2017-02-14 Nr. AB-4048-3-62-3-02140-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-896-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02140-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Kauno rajono skyrius) 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 7SD-4400-(14.7.104.) (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos 2015 m. spalio 21 d. sprendimą Nr.1SS-2896-(8.5.) (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjai Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. Sutikimo statyti / rekonstruoti statinius valstybinės žemės sklype Nr. 7ST-160-(14.7.5) (toliau – ir Sutikimas) originalą.

Pareiškėja nurodė, kad nuo 1999 m. rugpjūčio 10 d. pagal faktiškai susiformavusius nuomos santykius (rašytinė nuomos sutartis sudaryta 2011 m. gruodžio 16 d.) ji naudojasi apie 0,1638 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis 119,36 kv. m bendro ploto administracinis pastatas (toliau – ir Pastatas). Pareiškėja pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno rajono skyrių, prašydama išduoti sutikimą įteisinti Pastatą.

Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. balandžio 15 d. Sutikimu nurodė, kad neprieštarauja jog pareiškėja nustatyta tvarka parengusi projektinę dokumentaciją ir gavusi statybos leidimą, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, valstybinės Žemės sklype. Pareiškėja, sužinojusi, kad yra išduotas Sutikimas, 2015 m. liepos 22 d. atvyko į Tarnybos Kauno rajono skyrių atsiimti parengto Sutikimo, kurį viena darbuotoja teikė, o kita paėmė iš jos rankų, sakydama, kad jis blogas, ir netrukus neva gaus kitą Tarnybos Kauno rajono skyriaus atsakymą.

Tą pačią dieną pareiškėjos atstovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti Sutikimą. Skyriaus sprendimu buvo nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartyje numatyta teisė išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas. Taip pat nurodyta, kad jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, net ir esant valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartyje nustatytai sąlygai, leidžiančiai naujų statinių statybą ar esamų rekonstrukciją, planuojama statyba ar rekonstrukcija negalės būti vykdoma.

Pareiškėjos atstovas 2015 m. rugpjūčio 11 d. dar kartą paprašė atsakovo išduoti Sutikimą, tačiau atsakymo negavo. 2015 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Tarnybą, be kita ko prašydamas pareigoti Tarnybos Kauno rajono skyrių išduoti Sutikimo originalą. Tarnybos sprendimu buvo nurodyta, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo įpareigoti skyrių išduoti atskirą sutikimą dėl pastatų rekonstrukcijos. Pareiškėja tvirtino, kad Tarnybos ir Skyriaus sprendimais aiškiai taip ir nebuvo atsakyta, ar pareiškėjai bus išduotas parengtas, pasirašytas, numeruotas ir dėl to galiojantis Sutikimo originalas.

Tik iš skundžiamų sprendimų turinio galima numanyti, kad atsisakoma tenkinti skundo reikalavimą – įpareigoti išduoti Sutikimo originalą. Pareiškėja teigė, kad tokie atsisakymai yra nepagrįsti, neteisėti, nes Sutikimu (t. y. administraciniu aktu) klausimas dėl pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. prašymo jau buvo išspręstas, papildomai jo spręsti atsakovo nebuvo prašoma. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas. Jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, net ir esant valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytai sąlygai, leidžiančiai naujų statinių statybą ar esamų rekonstrukciją, planuojama statyba ar rekonstrukcija negalės būti vykdoma. Pagal Tarnybos turimą informaciją, Žemės sklypas patenka į komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją, kur gyvenamoji plėtra nenumatyta. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Atsižvelgus į tai, teismui įpareigojus Tarnybą išduoti pareiškėjai Sutikimo originalą, pareiškėjos planuojama rekonstrukcija negalės būti vykdoma. Nagrinėjamu atveju Pastato naudojimo paskirties pakeitimas į gyvenamąją, prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, todėl Pastato rekonstrukcija šiuo tikslu yra negalima ir Sutikimas negali būti išduotas. Atsižvelgus į tai, kad reikalavimo patenkinimo atveju nebus išspręstas administracinis ginčas dėl galimybės valstybinės žemės sklype administracinį pastatą rekonstruoti į gyvenamąjį pastatą ir nereikš pareiškėjos galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, todėl reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą tenkino – panaikino Tarnybos bei Skyriaus sprendimus ir įpareigojo Tarnybą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti V. S. Sutikimą.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose, atsakovas nepasisakė apie jau priimtą Sutikimą, kurį pareiškėjos atstovas prašė pateikti, tačiau, įvertinęs skundžiamų Sprendimų turinį bei atsakovo atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamais sprendimais iš esmės atsisakė pareiškėjai išduoti Sutikimą. Teismas pabrėžė, jog byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atsisakė pareiškėjai išduoti jau priimtą Sutikimą. Teismas akcentavo, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. prašymą, surašė Sutikimą, kurį užregistravo ir pasirašė tam įgaliotas asmuo bei patvirtino antspaudu, t. y. priėmė individualų administracinį aktą, skirtą pareiškėjai. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vadinasi, atsakovas, priimdamas individualų administracinį aktą (Sutikimą) skirtą pareiškėjai, privalėjo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo, raštu pranešti jai apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, tačiau šių veiksmų atsakovė neatliko (ginčo dėl to byloje nėra).

Teismas sprendė, kad atsakovas, atsisakydamas išduoti Sutikimą, skundžiamuose sprendimuose iš esmės pasisakė tik apie tai, kokiais atvejais reikalingas ir išduodamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, bei nurodė, kas tai reglamentuoja. Tačiau iš skundžiamų sprendimų taip ir nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovas atsisako išduoti surašytą, patvirtintą, galiojantį ir nepanaikintą Sutikimą, kuris ir buvo skirtas pareiškėjai. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nagrinėjant pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. prašymą, atsakovas priėmė du sprendimus, pirmą, tai pareiškėjos prašomą Sutikimą ir antrą – Skyriaus sprendimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip ir nesugebėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių pagal pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. prašymą, buvo priimti du sprendimai ir kodėl esant nepanaikintam ir galiojančiam Sutikimui, buvo priimtas kitas – Skyriaus sprendimas, kuris buvo pateiktas pareiškėjai. Tuo pačiu visiškai neaišku, kodėl atsakovas, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. Nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 45–50 punktų reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pareiškėjai pateikti, jai skirtą Sutikimą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbūs atsakovo atsiliepime bei teismo posėdžio metu išdėstyti motyvai, kad pareiškėjai jokių pasekmių Sutikimo išdavimas nesukels ir, kad administracinio pastato naudojimo paskirties pakeitimas į gyvenamąją, prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, todėl administracinio pastato rekonstrukcija tikslu pakeisti pastato naudojimo paskirtį į gyvenamąją yra negalima ir Sutikimas negali būti išduotas. Teismas pabrėžė, kad negalima tokia situacija, kai pagal asmens prašymą yra priimamas jam skirtas individualus administracinis aktas, tačiau asmuo neturi galimybės jo gauti. Teismas akcentavo, kad priimtas individualus administracinis aktas (Sutikimas) yra galiojantis, nepanaikintas, todėl visiškai nepagrįsti ir neteisėti atsakovo veiksmai atsisakant išduoti Sutikimą.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus ir atsisakydamas pareiškėjai pateikti Sutikimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl ginčijamus sprendimus panaikino.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą Viešojo administravimo įstatymo pagrindu, turėjo šio įstatymo nuostatas taikyti ne formaliai, bet įvertinti ir specialiuosius teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį. Atsižvelgus į skundo aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindė savo reikalavimus, akivaizdu, kad viešojo administravimo subjekto valia į pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. prašymą išduoti sutikimą buvo išreikšta Skyriaus sprendime ir, kad teismas išspręstoje administracinėje byloje įpareigojo išduoti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukeliantį dokumentą.

Atsakovas pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad galioja 2011 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SZN-129, kuri jos šalims turi įstatymo galią, ir kuri imperatyviai leidžia statyti tik tai pačiai veiklai reikalingus vystyti statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Pareiškėjos nuomojamam valstybinės žemės sklypui galioja Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TR-29, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį privalomas visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Teismas savo sprendime į šias objektyvias aplinkybės neatsižvelgė.

Atsakovas tvirtina, kad vertinant ginčo situaciją ne formaliai, o iš esmės, ir atsižvelgus į materialiuosius ginčo situacijos padarinius ir byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinio pastato naudojimo paskirties pakeitimas į gyvenamąją, prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, todėl administracinio pastato rekonstrukcija tikslu pakeisti pastato naudojimo paskirtį į gyvenamąją yra negalima. Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo Sutikimas statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje nepakeičia ir nepanaikina tų teisių ir pareigų, kurias sukuria 2011 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-129.

Pareiškėja V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteiti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Pareiškėja pažymi, kad ginčo objektas šioje byloje yra ne Sutikimo teisėtumas, o 2015 m. liepos 31 d. bei 2015 m. spalio 21 d. sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas nenustatė, jog Sutikimas būtų neteisėtas, jo niekas neginčijo, priešingai – atsakovo atstovė į teismo klausimą nurodė, kad neketinama jo naikinti, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutikimas pareiškėjai išduotinas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nurodo su byla nesusijusius teiginius, kad rekonstruojant pastatą galioja bendrojo plano sprendiniai (t. y., kad juos būtina pakeisti). Faktiškai nurodoma, kad pareiškėjai nebus išduotas statybos leidimas ir / ar kad ji negalės vykdyti rekonstrukcijos, vadovaudamasi statybą reglamentuojančiais teisės aktais (Kauno rajono bendruoju planu). Tačiau šie atsakovo argumentai prieštarauja Sutikimo tekstui, kuriame aiškiai parašyta, kokiomis sąlygomis Sutikimas yra išduodamas. Pareiškėja teigia, kad atsakovas imasi kitų institucijų – Kauno rajono savivaldybės, statybos inspekcijos – funkcijų aiškinantis, ar pareiškėja gali gauti statybos leidimą, ar bus keičiamas bendrasis planas, ar yra galima statyba ir jos įteisinimas.

Pareiškėja tvirtina, kad Sutikimas sukėlė tokias teisines pasekmes, kokias tik ir yra skirtas sukelti – juo buvo raštu išreikšta aiški atsakovo valia dėl pastatų rekonstrukcijos bei įteisinimo, nustatytos konkrečios ir aiškios, išankstinės atitinkamos mano veiklos sąlygos. Ši atsakovo valios išraiška yra reikalinga ir svarbi atliekant kitas procedūras nebe atsakovo institucijose. Jei Sutikimas nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių, atsakovas jo nebūtų surašęs.

Pareiškėja pažymi, kad Tarnyba ir jos Kauno rajono skyrius plačiai naudojasi savo teise išduoti analogiškus sutikimus žemės nuomininkams rekonstruoti ar įteisinti valstybinės žemės sklypuose esančius pastatus (2014 m. gruodžio 10 d. sutikimo kitam piliečiui pavyzdys pridedamas). Šie sutikimai savaime nėra statybą leidžiantys dokumentai, o yra tik prielaida vykdyti projektavimą ir kitas statybos leidimo gavimo, statybos įteisinimo procedūras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos ir Skyriaus sprendimų, kuriais atsisakoma pareiškėjai išduoti sutikimą statyti / rekonstruoti statinius valstybinės žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išduoti Tarnybos 2015 m. balandžio 15 d. parengtas Sutikimo statyti / rekonstruoti statinius valstybinės žemės sklype Nr. 7ST-160-(14.7.5) originalą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. balandžio 1 d. užpildė prašymą „Išduoti sutikimą įteisinti nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“. Prašyme nurodė, kad prašo išduoti sutikimą įteisinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Karmėlavoje, pagal bylą – administracinis pastatas, pagal naudojimo būdą – gyvenamasis. Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. balandžio 15 d. pasirašė sutikimą Nr. 7ST-160-(14.7.5) „Statyti / rekonstruoti statinius valstybinės žemės sklype“. Sutikime nurodė, jog neprieštarauja, kad V. S. nustatyta tvarka parengusi projektinę dokumentaciją ir gavusi statybos leidimą, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, valstybinės Žemės sklype rekonstruotų Pastatą. Pareiškėjos atstovas 2015 m. liepos 22 d. atsakovui pateikė prašymą pateikti Sutikimą. Atsakydamas į šį prašymą Tarnybos Kauno rajono skyrius 2015 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. 7SD-4400-(14.7.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, jog valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartyje numatyta teisė išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas. Taip pat nurodė, kad jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, net ir esant valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartyje nustatytai sąlygai, leidžiančiai naujų statinių statybą ar esamų rekonstrukciją, planuojama statyba ar rekonstrukcija negalės būti vykdoma. Pareiškėjos atstovas 2015 m. rugpjūčio 11 d. dar kartą kreipėsi į Tarnybos Kauno rajono skyrių, prašydamas pateikti Sutikimą. Nesutikdamas su 2015 m. liepos 31 d. Tarnybos Kauno rajono skyriaus sprendimu, pareiškėjos atstovas jį apskundė Tarnybai ir prašė pareigoti Tarnybos Kauno rajono skyrių išduoti Sutikimo originalą. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos atsakovo skundą, 2015 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-2896-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti skyrių išduoti atskirą sutikimą dėl pastatų rekonstrukcijos.

Nesutikdama su Tarnybos ir Skyriaus sprendimais, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti ir įpareigoti Tarnybos Kauno rajono skyrių išduoti Sutikimo originalą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nusprendė, kad pareiškėjai turi būti išduotas Tarnybos 2015 m. balandžio 15 d. parengtas Sutikimo statyti / rekonstruoti statinius valstybinės žemės sklype Nr. 7ST-160-(14.7.5) originalas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ginčijamų aktų turinį, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė patenkinti pareiškėjos skundą nustatęs, jog pareiškėjai nepagrįstai neišduodamas Sutikimo dokumentas, nors vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pirmosios instancijos teismas vertino tik tai, ar pagrįstai pareiškėjai neišduotas dokumentas, kuriame išreikštas atsakovo, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimas pareiškėjai atlikti jos 2015 m. balandžio 1 d. prašyme nurodytus veiksmus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje ginčijamame Skyriaus 2015 m. liepos 31 d. sprendime iš esmės yra pakeičiama atsakovo valia – šiuo sprendimu yra atsisakoma išduoti pareiškėjai sutikimą pagal jos 2015 m. balandžio 1 d. prašymą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad dėl pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. prašymo yra priimti du skirtingi sprendimai – 2015 m. balandžio 15 d. Sutikimas bei 2015 m. liepos 31 d. sprendime išreikštas Tarnybos Kauno rajono skyriaus atsisakymas tokį sutikimą duoti. Vadinasi šios bylos ginčo dalykas yra tai, ar pagrįstai bei teisėtai davus pareiškėjai sutikimą atlikti jos 2015 m. balandžio 1 d. prašyme nurodytus veiksmus, 2015 m. liepos 31 d. sprendime tokį sutikimą yra atsisakoma duoti.

Nors pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodo, jog skunde pareikštais reikalavimais ji siekia, kad jai būtų išduotas Sutikimo originalas, tačiau pareiškėjos ginčijamų aktų turinys bei bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad prašydama įpareigoti atsakovą išduoti Sutikimo originalą, pareiškėja siekia gauti atsakovo, kaip jos nuomojamos valstybinės žemės savininko patikėtinio, sutikimą planuojamai Pastato įteisinimo procedūrai. Vadinasi pareiškėjos tikslas – gauti atsakovo sutikimą veikti, todėl patenkinus skundo reikalavimą ir atsakovą įpareigojus išduoti Sutikimo originalą, šis tikslas nebūtų pasiektas ir pareiškėjos teisės nebūtų apgintos, nes šiuo metu galioja du aktai, išreiškiantys skirtingą poziciją dėl pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. prašymo.

Kaip buvo pažymėta, byloje ginčijamais Tarnybos bei Skyriaus sprendimais ne tik atsisakomo išduoti dokumentą, kuriame išreikštas Tarnybos Kauno rajono skyriaus Sutikimas, tačiau apskritai atsisakoma duoti pareiškėjai sutikimą pagal jos 2015 m. balandžio 1 d. prašymą, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas tik dėl tos ginčijamų sprendimų dalies, kuria atsisakoma išduoti Sutikimo dokumentą, nepagrįstai nenagrinėjo tos ginčijamų sprendimų dalies, kuria apskritai atsisakoma tokį sutikimą duoti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami aktai nėra teisėti bei pagrįsti, padaryta visapusiškai neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Taip pat akcentuotina, jog atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo byloje kilusį ginčą, nebuvo įvertinta ir tai, ar pareiškėjos skundu iškeltas ginčas laikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Kaip buvo nustatyta, byloje turi būti vertinama tai, ar teisėtai bei pagrįstai Tarnybos Kauno rajono skyrius pareiškėjai ne tik neišduoda 2015 m. balandžio 15 d. parengto Sutikimo, bet vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą byloje turi būti nustatyta, ar pagrįstai bei teisėtai buvo nuspręsta pareiškėjai tokio sutikimo nebeduoti.

Kaip buvo pažymėta, keldama šį ginčą pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų suteikta teisė pradėti valstybinėje žemėje esančio Pastato įteisinimo darbus. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį Nr. T-88/2015, priimtą byloje UAB „Sirupio vaistinė“ v. Kauno miesto savivaldybė; 2013 m. kovo 27 d. nutartį Nr. T-46, priimtą byloje K. P. v. Panevėžio savivaldybės administracija ir kt.).

Tarnybos Kauno rajono skyrius, priimdamas sprendimą dėl sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, veikia ne viešojo administravimo srityje, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį Nr. T-108/2014, priimtą byloje UAB „Jovarta“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį Nr. T-133/2015, priimtą byloje A. Š., D. V. ir S. B. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius).

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).

Įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų turinį bei pagrindus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o byla perduodama nagrinėti pagal rūšinį bei teritorinį teismingumą Kauno apylinkės teismui (ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dar negali būti sprendžiamas, nes byla nėra baigta (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-463/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Atsižvelgus į tai, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė