2025-04-02 Nr. AB-5848-3-62-3-02353-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-04-02 Nr. AB-5848-3-62-3-02353-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (12.31Mr)FS-1786 „Dėl antrinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti atsakovą klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo; priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-268-1047/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02353-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (12.31Mr)FS-1786 „Dėl antrinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti atsakovą klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo; priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. neskundžiama nutartimi priėmė pareiškėjo skundą; atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; netenkino prašymo dėl liudytojų apklausos; nutarė išsiųsti pareiškėjo skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir įpareigoti per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į skundą, pateikiant nuomonę dėl pareiškėjo prašymo – sujungti nagrinėjamas bylas ir šios bylos nagrinėjimui panaudoti susijusių teisminių procesų medžiagą, ir pateikti visą su keliamu ginču susijusią turimą medžiagą; nutarė nelaikyti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.
Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties.
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.); kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nutartys, kuriomis skundas priimamas, nėra skundžiamos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, nurodydamas, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi.
Pareiškėjo vertinimu, nutartį priėmusiai teisėjai ir visam Regionų apygardos administraciniam teismui kyla interesų konfliktas, kadangi yra proceso šalis, kuri priima sprendimus su šioje byloje ir su ja tiesiogiai susijusiuose teismo procesuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą konstatavus, kad jis paduotas dėl neskundžiamos nutarties, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, su ja susijusių teisminių procesų kiekį, naudojant tiesiogiai susijusių teisminių procesų medžiagas.
Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas visus argumentus, kuriais grindžiamas atskirojo skundo reikalavimas, privalėjo ir galėjo nurodyti šiame procesiniame dokumente. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties teisėtumo klausimas, todėl teisėjų kolegija kaip nesusijusius su nagrinėjama byla atmeta kitus pareiškėjo atskirajame skunde suformuotus argumentus ir / ar prašymus (be kita ko, dėl medžiagos iš kitų pareiškėjo nurodytų bylų naudojimo, kt.).
ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir (ar) kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022).
ABTĮ neįtvirtina, kad teismo nutartis, kuria priimamas skundas ir išsprendžiami pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme klausimai, be kita ko, ir pareiškėjo skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodytų asmenų įtraukimo / neįtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. ABTĮ 67 straipsnio 2 dalis numato, kad nutartis, reikalingas pasiruošti nagrinėti administracinę bylą teisme, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nepranešęs proceso dalyviams, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys).
Atsižvelgdama į tai, kad ABTĮ nenumato teismo nutarties, kuria priimamas skundas ir išsprendžiami pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme klausimai, be kita ko, ir pareiškėjo skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodytų asmenų įtraukimo / neįtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimas, apskundimo galimybės ir konstatuodama, kad tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties panaikinimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra grindžiami išskirtinai prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1934-815/2024). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019 ir kt.). Analogiškais argumentais nenustatytas pagrindas teisėjų kolegijai tenkinti pareiškėjo prašymą įsivertinti ir esant reikalui nusišalinti nuo atskirojo skundo nagrinėjimo nagrinėjamoje byloje ar perduoti jį nagrinėti kitai kompetentingai institucijai, kreiptis į kompetentingas Europos Sąjungos institucijas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. kovo 25 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės Skirgailės Žalimienės, teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio ir viso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. AS-268-1047/2025 nagrinėjimo buvo išspręstas 2025 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės Skirgailės Žalimienės nutartimi pareiškėjo prašymo netenkinant.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 25 d. pareiškime nurodė, kad kitoje su šia byla tiesiogiai susijusiame teisminiame procese yra priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašymas priimtas. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra tikslinga sustabdyti šią bylą kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 5/2025. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, t. y. administracinė byla nėra iškelta, daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties dalies panaikinimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis