a5d9bd2b-bdf8-4265-a510-4377ffbd9bfa · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L. Aleknavičienė                                     Civilinė byla Nr. 2A-624-124 /2011Teisėja E. Kavaliauskienė                                       Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07565-2010-8                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 14.4., 15.4,                                                                     (S)                                                                                                         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                    N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                               2011 m. lapkričio 10 d.                                                                 Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Birutės Simonaitienės , sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant ieškovui D.K. atstovui adv.

Petrui Labanauskui,atsakovo atstovei adv. Nijolei Pakalkienei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Limeta“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-686-797/2011 pagal ieÅ¡kovo D.K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Limeta“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitų iÅ¡mokų priteisimo, ir n u s t a t ė :

                     IeÅ¡kovas D. K. ieÅ¡kiniu (1 t., 1–3 b. l.) ir pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (2 t., 4–6 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – apskundimo, panaikinti drausmines nuobaudas – 2010 09 09 d vadovo įsakymu skirtÄ papeikimÄ , atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal atsakovo generalinio direktoriaus 2010-09-24 įsakymus Nr. 100-B ir 101-P, pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, pripažinti, kad grÄ Å¾inus į darbÄ , jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 504,40 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2010-10-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2409,12 Lt neiÅ¡mokėto papildomo darbo užmokesčio bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, 38,20 Lt kelionės iÅ¡laidų, 400 Lt automobilio remonto iÅ¡laidų, 331 Lt kuro iÅ¡laidų ir 5000 Lt neturtinę žalÄ bei visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis dirbo Å iaulių Techninio aptarnavimo baro medtechniku (TAB), jo darbo vieta buvo Vilniaus 199A, Å iauliuose. Atsakovas 2010-09-28 d. informavo ieÅ¡kovÄ , kad jis yra atleidžiamas iÅ¡ darbo už pakartotinÄ drausmės pažeidimÄ per 12 mėnesių – nevykdymÄ darbo pareigų 2010 rugpjūčio 23-24 dienomis pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ . Nuobauda - papeikimas paskirta už tai, kad, neva, ieÅ¡kovas pažeidė darbo drausmę - neatvyko į darbÄ 2010-07-27 d.ryte .

IeÅ¡kovas 2010-09-02 vadovaudamasis LR DK 123 str. įteikė darbdaviui įspėjimÄ apie darbo sutarties sustabdymÄ nuo 2010-09-08 trijų mėnesių laikotarpiui, kadangi darbdavys netinkamai vykdė darbo sutartį ir pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius darbo santykius. Darbdavys nepripažino ieÅ¡kovo teisės stabdyti darbo sutarties vykdymÄ ir iÅ¡ karto ieÅ¡kovui skyrė pirmÄ jÄ nuobaudÄ . Visos nuobaudos buvo skirtos todėl, kad 2010-08-09 d. ieÅ¡kovas pareikalavo atsakovo paaiÅ¡kinti kaip yra apskaičiuojamas darbo užmokestis bei atlyginti transporto iÅ¡laidas, kurias tenka patirti vykstant atlikti darbines pareigas, o taip pat paÅ¡alinti kitus darbo įstatymų pažeidimus.

Atsakovui atsisakius tai padaryti, ieÅ¡kovas įteikė įspėjimÄ dėl darbo sutarties vykdymo stabdymo. Atsakovo teigimu - su ieÅ¡kovu yra sudaryta panaudos sutartis dėl automobilio naudojimo darbo tikslais, pagal kuriÄ ir buvo atlyginamos transporto iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas atsakovui nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. jis susirgo ir pateikė nedarbingumo pažymėjimÄ . 2010 m. rugpjūčio 26 d. jis dirbo, autobusu savo lėšomis nuvyko į Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, pateikė bilietus apmokėjimui.

Vykti į Panevėžį 2010 m. rugpjūčio 23 dienÄ ieÅ¡kovas atsisakė, kadangi atsakovas, kaip darbdavys, turėjo suteikti transportÄ arba apmokėti kelionės iÅ¡laidas. Tačiau atsakovas to nepadarė. Tuo pačiu pagrindu ieÅ¡kovas atsisakė vykti ir į Pakruojo ligoninę. Net dviem atskirais įsakymais, t. y. 2010-09-24 d. Nr. 100-B ir 2010-09-24 d. Nr.101-P ieÅ¡kovui buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo. LR Darbo kodekso 239 str. nurodyta, kad už tÄ patį darbo drausmės pažeidimÄ draudžiama skirti daugiau nei vienÄ nuobaudÄ , kai tuo tarpu atsakovas faktiÅ¡kai skyrė dvi vienodas nuobaudas.Atsakovas nepagrįstai nesumokėjo ieÅ¡kovui darbo užmokesčio už 13 dienų, kai jis laikinai sustabdė darbo sutartį nuo 2010 m. rugsėjo 08 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d.

IeÅ¡kovo paskaičiavimu iÅ¡ atsakovo priteistina darbo užmokesčio kompensacija yra 504,40 Lt, nesumokėta 5 procentų papildomo darbo užmokesčio suma, kuri sudaro 409,12 Lt, 38,20 Lt kelionės iÅ¡laidų, 331,00 Lt kuro iÅ¡laidų. Neteisėtai atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, jis patyrė pažeminimÄ , prarado dvasinę pusiausvyrÄ , o atleidimo pagrindas pakenkė jo reputacijai, todėl prašė priteisti 5 000,00 Lt dydžio neturtinę žalÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (1 t., 62–65) ir atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (2 t., 31–35 b. l.) atsakovas UAB „Limeta“ prašė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui drausminės nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai, jos atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo. Atlikus D. K. padaryto darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ konstatuota, kad D. K. 2010 m. rugpjūčio 23 ir 24 d.,  nepagrįstai  atsisakydamas  vykdyti  savo  tiesiogines  darbines  pareigas, nerÅ«pestingai atliko darbo pareigas ir pažeidė darbo drausmę, todėl esant taikytai drausminei nuobaudai - papeikimui 2010-09-24 įsakymu Nr.  100-B, buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ .

Su D. K. pilnai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ 2010-09-24. IeÅ¡kovas nuo 2010m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. nėjo į darbÄ be pateisinamos priežasties visÄ darbo dienÄ ir padarė pravaikÅ¡tas. LR DK 143 str. 2 d. 1 punktas nurodo, kad į darbo laikÄ neįeina pravaikÅ¡ta. Vadinasi, už pravaikÅ¡tÄ darbo užmokestis nemokamas, todėl ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi minimalaus valandinio atlygio dydžiu, skaičiuodamas už 13 pravaikÅ¡tos dienų, nurodydamas Å¡ias dienas kaip darbo sutarties sustabdymÄ .

IeÅ¡kovo D. K. reikalavimas sumokėti 2409,12 Lt papildomo darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį yra nepagrįstas, nes 2008-2010 m. laikotarpiu serviso skolos virÅ¡ijo trijų mėnesių apyvartÄ (3,6 mėn.), o tai rodo, kad bendrovė neturėjo pagrindo skaičiuoti ir mokėti papildomÄ 5 proc. darbo užmokestį už medicinos technikos serviso darbus. IeÅ¡kovo reikalavimas sumokėti 38,20 Lt kelionės iÅ¡laidų į Naujosios Akmenės ligoninę taip pat nepagrįstos, nes 2010m. birželio 14 d.

D. K. į N. Akmenę nevyko, o jei ir vyko, tai ne UAB „Limeta“ interesais, kadangi jokių dokumentų apmokėjimui jis nepateikė ir sumokėti neprašė. IeÅ¡kovo pateikti autobuso iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai neturi ryÅ¡io su Å¡ia byla. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 400 Lt už lengvojo automobilio guolio pakeitimÄ ir 331 Lt už nuvažiuotus 1100 km. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis tikrai nuvažiavo jo nurodytÄ marÅ¡rutÄ UAB „Limeta“ naudai ir interesais, nepateikė kvitų, patvirtinančių degalų pripylimÄ ir jų kainÄ .

Atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, buvo laikytasi visų DK nustatytų reikalavimų ir procedÅ«rų. IeÅ¡kovas 2010-09-08 raÅ¡tu buvo informuotas, kad jo savavaliÅ¡kas neatvykimas į darbÄ bus laikomas darbo drausmės pažeidimu. Tačiau ieÅ¡kovas ir toliau nėjo į darbÄ , tokiu bÅ«du pats prisiėmė tokio neteisėto elgesio teisines pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, jis patyrė pažeminimÄ ir prarado dvasinę pusiausvyrÄ , todėl nėra ir civilinės atsakomybės sÄ lygų neturtinei žalai atlyginti.Å iaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendimu ( 2 t., 179–187 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, panaikino ieÅ¡kovui D.

K. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , pripažino atsakovo UAB ,,Limeta“ generalinio direktoriaus 2010-09-24 įsakymus Nr. 101-P ir Nr. 100-B dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo - pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 punktÄ neteisėtu, priteisė ieÅ¡kovui D. K. 6 mėnesių, t. y. 9165,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 14512,13 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo, t. y. nuo 2010-09-24, iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2011-07-12 imtinai, priteisė po 71,84 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2011-07-12 - iki Å¡io teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

             Laikė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.Priėmė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 400 Lt remonto iÅ¡laidų priteisimo atsisakymÄ ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda papeikimas 2009 rugsėjo 9 d. įsakymu ieÅ¡kovui paskirta už tai, kad 2010 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovas po pietų negrįžo į darbo vietÄ â€žLimeta“ struktÅ«rinį padalinį Å iaulių TAB, po to, kai baigė darbÄ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, o tarnybiniu telefonu su juo nepavyko susisiekti, neatvyko į darbÄ ir 2010 m. liepos 27 d. iÅ¡ ryto, tuo pažeisdamas pareiginės instrukcijos 1.4 p., 2.1.1 p., 3.2 p. ir padarydamas darbo drausmės pažeidimÄ .

Teismas nesutiko su atsakovu, kad ieÅ¡kovas 2010-07-26 padarė darbo drausmės pažeidimÄ , nes 2010-07-26 ieÅ¡kovas buvo Panevėžio ligoninėje, kur vyko autobusu, ten atliko darbus ir tai patvirtina pateikta paskyra. Be to atlikus darbus, yra reikalingas papildomas laikas, kad surasti gydytojÄ , kuris pasiraÅ¡ytų ant paskyrų. IeÅ¡kovas įrodė, kad 2010-07-26 realiai 9 prietaisų priežiÅ«rai reikia skirti daugiau laiko, kÄ ieÅ¡kovas ir darė, todėl iki darbo pabaigos nesuspėjo sugrįžti į Å iaulių TAB, nes turėjo baigti darbÄ Panevėžyje. 2010 liepos 27 d. pagal iÅ¡ vakaro duotÄ vadovo nurodymÄ ieÅ¡kovas vyko į Å eduvos PSPC atlikti techninę įrengimų priežiÅ«rÄ ,po to grįžo į darbÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas neatsiliepė į virÅ¡ininko skambučius, teismas šį pažeidimÄ laikė mažareikÅ¡miu, nes atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas padarė nuostolių atsakovui. Pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, jog dėl negrįžimo į darbÄ , buvo nesutvarkytas aparatas Å aukoto ambulatorijoje, tačiau ieÅ¡kovui sekančiÄ dienÄ bÅ«nant darbe, t.y. 2010 07 27 d., jam apie tai net nebuvo praneÅ¡ta. Teismas atsižvelgė į tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir jo virÅ¡ininko buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl to, kad ieÅ¡kovas pareikalavo jam kompensuoti kuro iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas 2010 08 23 ir 24 dienomis atsisakė vykti į nutolusius objektus dėl to, kad nebuvo kompensuojamos kelionės iÅ¡laidos. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai atsisakė dirbti 2010 m. rugpjūčio 23 ir 24 dienomis, bet tai įtakojo ir neteisėti darbdavio veiksmai. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas pripažino, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai jam taikė 2010-09-09 papeikimÄ ,ir jis yra panaikintas, todėl atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pripažino neteisėtu, konstatavęs, kad nebelieka juridinių faktų sudėties – prieÅ¡ tai galiojančios drausminės nuobaudos (Civilinio proceso kodekso 177- 178, 185 str., Darbo kodekso 276, 136 str. 1 d.).Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui priteistinas 9 mėnesių ir 11 darbo dienų vidutinis darbo užmokestis, kuris yra 14512,13 Lt už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , ir po 94,68 Lt darbo užmokesčio vidurkis, taikant penkių darbo dienų savaitės režimÄ bei 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, t. y. 9165,60 Lt.

Teismas nurodė, kad savavaliÅ¡kas ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ be pateisinamų priežasčių nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. pagrįstai buvo laikomas pravaikÅ¡ta, todėl jis neturi teisės reikalauti priteisti darbo užmokestį už dienas, kuriomis nedirbo. Teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, taip pat netenkino ir praÅ¡ymo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (DK 143, 276 str. 4 d.), 5 procentų papildomo darbo užmokesčio. IeÅ¡kovas nepateikė 331 Lt kuro iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas netenkino praÅ¡ymo priteisti 38,20 Lt kelionės iÅ¡laidų ir 331 Lt kuro iÅ¡laidų.Atsižvelgdamas į tai, kad pats ieÅ¡kovas nevengė konfliktų, atsisakė dirbti be teisėto pagrindo, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo jam nebuvo netikėtas, nes jis galėjo tikėtis tokio darbdavio elgesio, atsižvelgiant ir į paties ieÅ¡kovo elgesį.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atleidimas iÅ¡ darbo sukėlė jam didžiulį stresÄ ar įtampÄ , pakenkė jo reputacijai, nes be Å¡io darbo ieÅ¡kovas dirba dar dviejose darbovietėse. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti 5000 Lt neturtinę žalÄ atmetė.Atsakovas UAB „Limeta“ apeliaciniu skundu (2 t., 189–194 b. l.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovo reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu atmesti ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę ir laikyti D.

K. atleistu iÅ¡ darbo 2010 m. rugsėjo 24 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 punktÄ ir 235 str. 2 d. 9 punktÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Savo iÅ¡vadÄ dėl D. K. darbinių pareigų atlikimo liepos 26 d. Panevėžyje teismas grindė vien subjektyviais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais dėl vykimo į Panevėžį autobusu, dėl ko ieÅ¡kovas nespėjo grįžti į Å iaulių TAB nurodytu laiku iki darbo dienos pabaigos. IeÅ¡kovas Å¡ių savo teiginių nepatvirtino jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais: nei autobuso bilietais, nei darbdaviui pateikta avansine apyskaita kelionės iÅ¡laidų apmokėjimui, nei kitais dokumentais.

Todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad 2010 m. liepos 26 d. D. K. darbo drausmės pažeidimo nepadarė.Tuo pačiu teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbo drausmės pažeidimo D. K. nepadarė ir liepos 27 d., neatvykdamas 7.30 val į darbo vietÄ Å iaulių TAB. D. K. privalėjo liepos 27 d. 7.30 val. atvykti į darbo vietÄ Å iaulių TAB vien dėl to, kad dėl gamybinio bÅ«tinumo iÅ¡ anksto duoti tiesioginio vadovo nurodymai galėjo pasikeisti. Tai, kad liepos 27 d. 7.30 val. neatvyko į darbo vietÄ Å iaulių TAB patvirtino ir pats ieÅ¡kovas.

Teismas savo iÅ¡vadÄ dėl liepos 27 d. D. K. padaryto darbo drausmės pažeidimo grindė vien prieÅ¡taringais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir nesirėmė byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ . Kadangi ieÅ¡kovas 2010 m. liepos 26 d. ir liepos 27 d. padarė darbo drausmės pažeidimÄ , todėl jam galėjo bÅ«ti taikoma drausminė nuobauda.Atsakovas parinko vidutinę drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Papeikimas paskirtas už dviejų drausminių nusižengimų sutaptį, drausminiai nusižengimai ieÅ¡kovo padaryti tyčia, turint savanaudiÅ¡kų paskatų.

Todėl darytina išvada, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda –papeikimas, buvo skirta nepažeidžiant LR DK 238 str. nustatytų kriterijų, todėl negalėjo būti panaikinta.Teismas byloje nustatė, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė dirbti  2010  m.  rugpjūčio  23  ir  24, todėl  darytina išvada,  kad  drausminė  atsakomybė D. K. už padarytus darbo drausmės pažeidimus galėjo būti taikoma. Be to, teismas byloje nustatė, kad D.

K. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbÄ 2010 m. rugsėjo 8, 9, 10 d. ir vėliau iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos, ir toks ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ 13 darbo dienų pagrįstai buvo laikomas pravaikÅ¡ta. Pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį pagal LR DK 237 str., 136 str. 3 d. 2 p. gali bÅ«ti skiriamas atleidimas iÅ¡ darbo. Tai, kad D. K. nėjo į darbÄ be svarbios priežasties 13 darbo dienų, net ir po to, kai darbdavys jam raÅ¡tu atsakė į klausimus ir paaiÅ¡kino dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo nepagrįstumo, rodo, kad jo padarytas darbo drausmės pažeidimo atvejis buvo šiurkÅ¡tus, pasikartojantis. Todėl nutraukti darbo sutartį su D.

K. buvo pagrindas ir pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .LR CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo darbo bylų procese. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Teismas Å¡ios savo pareigos nevykdė, netikrino ir nevertino, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu D. K. pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ kai ieÅ¡kovo padarytos pravaikÅ¡tos buvo nustatytos, o atleidimo iÅ¡ darbo įsakymas pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ panaikintas, nesant juridinių faktų sudėties.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (2 t., 200–201 b. l.) ieÅ¡kovas D.

K. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas, konstatuodamas nuobaudos - papeikimo - skyrimo neteisėtumÄ , rėmėsi įrodymais ir faktinių aplinkybių tyrimo visuma, todėl teisingai padarė iÅ¡vadÄ , kad skiriant nuobaudÄ buvo pažeistos įstatymų normos, todėl ji paskirta neteisėtai. Visi apelianto papildomai pateikiami samprotavimai remiasi subjektyviais aspektais, kurie neatitinka tikrovės.Skirdamas drausminę nuobaudÄ , apeliantas konstatavo faktines aplinkybes ir atsižvelgė į visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei parinko savo veiksmų teisinį pagrindÄ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu.

Nuomonės pakeitimas, nepagrįstas jokiais įrodymais, suteikia papildomÄ pagrindÄ abejoti darbdavio veiksmų teisėtumu. Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje yra preziumuojama, kad darbuotojas yra silpnoji Å¡alis, todėl jos interesai ginami griežčiau ir teisės aktų nustatytų taisyklių pažeidimas laikomas esminiu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Apelianto reikalavimas pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę nėra teisiÅ¡kai pagrįstas, tai reiÅ¡kia reikalavimÄ teismui pačiam iÅ¡nagrinėti drausminio nusižengimo bylÄ nuo pradžių ir pakeisti drausminės nuobaudos skyrimo pagrindÄ ,teismui tokia teisė nesuteikta, baigėsi ir drausminės nuobaudos skyrimo terminai.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai ir teisiniai argumentai, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 1983 03 15 d. dirbo pas atsakovÄ medtechniko pareigose.

IeÅ¡kovui 2010-09-09 įsakymu Nr. 143-B buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2010-09-24 įsakymu Nr. 101-P ir Nr.100-P atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei jam prieÅ¡ tai nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos).Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Å ioje byloje ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę , jei prieÅ¡ tai jam per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ios drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – taikymo pagrindo. Ä®statymas leidžia nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir Å¡ios nuobaudos yra galiojančios ( DK 136 str.3 d. 1 p.).

Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad į atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina Å¡ie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimÄ ; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ ; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė nuobauda yra galiojanti; darbdavio iniciatyva .Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti ir drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir anksčiau nei atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei skirtos drausminės nuobaudos, kuri yra atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .Pirmiausiai aptartinos aplinkybės, ar Å¡iuo atveju egzistuoja pirmasis įrodomasis faktas, t.y. ar ieÅ¡kovo veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip DK 234 str. reglamentuotas darbo drausmės pažeidimas.

Å i teisės norma darbo drausmės pažeidimu įvardija darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ , kuomet dėl to yra darbuotojo kaltė.DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda – papeikimas. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta Å¡i drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas.

Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

T. v. UAB ,,Å iaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudÄ darbdavys turi aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ginčijo jam paskirtas dvi drausmines nuobaudas, pirmoji iÅ¡ kurių (papeikimas) skirta atsakovo 2010 m. rugsėjo 9 d.

įsakymu ieÅ¡kovui už tai, kad jis 2010 liepos 26 d., kai baigė darbÄ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, negrįžo į darbovietę, t.y. Å iaulių TAB, tarnybiniu telefonu su juo nepavyko susisiekti, neatvyko į darbÄ ir 2010 m. liepos 27 d. iÅ¡ ryto, tuo pažeisdamas pareiginės instrukcijos 1.4 p., 2.1.1 p., 3.2 pApeliantas nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl Å¡io drausminio pažeidimo įvertinimo, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad vyko į Panevėžio miestÄ autobusu, rėmėsi tik subjektyviais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais bei ieÅ¡kovo užpildytu rugpjūčio mėnesį kelionės lapu, kuriame nėra įraÅ¡ytas marÅ¡rutas į Panevėžį.Kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

Teismas iÅ¡analizavo,ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, ir pagrįstai pripažino, kad esant mažareikÅ¡miÅ¡kumui-neatsiliepimas telefonu negali bÅ«ti laikomas darbo drausmės pažeidimu. Kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis, Å¡ias iÅ¡vadas teismas padarė , remdamasis eile įrodymų, ne tik ieÅ¡kovo užpildytu kelionės lapu. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas , gavęs vadovo nurodymÄ ,2010 07 26 d. buvo nuvykęs atlikti darbinių pareigų į Panevėžio miestÄ , kur Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje atliko medicininės aparatÅ«ros priežiÅ«ros darbus, ko neneigė ir apeliantas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo, liudytojo A. B. parodymų teismas padarė iÅ¡vadas, kad 9 prietaisų techninei priežiÅ«rai yra reikalinga skirti apie 4 valandas laiko. Å ios aplinkybės atsakovas nenuneigė, nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas darbÄ baigė anksčiau ir turėjo galimybę iki darbo pabaigos grįžti į darbÄ . Nors ieÅ¡kovas ir nepateikė kelionės bilieto apie vykimÄ Ä¯ Panevėžio miestÄ , tačiau liudytojų A. M., A. B. , P. K. parodymai patvirtina ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad kelionės iÅ¡laidos ne visada buvo apmokamos, norint dirbti , tekdavo vykti savo lėšomis.

Tokiu bÅ«du Å¡ie parodymai patvirtina ir ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimÄ dėl vykimo į Panevėžį marÅ¡rutiniu autobusu , dėl ko atsižvelgiant į atstumÄ ieÅ¡kovas nespėjo iki darbo pabaigos grįžti į darbovietę Å iaulių mieste.2010 09 09 d. UAB „Limeta“vadovo įsakymas patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovui 2010 07 26 d. buvo duotas nurodymas vykti į Panevėžio PGSL , o sekančiÄ dienÄ vykti atlikti Å eduvos PSPC medicinos prietaisų techninę apžiÅ«rÄ . Šį vadovo nurodymÄ ieÅ¡kovas atliko , t.y. 2010 07 27 d. iÅ¡ ryto atliko medicinos aparatų priežiÅ«rÄ Å eduvos PSPC , o po to iki pietų grįžo į Å iaulius (b.l.21,137-138, t.1).

IeÅ¡kovui nebuvo duotas nurodymas atvykti į Å iaulių TAB iÅ¡ ryto 2010 07 27 d. ,o nuo 12 val. ieÅ¡kovas buvo pagrindinėje darbovietėje, kÄ patvirtina ir 2010 09 09 d.vadovo įsakymas (b.l.21, 1 t.). Nors atsakovas teisme tvirtino , kad dėl ieÅ¡kovo negrįžimo į darbovietę iÅ¡ Panevėžio PGSL bei neatsiliepimo telefonu , jam nebuvo praneÅ¡ta apie gedimÄ Å aukoto ambulatorijoje ir dėl to įmonė neužtikrino tinkamo gydymo paslaugų teikimo, tačiau atsakovas procesiniame dokumente tos aplinkybės nenurodė, jos nenurodė ir 2010 09 09 d.įsakyme.

Aparatas Å aukoto ambulatorijoje buvo sutvarkytas 2010 07 28 d., kÄ patvirtina ieÅ¡kovo paraÅ¡as registracijos žurnale bei paskyra (b.l.149-150,1t.).Nors ieÅ¡kovas darbe buvo 2010 07 27 d. po pietų, tačiau atsakovo vadovas A. N. teismo posėdyje negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovas nebuvo siunčiamas paÅ¡alinti gedimo į Å aukoto ambulatorijÄ 2010 07 27 dienÄ , kas rodo, kad Å¡io pažeidimo paÅ¡alinimas nebuvo toks svarbus.Kolegija sutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovui nepagrįstumo , kaip nepadarius drausmės pažeidimo ,nes ieÅ¡kovas vykdė darbdavio nurodymus jo duotais įpareigojimais, o neatsiliepimÄ telefonu laikė mažareikÅ¡miu pažeidimu, nesukėlusiu pasekmių.

Be to atsižvelgė į kitus kriterijus, numatytus DK 238 str. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu Panaikinus 2010 09 09 d. atsakovo įsakymu skirtÄ drausminę nuobaudÄ , teismas pripažino atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu, nes nebeliko juridinių faktų sudėties – prieÅ¡ tai galiojančios drausminės nuobaudos , su kuo sutiktina (Civilinio proceso kodekso 177- 178, 185 str., Darbo kodekso 136 str. 1 d.). Atsakovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagal darbdavio 2010-09-24 įsakymÄ Nr. 101-P ir Nr.100-B pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (b.l.19,27-28 1 t.).

Ä®sakyme Nr 100 –B nurodyti konkretÅ«s darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos ieÅ¡kovas yra atleidžiamas iÅ¡ darbo, t.y. už atsisakymÄ vykdyti tiesiogines pareigas –už atsisakymÄ 2010 rugpjūčio 23 dienÄ vykti atlikti techninę apžiÅ«rÄ ` ir aptarnavimÄ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje , o 2010 rugpjūčio 24 dienÄ â€“Pakruojo ligoninėje (b.l.27-28, 1t.). Teismas iÅ¡ anksčiau nurodytų liudytojų parodymų, raÅ¡ytinių įrodymų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovo atsisakymÄ vykdyti pareigas sÄ lygojo neteisėti atsakovo veiksmai, neapmokant vykimo į objektus kituose miestuose iÅ¡laidas.

Tačiau ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turėjo bendradarbiauti su atsakovu , nes darbuotojas atsisakyti vykdyti pareigas gali tik DK 275 straipsnyje numatytais pagrindais, t.y. kai yra pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprÅ«pintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. DK 35 straipsnis įpareigoja abi darbo sutarties Å¡alis , įgyvendinant teises ir vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Apeliantas teigia, kad ir už šį pažeidimÄ atsakovui galėjo bÅ«ti taikoma drausminė nuobauda. Pripažinus, kad ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ ir nebeesant juridinių faktų sudėties , Å¡is atleidimo straipsnis nebegali bÅ«ti taikomas. Teismas neturi teisės keisti vadovo įsakymÄ ir skirti kitÄ drausminę nuobaudÄ . Apeliantas mano, kad tokiu atveju, jei darbo sutartį leidžiama nutraukti tiek pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 punktÄ , tiek ir pagal Å¡ios dalies 2 punktÄ , teismas turėjo vertinti , ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , nes pažeidimas buvo padarytas, be to ieÅ¡kovas nebeatvyko į darbÄ nuo 2010 rugsėjo 8 dienos iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos.

Sprendžiant klausimÄ , ar Å¡is darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes .IeÅ¡kovui atsisakius vykdyti darbo pareigas, atsakovas įsakyme nekonstatavo tai esant Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl darbdavio veiksmų, neapmokant kelionės iÅ¡laidas, darbuotojams vykstant į nutolusius nuo darbovietės objektus, tai ir negalėtų bÅ«ti laikoma Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Be to tai bÅ«tų neadekvati padaryto pažeidimo sunkumui , neatitiktų kitų nuobaudos skyrimo kriterijų , numatytų DK 238 straipsnyje. Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas.

Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; kt.).Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir įvertinti vėlesnį ieÅ¡kovo elgesį ir jo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ Â nuo 2010 rugsėjo 8 d., todėl esant vieÅ¡am interesui, turėjo pareigÄ Â vertinti ieÅ¡kovo tolimesnį elgesį, vykdant darbo sutartį, privalėjo svarstyti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo klausimÄ .Taigi apeliantas apeliacinėje instancijoje praÅ¡o pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir nutraukti darbo sutartį, kitu, nei atleistas darbuotojas, DK nustatytu pagrindu.

Byloje pateiktuose dokumentuose darbdavys neprašė teismo perkvalifikuoti darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto į Å¡io straipsnio 2 punktÄ , t. y. iÅ¡ darbo drausmės pažeidimo į Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .    Apeliantas praÅ¡o įvertinti ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimÄ â€“pravaikÅ¡tÄ .Tačiau Å¡is atleidimo pagrindas, Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodytas atsakovo įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Å i aplinkybė , kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį, nebuvo nurodoma ir procesiniuose dokumentuose.

PrieÅ¡ingai, atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atleidimas už darbÄ buvo skirtas už nerÅ«pestingÄ darbinių pareigų atlikimÄ 2010 rugpjūčio 23 ir 24 dienomis (b.l.65, 1 t.) .Minėta, kad, darbuotojui ginčijant drausminės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ darbdavys gali teismui iÅ¡dėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktÄ , kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis).

Tačiau naudodamasis Å¡ia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo. Kaip patvirtina bylos medžiaga ieÅ¡kovas 2010 09 02 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties sustabdymo (b.l.5, 1 t.).TokiÄ teisę darbuotojui suteikia LR DK 1231 straipsnis. 2010 09 24 d. atsakovo vadovo įsakymas Nr. 100-B dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuriame darbdavys konkretizuoja darbuotojo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , patvirtina, kad atsakovas nelaikė ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ Â darbo sutarties sustabdymo atveju darbo drausmės pažeidimu, nes jame nėra nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo įvykdytų pravaikÅ¡tų nuo 2010 09 08 d.

Kolegija nesutinka su atsakovo bei teismo vertinimu, kad darbo sutarties sustabdymo teise ieÅ¡kovas galėjo pasinaudoti tik po dviejų mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kimÄ apie sutarties sustabdymÄ pateikė 2010 09 02 d., įstatymas priimtas 2010 06 22 įstatymu Nr. XI-927, kuris įsigaliojo nuo 2010 08 01 .Darbo sutarties, kolektyvinės sutarties ir kitų įsipareigojimų vykdymas darbdaviui yra privalomas per visÄ darbo sutarties galiojimo laikÄ . Apie Å¡io įstatymo priėmimÄ atsakovui tapo žinoma įstatymo priėmimo dienÄ .

Pačiame įstatyme nenumatyta kitokia jo taikymo tvarka .Remiantis Å¡iuo įstatymu darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymÄ , apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį prieÅ¡ tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Å iuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas.

IeÅ¡kovas nurodė priežastis, dėl ko yra sustabdomas darbo sutarties vykdymas , kas iÅ¡ dalies pasitvirtino ir nagrinėjant bylÄ teisme, t.y. dėl transporto iÅ¡laidų nekompensavimo, vykstant į nutolusius aptarnaujamus objektus, asmeninio automobilio, naudojamo darbo reikalams , nusidėvėjimo nekompensavimas . Atsakovas Å¡io sustabdymo neginčijo , kreipiantis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Nors atsakovas darbo žiniaraščiuose ieÅ¡kovui fiksavo pravaikÅ¡tas, tačiau vadovo įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodytos kaip darbo drausmės pažeidimas.

Vadovo įsakymas Nr. 100-B dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuriame darbdavys konkretizuoja darbuotojo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ ,patvirtina, kad atsakovas nelaikė ieÅ¡kovo darbo sutarties sustabdymo darbo drausmės pažeidimu, nes jame nėra nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ Â nuo 2010 09 08 d. Tuo nesirėmė ir procesiniuose dokumentuose, teisme taip pat nepareiÅ¡kė, kad buvo pagrindas nutraukti kitu DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu.Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011m. liepos 12 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti šį sprendimÄ .

Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų .Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos 726 Lt už atstovavimÄ teisme bei 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei (CPK 88 str., 92,93,98 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu        n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Limeta“ ieÅ¡kovui D.

K. 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje bei 4,25 Lt (keturis litus 25 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Kolegijos pirmininkė                                                                      Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                          Jolanta Badaugienė                                    Birutė Simonaitienė