Legislator Case Law & Legislation
a5d9f959-1f19-403c-a493-e5fecc547409 AI generated

a5d9f959-1f19-403c-a493-e5fecc547409 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a5d9f959-1f19-403c-a493-e5fecc547409
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. eI-1529-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04454-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.3; 6.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Akvasanita“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys M.

Legislator headnote

AI generated

a5d9f959-1f19-403c-a493-e5fecc547409 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nurodo, kad, Komisijos posėdyje 2016-09-30 vertinant M. S. atliktas krÅ«tinės lÄ stos organų kompiuterinės tomografijos tyrimus, LSMUL Kauno klinikų konsiliumo iÅ¡vadas, ekspozicijos kriterijų (darbo vietoje buvusias laisvo dioksido įkvepiamas dulkes) ir ekspozicijos trukmę (4,4 metų) nutarta, kad profesinė silikozė M. S. nustatyta pagrįstai.Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, neatliko profesinio rizikos vertinimo pradėjus gamybos darbus su laisvo silicio dioksidu, nesirÅ«pino darbuotojų sveikata.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-1529-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04454-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.3; 6.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Akvasanita“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys M.

S., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, Valstybinė darbo inspekcija, Kauno visuomenės sveikatos centras, Profesinių ligų valstybės registras, dėl iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas     n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja 2016-11-14 pateikė teismui skundÄ , kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2016-10-21 iÅ¡vadÄ Nr. 3EK(13.2)-752 (toliau – ir IÅ¡vada) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ bei priimti naujÄ iÅ¡vadÄ .PareiÅ¡kėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau – ir Komisija) priėmė IÅ¡vadÄ , kuria buvo patvirtinta, jog M.

S. profesinė liga – silikozė – buvo diagnozuota pagrįstai. Nurodo, kad su Komisijos IÅ¡vada nesutinka, mano, kad ji yra nepagrįsta, priimta Å¡aliÅ¡kų narių, netinkamai aiÅ¡kinant teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja, nesutikdama su 2015-09-01 profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2015-08-24/S-170 (toliau – ir Aktas), Komisijai 2016-02-02 pateikė skundÄ (toliau – ir Skundas). PareiÅ¡kėja nurodo, kad sprendimas M. S. diagnozuoti profesinę silikozę, buvo priimtas, neegzistuojant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms diagnozuoti Å¡iÄ ligÄ .Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2016-09-30 vykusio Komisijos posėdžio metu buvo svarstomas pareiÅ¡kėjos 2016-04-28 praÅ¡ymas dėl Komisijos narių nuÅ¡alinimo.

Pažymėjo, kad Komisija nutarė, jog nėra pagrindo nusiÅ¡alinti, bei pareiÅ¡kėjos SkundÄ atmetė. Mano, kad Komisijos nariai buvo Å¡aliÅ¡ki ir neobjektyvÅ«s. Teigia, kad Komisijos nariai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (toliau – ir LSMUL) Aplinkos ir darbo apsaugos katedros docentas V. J., LSMUL Kauno klinikų Darbuotojų saugos sveikatos tarnybos vadovas, biomedicinos mokslų daktaras P. V., LSMUL Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja T. B. yra pavaldÅ«s gydytojai R.

R.. Mano, kad nuo nagrinėjimo turėjo nusiÅ¡alinti ne vien tik gydytoja R. R., kuri surašė AktÄ , bet ir V. J., P. V. ir T. B.. PaaiÅ¡kino, kad doc. Dr. V. J. buvo ilgametis LSMUL Kauno klinikos darbuotojas kartu su gyd. R. R., dr. P. V. yra LSMUL Kauno klinikų Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas, T. B. veikla taip pat yra tiesiogiai susijusi su LSMUL Kauno klinikomis, ji yra gyd. R. R. kolegė. PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl ilgÄ laikÄ trunkančio tiesioginio glaudaus ryÅ¡io ir bendradarbiavimo kyla pagrįstų abejonių dėl Å¡ių ekspertų objektyvumo.PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodo, kad Komisijos IÅ¡vados neteisėtumÄ pagrindžia ir tai, kad Komisija visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė visos medžiagos, nepanaikino iÅ¡kilusių prieÅ¡taravimų, Komisija neįvertino duomenų apie M.

S. ligas ir gyvenimÄ , medicininių dokumentų, realių darbo sÄ lygų. Teigia, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad M. S. darbo sÄ lygos sveikatai nėra pavojingos. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju jokie neigiami galimai kenksmingo aplinkos veiksnio dydžiai UAB „Akvasanita“ nebuvo nustatyti. Nurodo, kad sprendimas dėl silikozės diagnozavimo buvo priimtas, nenustačius, ar darbuotojo darbo vietoje buvo silicio dioksido, kuris yra bÅ«tinas elementas silikozei diagnozuoti. Teigia, kad nėra aiÅ¡ku, kokiais iÅ¡matuotais kenksmingo darbo aplinkos veiksnio dydžiais remiantis buvo nustatyta, kad silikozei diagnozuoti bÅ«tino silicio dioksido kiekis M.

S. darbo vietoje virÅ¡ijo nustatytas normas. Teigia, kad M. S. buvo tinkamai supažindintas ir instruktuotas, kaip reikia tinkamai ir saugiai atlikti jam pavestas pareigas. Pažymi, kad Komisija, diagnozuodama profesinę ligÄ , neatsižvelgė į tai, kad darbo metu darbuotojai dėvėdavo apsaugos priemones, darbo vietoje nebuvo atliekami veiksmai, galėję sudaryti sÄ lygas susidaryti dideliam silicio dioksido kiekiui. Nurodė, kad M. S. UAB „Akvasanita“ dirbo trumpiau nei 5 metus, toks laiko tarpas yra per trumpas lėtinei silikozei iÅ¡sivystyti.

Pabrėžia, kad M. S. darbo vietoje dulkių kiekis nevirÅ¡ijo leistinų normų. Nurodo, kad neaiÅ¡ku, kokie atlikti tyrimai paneigė sarkoidozės diagnozę, Å¡ios ligos turi daug panaÅ¡umų, tačiau sarkoidozė nėra priskiriama profesiniams susirgimams. Nurodė, kad M. S. susirgimo priežastimi gali bÅ«ti faktorius, jog jis ilgÄ laikÄ rÅ«kė, jo tėvas 2016 m. susirgo plaučių vėžiu. Mano, kad Komisija turėjo siųsti M. S. į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas papildomai iÅ¡tirti ir patikslinti diagnozę, tačiau to nepadarė.

Atsakovė Komisija atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atliko visapusiÅ¡kÄ dokumentinės medžiagos tyrimÄ ginčijamo M. S. profesinės ligos nustatymo byloje. Pažymėjo, kad suraÅ¡iusi AktÄ gydytoja R. R. nusiÅ¡alino nuo bylos svarstymo, kiti Komisijos nariai nėra pavaldÅ«s ir nėra tiesioginiai gyd. R. R. vadovai, nagrinėjamu atveju nėra privačių ir viešųjų interesų konflikto. Nurodo, kad M. S. skundėsi blogėjančia sveikata, nuo menkiausio fizinio krÅ«vio dÅ«sta, stengiasi kalbėti tyliau ir lėčiau, nes tai irgi sukelia dusulį.

M. S. buvo iÅ¡tirtas ftiziatro, atmesta tuberkuliozė, siųstas pulmonologo konsultacijai į LSMUL Kauno klinikas, ten diagnozuota profesinė silikozė. Pažymi, kad pacientas pasakojo apie darbÄ ir darbo vietÄ UAB „Akvasanita“. Pacientas dirbo formuotojo pareigose, turėjo rankiniu bÅ«du užpildyti pagamintÄ formÄ granitiniu užpilu, semdavo kvarco smėlio miltus kibirais, visa tai labai dulkėdavo. Nurodo, kad Komisijos posėdyje 2016-09-30 pasisakė pareiÅ¡kėjos direktorius S. J., advokato padėjėja G.

P.. PareiÅ¡kėjos direktorius neigė, kad darbuotojai semdavo kvarco smėlį kibirais, teigė, kad darbo vietose nėra kvarco smėlio dulkėtumo. Pažymėjo, kad į klausimÄ dėl kvarco smėlio sudėties atsakovė, jog įmonėje buvo naudojamas kvarcas, kurio sudėtyje daugiau kaip 90% silicio dioksido.Nurodė, kad 2015-07-02 buvo sukviestas LSMUL Kauno klinikų konsiliumas. Dalyvaujant prof. R. S., prof. K. M., gyd. J. Z., gyd. V. K., prof. S. M., gyd. R. R., buvo įvertinti radiologiniai tyrimai, darbo aplinkybių duomenys ir diagnozuota Å«minė silikozė.

Nurodo, kad, Komisijos posėdyje 2016-09-30 vertinant M. S. atliktas krÅ«tinės lÄ stos organų kompiuterinės tomografijos tyrimus, LSMUL Kauno klinikų konsiliumo iÅ¡vadas, ekspozicijos kriterijų (darbo vietoje buvusias laisvo dioksido įkvepiamas dulkes) ir ekspozicijos trukmę (4,4 metų) nutarta, kad profesinė silikozė M. S. nustatyta pagrįstai.Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, neatliko profesinio rizikos vertinimo pradėjus gamybos darbus su laisvo silicio dioksidu, nesirÅ«pino darbuotojų sveikata.

Nurodo, kad Komisija nuodugniai iÅ¡tyrė šį atvejį, vertindama pareiÅ¡kėjos, darbuotojo, darbdavio paaiÅ¡kinimus, turimÄ medicininę dokumentacijÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad darbo medicinos gydytoja R. R. 2015-09-01 Akte M. S. patvirtino profesinės ligos diagnozę – profesinę silikozę Liga pagal Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä kvalifikuota 301.11 (b. l. 29). Komisija surašė IÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad M. S. pagrįstai nustatyta profesinė silikozė (b. l. 143–149).

PareiÅ¡kėja nesutinka su M. S. nustatyta profesine liga ir praÅ¡o panaikinti IÅ¡vadÄ .Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2 str. 29 p. profesinę ligÄ apibrėžia kaip Å«mų ar lėtinį darbuotojo sveikatos sutrikimÄ , kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Profesinės ligos nustatymo procedÅ«roje dalyvaujantys subjektai ir Å¡ios procedÅ«ros pagrindinės taisyklės įtvirtintos Ä®statymo 44 str.

Pagal Įstatymo 44 str. 5 d. profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 44 str. 8 d. darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Komisijai. Komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu.

Komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Komisijos nuostatai.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (redakcija nuo 2016-04-01) (toliau – ir Nuostatai) 27 p. nustatyta, kad profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sÄ raÅ¡u ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais profesinių ligų nustatymo kriterijais.

M. S. Akte diagnozuota liga pagal Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä â€“ profesinė silikozė (kodas 301.11). PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad profesinė silikozė M. S. nustatyta nepagrįstai, neįvertinus visų jo sveikatos duomenų.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007-12-29 įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų (redakcija nuo 2009-06-14) (toliau – ir Kriterijai) 1 p. ir 2 p. nustatyta, kad Kriterijai skirti darbo medicinos gydytojams, nustatantiems profesinę ligÄ , bei gydytojams, įtariantiems profesinę ligÄ , ir kitiems sveikatos priežiÅ«ros specialistams, kurių tikslas yra nustatyti bendruosius kriterijus tiriant profesines ligas apibrėžti priežastinius ryÅ¡ius tarp veikiančių (veikusių) kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir jų sukeliamų ligų.

Pagal Kriterijų 6 p., nustatant profesinę ligÄ , yra vertinama ligos anamnezė (6.1. p.), gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sÄ lygos ir kt.) (6.2. p.), darbo veiklos raida (profesija, darbo pobÅ«dis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje) (6.3. p.), profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, miÅ¡rus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt. (6.4. p.), laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai (6.5. p.), privalomų sveikatos tikrinimų duomenys (6.6. p.), diferencinė diagnostika (6.7. p.), asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys (6.9. p.), panaÅ¡ių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje (6.9. p.) ir mokslu pagrįsti priežastinių ryÅ¡ių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai (6.10. p.).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M.

S. buvo gydomas VšĮ Kauno Å ilainių poliklinikoje ir LSMUL Kauno klinikose, M. S. 2015-06-02 kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ dėl kosulio (b. l. 148, 155). M. S. buvo atlikti medicininiai tyrimai, tirtas ftiziatro dėl tuberkuliozės, tuberkuliozė nenustatyta (b. l. 148). 2015-06-23 M. S. atliktas krÅ«tinės lÄ stos organų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Daktarų konsiliumas M. S. diagnozavo Å«minę silikozę, skirta gydymas (b. l. 163). 2016-05-06 diagnozuota, kad M. S. ligos dinamika yra neigiama, jis ruoÅ¡iamas plaučių transplantacijai (b. l. 163).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Komisija, vertindama M. S. sveikatos bÅ«klę, įvertino tai, kad sveikatos istorijos duomenys patvirtina aplinkybę, jog jis gydymo įstaigose lankėsi retai, nusiskundimų dėl kvėpavimo takų ligų neturėjo, lėtinėmis ligomis nesirgo. Komisija taip pat įvertino aplinkybę, kad, M. S. 2010-01-28 atlikus privalomÄ sveikatos patikrinimÄ , dirbti leista. M. S. UAB „Akvasanita dirbo nuo 2011-03-28 iki 2015-08-20, jam pradėjus dirbti UAB „Akvasanita“ privalomas sveikatos patikrinimas nebuvo atliktas.

Komisijos 2016-09-30 posėdžio metu (protokolo Nr.

8) M. S. teikė Komisijai paaiÅ¡kinimus dėl darbo UAB „Akvasanita“ ypatybių bei nurodė, kad darbo vietoje jis semdavo kvarco smėlį, smarkiai dulkėdavo. PareiÅ¡kėjos direktorius Komisijos posėdyje nurodė, kad ji naudoja kvarcÄ , kurio sudėtyje yra daugiau kaip 90 % silicio dioksido (b. l. 160–164). Pažymėtina, kad Europos profesinių ligų klasifikacijos silikozės ligos priežastimi nurodomos silicio dioksido dulkės, smėlis (pagal kodÄ 6 0 01 01 06 00). PareiÅ¡kėja teismui pateikė UAB „Akvasanita“ darbo vietų tyrimų protokolus, kuriuose tirta darbo vietų temperatÅ«ra, apÅ¡vieta, ventiliacija ir kiti darbo vietų fiziniai kriterijai.

Įvertinęs pareiškėjos pateiktus darbo vietų patikrinimų aktus, teismas vertina, kad jie yra neinformatyvus, pateikti duomenys negali paneigti byloje esančių medicininių duomenų dėl M. S. pasireiškusių sveikatos sutrikimų. UAB „Akvasanita“ darbo vietų tyrimų protokoluose nebuvo tirta silicio dioksido koncentracija darbo vietoje. Dalyje pareiškėjos pateiktų darbo vietų tyrimų protokolų vertinti kriterijai, kurie neturi įtakos tiriamam profesiniam Silikozės susirgimui nustatyti (pvz. darbo vietos apšvietos kriterijai).

PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad M. S. darbo sÄ lygos sveikatai nėra pavojingos, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų Å¡ias aplinkybes. Tuo tarpu tiek M. S., tiek pareiÅ¡kėjos direktoriaus Komisijai teikti paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės pagrindžia aplinkybę, kad M. S. dirbo sÄ lygomis, kurios gali sukelti plaučių sutrikimus. Nagrinėjamu atveju kriterijus, kurio nustatymas turėjo esminę įtakÄ M. S. diagnozei pagrįsti, buvo darbo vietoje naudojamas kvarco smėlis ir jame esančio silicio dioksido dulkių koncentracija darbo vietoje, taip pat su tuo susiję veiksniai – darbo trukmė bei apsaugos priemonės. PareiÅ¡kėjos pateikti darbo vietų tyrimų protokolai nesudaro pagrindo abejoti Komisijos padarytomis iÅ¡vadomis.

Pareiškėja skunde teigia, kad Komisija Išvadoje nepanaikino iškilusių prieštaravimų. Teismas pažymi, kad Išvada buvo priimta, įvertinus išsamius M. S. medicininių tyrimų duomenis, kurie buvo įvertinti gydytojų R. S., K. M., J. Z., V. K., S. M. ir D. B.. M. S. sveikatos tyrimų duomenyse nėra prieštaravimų. M. S. sveikatos būklę nagrinėjusių gydytojų išvados medicininiu atžvilgiu yra vienareikšmiškos.Iš byloje pateiktų M. S. medicininių duomenų ir Komisijos bei pareiškėjos teiktų paaiškinimų matyti, kad Komisija M.

S. diagnozavo profesinę silikozę, įvertinusi jo darbo UAB „Akvasanita“ pobÅ«dį ir aplinkÄ , įvertino M. S. sveikatos bÅ«klę iki įsidarbinant UAB „Akvasanita“ bei medicininius duomenis, kuriuose diagnozuotas M. S. susirgimas – silikozė. Teismas pažymi, kad, nagrinėdamas ginÄÄ dėl profesinės ligos nustatymo, pagal jam priskirtÄ kompetencijÄ teismas turi spręsti tik teisės klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011).

Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuriai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su profesinės ligos nustatymu. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl Komisijos IÅ¡vados pagrįstumo, turi patikrinti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimÄ laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumÄ , ar priimta IÅ¡vada yra pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.Ä®vertinęs Komisijos motyvus bei byloje pateiktus medicininius duomenis, teismas konstatuoja, kad Komisija M.

S. profesinę ligÄ diagnozavo, įvertinusi Kriterijų 6 p. nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes diagnozei pagrįsti. M. S. diagnozė nustatyta, atlikus medicininius tyrimus bei atmetus kitus galimus susirgimus. Komisijos motyvai ginčijamoje IÅ¡vadoje yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, medicininiais dokumentais, M. S. darbo eigos tyrimo medžiaga, pareiÅ¡kėjos direktoriaus ir M. S. paaiÅ¡kinimais bei ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas vertina, kad M. S. sveikatos duomenys ir darbo veiklos raida iÅ¡ esmės sudarė pakankamÄ pagrindÄ Komisijai konstatuoti ligÄ â€“ profesinę silikozę.PareiÅ¡kėja skunde taip pat teigia, kad Komisijos nariai V.

J., P. V. ir T. B. yra pavaldÅ«s gyd. R. R., todėl turėjo nusiÅ¡alinti nuo Skundo nagrinėjimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad AktÄ surašė gydytoja R. R., kuri nusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjos Skundo nagrinėjimo, kiti Komisijos nariai nuo Skundo nagrinėjimo nenusiÅ¡alino, motyvuodami tuo, kad jie nėra pavaldÅ«s ar tiesioginiai gydytojos R. R. vadovai (b. l. 161). PrieÅ¡ingai nei skunde teigia pareiÅ¡kėja, byloje nėra duomenų, kad nusiÅ¡alinusi Komisijos narė R. R. bÅ«tų pavaldi Komisijos nariams ar jiems vadovautų.

PareiÅ¡kėja teismui nurodė, kad R. R. ir kiti Komisijos nariai Å¡iuo metu dirba ar anksčiau dirbo toje pačioje darbovietėje, todėl gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, vertindami R. R. suraÅ¡ytÄ AktÄ . Å iuo aspektu teismas pažymi, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiÅ¡kia interesų konflikto buvimo. SubjektyviÄ ja prasme vertinant asmens neÅ¡aliÅ¡kumÄ , atsižvelgiama į konkretaus asmens nusistatymÄ ir elgesį, ar jis konkrečioje situacijoje, susijusioje su sprendimo priėmimu, yra asmeniÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistatęs ar tendencingas.

LVAT praktikoje konstatuota, kad asmuo laikomas neÅ¡aliÅ¡ku, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad asmuo parodė suinteresuotumÄ , prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių (LVAT 2015-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015). PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės dėl to, kad R. R. ir kiti Komisijos nariai Å¡iuo metu dirba ar anksčiau dirbo toje pačioje darbovietėje apibÅ«dina tik bendrÄ minėtų asmenų esamÄ ar buvusiÄ padėtį, tačiau savaime negali bÅ«ti pagrindais konstatuoti V.

J., P. V. ir T. B. neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja skunde nenurodė pagrindų, kurie teismui leistų abejoti Komisijos narių V. J., P. V. ir T. B. Å¡aliÅ¡kumu ar iÅ¡ankstiniu nusistatymu priimti pareiÅ¡kėjai nepalankų sprendimÄ . Byloje nėra duomenų, kurių pagrindų bÅ«tų galima vertinti, kad IÅ¡vada priimta Å¡aliÅ¡kai ir tendencingai įvertinus M. S. sveikatos bÅ«klę. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad V. J., P. V. ir T. B. neturėjo pareigos nusiÅ¡alinti nuo Skundo nagrinėjimo.Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos IÅ¡vada, kuri patvirtino nustatytÄ profesinės ligos diagnozę, priimta vadovaujantis jos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Komisija, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos SkundÄ procedÅ«rinių pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė motyvuotÄ sprendimÄ . Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB „Akvasanita“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                           Rasa Ragulskytė-Markovienė