2024-04-30 Nr. BB-2404-1-01-1-22358-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1533/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22358-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. A. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų nuosprendžius: paskirtą galutinę subendrintą bausmę už veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinti vienu trečdaliu arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti bausmę vienu trečdaliu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatų pažeidimus ir baudžiamojo įstatymo – BK 64 straipsnio ؘ– taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio reikalavimus, tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo bei motyvuotai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė. Nurodyti BPK pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų buvo suvaržyta įstatymų garantuota D. A. teisė į teisingą (sąžiningą) procesą, be to, tai sukliudė teismams išsamiai, nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, egzistuojant visoms BPK 273 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms, nusprendė atlikti įprastinį, o ne sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinimo ir gynybos šalių nuomonėms dėl galimybės byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą išsiskyrus, pirmosios instancijos teismas nei teismo posėdžio metu, nei nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl nusprendė vadovautis akivaizdžiai šališka, niekaip nemotyvuota ir nepagrįsta prokuroro pozicija, kad sutrumpintas procesas šiuo atveju negalimas. Todėl pripažintina, kad dalis nuosprendžio neatitinka jo surašymui keliamų reikalavimų. Nors prokuroras savo deklaratyviu prieštaravimu atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą pademonstravo šališkumą D. A. ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu, gynybos pareikštas nušalinimas prokurorui teismo nutartimi buvo atmestas, joje nepateikus gynybos argumentus paneigiančių motyvų. Šio teismo sprendimas neatlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo pažeidžia proceso greitumo principą ir yra visiškai nesusijęs su teismo siekiu bylą išnagrinėti išsamiai. BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste įprastas įrodymų tyrimas nebuvo efektyvus ir racionalus. Taip buvo nepagrįstai apsunkinta nuteistųjų teisinė padėtis. Šioje byloje neegzistavo jokios objektyvios priežastys, dėl kurių negalėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Abiejų instancijų teismai nesivadovavo šiuo klausimu suformuota teismų praktika, nepagrįstai suabsoliutino valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro nepriklausomumą ir su tuo susijusius prokuroro procesinius įgalinimus, kuriais akivaizdžiai buvo piktnaudžiaujama. Apeliacinės instancijos teismo išvados apie sąlygų atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvimą yra ydingos, prieštarauja BPK nuostatoms ir teismų praktikai.

Pasak kasatoriaus, dėl padarytų BPK pažeidimų buvo esmingai suvaržyta jo teisė pasinaudoti BK 641 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta privilegija sumažinti nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Dėl to D. A. paskirta neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmė. Minėti pažeidimai yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kilusias neigiamas teisines pasekmes kompensuoti sušvelninant D. A. paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Turi būti įvertinta, kad kasatorius savo elgesiu neabejotinai prisidėjo prie operatyvaus ir sklandaus bylos išnagrinėjimo. Be kitų aplinkybių, apibūdinančių veiką padariusį asmenį, nuteistojo pozicija dėl įvykdytų nusikaltimų yra vienas esminių momentų, rodančių mažesnį jo pavojingumo laipsnį ir siekį pasitaisyti. Toks jo procesinis elgesys savaime lemia, kad byla buvo išnagrinėta per trumpą laiką ir nepareikalavo didelių sąnaudų. Nors formaliai sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaip tai reglamentuota BPK, teisme nebuvo atliekamas, iš tikrųjų tokios tvarkos buvo laikomasi. Atsižvelgus į tai, taip pat į kasatoriaus asmenybės ir nusikalstamų veikų pavojingumą, jo socialinius ryšius ir artimųjų interesus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vertintina, kad D. A. paskirta bausmė yra per griežta, ji neleidžia pasiekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmei keliamų tikslų ir įgyvendina tik nubaudimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde akcentuojamas BPK 273 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas ir iš to kildinamos BK 641 straipsnio taikymo klaidos, dėl kurių, nuteistojo D. A. nuomone, kilusios neigiamos pasekmės laikytinos pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kompensuoti šias pasekmes, sušvelninant jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl minėtų BPK pažeidimų, pirmosios instancijos teismui nusprendus neatlikti sutrupinto įrodymų tyrimo, prokuroro šališkumo, nepagrįsto BK 641 straipsnio nuostatų netaikymo, galimybės kompensuoti padarytus pažeidimus, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat dėl bausmės griežtumo yra pakartoti iš nuteistojo D. A. gynėjos apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nenustatė. Nuteistasis D. A. dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų teisinių argumentų nepateikė. Kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie apeliacinės instancijos teismo padarytus BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio reikalavimų pažeidimus, D. A. teisės į teisingą (sąžiningą) procesą suvaržymą, teismų praktikos nesilaikymą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė