a5e4d21c-632e-41e7-816d-e469fcedcdd2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3233-426/2016                                   Proceso Nr. 3-61-3-02620-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. T. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, jog jo laisvė nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) kamerose buvo kalinamas kartu su kitais asmenimis.

Kamerose buvo antisanitarinės sÄ lygos, trÅ«ko privatumo. Tvirtina, kad dėl to patyrė neturtinę žalÄ .Papildęs skundÄ Â (b. l.

46) pareiÅ¡kėjas nurodė, jog praÅ¡o priteisti 10 000 Eur. Teismo posėdžio metu palaikė skundo ir patikslinto skundo reikalavimus.LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 6-11) ir su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma)), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Atsiliepime teismui pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių.Taip pat pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimaliai leistina tardymo izoliatoriuje laikyti 625 asmenis.

Pabrėžė, jog leistina norma virÅ¡ijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.Pažymi, kad dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose. LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.Nurodė, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).

Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Higienos normos 21 punkto reikalavimų. Kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ , toks įrengimas atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str., suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Atitinkamai LukiÅ¡kių TI-K galiojančių teisės aktų nepažeidžia.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ tinkamai praneÅ¡ta, neatvyko.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad nuo 2012-10-18 iki 2012-10-25 ir nuo 2014-02-26 iki 2014-10-24 LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikÅ¡mių.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas tvirtina patyręs neturtinę žalÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Byloje nėra ginčo dėl atsakovės įgaliotos institucijos atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 6, 50-51) apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas teisingumo bei iÅ¡samumo.

Teismui pateikta informacija patvirtina, kad nuo 2012 m pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas ne visada siekė 3,60 m2, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Minėtų duomenų analizė liudija, kad pareiÅ¡kėjo teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis iÅ¡ viso buvo laikomas 6 dienas, o vienam asmeniui tekdavo mažiau negu nustatyta Ä®sakymo 1.3.1 punkte. EŽTT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, vertinant kalinimo sÄ lygas Konvencijos 3 str. pažeidimo prasme, atsižvelgtina ir į tai, ar asmeniui sudaryta galimybė gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas ir t. t. (2010-04-01 sprendimas Gultyayeva prieÅ¡ RusijÄ , 67413/01 ir kt.).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo sienų ir lubų byrėdavo tinkas, dažai.

Atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) patikrinimo aktus (b. l. 12-30), tačiau iÅ¡ Å¡ių patikrino aktų matyti, kad VVSC patikrinimai atlikti ne tuo metu, kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tam tikrose kamerose arba ne tose kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas tuo metu buvo laikomas. Kitų įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl netinkamų sÄ lygų, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų teikęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl kamerų būklės atmestini kaip nepagrįsti. Higienos normos 21 p. numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 redakcija) 14.5. p. numatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas; 14.6. p. numatyta, kad turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėti reikalavimai nebuvo įgyvendinti.Atsižvelgtina į tai, kad dalis pareiškėjo nusiskundimų yra nulemti vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimu ir nenagrinėtini kaip savarankiški.

Dauguma aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo skundÄ , yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumÄ pažeidimo konstatavimui. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtÄ turtinę žalÄ bei neigiamų iÅ¡gyvenimų didesnį sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å iame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Taigi egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Ä®vertinus, kad pažeidimas truko 4 dienas iÅ¡ eilės, o vėliau dar 2 dienas iÅ¡ eilės, atsižvelgus į pažeidimo mastÄ , trukmę, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius - kalėjimas pažeidė pareiÅ¡kėjo A. T. teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                      RÅ«ta Miliuvienė