangi sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovų reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo iÅ¡sprendimo rezultatas turi esminės reikÅ¡mės kitų ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimui – tiek reikalavimo dėl Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. kovo 18 d sprendimų dalinio panaikinimo, įvertinant servituto nustatymo bÅ«tinumÄ , tiek ir reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų, servituto naudotojų, servituto nuostolius, nes akivaizdu, jog pripažinus, kad ieÅ¡kovų žemės sklype esantis statinys yra nelegali statyba ir teismo sprendimu įpareigojus statytojÄ jį nugriauti, jam (statiniui) aptarnauti nustatytas statinio ir kelio servitutas, kurio bÅ«tinumÄ ginčija ieÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje, taptų nebebÅ«tinas.               Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos ir nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, iÅ¡nagrinėti ir įvertinti turinčias reikÅ¡mės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), apskųstÄ jį teismo sprendimÄ panaikina (CPK 329 str. 1 d.), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikÅ¡mės priimant teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje.

CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai iÅ¡tirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali iÅ¡spręsti visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o visi ieÅ¡kinio reikalavimai tarpusavyje yra susiję. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                Teisėjos                                                                            Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                            Rita Kisielienė                                                                      Alma Urbanavičienė               Â