a5e1dbcc-fd18-428d-9ca5-96e2bb829807 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-763-440/2016                                                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05473-2015-9                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.5.1.5.; 2.5.8.6.; 2.5.8.8.; 2.5.8.9.; 2.5.10.5.1.; 3.1.1.2.11.; 3.1.7.5.; 3.2.4.4; 3.3.1.1.; 3.3.1.21.; 3.3.1.14.                                                                 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 24 d.

Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gigas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-111-772/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gigas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vaistena“, trečiajam asmeniui G.

K. dėl skolos priteisimo. Teismas iÅ¡nagrinėjęs, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gigas“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 2780,75 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad UAB ,,Gigas“ 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. gegužės 22 d., 2015 m. gegužės 26 d suteikė smėlio, dolomitinės skaldos ir gamtinio žvyro transportavimo paslaugas atsakovei UAB „Vaistena“.

Teigė, kad tai patvirtina 2015 m. gegužės 27 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra serija GS Nr. 0000092, taip pat krovinio važtaraščiai. Nors Å¡iuo konkrečiu atveju tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, tačiau iÅ¡ PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros turinio bei kitų juridinių faktų matyti, jog Å¡alis sieja atlygintinų paslaugų teikimo prievoliniai teisiniai santykiai. IeÅ¡kovės manymu atsakovė turėtų bÅ«ti laikoma pažeidusia prievolę laiku atsiskaityti su ieÅ¡kove už suteiktas paslaugas.

Atsakovė UAB „Vaistena“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė su ieÅ¡kove tarėsi, kad ji parduos ir į Kryklių kaimÄ pristatys 18 m 3 žvyro bei apie 108 m 3 smėlio, o atsakovė už tai ieÅ¡kovei sumokės 1000 Eur, o Å¡i ateityje iÅ¡raÅ¡ys sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovė atsakovei pardavė ir į Kryklių kaimÄ 2015 m. gegužės 22 - 26 d. pristatė žvyrÄ ir smėlį. BÅ«tent Å¡ių medžiagų atsakovė neturėjo ir jas, kartu su pristatymo paslauga, įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Minėtos medžiagos buvo panaudotos sodybos Kryklių kaime, kelio žvyravimo darbams.

Atsakovė 2015 m. gegužės 22 d. vakarÄ ieÅ¡kovei padarė 1 000 Eur pavedimÄ , kuris turėjo apimti tiek užsakytų medžiagų įsigijimo, atgabenimo užmokestį ir 21 proc. PVM mokestį. Darydama pavedimÄ atsakovė mokėjimo paskirtyje nurodė mokėjimÄ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡raÅ¡yti. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės dolomito skalda - nei kaip statybinė medžiaga, nei kaip transportavimo paslauga nebuvo nei užsakyta, nei įsigyta (priimta).

Teigė, kad nei vienas į bylÄ pateiktas įrodymas nepatvirtina ir neįrodo ieÅ¡kovės prielaidų, neva ji atsakovei pardavė bei pristatė 106.40 tonų dolomito skaldos. IeÅ¡kovės pateikia 2015 m. gegužės 27 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra GS Nr. 92 nėra pasiraÅ¡yta atsakovės.                                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė atsakovei UAB ,,Vaistena“ iš ieškovės UAB ,,Gigas“ 500,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimui. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui ieškovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nei šalių įgaliotų atstovų pasirašyto prekių perdavimo - priėmimo akto, nei tinkamų prekių gabenimo važtaraščių, ar kitų papildomų dokumentų (pvz. dėl dolomitinės skaldos ar žvyro įsigytos iš gamintojo ar karjero savininko ir jų perdavimo atsakovei ar jo įgaliotam asmeniui), o tuo pačiu įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo perduotos jų gavėjui tiesiogiai, tai yra kitai sutarties šaliai.

Todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ( toliau –PVMÄ®) nuostatas nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal 2015-05-27 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ atsakovei buvo perduotos ieÅ¡kovės nurodytas visas prekių kiekis ir visa apimtimi suteiktos transporto paslaugos. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nesudarydama su atsakove raÅ¡ytinės sutarties, jau iÅ¡ anksto užprogramavo galimÄ Å¡alių nesutarimÄ . Teismas įvertinęs visumÄ aplinkybių sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo.

Pažymėjo, kad ieškovei neįrodžius tarp šalių faktiškai susiklosčiusių sutartinių santykių visos apimties, teismas irgi negali jų aiškinti plečiamai. Taip pat, kad ieškovė kaip savo srities profesionalė turi veikti atsakingai pagal tai veiklai taikomus reikalavimus, o to nepadariusi yra priversta prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, iš ieškovės atsakovei turėtų būti priteista 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Tačiau sprendžiant atsakovės iÅ¡laidų klausimÄ už advokato suteiktÄ pagalbÄ , teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, taip pat į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalius dydžius, kurios patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ , bylos apimtį, trukmę, į ieÅ¡kinio sumÄ (2780,75 Eur), bei į tai, kad ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai, sprendė, kad atsakovės praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų susijusių su advokato pagalba, tenkintinas iÅ¡ dalies, priteistina tik 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovės atvykimas į teismo posėdį iš Vilniaus į Šiaulius laikytinas būtinu, tačiau dėl to patirtos išlaidos tik iš dalies pripažintinos pagrįstomis. Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog atstovo vykimas į teismo posėdžius Šiauliuose, buvo galimas vykstant tarpmiestinio maršruto autobusu ir jos vienkartinio atvykimo ir grįžimo išlaidos tokiu atveju nebūtų didelės. Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas atsakovei kilo iš dalies ir dėl pastarosios veiksmų, kuomet jai įsigyjant prekes ir paslaugas iš ieškovės, ji taip pat turėjo būti rūpestingesnė ir siekti tinkamo sutartinių santykių įforminimo, o to nedariusi taip pat laikytina atsakinga dėl kilusio ginčo.

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas likusioje dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmestinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Gigas“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos įrodymus, neatitinka Kasacinio teismo praktikos, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas.

Nesutinka su teismo argumentais, kad ieÅ¡kovė neįrodė tam tikrų aplinkybių, ieÅ¡kovė nebuvo atsargi ir rÅ«pestinga, nes nesudarė sutarties su atsakove, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimus. Teigia, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės statusas nesiskiria - tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, pelno siekiantys verslo subjektai, todėl jų teisės, pareigos ir atsakomybė sandorių sudaryme ir vykdyme turėtų bÅ«ti vienoda, abejiems subjektams turėtų bÅ«ti taikomi vienodi verslo standartai bei sÄ Å¾iningumo, apdairumo ir rÅ«pestingumo kriterijai.

Teismas priimdamas sprendimÄ , nebuvo objektyvus ir suteikė vienai iÅ¡ Å¡alių -atsakovui prioritetÄ . IeÅ¡kovė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros reikÅ¡mės Å¡iame ginče. 2015-05-27 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra GS 0000092 3780,75 Eur sumai, kuri buvo pateikta apmokėti atsakovei, atitinka visus LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Å i PVM sÄ skaita - faktÅ«ra buvo įtraukta į ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡omų pridėtinės vertės mokesčio sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenis, sÄ skaitoje apskaičiuotas PVM įtrauktas į PVM deklaracijÄ už 2015-05-01-5015-05-31 laikotarpį.

IeÅ¡kovė yra sumokėjusi PVM sÄ skaitoje -faktÅ«roje nurodytÄ PVM sumÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ . Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nesant tarp Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės sutarties, ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita neturi įrodomosios reikÅ¡mės, jog statybinės medžiagos (dolomitinė skalda ir smėlis) buvo pristatytos atsakovei. Kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo tik žodiniai susitarimai. 2015-05-21 elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovės direktorius nurodė skaldos kiekį-110 t, skaldos kainÄ - 14,85 Eur + PVM ir paprašė atsakovę sumokėti 1000 Eur avansÄ .

Atsakovę pasiÅ«lytai kainai neprieÅ¡taravo, taigi, raÅ¡ytinis ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo priimtas. Po nurodyto elektroninio laiÅ¡ko gavimo atsakovė pervedė ieÅ¡kovui 1000 Eur sumÄ . Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra atsakovės buvo iÅ¡ dalies apmokėta, kokiu pagrindu ieÅ¡kovei atsakovė sumokėjo 1000 Eur sumÄ . Teismas neįvertino ir nepasisakė ir dėl kitų akivaizdžiai prieÅ¡taringų įrodymų byloje. Priimant sprendimÄ , liko neįvertinta ta aplinkybė, kad atsakovės bei jos kviestų į bylÄ liudytojų paaiÅ¡kinimai yra painÅ«s ir prieÅ¡taringi, o ieÅ¡kovės - iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Teismas ignoravo apklaustų liudytojų J.

J., G. S., E. D., T. V., B. parodymus apie 2015-05-20 - 2015-05-22 laikotarpiu statybinių medžiagų pristatymo aplinkybės Å«kininko G. K. kelio tiesimui. Liudytojai nurodė, kokiomis aplinkybėmis buvo pristatytos statybinės medžiagos, kas pasirašė krovinio važtaraščius ir dėl kokių priežasčių kai kurie važtaraščiai buvo nepasiraÅ¡yti. Priimant sprendimÄ , liko neįvertintos nepriklausomų specialistų iÅ¡vados apie galimÄ statybinių medžiagų kiekio panaudojimÄ .Teismas, pagrįsdamas savo sprendimo iÅ¡vadas, susijusias su PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kaip sutartinius santykius įrodančio dokumento įrodomÄ ja reikÅ¡me, iÅ¡ esmės vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri buvo formuojama 2004 -2005 metais (2005-09-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2005; 2004-10-28 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-535 2004).

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad per laikotarpį nuo 2004 m. tiek verslo aplinka, tiek verslo teisinis reguliavimas yra iÅ¡ esmės pasikeitęs, kaip ir pasikeitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panaÅ¡iose bylose. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Vaistena“ praÅ¡o ieÅ¡kovės pateikto apeliacinio skundo netenkinti ir teikiamo apeliacinio skundo ribose Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl tariamos skolos. IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti 278075 Eur kildina iÅ¡ PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros: joje fiksuota ieÅ¡kovės atsakovei neva pristatytos medžiagos, medžiagų kiekiai bei kainos. Ginčo PVM sÄ skaita - faktÅ«ra atsakovo nebuvo akceptuota (pasiraÅ¡yta). Todėl ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad ginčo PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje fiksuotos medžiagos ir jų kiekiai (atsakovė nekėlė klausimų dėl medžiagų kainos) iÅ¡ tikrųjų atsakovei buvo pristatytos.

IeÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodė. Todėl pirmos instancijos teismas, nustatęs visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei teisingai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nusprendė ieÅ¡kinį atmesti. Nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad teismas vertindamas įrodymus nebuvo objektyvus ir suteikė vienai Å¡aliai (atsakovei) prioritetÄ . Tokie ieÅ¡kovės pamÄ stymai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CPK įtvirtintai įrodinėjimo pareigai. Todėl ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį dėl tariamos skolos priteisimo, privalo įrodyti tiek minėtos skolos egzistavimo faktÄ , tiek jos dydį.

IeÅ¡kovė teigia, kad pirmos instancijos teismas neva tai pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Tačiau ieÅ¡kovė ne tik neįrodo, kaip minėtos normos neva tai buvo pažeistos, bet net ir neįvardina konkrečių teisės normų, kurių pažeidimus, atmesdamas ieÅ¡kinį pirmos instancijos teismas neva tai padarė. Ginčo PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ ieÅ¡kovė iÅ¡rašė 2015 m. gegužės 27 d. MokėjimÄ už pristatytÄ smėlį ir žvyrÄ - 1000 Eur. - atsakovė atliko anksčiau - 2015 m. gegužės 22 d.

Todėl atsakovė atlikdama mokėjimÄ už pristatytas medžiagas (atsakovė neginčija, kad dalį medžiagų - smėlį ir žvyrÄ ) Å¡i iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo) objektyviai negalėjo atlikti mokėjimų pagal ginčo sÄ skaitÄ , nes Å¡i dar nebuvo iÅ¡raÅ¡yta (neegzistavo). Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė neva tai apmokėjo dalį ginčo PVM sÄ skaitos ir teismas to neįvertino. Teikdama apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė tiksliai neįvardijo, kokių aplinkybių ir (ar) įrodymų pirmos instancijos teismas neįvertino, kaip pastarosios (pastarieji) turėtų bÅ«ti vertinamos ir kaip toks jų vertinimas įtakotų priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumÄ .

Ä®vertinus apeliantės motyvus, akivaizdu, jog apeliacinio skundo motyvai, kad pirmos instancijos teismas neva tai neįvertino visų įrodymų, yra nepagrįsti, akivaizdžiai neatitinkantys tiesos bei nesudarantys pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovės pasvarstymai, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos, aiÅ¡kinant PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų, kaip sandorio sudarymo faktÄ patvirtinančio dokumento, reikÅ¡mę, yra akivaizdžiai prieÅ¡taringi.

Pirmos instancijos teismo sprendimas ne tik, kad neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės nurodytai ir cituotai teismų praktikai (2012 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis, Nr.3K-3-55/2012) ir joje suformuotoms taisyklėms, bet jÄ ir atitinka. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vaistena“ praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria priteista tik dalis 500,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neįvertino, kad civilinė byla iÅ¡kelta 2015 m. liepos mėnesį, baigta nagrinėti tik 2016 m. balandį. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo net 5 teismo posėdžiai. Visi teismo posėdžiai atidėti tik ieÅ¡kovės praÅ¡ymu arba dėl to, kad ieÅ¡kovė naujus raÅ¡ytinius įrodymus (jau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės) pateikdavo teismo posėdžio metu arba kelios dienos iki jo, ir tokiu bÅ«du iki teismo posėdžio atsakovei nebuvo sudaroma galimybė tinkamai į juos atsikirsti.

Posėdžių gausa buvo sÄ lygota iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės veiksmų, kurie nebuvo orientuoti į ekonomiÅ¡kÄ procesÄ . Atitinkamai visa tai sÄ lygojo atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. Atsakovė į bylÄ raÅ¡tu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, baigiamÄ jÄ kalbÄ ir 2015 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymÄ su iÅ¡samiais motyvais dėl papildomų įrodymų prijungimo. Pagal Teisingumo ministro rekomendacijas vien už Å¡iuo raÅ¡tu pateiktus dokumentus, neįvertinus sugaiÅ¡tų atstovavimo valandų, atsakovei, atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės gali bÅ«ti priteistina net 891 Eur.

Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. PrieÅ¡ingai, nei nustatė teismas, nei į vienÄ atsakovės pateiktÄ sÄ skaitÄ už suteiktas atstovavimo paslaugas Å¡ioje byloje nėra įtraukta atsakovės atstovo kelionės sÄ naudų. Todėl teiginiai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neva tai įtakotos kelionės (kuro) sÄ naudų yra nepagrįsti bylos medžiaga. Teismo sprendimas sumažinti atsakovės proceso metu patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir jį priteisti 500 Eur, yra nepagrįstas bei neiÅ¡samus: bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis buvo tiesiogiai įtakotas ieÅ¡kovo veiksmų (bylos vilkinimo) ir niekaip nebuvo susijęs su atsakovo elgesiu proceso eigoje.

Atsakovas visÄ laikÄ buvo orientuotas į greitÄ bei ekonomiÅ¡kÄ procesÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Grigas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad dėl ieÅ¡kovės veiksmų bylos nagrinėjimo procesas buvo ilgas. IeÅ¡kovė elgėsi sÄ Å¾iningai, buvo suinteresuota kuo greičiau atgauti skolÄ , o gautus pinigus panaudoti apyvartinėms lėšoms.

Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne dėl ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumo ar proceso vilkinimo, tačiau dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylÄ , teismo įpareigojimo pateikti papildomus įrodymus, kurių gavimas priklausė nuo byloje nedalyvaujančių asmenų (UAB „Šiaulių hidroprojektas“) galimybės parengti dokumentus, taip pat nuo gamtinių sÄ lygų, kurios turėjo įtakos įrodymų gavimui apie Å«kininko G. K. kelio įrengimÄ . Atsakovė savo iniciatyva į bylÄ pateikė perteklinius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, Å¡iuose dokumentuose esančiÄ informacijÄ buvo galima nurodyti žodžiu nagrinėjant bylÄ .

IeÅ¡kovė nesutinka, kad už baigiamųjų kalbų raÅ¡ytinį variantÄ bÅ«tų priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes įstatymas nenumato reikalavimo, jog baigiamosios kalbos turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o atsakovei ir/ar jos atstovui nusprendus parengti baigiamÄ jÄ kalbÄ raÅ¡tu ir jÄ pateikti į bylÄ , tai ieÅ¡kovė turi prisiimti ir su tuo susijusias sugaiÅ¡to laiko sÄ naudas, o ne jÄ perkelti ieÅ¡kovei. Aplinkybė, kad užmokestis advokatui nevirÅ¡ija rekomenduotino, vien tai nesuteikia teisės priteisti visas faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai.

Teismas spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, atsižvelgė į bylos sudėtingumÄ , ar atstovauti bei parengti procesinius dokumentus buvo bÅ«tinas specialus pasirengimas, ar byloje buvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčo apimtį, materialinių ir procesinių klausimų sudėtingumÄ ir su tuo susijusias advokatų darbo laiko sÄ naudas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados     IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gigas“ apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo. Bylos duomenimis ieÅ¡kovė pateikė 2015 m. gegužės 27 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ serija GS Nr. 0000092, nurodė, kad UAB ,,Gigas“ 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. gegužės 22 d., 2015 m. gegužės 26 d suteikė smėlio, dolomitinės skaldos ir gamtinio žvyro transportavimo paslaugas atsakovei UAB „Vaistena“ viso 3780,75 Eur sumai.

Duomenis apie siųstÄ 2015 m. gegužės 21 d. UAB „ Gigas“ laiÅ¡kÄ dėl skaldos kiekio, kainos. 2015-12-15 UAB „Interneto vizija“ raÅ¡tÄ dėl laiÅ¡ko iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡siuntimo patvirtinimo. Pateikė krovinio važtaraščius serija KVS4 Nr. 348369; Nr. 348370; Nr. 348382; Nr. 348383, 2015 m. spalio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ dėl 2015 m. spalio 21 d. įraÅ¡ytų telefoninių pokalbių. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ dokumentacijÄ dėl Å«kininkui G.

K. įrengto kelio. Lokalinę sÄ matÄ sudarytÄ pagal 2014 m. spalio mėn. kainas ir kt. Atsakovė pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä dėl 2015 m. gegužės 22d. atlikto pavedimo UAB „ Gigas“ 1000 Eur sumai. 2015 m. spalio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ dėl A. T. sklypo teritorijoje esančios skaldos. 2016 m. balandžio 12 d. ginčo kelio į audinių fermÄ lokalinę sÄ matÄ . 2015- m. spalio 13 d. pažymÄ apie tai, kad A. T. el. paÅ¡to dėžutėje laiÅ¡ko su skaldos pasiÅ«lymu iÅ¡ UAB „ Gigas“ nerasta ir kt.

VMI pateikė duomenis, kad atlikus prieprieÅ¡inį patikrinimÄ pas atsakovę UAB „Vaistena“ jos buhalteriniuose registruose nerasta 2015m. gegužės 27 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros. Apeliantės vertinimu pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos įrodymus. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimus. Apeliantės vertinimu ieÅ¡kovės ir atsakovės statusas nesiskiria - tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, pelno siekiantys verslo subjektai, todėl jų teisės, pareigos ir atsakomybė sandorių sudaryme ir vykdyme turėtų bÅ«ti vienoda.

Mano, kad teismas priimdamas sprendimÄ , nebuvo objektyvus ir suteikė vienai iÅ¡ Å¡alių -atsakovei prioritetÄ . Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas nebuvo objektyvus, netinkamai vertino įrodymus, nesutinka. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

IeÅ¡kovė, pateikdama teismui ieÅ¡kinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti Å¡iuos įrodymus ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį privalo nurodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu ar savarankiÅ¡ko reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ ir kitus procesinius dokumentus grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ ( CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , netgi atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ .

Apeliantė teigia, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nesant tarp Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės sutarties, ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita neturi įrodomosios reikÅ¡mės, jog statybinės medžiagos (dolomitinė skalda ir smėlis) buvo pristatytos atsakovei. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės įrodymus dėl 2015-05-21 elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovės direktoriaus nurodyto skaldos kiekio-110 t, skaldos kainos- 14,85 Eur + PVM ir praÅ¡ymo sumokėti 1000 Eur avansÄ . Tai, kad atsakovė po nurodyto elektroninio laiÅ¡ko gavimo pervedė ieÅ¡kovei 1000 Eur sumÄ , nepasisakė kokiu pagrindu sumokėjo 1000 Eur sumÄ .

Apeliantės vertinimu priimant sprendimÄ , liko neįvertinta ta aplinkybė, kad atsakovės bei jos kviestų į bylÄ liudytojų paaiÅ¡kinimai yra painÅ«s ir prieÅ¡taringi, o ieÅ¡kovės - iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Teismas nepagrįstai ignoravo apklaustų liudytojų J. J., G. S., E. D., T. V., B. parodymus apie 2015-05-20 - 2015-05-22 laikotarpiu statybinių medžiagų pristatymo aplinkybes. Neįvertino specialisto iÅ¡vados, neįvertino ir nepasisakė ir dėl kitų akivaizdžiai prieÅ¡taringų įrodymų byloje.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad ieÅ¡kovei nepateikus raÅ¡ytinės sutarties ir nesant kitų tarp įmonių atsiskaitymo už perduotas prekes apskaitos dokumentų, taip pat nenustačius atsakovės veiksmų, liudijančių apie pirkimo - pardavimo sutarties sudarymÄ ir jos vykdymÄ , bei iÅ¡ ieÅ¡kovės byloje pateiktos 2015m. gegužės 27 d. PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, negalint spręsti apie realaus sandorio buvimÄ , darytina labiau tikėtina iÅ¡vada apie konkrečių prekių perdavimo fiktyvumÄ ir konstatuotina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas neįrodytas.

Teismo vertinimu atsakovės argumentai, kad ji nėra skolinga ieÅ¡kovei, patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ atsakovei kildino iÅ¡ PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, teigdama, jog Å¡is mokestinis dokumentas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis jos įsiskolinimÄ . Teismas įvertino tai, kad 2015m. gegužės 27 PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nepasirašė atsakovės įgaliotas asmuo ir neigia tokiÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ gavęs, bylos duomenimis konkreti sÄ skaita neįtraukta į PVM registrÄ , kÄ patvirtina VMI.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 6 punktÄ apskaitos dokumente privalo bÅ«ti nurodyti asmens, turinčio teisę pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, paraÅ¡as, pareigos. IeÅ¡kovė konkrečiu atveju tuoj po prekių perdavimo ir paslaugos suteikimo neatsakingai nepareikalavo iÅ¡ atsakovės pasiraÅ¡yti nurodytame dokumente, patvirtinant, kad PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nurodytas prekes (paslaugas) jis gavo tiesiogiai.

Atsakovei neigiant gavus konkrečias prekes, ir kilus šalių ginčui dėl sutartinių santykių, prekių kitam asmeniui perdavimo fakto, teismas vertino, kad ieškovė nepateikė šioms aplinkybėms pagrįsti nei šalių įgaliotų atstovų pasirašyto prekių perdavimo - priėmimo akto, nei tinkamų prekių gabenimo važtaraščių, ar kitų papildomų dokumentų (pvz. dėl dolomitinės skaldos ar žvyro įsigytos iš gamintojo ar karjero savininko ir jų perdavimo atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui), o tuo pačiu įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo perduotos jų gavėjui tiesiogiai, tai yra kitai sutarties šaliai.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į PVMÄ® nuostatas nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal 2015m. gegužės 27 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ atsakovei buvo perduotos ieÅ¡kovės nurodytas visas prekių kiekis ir visa apimtimi suteiktos transporto paslaugos. Apeliacinio teismo vertinimu ginčo sÄ skaita buvo vertinama visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad susitarimo pristatyti visas ginčo sÄ skaitoje nurodytas medžiagas bei jų kiekį nebuvo ir tokios medžiagos ir jų kiekis, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovei nebuvo pristatytos.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neįvertino į bylÄ teiktų duomenų apie elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ . Byloje yra pateiktos prieÅ¡taringos dėl ieÅ¡kovės 2015 m. gegužės 21 d. iÅ¡siųsto elektroninio laiÅ¡ko atsakovei iÅ¡vados, nes vienoje nurodoma, kad ieÅ¡kovė elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡siuntė, kitoje, kad neiÅ¡siuntė, nes kita Å¡alis negavo. Apeliacinio teismo vertinimu pirmos instancijos teismas vertino visumÄ Ä¯rodymų, ir atsižvelgdamas į įrodymų sÄ sajumÄ padarė konkrečias iÅ¡vadas, ir tai nereiÅ¡kia, kad į konkrečius duomenis dėl skirtingų iÅ¡vadų nebuvo atsižvelgta.

Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai vertino liudytojų paaiÅ¡kinimus. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė neįvardijo, kokie tiksliai atsakovės kviestų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia prieÅ¡taringumas ir kaip tai įtakoja teismo sprendimÄ visų kitų įrodymų kontekste. Pirmos instancijos teismas konkrečiai įvertino ir pasisakė dėl ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų važtaraščių, jų iÅ¡samumo, patikimumo, atitikimo įstatymų keliamiems reikalavimams taip pat nurodė ir argumentavo, kodėl minėti važtaraščiai negali bÅ«ti vieninteliai ir patikimi įrodymai kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, padaryti.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas neįvertino nepriklausomų specialistų iÅ¡vados, UAB „Šiaulių hidroprojektas“ pažymos, dokumentacijos. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis, visumÄ aplinkybių pasisakė dėl specialistų iÅ¡duotų pažymų vertinimo ir nurodė, kodėl minėtos pažymos Å¡ioje byloje vertintinos kritiÅ¡kai. IÅ¡ esmės apeliacinio teismo vertinimu apeliantė nurodydama, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino, arba iÅ¡ vis nevertino įrodymų, konkrečiai apeliaciniame skunde nenurodė, kokie konkretÅ«s įrodymai vertinti neteisingai, kokias konkrečius įrodymus bei teismo iÅ¡vadas paneigia.

IÅ¡ esmės teismas nurodė, kodėl padarė iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumo. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka, kurios suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Konkrečiu atveju ieÅ¡kovės pareiga buvo įrodyti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismo argumentus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad pirmos instancijos teismas palankiau vertino atsakovės pateiktus įrodymus, nebuvo objektyvus, netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, nėra pagrindo sutikti ir su kitais apeliantės argumentais, todėl apeliacinis teismas sprendžia, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Iš esmės yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir motyvuotai, teisėtai bei pagrįstai, ieškinį atmetė.

Dėl apeliantės argumento, kad teismas, pagrįsdamas savo sprendimo iÅ¡vadas, susijusias su PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri buvo formuojama 2004 -2005 metais (2005-09-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2005; 2004-10-28 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-535 2004), bei , kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad per laikotarpį nuo 2004 m. tiek verslo aplinka, tiek verslo teisinis reguliavimas yra iÅ¡ esmės pasikeitė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesutinka su apeliantės argumentais.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmos instancijos teismo sprendimas ne tik, kad neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės nurodytai ir cituotai teismų praktikai bet jÄ ir atitinka. Atsakovės vertinimu pirmos instancijos teismas nenurodė, kad ginčo PVM sÄ skaita - faktÅ«ra yra negaliojanti. Tik konstatavo, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovės iÅ¡duotos ir atsakovės nepasiraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros neužtenka, kad bÅ«tų įrodytas ieÅ¡kinys. Atitinkamai dėl to ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį turėjo pagrįsti papildomais įrodymais, tačiau to nepadarė ir tai sÄ lygojo ieÅ¡kinio nepatenkinimÄ .

IÅ¡ esmės apeliacinis teismas pritaria pastariesiems argumentams. Dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros teisinės reikÅ¡mės kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (PVM įstatymas). PVM įstatymas yra vieÅ¡osios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiÄ jÄ paskirtį – jis nustato apmokestinimÄ pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su Å¡io mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo - pardavimo santykių aspektai. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintÄ sÄ vokos apibrėžimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra – Å¡iame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi bÅ«ti įforminamos Å«kinės operacijos PVM apskaitos tikslais.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimÄ . Vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis, o turi bÅ«ti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra galima patvirtinti Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , kaip tokį, tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio, t. y. to, ar Å¡alis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra nėra sandoris. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015). Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti byloje pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundÄ pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų iÅ¡samiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad netikslinga pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritarus kartoti.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, su kuriomis apeliacinis teismas iÅ¡ esmės sutinka. Todėl sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismo padarytos iÅ¡vados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas.

Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ , apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliantės, ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ir kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pirmosios instancijos teisme Apeliantė, atsakovė teigia, kad teismas neįvertino, kad bylos nagrinėjimas pradėtas 2015 m. liepos mėnesį, baigta nagrinėti tik 2016 m. balandį. Kad visi teismo posėdžiai buvo atidėti tik ieÅ¡kovės praÅ¡ymu arba dėl to, kad ieÅ¡kovė naujus raÅ¡ytinius įrodymus (jau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės) pateikdavo teismo posėdžio metu arba kelios dienos iki jo, ir tokiu bÅ«du iki teismo posėdžio atsakovei nebuvo sudaroma galimybė tinkamai į juos atsikirsti.

Apeliantės vertinimu posėdžių gausa buvo sÄ lygota iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės veiksmų, kurie nebuvo orientuoti į ekonomiÅ¡kÄ procesÄ ir visa tai sÄ lygojo atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai nepriteisė visų patirtų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, teigia, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne dėl ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumo ar proceso vilkinimo, tačiau dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylÄ , teismo įpareigojimo pateikti papildomus įrodymus, kurių gavimas priklausė nuo byloje nedalyvaujančių asmenų galimybės parengti dokumentus, taip pat nuo gamtinių sÄ lygų, kurios turėjo įtakos įrodymų gavimui apie kelio įrengimÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese bÅ«tina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylÄ ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.).Kaip minėta ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, atsakovas atsiliepime ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus.

Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, Å¡alys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ bei aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į CPK 226, 227 straipsnių nuostatas Å¡alys turi pareigÄ pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės stadijoje.

Todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo, turi reikÅ¡mės bylos procesas, procesinių dokumentų kiekis, turinys, apimtis, posėdžių kiekis trukmė ir kita. Bylinėjimosi iÅ¡laidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarkÄ ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra bÅ«tinos ir pagrįstos. IÅ¡laidos suprantamos kaip iÅ¡leistos lėšos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme.

Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje S. J. prieÅ¡ Lietuva). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Taigi kaip iÅ¡laidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai Å¡aliai. IÅ¡vadÄ dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.).

Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti:

1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis);

2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis);

3) nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta sprendimo už akių priėmimo metu galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (lot. savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2015 m. liepos 30 d. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 1507/301 TP FA LP, kurios pagrindu jos interesus Å¡ioje civilinėje byloje atstovavo advokato R. R. kontoros advokatė L. P.. (b.l. 37), kuri 2016 m. balandžio 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių suma 1 000 Eur, t. y. 300 Eur už atsiliepimo parengimÄ , po 160 Eur už kliento interesų atstovavimÄ parengiamajame posėdyje ir teismo posėdžiuose 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. kovo 16 d., 100 Eur už kliento interesų atstovavimÄ 2015 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje ir 120 Eur už kliento interesų atstovavimÄ 2016 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje (b.l. 154-166).

Pirmos instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, įvertino bylos sudėtingumÄ , apimtį ir trukmę (įvyko vienas parengiamasis posėdis ir penkis teismo posėdžiai, atsižvelgė į ieÅ¡kinio sumÄ (2 780,75 Eur).

Pastebėtina, kad byloje praÅ¡omos priteisti atsakovės turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija sprendimo priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl advokatės kelionės iÅ¡laidų iÅ¡ Vilniaus į Å iaulius nagrinėdamas klausimÄ dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apmokėjimÄ , nes advokatės L.

P. iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose už suteiktas teisines paslaugas nėra iÅ¡skirta, kad dalį užmokesčio sudaro bÅ«tent advokatės kelionės iÅ¡laidos iÅ¡ jos registruotos darbo vietos į teismo posėdžius. Pripažintina, kad nepagrįstas pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovei kilo iÅ¡ dalies ir dėl pastarosios veiksmų, nes atsakovė taip pat turėjo bÅ«ti rÅ«pestingesnė ir siekti tinkamo sutartinių santykių įforminimo, o to nedariusi taip pat laikytina atsakinga dėl kilusio ginčo.

Pastebėtina, kad įstatymas suteikia teisę teismui mažinti priteisiamų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį tik tuo atveju, kai nustato, jog Å¡alis netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie netinkamÄ atsakovės procesinį elgesį, siekį vilkinti procesÄ . Ä®vertinus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byla yra nedidelės apimties, ieÅ¡kovės bei atsakovės pateiktų procesinių apimtį bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismo vertinimu, byloje esančių dokumentų įvertinimui nebuvo reikalingos didelės laiko sÄ naudos, ginčo apimtis nedidelė, byloje sprendžiami nesudėtingi materialinės teisės klausimai, tačiau bylos nagrinėjimas užsitęsė ir sutiktina su apeliantės argumentais – ne dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praÅ¡oma priteisti suma už advokato teisinę pagalbÄ nėra nepagrįstai didelė ir pažeidžianti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , todėl į konkrečias aplinkybes, atsižvelgiant į teismo iÅ¡vadas bei apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, apeliantės skundas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkino iÅ¡ dalies ir nepriteisė atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovei UAB ,,Vaistena“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Gigas“ priteistina 1000,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimui.

      Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus skundÄ neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovė praÅ¡o už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteisti 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgus į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų iÅ¡laidų, procesinio dokumento apimtį, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 99 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija, n u t a r i a : IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ Gigas“ apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ Vaistena“ apeliacinį skundÄ tenkinti.Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl atstovavimo iÅ¡laidų pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vaistena“, į.k. 175880576, buv.

Gedimino g. 3, Kuršėnai, Å iaulių raj., iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gigas“ , į.k. 302924867, buv. Pagėgių g. 72, Å iauliai, 1000,00 Eur (tÅ«kstantį eurų ) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimui pirmos instancijos teisme. Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vaistena“, į.k. 175880576, buv. Gedimino g. 3, Kuršėnai, Å iaulių raj., iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gigas“ , į.k. 302924867, buv.

Pagėgių g. 72, Šiauliai, 50,00 Eur ( penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui. Teisėjai                                                                                   Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                  Lina Muchtarovienė                                                                                                   Vilija Valantienė