a5dfff94-da1c-4bde-9d53-ebd6deee3920 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-579/2023

Teismo proceso Nr. 1-01-1-16856-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.3.1.2.5; 1.2.4.4.1; 2.1.4.4.2.2; 2.1.7.4.1; 2.2.2.2.10; 2.4.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistajam A. Š. (A. S.) ir jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimÄ 11 metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , paskiriant laisvės atėmimÄ 8 metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimÄ 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir A. Å . paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime praleistas laikas nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Š. priteistos 5 427,15 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidos. Nukentėjusiųjų O. D. ir A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – A. S. iš A. Š. priteistas 6 956,35 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o O. D. – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

A. S. naudai iš A. Š. priteistas 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Å . nuteistas už tai, kad nužudė žmogų ir pasikėsino nužudyti du žmones, o bÅ«tent: jis 2022 m. gegužės 13 d., apie 20 val. 47 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, supykęs, kad R. K. ir A. M. (A. M.) visÄ vakarÄ jį erzino dėl perdavimo policijai dėl turimų narkotikų, ne mažiau kaip du kartus dÅ«rė peiliu R. K. į žastÄ , krÅ«tinę, dėl to jam buvo padaryta pjautinė žaizda deÅ¡iniame žaste, durtinė–pjautinė deÅ¡inės krÅ«tinės pusės žaizda su pilvaplėvės, kepenų, diafragmos, krÅ«tinplėvės, deÅ¡inio plaučio apatinės skilties, tarpÅ¡onkaulinių raumenų pažeidimais, IX Å¡onkaulio lūžiu deÅ¡inėje, tai komplikavosi pneumotoraksu deÅ¡inėje, Å«miniu kraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, hemoraginiu Å¡oku, Å«miniu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl patirtų sužalojimų R. K. 2022 m. gegužės 14 d. mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po R. K. sužalojimo A. Å . pasikėsino nužudyti A. M. ir ne mažiau kaip du kartus dÅ«rė pastarajam į plaÅ¡takÄ ir krÅ«tinę, dėl to pastarajam buvo padaryti pavirÅ¡iniai odos įpjovimai kairėje plaÅ¡takoje, durtinė–pjautinė žaizda krÅ«tinės kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje su raumenų pažeidimu, bet A. Å . nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. M. jam pasiprieÅ¡ino ir pabėgo iÅ¡ buto ir taip savo veiksmais sutrukdė įvykdyti A. Å . nusikalstamÄ ketinimÄ .

2. Be to, A. Å . ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku neteisėtai įgijo narkotinę medžiagÄ â€“ kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ , neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė iki 2022 m. gegužės 13 d. buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kai atliekant kratÄ bute buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – 13,251 g kanapių (antžeminės dalys).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

3. Nuteistojo A. Å . ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliaciniame skunde praÅ¡oma, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui.

3.1. Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra šališkas ir neobjektyvus. Anot nuteistojo A. Š., Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi tik jo (A. Š.) parodymais, duotais nepraėjus parai po nusikalstamų veikų padarymo, kuomet nuteistasis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo šoko būsenoje. A. Š. nurodo nenorėjęs atimti savo artimo draugo R. K. gyvybės – įvykio metu rankose jam turint virtuvinį peilį, A. M. norėjo šį peilį atimti, trenkė į alkūnę, ko pasėkoje skundo autorius teigia netyčia dūręs R. K. ir mirtinai jį sužalojęs. Anot nuteistojo, būtent šie A. M. veiksmai, nukreipti prieš jį, lėmė R. K. mirtį.

3.2. Nuteistasis A. Å . teigia prašęs ikiteisminio tyrimo tyrėjos atlikti tarp jo ir A. M. akistatÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl Å¡is nukentėjusysis norėjo atimti skundo autoriaus rankose buvusį peilį. Tačiau tyrėja akistatÄ atlikti kategoriÅ¡kai atsisakė, rėmėsi jo (A. Å .) parodymais, kurie nebuvo tikslinami, apelianto teigimu, apklausos protokole nurodydama nepilnÄ informacijÄ , nepaisydama jo praÅ¡ymų ir parodymų. Nuteistojo manymu, A. M. parodymai buvo nepakankamai iÅ¡samÅ«s ir objektyvÅ«s, o Å¡iam nukentėjusiajam mirus (nuteistojo teigimu, dėl narkotikų perdozavimo) buvo prarasta galimybė patikslinti A. M. parodymus. Apeliantas nurodo nenorėjęs sužaloti, o ypač – nužudyti, nukentėjusiojo A. M.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (A. Å .) procesinės teisės buvo pažeistos ikiteisminio tyrimo tyrėjai leidus skundo autoriui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tik per vienÄ valandÄ , kadangi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai skubėjo bylÄ perduoti teismui, kas, apelianto vertinimu, rodo ikiteisminio tyrimo tyrėjos Å¡aliÅ¡kumÄ . Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nesuteikė nuteistajam galimybės susipažinti su baudžiamÄ ja byla.

3.4. A. Å . apeliaciniame skunde prisipažįsta sužalojęs R. K., nurodo savo kaltės neneigiantis ir besigailintis dėl padaryto nusikaltimo, pažymi, kad jis pats iÅ¡kvietė nukentėjusiajam medicinos pagalbÄ , nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų, neslėpė įkalčių.

3.5. Apeliantas nurodo nesutinkantis su eksperto (specialisto) padarytomis išvadomis, kurios, anot jo, buvo padarytos ekspertui (specialistui) reikiamai neįsigilinus į R. K. padarytas žaizdas ir jų atsiradimo priežastis.

4. Nukentėjusiųjų O. D. ir A. S. atstovo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko atsiliepime į A. Å . ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinį skundÄ praÅ¡oma apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistojo A. Å . nukentėjusiosios A. S. naudai bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nesutinkama su apeliantų argumentais dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ nuosprendį. Atsižvelgus į tai, anot nukentėjusiųjų atstovo, nėra pagrindo skundžiamo nuosprendžio keisti arba lengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, kad A. Å . Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai turėtų bÅ«ti traktuoti kaip nuteistojo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ .

4.2. Nukentėjusiųjų atstovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Nukentėjusiosios O. D. (nužudytojo R. K. motina) ir A. S. (R. K. sesuo) neteko paties brangiausio Å¡eimos nario, su kuriuo artimai bendravo, buvo glaudžiai susijusios giminystės ryÅ¡iais. Brolio netektis labai paveikė A. S., kuri išėjusi iÅ¡ gerai apmokamo darbo Anglijoje, grįžo į LietuvÄ , kur finansavo ir organizavo brolio laidotuves, paminklo pastatymÄ (nukentėjusioji nurodo turinti patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus). Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusioji A. S. buvo labai sukrėsta mylimo brolio netekties, tuo tarpu nukentėjusioji O. D. labai dvasiÅ¡kai palūžo, tapo irzli, nepakanti aplinkai ir visuomenei dėl įvykusios sÅ«naus netekties.

4.3. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, nukentėjusiosios, dalyvaudamos teismo posėdžiuose, matė, kad nuteistasis A. Š., nepaisant byloje esančių jo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų patvirtinančių įrodymų, įskaitant liudytojų parodymus, nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, kitus posėdžio metu prokuroro pateiktus įrodymus bei argumentus, vengė baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Å . ir jo gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Nuteistojo A. Å . ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliaciniame skunde ginčijama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus. Nuteistojo A. Å . vertinimu, nukentėjusiojo R. K. mirtį lėmė ne paties skundo autoriaus, o nukentėjusiojo A. M. veiksmai, nukreipti prieÅ¡ nuteistÄ jį. Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi jo (A. Å .) parodymai buvo užfiksuoti netinkamai, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo A. M. nebuvo atlikta akistata, A. Å . tinkamai nebuvo užtikrinta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (pastaroji teisė, anot nuteistojo, nebuvo užtikrinta ir bylÄ nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme). Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M207/2022(03) padarytomis iÅ¡vadomis, susijusiomis su nukentėjusiojo R. K. patirtais sužalojimais.

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, o Å¡io straipsnio 4 dalyje – pabloginti nuteisto asmens padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to praÅ¡oma tokiais skundais. Å ios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius (draudimo keisti sprendimÄ Ä¯ blogÄ jÄ pusę) principÄ . SkundÄ padavusio asmens (nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali bÅ«ti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-278-788/2018, 2K-224-495/2020).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniu skundu, sprendžia, kad apeliantų teiginiai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡aliÅ¡kumo ir neobjektyvumo yra deklaratyvÅ«s ir neparemti jokiais argumentais. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, tenkinti apeliacinio skundo ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį bei perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nepaisant to, teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų ir laikydamasi draudimo bloginti nuteistojo padėtį, vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines ir materialinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, nuteistojo A. Å . padarytų nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu (kvalifikavimu) bei bausmių bendrinimu.

Dėl nuteistojo A. Š. procesinių teisių (ne)pažeidimo

9. Nuteistojo A. Å . ir jo gynėjos Galinos Korabliovos apeliaciniame skunde ginčijama, kad ikiteisminio tyrimo metu netinkamai užfiksavus nuteistojo A. Å . parodymus, neatlikus tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo A. M. akistatos, taip pat neužtikrinus A. Å . teisės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos nuteistojo (įtariamojo) procesinės teisės. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantų teiginiais.

10. Pirmoji įtariamojo A. Å . apklausa įvyko 2022 m. gegužės 14 d., t. y. kitÄ dienÄ po nagrinėjamo įvykio. Apklausiamas kaip įtariamasis A. Å . savo kaltę dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo ir R. K. nužudymo pripažino visiÅ¡kai. Pažymėtina, kad Å¡ios įtariamojo apklausos metu A. Å . patvirtino, jog įvykio dienÄ buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir rÅ«kęs kanapių, tačiau teigė jautęsis normaliai, taip pat paaiÅ¡kino, kad nė vienas iÅ¡ įvykio dalyvių, t. y. jis pats, R. K. ir A.

M., nebuvo apsvaigę taip, jog nieko nesuprastų, visi puikiai orientavosi aplinkoje (3 t., b. l. 134-138). AntrÄ kartÄ , 2022 m. spalio 26 d., apklausiamas kaip įtariamasis A. Å . iÅ¡ esmės nurodė tokias pačias nagrinėjimo įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiamas 2022 m. gegužės 14 d. (4 t., b. l. 28-32). 2022 m. gegužės 14 d. ir 2022 m. spalio 26 d. įtariamojo apklausos protokoluose užfiksuotos informacijos teisingumas patvirtintas A. Å . paraÅ¡ais, apeliantas Å¡iuose apklausų protokoluose neiÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tiÅ¡kų pastabų dėl protokolų turinio ar galimų pažeidimų įtariamojo apklausų metu, dėl savo sveikatos bÅ«klės. Abejose apklausose A.

Å . buvo atstovaujamas profesionalių gynėjų (2022 m. gegužės 14 d. – advokatės AuÅ¡rinės Zaburienės, 2022 m. spalio 26 d. – advokatės Galinos Korabliovos), turinčių pareigÄ panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir bÅ«dus, kad bÅ«tų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamÄ jį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamÄ teisinę pagalbÄ , taip pat turinčios teisę reikÅ¡ti pastabas bei nuÅ¡alinimus, manydamos, jog yra pažeidžiamos jų ginamojo teisės. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pastabų ar pareiÅ¡kimų dėl galimų įtariamojo teisių pažeidimų gynėjos taip pat nepareiÅ¡kė.

Aplinkybę, kad dėl suvartoto alkoholio ir narkotinių medžiagų nesijautė stipriai apsvaigęs, A. Å . patvirtino ir duodamas parodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo netinkamai užfiksuoti, o Klaipėdos apygardos teismas neva rėmėsi jo (A. Å .) parodymais, duotais nepraėjus parai po nusikalstamų veikų padarymo, kuomet nuteistasis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo Å¡oko bÅ«senoje, atmestini, kaip nepagrįsti.

11. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams neatlikus tarp nuteistojo A. Å . ir nukentėjusiojo A. M. akistatos, o vėliau A. M. mirus, buvo prarasta galimybė paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp Å¡ių proceso dalyvių pateiktų įvykio versijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame įstatyme yra numatyta teisė (ne pareiga) atlikti BPK 190 straipsnyje reglamentuotÄ ikiteisminio tyrimo veiksmÄ â€“ akistatÄ . Poreikį konkrečiame baudžiamajame procese atlikti akistatÄ vertina ikiteisminį tyrimÄ organizuojantis bei jam vadovaujantis prokuroras ir (ar) ikiteisminį tyrimÄ atliekantys ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, neilgai trukus po ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis A. M. mirė – 2022 m. liepos 25 d. (1 t., b. l. 74). Taigi iÅ¡nyko ir objektyvios galimybės tokį tyrimo veiksmÄ atlikti. Pažymėtina, kad prieÅ¡taravimai tarp nuteistojo A. Å . ir nukentėjusiojo A. M. nurodomų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo įvertinti, patikrintas tokių parodymų patikimumas, jie palyginti ir su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

12. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su (įtariamojo, kaltinamojo) nuteistojo teise susipažinti su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nurodo, kad iÅ¡ 2022 m. spalio 26 d. susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ protokolo matyti, jog aptariamu metu įtariamajam A. Å . susipažinti buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, susidedanti iÅ¡ keturių tomų. Aptariamo protokolo veiksmo specialiajame priede nuteistasis ranka padarytu įraÅ¡u patvirtino, kad susipažino su bylos medžiaga, praÅ¡ymų ar papildymų neturi (4 t., b. l. 63-65). Su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ 2022 m. spalio 27 d. susipažino ir tuometinė nuteistojo gynėja advokatė Galina Korabliova, kuri praÅ¡ymų ir papildymų taip pat neturėjo (4 t., b. l. 71-73). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės nuteistajam susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, nei pats nuteistasis A. Å ., nei jo tuometinė gynėja advokatė Galina Korabliova pirmosios instancijos teisme (raÅ¡tiÅ¡kai ar teisiamųjų posėdžių metu) neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat nėra duomenų, kad A. Å . ir (ar) jo gynėja bÅ«tų pasinaudoję, be kita ko, BPK 237 straipsnyje ir 313 straipsnio 6 dalyje numatytomis teisėmis. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) A. Å . teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat susipažinti su byla nebuvo pažeistos. PraÅ¡ymÄ susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kė teismo posėdžio metu bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å is praÅ¡ymas buvo patenkintas, tuo tikslu buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, o nuteistasis raÅ¡tiÅ¡kai patvirtino susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga (5 t., b. l. 60). Taigi, nuteistasis A. Å . pasinaudojo savo teise susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, Å¡i teisė nuteistajam nebuvo apribota. Å ios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai atmesti nuteistojo teiginius dėl baudžiamojo proceso pažeidimų, susijusių su susipažinimu su bylos medžiaga, kaip nepagrįstus.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

13. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo A. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pagal kuriuos nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu (16 punkto 1 dalis); vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitÄ , kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ (16 punkto 2 dalis). Ä®vertinęs bylos aplinkybių visumÄ , Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad A. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, nužudė R. K. ir pasikėsino nužudyti A. M., todėl nuteistojo veiksmus atitinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nukentėjusiojo R. K. nužudymas yra kvalifikuotinas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje nėra keičiamas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su A. Å . veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ nukentėjusįjį A. M., vertinimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ kaip pasikėsinimÄ nužudyti du žmones.

14. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ atsako tas, kas nužudė du ar daugiau žmonių vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrÄ sumanymÄ nužudyti du asmenis. Taigi, Å¡is kvalifikuojantis požymis (du ar daugiau žmonių) inkriminuojamas, kai kaltininko veiksmus atimant gyvybę ne vienam, o dviem ar daugiau asmenų, lemia vieningas (bendras) nusikalstamas sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2A-3-689/2018). Tai ne du (ar daugiau) atskiri, o vienas nusikaltimas, nes jo padariniai – dviejų ar daugiau žmonių mirtis.

15. Apie sumanymÄ nužudyti du ar daugiau žmonių liudija kaltininko tyčios kryptingumas, t. y. kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais kėsinasi į dviejų ar daugiau žmonių gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę dviem ir daugiau žmonių, ir siekia tokių padarinių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-54-628/2020).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo A. Å . padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui atitinkamai kaip pasikėsinimo nužudyti du ar daugiau žmonių (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir kaip baigto nužudymo (BK 129 straipsnio 1 dalis) arba kaip atskirų nusikalstamų veikų pagal atsiradusius padarinius reikÅ¡mės turi, be kita ko, atskirų nukentėjusiųjų sužalojimo laikas, vieta, paties nuteistojo elgesys, liudijantys apie Å¡io asmens tyčios turinį, veikos nutraukimo aplinkybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo įvykio dalyviais buvo nuteistasis A. Å ., nukentėjusysis R. K. (dėl patirtų sužalojimų miręs kitÄ dienÄ po įvykio – 2022 m. gegužės 14 d.) ir nukentėjusysis A. M. (miręs 2022 m. liepos 25 d.; bylos duomenimis nenustatyta, kad A. M. mirtį bÅ«tų nulėmę nuteistojo A. Å . veiksmai). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Ä®rodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiÅ¡kianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020, 2K-167-719/2023). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. M., davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, be nuteistojo, yra vienintelis tiesiogiai įvykyje dalyvavęs asmuo, galėjęs papasakoti apie bylai svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju nukentėjusiojo parodymai tampa reikÅ¡minga įrodinėjimo priemone aiÅ¡kinantis nusikalstamos veikos, padarytos prieÅ¡ jį, aplinkybes ir pagrindžiant veikÄ padariusio asmens kaltę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-165/2017).

17. Nuteistasis A. Å . viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad visi kaltinime (ir nuosprendyje) nurodyti jo veiksmai buvo atlikti visiems trims asmenims (A. Å ., R. K. ir A. M.) kartu esant virtuvėje (3 t., b. l. 134-138, 139-141; 4 t., b. l. 28-32, 127-128). Dar daugiau, apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme nuteistasis apskritai neigė turėjęs tyčiÄ nužudyti ar sužaloti nukentėjusiuosius ir aiÅ¡kino, kad jam laikant rankoje peilį A. M., norėdamas šį peilį atimti, smogė jam (A. Å .) į rankÄ ir tokio smÅ«gio pasėkoje jis perdÅ«rė tiek R. K., tiek ir A. M. Tuo tarpu nukentėjusysis A. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė negalintis pasakyti, kaip tiksliai A. Å . sužalojo R. K., nes savo akimis sužalojimo momento nematė, tačiau galėjo bÅ«ti taip, jog (A. M.) likus kambaryje, kuriame visi trise sėdėjo, A. Å . ir R. K. nuėjo į virtuvę parÅ«kyti. BÅ«damas kambaryje liudytojas A. M. nurodė iÅ¡girdęs dūžtančio stiklo garsus ir Å¡auksmÄ (lygtai R. K.), o nuėjęs į buto koridorių prie virtuvės jame pamatė gulintį ant kairiojo Å¡ono susirietusį ir susiėmusį už pilvo R. K. A. M. teigia nežiÅ«rėjęs, kur tuo metu buvo nuteistasis, kadangi buvo atsisukęs nugara į virtuvės pusę ir bendravo su sužalotu R. K. BÅ«damas pasilenkęs ir keldamas R. K. nuo grindų nurodė (A. M.) pajutęs vienÄ dÅ«rį į kairiÄ jÄ nugaros pusę (1 t., b. l. 79-83). Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptartų parodymų, nuteistojo A. Å . ir nukentėjusiojo A. M. versijos dėl nusikaltimų padarymo aplinkybių iÅ¡siskyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. Å . parodymais nesivadovavo, vertindamas juos kaip nenuoseklius, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys teismo iÅ¡tirti įrodymai, ir rėmėsi nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuriais teismui nebuvo pagrindo abejoti.

18. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. Å . nurodė, kad abu sužaloti nukentėjusieji R. K. ir A. M. kartu iÅ¡bėgo iÅ¡ nuteistojo buto. Tuo tarpu liudytojai I. I. (I. I.) ir K. Ž. teisme teigė, kad pirmasis sužalotas į bendrojo naudojimo virtuvę atėjo R. K., o tik po 5-10 minučių į R. K. butÄ atėjo sužalotas A. M. Aplinkybę, kad sužalotas nukentėjusysis R. K. iÅ¡ nuteistojo buto (nusikaltimo vietos) iÅ¡bėgo pirmiau už A. M. patvirtina ir paties nukentėjusiojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79-83).

19. A. Å . pateikiama įvykių versija neva grumtynių metu A. M. bandant atimti iÅ¡ jo (A. Å .) peilį, A. M. kliudė nuteistojo rankÄ (alkÅ«nę), ko pasėkoje buvo sužalotas R. K. (ir A. M.), taip pat prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M207/2022(03) nurodoma (2 t., b. l. 142-146), jog R. K. nustatyto durtinio–pjautinio pilvo ir krÅ«tinės sužalojimo deÅ¡inėje lokalizacija – Å¡oninis krÅ«tinės pavirÅ¡ius (IX tarpÅ¡onkauliniame tarpe, ties vidurine pažasties linija), neatitinka tyrimui pateiktame vaizdo įraÅ¡e (parodymų patikrinimo vietoje metu) A.

Å . parodytos sužalojimo padarymo lokalizacijos – pilvo/krÅ«tinės priekinis pavirÅ¡ius. Remiantis A. Å . parodyto durtinio–pjautinio pilvo ir krÅ«tinės sužalojimo padarymo bÅ«du, nėra galimybės paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du buvo padaryta pjautinė žaizda R. K. deÅ¡iniame žaste, tad mažai tikėtina, kad R. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti A. Å . parodymų patikrinimo vietoje nurodytu bÅ«du. Nors apeliantai kelia abejonę dėl Å¡ios specialisto iÅ¡vados (Nr. M207/2022(03)) patikimumo, nurodydami, kad jÄ parengęs teismo medicinos ekspertas reikiamai neįsigilino į R.

K. padarytas žaizdas ir jų atsiradimo priežastis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais deklaratyviais apeliantų teiginiais ar abejoti aptariamos specialisto iÅ¡vados patikimumu. Juolab, kad duodamas parodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistas Romualdas DumÅ¡a pakomentavo parengtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , atsakė į, be kita ko, nuteistojo ir jo gynėjos Galinos Korabliovos užduotus klausimus, iÅ¡samiai pagrindė savo iÅ¡vadas. Specialistas nurodė, jog nustatydamas nukentėjusiojo R.

K. žaizdos ypatumus rėmėsi medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgęs į tai, kad žaizdos vaizdas po gydymo buvo pakitęs, kadangi operacijos metu ji buvo iÅ¡plėsta į abi puses (per jÄ buvo atlikta operacija). Be to, specialistas nurodė ir tai, kad neįmanoma tokia situacija (jo žodžiais „negalima net įsivaizduoti tokios situacijos“), kad sužalojimai abiem nukentėjusiesiems padaryti vienu dÅ«riu, kaip teigia nuteistasis A. Å . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, specialisto tyrimas buvo atliktas tinkamai, atsižvelgus į visas reikiamas bylos aplinkybes, iÅ¡vados argumentuotos, todėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M207/2022(03) laikytina patikimu įrodymu.

Å io įrodymo patikimumÄ (R. K. sužalojimų lokalizacijÄ ) iÅ¡ dalies patvirtina ir A. M. duoti parodymai, kad sužalotas R. K. gulėjo susirietęs bÅ«tent ant kairiojo Å¡ono (1 t., b. l. 79-83). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme aptariamÄ specialisto iÅ¡vadÄ parengęs teismo medicinos ekspertas Romualdas DumÅ¡a patvirtino, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. Å . imituotas nusikaltimo mechanizmas nepaaiÅ¡kina nukentėjusiojo R. K. patirtų sužalojimų lokalizacijos. Specialistas taip pat nurodė, kad mosuojant peiliu gali bÅ«ti padaromi pjautiniai sužalojimai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam R.

K. ne tik buvo padaryta durtinė žaizda, bet duriant peiliu buvo sulaužytas ir 9-asis R. K. Å¡onkaulis, taigi padarytas durtinis-pjautinis sužalojimas, panaudojus gan stipriÄ jėgÄ . Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nuteistojo A. Š., be kita ko, painiai ir nelogiÅ¡kai nurodomas galimų nukentėjusiojo R. K. ir A. M. patirtų sužalojimų aplinkybes, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, atmeta.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje patikimais laikytini nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti parodymai, pagrindžiantys nuteistojo A. Å . kaltę. Nors A. M. duotuose parodymuose matyti tam tikrų netikslumų, tačiau laikytina, kad jie buvo paÅ¡alinti (paaiÅ¡kinti), pasitelkiant kitus įrodymus. Duodamas parodymus nukentėjusysis A. M. nurodė, kad pajuto vienÄ dÅ«rį į kairiÄ jÄ nugaros pusę (1 t., b. l. 79-83). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G577/2022(03) nustatyta, kad A. M. buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda krÅ«tinės kairiajame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje (2 t., b. l. 166-168). Taigi nukentėjusiojo A. M. parodymai dėl patirto sužalojimo lokalizacijos skiriasi nuo objektyviais duomenimis nustatytų bylos aplinkybių. Tačiau duodamas parodymus Klaipėdos apygardos teisme specialistas Romualdas DumÅ¡a paaiÅ¡kino, kad sužaloti asmenys ne visuomet gali tiksliai lokalizuoti skausmÄ , todėl nukentėjusysis A. M. galėjo manyti, kad junta patirtos durtinės-pjautinės žaizdos skausmÄ iÅ¡ nugaros, kuomet žaizda buvo padaryta krÅ«tinės Å¡oniniame pavirÅ¡iuje. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡taravimai tarp nukentėjusiojo A. M. parodymų ir kitų bylos įrodymų yra laikomi paÅ¡alintais ir nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kuriais vadovaujasi apeliacinės instancijos teismas, patikimumo.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtus įrodymus – ypač nukentėjusiojo A. M. parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, eigÄ , nukentėjusiųjų buvimo vietas, A. Å . veiksmus ir jų pobÅ«dį, sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ apie susiformavusį iÅ¡ankstinį nuteistojo A. Å . sumanymÄ nužudyti abu nukentėjusiuosius R. K. ir A. M., todėl nėra teisinio pagrindo nuteistajam inkriminuoti pasikėsinimÄ nužudyti du žmones pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .

22. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015, 2A-3-689/2018). Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3-689/2018).

23. Nusikalstama veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018, 2A-3-689/2018, 2K-141-303/2020, 2K-121-697/2022). Kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimÄ nužudyti du ar daugiau žmonių, jei jis turi vieningÄ nusikalstamÄ sumanymÄ atimti gyvybę dviem asmenims, bet to padaryti nepavyksta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Jeigu tokio nusikalstamo sumanymo nėra, kiekviena veika kvalifikuojama atskirai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ar BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį (jei nėra nužudymÄ kvalifikuojančių požymių, numatytų Å¡io straipsnio 2 dalyje). Taigi, nenustačius tyčios nužudyti du ar daugiau žmonių, veika negali bÅ«ti kvalifikuojama ir kaip pasikėsinimas nužudyti du ar daugiau žmonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3-689/2018). Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018, 2A-3-689/2018, 2K-141-303/2020, 2K-121-697/2022).

24. IÅ¡ nukentėjusiojo A. M. parodymų, kuriais, kaip jau minėta, netikėti pagrindo nėra, matyti, kad, A. Å . sužalojus abu nukentėjusiuosius – R. K. ir A. M., R. K. atsirakino buto duris ir iÅ¡ buto iÅ¡bėgo. Tuo tarpu A. M. liko A. Å . bute. Kiek atsigavęs po patirto sužalojimo, nukentėjusysis A. M. pamatė, kaip A. Å . užrakino buto duris. Nukentėjusysis nurodė tiksliai neatsimenantis, kaip ir kada, bet (A. M.) griebė už A. Å . deÅ¡inėje rankoje laikyto peilio geležtės, galimai, kad nesužalotų, dėl ko traukdamas peilį iÅ¡ kairės rankos delno nežymiai susižalojo – įsipjovė į rodomÄ jį ir didįjį pirÅ¡tus. Nukentėjusiojo A. M. teigimu, A. Å . tuo metu nieko nekalbėjo (negrasino), nerodė emocijų, tiesiog tylėjo. Nukentėjusysis atsitraukė kelis metrus kambario link, pradėjo žodžiais raminti A. Å . Tuomet nuteistasis nuo buto durų atsitraukė ir nuėjo į virtuvę, o A. M. nedelsiant pribėgo prie buto durų, jas atrakino ir iÅ¡bėgo. Nukentėjusysis nurodė bijojęs, kad A. Å . jį vysis, tačiau nuteistasis iÅ¡ paskos nebėgo (1 t., b. l. 79-83). Taigi, nuteistajam A. Å . su peiliu dÅ«rus A. M. į krÅ«tinės kairįjį Å¡oninį pavirÅ¡ių, o kitam nukentėjusiajam R. K. pabėgus iÅ¡ buto, A. M. pradėjo gintis ir žodžiu raminti nuteistÄ jį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo gynybos veiksmai, vertinant nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimo aktyvumÄ , nebuvo pakankami juos laikyti nuo kaltininko valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, privertusiomis A. Š. nebaigti pradėtos daryti nusikalstamos veikos. PrieÅ¡ingai – iÅ¡ nukentėjusiojo A. M. parodymų galima spręsti, kad A. Å . savanoriÅ¡kai atsitraukė nuo nukentėjusiojo, sudarydamas galimybę jam (A. M.) pabėgti iÅ¡ buto ir nesivijo nukentėjusiojo.

25. Aptarti nukentėjusiojo A. M. duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G577/2022(03) ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ parengusio specialisto paaiÅ¡kinimai teisme teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie nuteistojo A. Å . nusikalstamų veikų padarymo mechanizmÄ â€“ nuteistajam A. Å . ir nukentėjusiajam R. K. esant buto, kuriame gyveno nuteistasis, virtuvėje, o nukentėjusiajam A. M. esant kambaryje, A. Å . užpuolė ir peiliu sužalojo R. K. (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, sužalojimai buvo mirtini).

Požymių, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti apeliantui ginantis nuo užpuolimo nėra nustatyta. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats A. Š. Nukentėjusiajam A. M. iÅ¡girdus triukÅ¡mÄ kitoje patalpoje ir atėjus į koridoriaus, esančio netoli virtuvės, erdvę, A. Å . jį (A. M.) pamačius, nuteistasis užpuolė ir sužalojo kitÄ nukentėjusįjį – A. M., tačiau pastarajam pradėjus gintis A. Å . smurto veiksmus nutraukė, nuėjo į virtuvę, nukentėjusiojo nesivijo, leido jam iÅ¡bėgti iÅ¡ buto.

Pažymėtina ir tai, kad atlikęs smurto veiksmus prieÅ¡ R. K., A. Å . nėjo į kambarį ieÅ¡koti kito nukentėjusiojo, turint tikslÄ atlikti smurto veiksmus ir prieÅ¡ jį. ApraÅ¡ytas nusikalstamos veikos mechanizmas leidžia spręsti, kad po R. K. sužalojimo į koridorių atėjus A. M., A. Å . susiformavo nauja tyčia pavartoti smurtÄ ir antrojo nukentėjusiojo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Å . nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – atsižvelgiant į nusikaltimo įrankį (peilį) bei A.

M. sužalojimo lokalizacijÄ (pagrindinis sužeidimas – krÅ«tinės kairiajame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, t. y. gyvybiÅ¡kai svarbioje kÅ«no vietoje), A. Å . bendrai suvokė galimus savo veikimo padarinius, t. y. suvokė, kad gali sužaloti A. M. ir sutrikdyti jo sveikatÄ , to norėjo, tačiau konkrečių nusikaltimu siekiamų padarinių (pavyzdžiui, A. M. mirties arba tam tikro sunkumo A. M. sveikatos sutrikdymo) savo sÄ monėje nuteistasis nedetalizavo. Smurtas nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu savanoriÅ¡kai nutrauktas tuomet, kai nuteistÄ jį tenkino A.

M. padarytų sužalojimų pobÅ«dis. Atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija vertina, kad A. Å . prieÅ¡ nukentėjusįjį A. M. nukreipta nusikalstama veika yra kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas pagal atsiradusius padarinius, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 166-167). Nenustačius iÅ¡ankstinės tyčios nužudyti abu nukentėjusiuosius (R. K. ir A. M.), nužudymÄ kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, naikinamas, laikant, kad nuteistasis padarė du atskirus nusikaltimus – nužudė R.

K. (BK 129 straipsnio 1 dalis) ir nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatÄ (BK 138 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės paskyrimo

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad esant nusikalstamų veikų, nurodytų BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalyje bei 22 straipsnyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sutapčiai, vieno žmogaus nužudymas pagal kilusius padarinius kvalifikuojamas kaip baigta veika, tačiau kartu tai yra neatskiriama kaltininko nusikalstamos veikos, kuria jis kėsinasi nužudyti mažiausiai du žmones, dalis, jungiama bendro nusikalstamo sumanymo (siekio). Todėl šiais atvejais veikų sutaptis yra idealioji, o bausmės, paskirtos už šias veikas, turi būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas apėmimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019).

27. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. Å . inkriminavęs dvi baigtas nusikalstamas veikas ir vienÄ nebaigtÄ nusikaltimÄ , už nukentėjusiojo R. K. nužudymÄ (BK 129 straipsnio 1 dalis) paskyrė laisvės atėmimÄ 11 metų, už pasikėsinimÄ nužudyti du ar daugiau žmonių (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – laisvės atėmimÄ 8 metams, už narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) – laisvės atėmimÄ 1 metams.

Klaipėdos apygardos teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo (už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nustatęs, kad aptariama veika labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ nuo kitų nuteistojo padarytų nusikaltimų) ir dalinio sudėjimo bÅ«du. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad A. Å . paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis ne tik BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bet ir to paties straipsnio 5 dalies 1 punktu, iÅ¡ nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 15 metų laisvės atėmimo, spręstina, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į bausmės subendrinimo taisyklę, numatytÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, pagal kuriÄ idealiosios nusikalstamų veikų sutapties atveju yra taikomas bausmių apėmimas.

Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo formuojama praktika, konstatuoja, kad bausmė nuteistajam A. Å . buvo subendrinta netinkamai, t. y. pažeidžiant BK Bendrosios dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismui inkriminavus nuteistajam BK 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1, 2 punktais, griežtesnė bausmė, paskirta už BK 129 straipsnio 1 dalį, apima Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ už BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ bei už BK 259 straipsnio 1 dalį, ir prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Taigi, nuteistajam už aptariamas nusikalstamas veikas turėjo būti paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

28. Apeliacinės instancijos teisme perkvalifikavus A. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, nuteistajam bausmė yra skiriama ir subendrinama su pirmosios instancijos skirtomis bausmėmis, kurios nėra keičiamos, iÅ¡ naujo. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (nukentėjusiojo A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ) padarymÄ , atsižvelgiant į nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, aptartas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įskaitant atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), aplinkybę, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, per pastaruosius penkerius metus net 14 kartų baustam administracine tvarka (3 t., b. l. 78-88), A. Å . parenkama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis A. Å . nebuvo abejingas nusikaltimo padariniams – iÅ¡kvietė nukentėjusiesiems greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ (2 t., b. l. 114-116), skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

29. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamoje byloje A. Å . padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje ir du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos skiriasi per vienÄ ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas), laikytina, kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020, 2K-69-788/2023). Remiantis minėta nuostata, darytina iÅ¡vada, kad A. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumÄ . Taigi už minėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi bÅ«ti subendrintos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo

30. Nukentėjusiųjų O. D. (nukentėjusiojo R. K. motina) ir A. S. (nukentėjusiojo R. K. sesuo) atstovo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistojo A. Å . nukentėjusiosios A. S. naudai bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėta 2023 m. kovo 20 d. teisinių paslaugų sutartis su O. D. ir A. S., kuria advokatui pavesta suraÅ¡yti, pasiraÅ¡yti ir įteikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinį skundÄ , taip pat pridėtas banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad A. S. sumokėjo advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui teisinių paslaugų sutartyje nustatyto dydžio sumÄ (5 t., b. l. 45-48).

31. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Aptartos nuostatos dėl proceso iÅ¡laidų taikytinos ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-198-303/2022 ir kt.). Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo A. Å . ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinį skundÄ , kuris Å¡iuo nuosprendžiu atmestas. Atsižvelgusi į tai, taip pat į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R. K., kvalifikavo tinkamai, teisėjų kolegija priteisia A. S. patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, kurios iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo A. Å ., tačiau sumažina jų sumÄ iki 150 Eur dėl toliau nurodomų priežasčių.

32. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu iÅ¡ A. Å . nukentėjusiajai A. S. priteisė 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų – už nukentėjusiųjų atstovavimÄ teismo posėdžiuose bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dokumentų parengimÄ . BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų O. D. ir A. S. atstovas advokatas Vaclovas JanuÅ¡auskas parengė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ , kurio apimtis – pusantro puslapio. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į lakoniÅ¡kus ir tam tikroje dalyje pasikartojančius paties advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko parengto nukentėjusiųjų A. S. ir O. D. civilinio ieÅ¡kinio motyvus ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kuriems parengti nukentėjusiųjų atstovui nereikėjo didelių papildomų laiko ir kitų resursų, be kita ko, susipažįstant su taip pat trumpu (dviejų su puse puslapių) apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija, priteisia nukentėjusiajai A. S. iÅ¡ nuteistojo A. Å . 150 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:

A. Å . (A. S.) padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant A. Å . (A. S.) 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrinamos apėmimo bÅ«du, griežčiausiai bausmei – 11 metų laisvės atėmimo apimant Å¡velnesnes bausmes ir paskirti A. Å . (A. S.) galutinę subendrintÄ 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Išieškoti iš A. Š. (A. S.) nukentėjusiosios A. S. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 150 (šimto penkiasdešimties) Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė

Evaldas Gražys

Evaldas Pašilis