a5da7344-efcf-4557-a5eb-25d80b2f9588 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1114-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03806-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas O. L. 2017-11-07 paÅ¡tu teismui padavė skundÄ , kurį papildė, praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti atsakovÄ nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jam priklausytų nemažiau 4 m2 atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamÄ plotÄ , o taip pat pagerinti iki Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnių reikalavimų visas kitas sÄ lygas, apraÅ¡ytas Å¡iame skunde;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 eurų žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (b. l. 1–8, 14–21, 27–34, 36–44). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ kalinimo sÄ lygų, kurios esÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017-12-28 iki 2018-06-09 laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K). PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas tik maža sienele, todėl kameroje jaučiami nemalonÅ«s kvapai, pareiÅ¡kėjas jaučia diskomfortÄ , nepakankamai užtikrinamas privatumas. Kamerose pilna tarakonų, nevalomi langai, dėl įrengtų grotų nėra galimybės patiems iÅ¡sivalyti langų. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam leidžiama pasivaikščioti tik vienÄ valandÄ per dienÄ , tačiau jis turėtų ne mažiau nei 8 valandas kiekvienÄ dienÄ praleisti lauke. LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nesudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę.

Ventiliacija neveikia, yra drėgna bei tamsu, čiužiniai pÅ«va, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rÅ«dija nuo drėgmės. Nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka į patalpas, o elektrinio apÅ¡vietimo Å¡viesa labai stipri, nuo jo skauda akis ir galvÄ . ŽiemÄ nėra užtikrinamas tinkamas Å¡ilumos kiekis, o vasarÄ yra per karÅ¡ta. Maistas kalėjime neskanus, energetinė vertė menka. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė orumo pažeminimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, depresija.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 51–61). PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti.

Pažymėjo, kad nuteistieji patys dažnai sugadina metalinį tinklÄ , kuriuo aptrauktas lango stiklas, padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du stengiasi permesti daiktus, todėl siekiant apsaugoti metalinį tinklÄ yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokių grotų įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu užuolaidas planuojama įrengti visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Oro temperatÅ«ra įstaigoje atitinka higienos normų reikalavimus, o apÅ¡vietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas tiek dieninis, tiek naktinis, atitinkantis nustatytas normas. Nurodė, kad visiems atvykstantiems į LukiÅ¡kių TI-K atliekama medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimti (nuteisti) asmenys, įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, siekiant užtikrinti asmenų privatumÄ , dušų patalpose įrengtos pertvaros.

Tiekiamo maisto valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas, be to, patiekalų kokybė yra tikrinama sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Su įstaigoje laikomais asmenimis LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai bendrauja griežtai laikydamiesi etikos taisyklių. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas.

Be to, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei taikyti – neteisėtų veiksmų. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017-12-28 iki 2018-06-09, sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-12-28 iki 2018-06-09 Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas teisės aktų reikalavimus atitiko. Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas tik maža sienele, todėl kameroje jaučiami nemalonÅ«s kvapai, pareiÅ¡kėjas jaučia diskomfortÄ . Lietuvos higienos norma HN 134:2015, galiojanti ginčui aktualiu laikotarpiu, nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. IÅ¡analizavus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobÅ«džio bylose (žr. 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., taip pat EŽTT 2015-03-10 sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), konstatuotina, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Pagal atsakovo pateiktus duomenis kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, nebuvo galimybės įrengti sanitarinį mazgÄ kaip atskirÄ kabinÄ su durimis, tačiau asmens privatumui užtikrinti kamerose įrengtos užuolaidos. Tačiau pažymėtina, kad tualetÄ atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Å ios iÅ¡vados nenuneigiamos LukiÅ¡kių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr.

LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamÄ atitvėrimÄ nuo kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu visÄ kalinimo laikotarpi nuo 2017-12-28 iki 2018-06-09, iÅ¡ viso 159 paras. Tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu intensyvumas nebuvo didelis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose dažnai nebÅ«na Å¡ilto vandens ir nesudaroma galimybė nusiprausti po duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi įpareigojimas tiekti karÅ¡tÄ vandenį į kameroje esantį sanitarinį mazgÄ nenustatytas. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 patvirtintu tvarkos nustatyta, jog suimtieji duÅ¡u gali naudotis iki 15 min.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę nėra, pareiÅ¡kėjas taip pat tik abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl karÅ¡to vandens nebuvimo. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo ar karÅ¡tas vanduo netiekiamas į kriauklę sanitariniame mazge, ar bÅ«tent į duÅ¡o patalpas. Be to, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs nusiskundimÄ LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl karÅ¡to vandens nebuvimo atitinkamomis dienomis byloje nėra, pareiÅ¡kėjas to taip pat nenurodė savo skunde.

Todėl įvertinus minėtus pareiÅ¡kėjo argumentus, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, tokia prausimosi tvarka teisės aktų reikalavimus atitinka. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nepakankamas. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nustatyto pasivaikščiojimo laiko gryname ore neužtenka. PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada jam priklausantis pasivaikščiojimo laikas nebuvo suteikiamas. Todėl toks pareiÅ¡kėjo nurodomas argumentas nėra pagrindas vertinti LukiÅ¡kių TI-K vykdomÄ nuteistųjų ir suimtųjų pasivaikščiojimo tvarkÄ kaip neteisėtÄ .

Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Pareiškėjo teigimu, kameros langai nevalomi, dėl įrengtų grotų nėra galimybės patiems išsivalyti langų. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos normos HN 134:2015 14 punktas įtvirtina, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

HN 134:2015 reikalavimo minimaliam natūraliam apšvietimui nenustato. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m. (0,8 m. x 1,03 m) (b. l. 64–66). Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktu, kameroje lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad grotų įrengimas teisės aktų reikalavimams neprieÅ¡tarauja. PareiÅ¡kėjo teigimu, ventiliacija neveikia, yra drėgna bei tamsu, čiužiniai pÅ«va, užsiveisia parazitai, kamerose pilna tarakonų, metalinės lovos rÅ«dija nuo drėgmės. Nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka į patalpas, o elektrinio apÅ¡vietimo Å¡viesa labai stipri, nuo jo skauda akis ir galvÄ . ŽiemÄ nėra užtikrinamas tinkamas Å¡ilumos kiekis, o vasarÄ yra per karÅ¡ta.

Pagal HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 134:2015 20 punktas). EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015-01-27 sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 107–114). Pagal Å¡iÄ sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiÅ«ra (iÅ¡siaiÅ¡kinant vabzdžių ir graužikų buvimÄ ir atliekant jų naikinimo darbus). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K ėmėsi bÅ«tinų priemonių parazitams iÅ¡vengti, todėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ , taip pat tokio įpareigojimo nenumato ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime nurodyta, kad visose LukiÅ¡kių TI-K yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m. (0,8 m. x 1,03 m) (b. l. 62–65). Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiÅ¡kėjas, kaip ir kiti nuteistieji bei suimtieji, turėjo galimybę vėdinti kamerÄ per atidaromus langus. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. KarÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 16-18, 39 punktai). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiškėjo kalinimo laikotarpiais buvo tikrintos kameros Nr. 104, 109, (b. l. 67–69, 80–84, 96–100), šiose kamerose ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatyta. Nors buvo tikrintis ne visos kameros, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, abstraktus pareiškėjo nurodomų aplinkybių pobūdis nesudaro pagrindo Lukiškių TI-K paneigti visus šiuos bendro pobūdžio teiginius.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų laikomi nepagrįstais ir neįrodytais. PareiÅ¡kėjo teigimu LukiÅ¡kių TI-K maistas kalėjime neskanus, jo energetinė vertė menka. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris, patikrinęs maistÄ , patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale.

Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡iuo ginčo klausimu atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo orumo pažeminimu, sveikatos sutrikimais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, patvirtinančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančio laikymo LukiÅ¡kių TI-K poveikio jo psichikai ir sveikatos bÅ«klei, teismui nepateikė.

PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį nepakankamo ploto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str.aipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais – 159 paros, pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), į tai, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde iÅ¡dėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, reikÅ¡mingÄ dalį laiko kameroje buvo laikomas vienas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 400 Eur neturtinės žalos dydis.

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti jį į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jam priklausytų ne mažiau kaip 4 m2 kameros ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamÄ plotÄ , taip pat pagerinti sÄ lygas taip, kad jos atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2018-06-08 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Kadangi jis iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K yra iÅ¡vykęs, nėra pagrindo spręsti dėl įpareigojimų LukiÅ¡kių TI-K užtikrinant pareiÅ¡kėjo pageidaujamas kalinimo sÄ lygas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui O. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Mefodija Povilaitienė Donatas Vansevičius Liudmila Zaborovska