a5e4fc17-67b6-403a-a50d-fb89ea35bb64 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2015 m. sausio 20 d.Vilnius                          Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio A. N. pareiÅ¡kimÄ dėl vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, suinteresuoti asmenys RUAB „Molesta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), R. M., UAB „Tector“, UAB „Detarna“,              n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas antstolis A.

N. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti ar iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal antstolio nurodytus vykdomuosius dokumentus, kurie iÅ¡duoti dėl įsiskolinimų, atsiradusių po UAB „Molesta“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, galimas 1) iÅ¡ visų RUAB „Molesta“ gaunamų ir priklausančių lėšų ir turto, nepriklausomai nuo restruktÅ«rizavimo plano patvirtinimo;

2) tik po RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo;

3) tik iÅ¡ administravimo lėšų, numatytų RUAB „Molesta“ restruktÅ«rizavimo plane.Antstolis pareiÅ¡kime nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-28411-101/2013; Darbo ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ Nr. APS-36-15443/2014; VSDFV sprendimus: 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. (7.2)7-10-87619, 2015 m. sausio 21 d. Nr. (7.2)7-10-2205, 2015 m. vasario 23 d. Nr. (7.2)7-10-12302, 2015 m. kovo 19 d. Nr. (7.2)7-10-19076, 2015 m. balandžio 21 d.

Nr. (7.2)-7-10-30569, 2015 m. gegužės 20 d. Nr. (7.2)7-10-35696, 2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. (7.2)-7-10-71946; Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-428-964/2014; Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ Nr. APS-36-15443/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykdomuosius raÅ¡tus Nr. 2-3035-803/2015 ir Nr. 2-1557-619/2015. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014 UAB „Molesta“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ ; nutartis įsiteisėjo 2014-03-27.

Pažymėjo, kad Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 8 straipsnis numato, jog nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos:

1) draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipotekÄ , servitutus, uzufruktÄ , įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtÄ , reikalingÄ Ä¯monės veiklai tęsti. Å io punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimÄ Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais;

4) restruktÅ«rizuojama įmonė moka visas einamÄ sias įmokas. Nurodė, kad visi vykdomieji dokumentai yra iÅ¡duoti dėl įsiskolinimų, atsiradusių po Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties priėmimo, kuria iÅ¡kelta UAB „Molesta“ restruktÅ«rizavimo byla. PareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo dienÄ restruktÅ«rizavimo planas nėra patvirtintas. RUAB „Molesta“ 2016 m. sausio 4 d. informavo antstolį, kad restruktÅ«rizavimo planas nėra patvirtintas, dėl ko, jos nuomone, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ RUAB „Molesta“ draudžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kimas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka nepraneÅ¡us suinteresuotiems asmenims (CPK 589 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju žodinis nagrinėjimas nėra bÅ«tinas. PareiÅ¡kimÄ dalyje atsisakytina priimti, kitoje dalyje pareiÅ¡kimas atmestinas. CPK 589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kuriÄ reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiÅ¡ki, antstolis kreipiasi su praÅ¡ymu į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ arba įstatymo ar kito teisės akto normÄ , kuriÄ reikia taikyti.

Taigi nurodyta teisės norma numato ne tik klausimus, kuriais antstolis gali praÅ¡yti iÅ¡aiÅ¡kinimo, bet ir subjektÄ , į kurį antstolis turi kreiptis dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikimo – procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , tačiau taip pat ir Molėtų rajono apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo sprendimų vykdymo tvarkÄ , todėl konstatuotina, kad Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti VSDFV Vilniaus skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos ir Darbo ginčų komisijos sprendimus, tačiau, pažymėtina, kad pagal CPK 589 straipsnį gali bÅ«ti aiÅ¡kinama tik teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka ar įstatymo ar teisės akto norma, kuriÄ reikia taikyti vykdant teismo sprendimÄ , todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2S-2206-881/2014).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas nagrinėja pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tik dalyje dėl sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, kiek jis susijęs Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu sprendimu ir jo pagrindu 2015 m. vasario 5 d. iÅ¡duotu vykdomuoju raÅ¡tu Nr. 2-28411-101/2013. CPK 589 straipsnio pagrindu antstoliui suteikiama teisė kreiptis į teismÄ dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos ar teisės akto normos iÅ¡aiÅ¡kinimo skirta tiems atvejams, kai teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas ir iÅ¡kylÄ jo vykdymo neaiÅ¡kumų.

Taigi Å¡io instituto paskirtis – paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų bÅ«ti tinkamai įvykdytas. Teisės normos aiÅ¡kinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiÅ¡kinimÄ konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiÅ¡kinimÄ apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti teisės normÄ , jeigu jame nenurodyta, kuo praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti teisės norma ir jos iÅ¡aiÅ¡kinimas yra aktualÅ«s konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad antstolio klausimus, susijusius dėl išieškojimo, jo galimumo iš įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, imperatyviai reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, o būtent 8 straipsnio 1-4 punktai, 12-13 straipsniai, taip pat CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, taigi darytina išvada, kad antstolis neturi pareigos vertinti imperatyviai nustatyto teisinio reglamentavimo, o privalo vykdyti jam pavestas funkcijas. Įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, kaip specialus vieÅ¡osios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas turi vadovautis teisės nuostatomis, taip pat atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ su antstolio veiklos vykdymu susijusiais klausimais.

Antstolis pats sprendžia, kokie konkretÅ«s vykdymo veiksmai turi bÅ«ti atliekami, ir tai atlieka, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesÄ . Teismas negali atsakyti į antstolio klausimus ir nurodyti, kokie konkretÅ«s su teismo procesinio sprendimo vykdymu susiję veiksmai turi bÅ«ti atlikti, t. y. Å¡iuo atveju iÅ¡ kokių lėšų ir kokiu mastu antstoliui vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir ar jį vykdyti įmonės, kuriai iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, atžvilgiu, nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo instituto paskirties ir tikslų bei peržengtų aiÅ¡kinimo ribas (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-474-227/2014;

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-131-460/2014; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3220-902/2015). Å iuo atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalavimo turinio suprastina, kad teismo praÅ¡oma ne iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , įstatymo ar kito teisės akto neaiÅ¡kiÄ normÄ (kurios, beje, konkrečiai pareiÅ¡kėjas nenurodė), o atsakyti į konkrečius antstolio klausimus (kÄ daryti esant tam tikroms aplinkybėms).

Teismas sprendžia, kad toks antstolio pareiÅ¡kimas teismui laikytinas praÅ¡ymu suteikti teisinę konsultacijÄ , turint tikslÄ sužinoti, kokius vykdymo veiksmus jam atlikti, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo atmestinas (CPK 589 straipsnis).              Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 290-292 straipsniais, 589 straipsniu, teismas                          n u t a r i a :              pareiÅ¡kėjo antstolio A.

N. pareiÅ¡kimÄ dalyje dėl Molėtų rajono apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo, VSDFV Vilniaus skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos, Darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo atsisakyti priimti.              PareiÅ¡kėjo antstolio A. N. pareiÅ¡kimÄ dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo atmesti.              Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                         Bronislava Todesienė                                                   Â